Civilinė byla Nr. e2A-228-210/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04753-2019-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1.;3.3.1.20.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius 

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)„Besmegeniai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10255-776/2019 pagal ieškovės UAB „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Elso IT“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė  UAB „Besmegeniai“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 144,80 Eur skolą, 142,57 Eur delspinigius, 13,50 Eur skolos administravimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė už jai ieškovės suteiktas prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas pagal 2002 m. gegužės 10 d. tarp S. K. įmonės, kurios pavadinimas buvo pakeistas į IĮ „Topnet“ ir kuri buvo pertvarkyta į UAB „Topnet“, iš kurios ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. įsigijo duomenų perdavimo tinklą, ir V. K. įmonės (buvęs atsakovės pavadinimas) pasirašytą duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutartį Nr. 20020510/01. Teigia, kad atsakovė nustojo mokėti už paslaugas 2016 m. lapkričio mėn., nuo 2017 m. vasario 28 d. sutartis buvo nutraukta ir ieškovė pagal sutarties 3.4. papunktį per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. apskaičiavo 142,57 Eur delspinigių, taikydama 0,2 procentų dydžio delspinigius. Ieškovė atsakovei siuntė 4 raginimus padengti įsiskolinimą, todėl susidarė 13,50 Eur skolos administravimo išlaidos, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –  CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

2. Atsakovė IĮ „Elso IT“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad nuo 2016 m. spalio mėn. ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, jokių paslaugų negavo ir apie tai informavo ieškovę, o už iki to laiko suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi. Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. spalio 19 d. sumokėjo ieškovei 159,92 Eur už paslaugas, tačiau po to, kai ieškovė įsigijo iš UAB ,,Topnet“ duomenų perdavimo tinklą, tiekiamo interneto kokybė itin suprastėjo, ir nors ieškovė pažadėjo, kad ateityje interneto ryšys bus tiekiamas sklandžiai, be sutrikimų, po atlikto apmokėjimo interneto paslauga vis tiek tinkamai tiekiama nebuvo, todėl 2016 m. lapkričio 14 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. SLL002615 ir SLL002616 su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras dėl interneto ,,Mezon“ naudojimo ir pagal šias sutartis iki šiol naudoja internetą ,,Mezon“. Atsakovė nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovė buvo informuota, kad jos paslaugomis atsisakoma naudotis, ji vis tiek siuntė sąskaitas ir reikalavo atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo tiekiamos, elektroniniu paštu ir registruotu paštu ieškovę pakartotinai kelis kartus informavo, jog jos paslaugomis nesinaudoja. Atsakovės nuomone, delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų, be to, ieškovės taikoma delspinigių norma yra neprotingai didelė, o delspinigiai, kurie atitinka protingumo principą, yra nuo 0,02 iki 0,05 procento per dieną. Atsakovės teigimu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, pateikė skirtingo dydžio reikalavimus pareiškime dėl teismo įsakymo ir ieškinyje, bei reikalauja atlyginti palūkanas už ilgesnį nei maksimalus įstatyme nustatytas terminas.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės IĮ „Elso IT“ ieškovei UAB „Besmegeniai“ 41,51 Eur skolą, 14,94 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš ieškovės UAB „Besmegeniai“ atsakovei IĮ „Elso IT“ teismas priteisė 688,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas nustatęs, kad atsakovė 2016 m. spalio 19 d. mokėjimo dokumentu Nr. SB2710100840 sumokėjo ieškovei, kurios pavadinimas buvo UAB ,,KLI LT“, 159,92 Eur, ir įvertinęs tai, jog ieškovė 2016 m. spalio 22 d. išrašė atsakovei už adresais (duomenys neskelbtini) suteiktas interneto ryšio paslaugas PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 106, kurioje nurodyta, kad likutis 2016 m. spalio mėn. buvo 159,92 Eur ir kad ji yra apmokėta bei kad už 2016 m. spalio mėn. mokėtina suma yra 28,96 Eur, sprendė, kad ieškovė iš UAB ,,Topnet“ perėmė reikalavimo teisę pagal 2002 m. gegužės 10 d. duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutartį Nr. 20020510/01, o atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą buvo tinkamai pranešta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovę pripažino turinčia reikalavimo teisę į atsakovę pagal ginčo paslaugų sutartį.

5. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovei suteiktas konkrečias paslaugas, šių paslaugų trukmę, kokybę, o byloje pateiktos išrašytos PVM sąskaitos faktūros patikimai neįrodo, kokias realiai paslaugas suteikė ieškovė, todėl sprendė, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kokios konkrečios paslaugos atsakovei, kaip klientui, buvo suteiktos. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turėjo turėti duomenis apie atsakovei ginčo laikotarpiu suteikto interneto ryšio duomenų kiekius bei duomenis apie atsakovės prisijungimus prie interneto ryšio, o jų nepateikus ir pripažinus, kad atsakovė ieškovės interneto ryšiu nesinaudojo, nepriteisė atlyginimo už realiai nesuteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymas byloje esančių įrodymų visumos kontekste nepatvirtina realaus paslaugų suteikimo atsakovei fakto nuo 2016 m. lapkričio 14 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 41,51 Eur skolą (28,96 Eur už 2016 m. spalio mėn., ir 12,55 Eur už iki 2016 m. lapkričio mėn. 13 d.).

6. Sulygtų netesybų teismas nelaikė nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis atsakovės interesus, todėl prašomų priteisti netesybų dydžio nemažino. Atsakovei prašant taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, teismas ieškinio senatis taikė ir priteisė 14,94 Eur delspinigių (41,51 Eur x 0,2 procento x 180 dienų).

7. Ieškovei nepateikus įrodymų apie 13,50 Eur patirtas administravimo išlaidas, įvertinęs tai, kad netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 13,50 Eur administravimo išlaidų priteisimo. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56,45 Eur sumą nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

8. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, ir nesant pagrindo spręsti, kad ieškinio pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis ieškinys būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, teismas pripažino, kad ieškovė elgėsi sąžiningai, todėl atsisakė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Besmegeniai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą priteisiant ieškovei 144,80 Eur skolą, 52,13 Eur delspinigių, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    9.1. Teismas priteisdamas 41,51 Eur skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. 13 d., neįsigilino į bylos aplinkybes, paslaugų pobūdį ir jų teikimo mechanizmą bei neįvertino pateiktų įrodymų turinio. Sutarties kontekste ieškovės teikta paslauga reiškia prisijungimo prie interneto tinklo užtikrinimą, o ne tam tikro duomenų kiekio perdavimą. Apeliantės teigimu, atsakovė ne tik nustatyta tvarka neinformavo ieškovės apie sutarties nutraukimą, bet ir nepranešė, kad išmontavo įrangą. Apeliantė nežinodama šių aplinkybių ir toliau užtikrino ryšį bei galimybę prisijungti prie interneto tinklo, t. y. ir toliau atsakovei teikė paslaugą.

   9.2. Apeliantė pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, tačiau nepagrįstai priteisė tik 14,94 Eur delspinigių (41,51 Eur x 0,2 procento x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 144,80 Eur skolos priteisimo turėjo būti tenkintas visiškai, iš atsakovės turėtų būti priteista 52,13 Eur delspinigių (144,80 Eur. x 0,2 procento x 180 dienų).

