Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-4788-1013/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04042-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.7.2; 16.9.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R.-K., teismo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį  ir 426 straipsnio 1 dalį, 

n u s t a t ė :

J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini)  neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju draudimu, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė ir apgadino kelio bortelį, priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R.-K. į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teisme negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad J. R.-K. protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina J. R.-K. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

 Nors J. R.-K. aiškiai savo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų, padarius administracinius nusižengimus, neišreiškė, tačiau jo kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio J. R.-K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1).

J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo su automobiliu Peugeot ir įvažiavo į bortą prie vaikų darželio, nes atitraukė rankinį stabdį (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiosios patrulės K. S. 2019 m. liepos 29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 11.22 val. dirbdama kartu su kolega gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kelio bortą ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi pareiškėja K. K., kuri paaiškino, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. išgirdo pro langą garsą ir pamatė, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino kelio bortą. Iš automobilio išlipęs vyras taisėsi priekinį automobilio bamperį, o po to iš eismo įvykio vietos vyras pasišalino. Minėtą automobilį rado (duomenys neskelbtini) namo kieme. Automobilio priekinis bamperis buvo apgadintas (b. l. 2).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio vieta ir tai, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 3).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Iš byloje esančio K. K. 2019 m. liepos 29 rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. išgirdo stiprų garsą, automobilio padangų (cypimą) ir trenksmą. Pro langą pamatė pilkos spalvos automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, vairuotojas buvo apie 30-35 metų, tamsių plaukų, aukštas, lieknas. Vairuotojas buvo išlipęs ir automobilio pataisyti bamperį, jį pataisęs išvažiavo (b. l. 5).

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio bortą ir jį apgadino (b. l. 6, 36).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujas savininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. yra M. K.. Automobilis buvo išregistruotas 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 7).

Iš byloje esančio išrašo matyti, kad pagal techninės apžiūros informacinės sistemos duomenis automobiliui Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra negalioja, ji galiojo iki 2018 m. liepos 28 d. (b. l. 11).

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas, jo draudimas galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 11, 12). 

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto T. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu T. K. šis paaiškino, kad žala padaryta kelio bortui neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 37). 

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas J. R.-K. administracinės atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį klausimas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje užfiksuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

 ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Anksčiau nurodytais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie neprieštarauja ir vienas kitą papildo, nustatyta, kad J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini),  Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė ir apgadino kelio bortelį, priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei. Minėtas aplinkybes iš esmės pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime, nurodydamas, kad jis, nesuvaldęs automobilio Peugeut, atsitrenkė į kelio bortelį, be to, šias aplinkybes patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. K. K. rašytiniame paaiškinime yra detaliai aprašytos aplinkybės, jog išgirdusi padangų cypimo garsą ji pro langą pamatė į kelio bortelį atsitrenkusį automobilį Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsidėmėjo automobilio vairuotoją ir nufotografavo šį eismo įvykį. K. K. nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos ir policijos pareigūnės K. S. 2019 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime. Eismo įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį. Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti J. R.-K. išduotų dokumentų rūšys ir nenustatyta, kad J. R.-K. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, t. y. eismo įvykio metu jis būtų turėjęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, kurios draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Taigi minėtų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. R.-K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Pagal Kelių eismo taisyklių 226 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Kaip matyti pagal VĮ „Regitra“ išrašą, automobilis Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotas 2018 m. rugsėjo 14 d. Be to, techninės apžiūros informacinę sistemos duomenimis automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2018 m. liepos 28 d., t. y. ji eismo įvykio metu negaliojo. Be kita ko, automobilis eismo įvykio metu buvo neapdraustas, šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuro informacinės sistemos duomenys, kad automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo tik iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Byloje surinktų, anksčiau nurodytų ir teismo ištirtų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, visuma patvirtina, kad J. R.-K. 2019 m. liepos 29 d. apie 11.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris nedraustas privalomuoju draudimu. Todėl J. R.-K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.

J. R.-K., eismo įvykio dieną vairuodamas automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau nurodytais savo veiksmais J. R.-K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, duotų tyrimo metu, jis važiuodamas automobiliu jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio bortelį. Tai, kad kelio borteliui buvo padaryti akivaizdūs apgadinimai, patvirtina byloje esančios nuotraukos ir policijos pareigūno T. D. tarnybinio pranešimo duomenys. Pagal byloje esančią nuotrauką, yra matoma, kad J. R.-K. po to, kai atsitrenkė į kelio bortelį, jis buvo išlipęs iš automobilio ir tvarkė savo automobilio priekinį bamperį, taigi jis turėjo suprasti bei matyti, kad jis apgadino tiek savo automobilį, tiek kelio bortelį. Be to, ir iš K. K. 2019 m. liepos 29 rašytinio paaiškinimo matyti, kad automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas po eismo įvykio buvo išlipęs ir automobilio pataisyti bamperį, jį pataisęs išvažiavo. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, kad kelio bortelio apgadinimai buvo akivaizdūs bei šiuos duomenis patvirtinančią minėtą bylos medžiagą, sprendžia, kad J. R.-K. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur), J. R.-K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti penki administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nenustatyta J. R.-K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę –daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 15-35), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. R.-K. paskyrus baudas, lygias ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytiems baudų vidurkiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018). Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo padarymą, taip pat atsižvelgdamas į minėtą formuojamą teismų praktiką, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamą J. R.-K. charakterizuojančius duomenis, kad jis nuolat daro administracinius pažeidimus ir nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių normų, sprendžia, kad J. R.-K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju, remiantis į bylą pateiktu VĮ „Regitra“ išrašu, J. R.-K. padarė minėtą administracinį nusižengimą naudodamasis ne jam priklausančiu automobiliu Peugeut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis, todėl teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą.

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) baudą.

J. R.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. R.-K. paskirti galutinę nuobaudą – 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų)  baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19104953849 ir įmokos kodą – 1001.

        Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė