Civilinė byla Nr. 2-17530-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12405-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1

 (S)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeva“ ieškinį atsakovui A. (A.) Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Armeva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. (A.) Š., prašydama priteisti iš atsakovo 2909 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.        ieškovė ir atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2022.11.15 AI (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė perdavė 10 parų terminui atsakovui naudotis nuomos pagrindais ieškovei nuosavybės teise priklausančią techniškai tvarkingą transporto priemonę Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), o atsakovas, priėmęs Automobilį, įsipareigojo už tai mokėti 25 Eur vienos paros nuomos mokestį ir laikytis kitų Sutarties sąlygų. Automobilio perdavimo metu atsakovas nereiškė pretenzijų dėl jo techninės būklės. Suėjus Sutarties 10 parų terminui atsakovas pratęsė Automobilio nuomos terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. Atsakovo draugas S. N., 2022 m. lapkričio 28 d. vairuodamas Automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė Automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas Automobilis, kaltu dėl eismo įvykio pripažintas S. N., jam paskirta bauda (2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-51601-2022). 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovės vadovui telefonu paskambino S. N. ir pranešė apie Automobilio apgadinimą. 2022 m. gruodžio 1 d. Marijampolio k., Šalčininkų raj. Automobilio apžiūros metu S. N. pažadėjo ieškovės vadovui greitu metu Automobilį sutvarkyti. Po kelių dienų, ieškovės vadovas supratęs, kad Automobilis nebus sutvarkytas, paprašė atsakovo grąžinti Automobilį. 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovės vadovui nebūnant darbo vietoje, atsakovas Automobilį grąžino prie aikštelės Nr. 234 Gariūnų turgavietėje, Automobilio raktelius perdavęs ieškovės darbuotojui. Ieškovės vadovas, susisiekęs su atsakovu, pranešė, kad Automobilį būtina grąžinti pasirašant Automobilio perdavimo-priėmimo aktą, nurodant visus Automobilio apgadinimus. Atsakovas ir S. N. žadėjo atvykti pas ieškovę 2022 m. gruodžio 9 d., tačiau neatvyko ir padarytų nuostolių neatlygino.

2.2.        Dėl Automobilio negrąžinimo laiku. Sutarties 2.7 punktas nustato, kad Automobilis (kartu su jo registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono kopijomis bei vienu raktų komplektu) grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip iki nuomos pabaigos ir adresu, nurodytu priėmimo-perdavimo akte, su tiek kuro, kiek buvo pasiimant Automobilį, tvarkingą ir tokios būklės, kokios buvo perduotas nuomininkui. Už šiame punkte nurodytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą nuomininkas privalo mokėti patirtus finansinius nuostolius ir sumokėti baudas, numatytas Sutartyje. Sutarties 4.2 punktas nustato, kad nuomininkas įsipareigoja naudotis Automobiliu pagal jo paskirtį ir Sutarties sąlygas, grąžinti Automobilį, o neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai Automobilio grąžinimo metu sumokėti Sutartyje šalių sutartus mokesčius ir baudas. Sutarties 3.3 punktas nustato, kad pavėlavus grąžinti Automobilį laiku, koks buvo nurodytas Sutartyje, nuomininkas privalo sumokėti už kiekvieną pavėluotą valandą 5 Eur, jeigu laikas viršija vieną parą, sumoka 50 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiuo atveju šalių sudaryta Sutartis nustatė, kad nuomos trukmė 10 parų (Automobilis atsakovui perduotas 2022 m. lapkričio 15 d., turėjo būti grąžintas 2022 m. lapkričio 30 d.). Ieškovei Automobilis buvo perduotas sugadintas ir neįforminus perdavimo-priėmimo akto 2022 m. gruodžio 5 d. Atsakovas, pavėlavęs 5 paras grąžinti ieškovei Automobilį, remiantis Sutarties 3.3 punktu, privalo ieškovei sumokėti 250 Eur baudą (5 x 50).

2.3.        Dėl Automobilio apgadinimo. Sutarties 3.6 punktas nustato, kad įvykus Automobilio apgadinimo įvykiui nuomininkas privalo sumokėti 500 Eur baudos mokestį (kai įvykio metu padarytos žalos automobiliui ar kitoms jo dalims neapmoka civilinės atsakomybės draudimas). Nors eismo įvykio metu Automobilį apgadino atsakovo draugas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.489 straipsnio 3 dalimis (nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus), atsakovas privalo sumokėti ieškovei vienkartinį 500 Eur baudos mokestį.