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Atsakovė IĮ „Elso IT“  prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    10.1.  Ieškovė, įsigijusi iš UAB ,,Topnet“ duomenų perdavimo tinklą, su atsakove jokios sutarties nesudarė ir vienašaliu sprendimu tiekė interneto ryšį atsakovei, apie sutartinių santykių perėmimą iš buvusio tiekėjo neinformavo. Ieškovei įsigijus iš UAB ,,Topnet“ duomenų perdavimo tinklą, interneto ryšys nuolat trūkinėjo, buvo itin nekokybiškas, o galiausia išvis nebuvo tiekiamas. Tai, kad atsakovei paslaugos nebuvo teikiamos, teismo posėdyje pripažino pati ieškovė. Ieškovės teikiama paslauga atsakovė nesinaudojo ir ieškovė apie tai buvo informuota. Ieškovė nepateikė duomenų apie suteiktas konkrečias paslaugas, šių paslaugų trukmę, kokybę. PVM sąskaitų faktūrų išrašymas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kokios konkrečios paslaugos atsakovei, kaip klientui, buvo suteiktos.

   10.2. Tai, kad ieškovės reikalavimai yra nesąžiningi ir nepagrįsti, patvirtina aplinkybė, jog ieškovė delspinigius skaičiavo nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. daugiau nei       2 metus. Be to, ieškovė, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti 304,01 Eur, o teikdama ieškinį jau prašė priteisti 300,87 Eur. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi ir nėra skolinga ieškovei, vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais sutinka ieškovei sumokėti teismo priteistą 56,45 Eur sumą ir teismo sprendimo neskundžia, su juo sutinka ir prašo palikti jį nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo už suteiktas interneto ryšio paslaugas.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

14. Byloje nustatyta, kad V. K. įmonė ir S. K. įmonė 2002 m. gegužės 10 d. sudarė duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutartį Nr. 20020510/01, kuria V. K. įmonė, kaip paslaugos tiekėjas, įsipareigojo suteikti S. K. įmonei, kaip klientui, prisijungimo prie interneto tinklo TCP/IP protokolu paslaugas. Sutarties dėl duomenų perdavimo paslaugų teikimo priede Nr. 1 šalys sulygo, jog paslaugų kaina iš viso sudaro 28,96 Eur (100,00 Lt). Iš paslaugų tiekėjo gautas interneto ryšio paslaugas klientas perduodavo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei adresais (duomenys neskelbtini). S. K. įmonė 2007 m. birželio 6 d. pakeitė pavadinimą į IĮ ,,Topnet“, o 2009 m. birželio 26 d. buvo pertvarkyta į UAB ,,Topnet“. UAB ,,KLI LT“, kurios pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,,Besmegeniai“, 2016 m. balandžio 29 d. iš UAB ,,Topnet“ įsigijo duomenų perdavimo tinklą. 2016 m. gegužės 2 d. V. K. įmonė pakeitė pavadinimą į IĮ ,,Elso IT“.

15. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

16. Ieškovė prašė priteisti 144,80 Eur įsiskolinimą už atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. suteiktas interneto ryšio paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 41,51 Eur skolą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. 13 d.

17. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, paslaugų pobūdį ir jų teikimo mechanizmą bei neįvertino pateiktų įrodymų turinio. Apeliantės nuomone, ieškovės teikta paslauga yra prisijungimo prie interneto tinklo užtikrinimas, o ne tam tikro duomenų kiekio perdavimas ar naudojimas. Apeliantės teigimu, atsakovė ne tik nustatyta tvarka neinformavo ieškovės apie sutarties nutraukimą, bet ir nepranešė, kad išmontavo įrangą. Apeliantė nežinodama šių aplinkybių ir toliau užtikrino ryšį bei galimybę prisijungti prie interneto tinklo, t. y. ir toliau atsakovei teikė paslaugą. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38, 6.158, 6.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

19. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Anksčiau minėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.

20. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

21. CK 6.721 straipsnyje, reglamentuojančiame vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą, kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį nėra ribojama kokiomis nors papildomomis sąlygomis (pvz., teikiamų paslaugų kokybe), išskyrus nustatytą sutarties nutraukimo tvarką. Kaip minėta, ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią, todėl klientas gali nutraukti sutartį dėl bet kokių priežasčių.