2.4.        Dėl nuostolių. Pagal Sutarties 3.9 punktą nuomininkas įsipareigoja padengti visas nuomotojo išlaidas, susijusias su Automobilio remontu, dėl žalos Automobiliui/ atskiroms jo dalims/ įrangai, atsiradusioms nuomininkui netinkamai eksploatuojant Automobilį ir kurios yra neapmokamos pagal Automobilio polisų sąlygas. Taigi atsakovas pagal Sutarties 3.9 punktą ir pagal CK 6.489 straipsnio 3 dalį atsakingas už nuostolius, kurie atsirado apgadinus perduotą Automobilį. Turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko 2023 m. sausio 25 d. turto vertinimo santraukoje Nr. L221217 nurodyta, kad Automobilio vertė iki apgadinimo buvo 2500 Eur, Automobilio likutinė vertė po apgadinimo – 466 Eur. Nuostolis vertinamas kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio. Šiuo atveju nuostolių dydis yra 2034 Eur, kuriuos atsakovas turi atlyginti.

2.5.        Dėl Automobilio nuomos mokesčio. Atsakovas Automobilį turėjo grąžinti ieškovei 2022 m. lapkričio 30 d. Tačiau Automobilį grąžino 2022 m. gruodžio 5 d., t. y. ieškovei priklausančiu Automobiliu naudojosi ir jį valdė 5 paromis ilgiau, nei nustatė Sutartis. Tokiu atveju Automobilio nuomos Sutarties terminas prasitęsė iki tol, kol atsakovas grąžino ieškovei Automobilį. Už 5 parų naudojimąsi Automobiliu privalo sumokėti 125 Eur (5 x 25) nuomos mokestį. 

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos ir sprogusios galinės Automobilio padangos, kas lėmė nuvažiavimą nuo kelio. Atsakovo teigimu, Automobilis draustas, todėl ieškovė turi gauti draudimo išmoką. Nuostolių dydžio atsakovas neginčija.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad atsakovas be ieškovės sutikimo leido Automobiliu naudotis kitam asmeniui. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovės, kad Automobilį vairavo kitas asmuo. Pagal šalių sudarytą Sutartį Automobilį draudžiama subnomuoti, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei nuostolius.

5.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas atvykti į 2023 m. spalio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, minėtame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo. Teismas 2023 m. spalio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasirengė bylos nagrinėjimui iš esmės, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į teismo posėdį, kurį, suderinęs datą su šalimis, protokoline nutartimi paskyrė 2023 m. lapkričio 29 d., 15.00 val. Atsakovui apie 2023 m. lapkričio 29 d., 15.00 val. teismo posėdį pranešta tinkamai – pasirašytinai (b. l. 37). Atsakovas CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, netinkamai pranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje – elektroniniu paštu tik nurodė, kad atvykti į teismo posėdį negalės, nes turės vykti pas gydytoją, tačiau jokių patvirtinančių įrodymų nepateikė (DOK-187997). Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, o atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį teismas nelaikė svarbia, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.       Byloje nėra ginčo, kad:

6.1.        ieškovė ir atsakovas 2022 m. lapkričio 15 d. sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2022.11.15 AI, kurios pagrindu ieškovė perdavė 10 parų terminui atsakovui naudotis nuomos pagrindais ieškovei nuosavybės teise priklausančią, techniškai tvarkingą transporto priemonę Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas, priėmęs Automobilį, įsipareigojo už tai mokėti 25 Eur vienos paros nuomos mokestį ir laikytis kitų Sutarties sąlygų.

6.2.        Automobilio perdavimo metu atsakovas nereiškė pretenzijų dėl jo techninės būklės.

6.3.        Automobilis apdraustas tik Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, Kasco draudimu nėra apdraustas (Sutarties 1.4 punktas). 

6.4.        Suėjus Sutarties 10 parų terminui atsakovas pratęsė Automobilio nuomos terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d.

6.5.        Atsakovo draugas S. N., 2022 m. lapkričio 28 d. vairuodamas Automobilį, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė Automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas Automobilis, kitų eismo įvykio dalyvių (kitų automobilių) nebuvo, kaltu dėl eismo įvykio pripažintas S. N., jam paskirta bauda (2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-51601-2022).

6.6.        2022 m. lapkričio 30 d. ieškovės vadovui telefonu paskambino S. N. ir pranešė apie Automobilio apgadinimą.

6.7.        2022 m. gruodžio 1 d. Marijampolio k., Šalčininkų raj. Automobilio apžiūros metu S. N. pažadėjo ieškovės vadovui greitu metu Automobilį sutvarkyti.