22. Iš tiesų, tiek byloje esantys duomenys, tiek atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovei įsigijus iš UAB ,,Topnet“ duomenų perdavimo tinklą interneto ryšys tūrėjo trūkumų, buvo nekokybiškas, o galiausia, atsakovės teigimu, išvis nebebuvo tiekiamas. Dėl šių trukdžių nuolat skundėsi ir Kuršėnų žemės ūkio bendrovė, kuriai turėjo būti perduodamas gautas interneto ryšys. Šiuo atveju atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, susisiekė su ieškove, nurodė priežastis, geranoriškai apmokėjo 159,92 Eur sumą, tačiau, kaip nurodė atsakovė, interneto ryšys vis tiek nebuvo tiekiamas, ir apie tai informavo ieškovę. Akivaizdu, kad po apmokėjimo už interneto paslaugą atsakovė negalėjo tinkamai interneto perduoti naudotis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei adresais: (duomenys neskelbtini), todėl buvo nuspręsta pradėti naudoti kito interneto tiekėjo paslaugas. Šiuo atveju atsakovė telefonu informavo apeliantę, jog sutarties su ieškove sudariusi nebuvo, jos prašomą sumokėti sumą yra atlyginusi, nutarė naudotis kito interneto tiekėjo „Mezon“ paslaugomis, todėl prašė daugiau interneto paslaugos nebetiekti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė atjungė senąją interneto tiekimo įrangą, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir prijungė naują 4G LTE įrangą su išankstinio papildymo kortele, kurią naudojant nuo 2016 m. spalio mėn. buvo tiekiamas interneto ryšys Kuršėnų žemės ūkio bendrovei adresais: (duomenys neskelbtini). Taigi, neteikiant stabilaus interneto tiekimo paslaugos, atsakovė 2016 m. lapkričio 14 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartis Nr. SLL002615 ir SLL002616 su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl interneto „Mezon“ naudojimo ir pagal šias sutartis atsakovė iki šiol naudoja internetą ,,Mezon“, kurį perduoda naudotis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei adresais: (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apeliantė atsakovei paslaugų netiekė, teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ieškovės atstovas R. Ž.. Taigi, apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai sureikšmino teismo nurodyto tam tikro duomenų kiekio perdavimo ar naudojimo faktą, nepaneigdama teismo išvados, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga.  Apeliantės teiginiai, jog ieškovė nežinojo, jog įranga yra demontuota, todėl ir toliau tiekė atsakovei interneto ryšio paslaugas, yra nepagrįsti, kadangi byloje nepaneigti duomenys apie tai, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę, jog jos paslaugomis nesinaudoja, įrangą atjungė ir naudoja kito tiekėjo ,,Mezon“ internetą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs aplinkybę, jog nors interneto ryšio paslauga yra specifinė paslauga, tačiau ji negali būti teikiama per prievartą, formaliai prieš jos gavėjo valią. Pažymėtina ir tai, jog ši paslauga susijusi su jos naudojimu perduodant duomenis, o nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos datos jokių duomenų per ieškovės teikiamą interneto ryšį atsakovė neperdavinėjo, naudojosi kitu interneto ryšiu.

23. Teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-200-421/2019). Dėl to pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju PVM sąskaitų faktūrų išrašymas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kokios konkrečios paslaugos atsakovei, kaip klientui, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo suteiktos.

24. Apeliantė pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, tačiau nepagrįstai priteisė tik 14,94 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 144,80 Eur visa apimtimi netenkinamas, teismui pagrįstai priteisus 41,51 Eur skolą, iš atsakovės negali būti priteista didesnė apeliantės prašoma priteisti delspinigių suma.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

26. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atsakovė prašo priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93, 98 straipsniai).  Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 500 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Besmegeniai“, kodas 267258020, atsakovei IĮ „Elso IT“, kodas 175887211, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Vytautas Kursevičius