6.8.        Po kelių dienų, ieškovės vadovas supratęs, kad Automobilis nebus sutvarkytas, paprašė atsakovo grąžinti Automobilį.

6.9.        2022 m. gruodžio 5 d. ieškovės vadovui nebūnant darbo vietoje, atsakovas Automobilį grąžino prie aikštelės Nr. 234 Gariūnų turgavietėje, Automobilio raktelius perdavęs ieškovės darbuotojui.

6.10.        Ieškovės vadovas, susisiekęs su atsakovu, pranešė, kad Automobilį būtina grąžinti pasirašant Automobilio perdavimo-priėmimo aktą, nurodant visus Automobilio apgadinimus.

6.11.       Atsakovas ir S. N. žadėjo atvykti pas ieškovę 2022 m. gruodžio 9 d., tačiau neatvyko ir padarytų nuostolių neatlygino. 

6.12.       Turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko 2023 m. sausio 25 d. turto vertinimo santraukoje Nr. L221217 nurodyta, kad Automobilio vertė iki apgadinimo buvo 2500 Eur, Automobilio likutinė vertė po apgadinimo – 466 Eur.

Dėl nuostolių (ne)atlyginimo

7.       CK 6.245 straipsnis reglamentuoja civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (3 dalis).

8.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš šalių 2022 m. lapkričio 15 d. sudarytos Automobilio nuomos sutarties Nr. 2022.11.15 AI, kurios pagrindu ieškovė perdavė 10 parų terminui atsakovui naudotis nuomos pagrindais ieškovei nuosavybės teise priklausančią, techniškai tvarkingą transporto priemonę Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas, priėmęs Automobilį, įsipareigojo už tai mokėti 25 Eur vienos paros nuomos mokestį ir laikytis kitų Sutarties sąlygų.

9.       Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos. 

10.       CK 6.489 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos (naudotis išsinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) vykdymą. Be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus.

11.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

12.       Nagrinėjamu atveju Automobilio nuomos Sutarties sąlygų 3.9 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja padengti visas nuomotojo išlaidas, susijusias su Automobilio remontu, dėl žalos Automobiliui/ atskiroms jo dalims/ įrangai, atsiradusioms nuomininkui netinkamai eksploatuojant Automobilį ir kurios yra neapmokamos pagal Automobilio polisų sąlygas. Taigi šalys ir Sutartyje nustatė visiško nuostolių atlyginimo principą.

13.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad Automobilis draustas, todėl ieškovė turi gauti draudimo išmoką. Minėta, kad Automobilis apdraustas tik Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, Kasco draudimu nėra apdraustas (Sutarties 1.4 punktas). Taip pat iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-51601-2022 nustatyta, kad kitų eismo dalyvių nebuvo, taigi draudimo išmoka ieškovei nebuvo mokama. Sutarties sąlygų 2.4 punkte nurodyta, kad atsakovui yra žinoma, jog draudžiama, be kita ko, perduoti vairuoti Automobilį tretiesiems asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurie yra įmonės darbuotojai ir už kuriuos atsako įmonės direktorius, suteikdamas teisę vairuoti ir subnuomoti Automobilį. Taip pat nuomininkui (atsakovui), be kita ko, žinoma, kad: 1) Automobilio nuomos laikotarpiu nuomininkas yra atsakingas už Automobiliui/ atskiroms jo dalimis/ įrangai padarytą žalą (Sutarties 4.4 punktas); nuomininkas (atsakovas) susipažino su Automobilio civilinės atsakomybės sąlygomis, įskaitant, bet neapsiribojant, kad Automobilis nedraustas Kasco draudimu ir pasirašydamas Sutartį nuomininkas (atsakovas), kaip Automobilio naudotojas, prisiima Automobilio draudėjo teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties 1.4 punkte nurodytų draudimo sutarčių (Sutarties 4.5 punktas); 3) nuomininkas (atsakovas) patvirtina, kad jam yra žinomos visos iš Sutarties (įskaitant Sutarties 1.4 punkte nurodytų draudimo sutarčių) sąlygos, Automobilis, jo techninės savybės bei komplektacija ar nuomininko poreikius, keliamus reikalavimus bei šalių sutartą kainą (Sutarties 4.6 punktas). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovo draugas S. N., 2022 m. lapkričio 28 d. vairuodamas Automobilį, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė Automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ko pasėkoje atsakovui, nesilaikant Sutarties sąlygų, ieškovei padaryta žala, kurią ji pagrįstai iš atsakovo reikalauja atlyginti. 

14.       Nagrinėjamu atveju turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko 2023 m. sausio 25 d. turto vertinimo santraukoje Nr. L221217 nurodyta, kad Automobilio vertė iki apgadinimo buvo 2500 Eur, Automobilio likutinė vertė po apgadinimo – 466 Eur. Kaip pagrįstai nurodo ieškovo atstovas, kad nuostolis vertinamas kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio. Šiuo atveju nuostolių dydis yra 2034 Eur, kuriuos atsakovas turi atlyginti.

15.       Šalių sudarytos Sutarties 3.6 punktas nustato, kad įvykus Automobilio apgadinimo įvykiui nuomininkas privalo sumokėti 500 Eur baudos mokestį (kai įvykio metu padarytos žalos automobiliui ar kitoms jo dalims neapmoka civilinės atsakomybės draudimas). Nors eismo įvykio metu Automobilį apgadino atsakovo draugas, tačiau, kaip minėta, pagal CK 6.489 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek ir pagal Sutarties sąlygas atsakovas privalo sumokėti ieškovei vienkartinį 500 Eur baudos mokestį.

16.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas Automobilį grąžino ieškovei ne laiku, kaip sulygta šalių Sutartyje. Sutarties 2.7 punktas nustato, kad Automobilis (kartu su jo registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono kopijomis bei vienu raktų komplektu) grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip iki nuomos pabaigos ir adresu, nurodytu priėmimo-perdavimo akte, su tiek kuro, kiek buvo pasiimant Automobilį, tvarkingą ir tokios būklės, kokios buvo perduotas nuomininkui. Už šiame punkte nurodytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą nuomininkas privalo mokėti patirtus finansinius nuostolius ir sumokėti baudas, sulygtas Sutartyje. Sutarties 4.2 punktas nustato, kad nuomininkas įsipareigoja naudotis Automobiliu pagal jo paskirtį ir Sutarties sąlygas, grąžinti Automobilį, o neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai Automobilio grąžinimo metu sumokėti Sutartyje šalių sutartus mokesčius ir baudas. Sutarties 3.3 punktas nustato, kad pavėlavus grąžinti Automobilį laiku, koks buvo nurodytas Sutartyje, nuomininkas privalo sumokėti už kiekvieną pavėluotą valandą 5 Eur, jeigu laikas viršija vieną parą, sumoka 50 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiuo atveju šalių sudaryta Sutartis nustatė, kad nuomos trukmė 10 parų, Automobilis atsakovui buvo perduotas 2022 m. lapkričio 15 d., suėjus 10 parų terminui atsakovas pratęsė Automobilio nuomos terminą iki 2023 m. lapkričio 30 d., taigi Automobilis turėjo būti grąžintas 2022 m. lapkričio 30 d. Ieškovei Automobilis buvo perduotas sugadintas ir neįforminus perdavimo-priėmimo akto 2022 m. gruodžio 5 d. Atsakovas, pavėlavęs 5 paras grąžinti ieškovei Automobilį, remiantis Sutarties 3.3 punktu, privalo ieškovei sumokėti 250 Eur baudą (5 x 50). Taip pat nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas, grąžinęs Automobilį tik 2022 m. gruodžio 5 d., t. y. 5 paroms ilgiau, nei nustatė Sutartis, už šių 5 parų naudojimąsi ieškovės Automobiliu privalo sumokėti 125 Eur (5 x 25 Eur) nuomos mokestį.

17.       Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, remiantis Automobilio nuomos Sutartimi, kurioje nurodytos baudos, todėl dėl šių normų aiškinimo nebuvo kilęs ginčas ir būtinybė jas aiškinti vartotojo – atsakovo naudai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, pasirašydamas Automobilio nuomos Sutartį, atskirai savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs ir sutinka su Automobilio nuomos Sutarties sąlygomis, todėl daroma išvada, kad Automobilio nuomos sąlygos jam buvo žinomos.

18.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas viso 2909 Eur (250 Eur + 500 Eur + 2034 Eur + 125 Eur) nuostolių atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo 

19.       Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2909 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsniai). 

21.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1037 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 87 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, 150 Eur už Automobilio įvertinimą (sąskaita apmokėta 2023 m. sausio 30 d.) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė viso 800 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas viso 1037 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Teisme patirta 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi ši suma viršija 5 Eur, todėl nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Armeva“ (j. a. k. 304810855) iš atsakovo A. (A.) Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2909 (du tūkstančiai devyni šimtai devyni) Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2909 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1037 (vienas tūkstantis trisdešimt septyni) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. (A.) Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šeši eurai ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Irena Bielskytė