Civilinė byla Nr. e2A-160-265/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06023-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys G. A. (G. A.), AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė T. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 37,06 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. apie 20.30 val. nuo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės vyko reguliariuoju reisu miesto susisiekimo maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini). Autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“. Ieškovė ketino išlipti iš autobuso kitoje – „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Pamačiusi, kad autobuso važiavimo kryptimi sankryžoje dega žalias šviesoforo signalas, pasiruošė išlipti – atsistojo iš sėdimos vietos, laikėsi įsikibusi į atlošo rankeną, tačiau sankryžoje autobusas staigiai stabdė. Dėl staigaus stabdymo ieškovė nukrito į priekį ant praėjimo tako ir pajuto stiprų dešinės rankos skausmą. Autobuse buvę keleiviai ieškovę pakėlė, padėjo atsisėsti, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelėje ieškovės jau laukė greitosios medicinos pagalbos automobilis, nuvežęs ją į Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas dešinės rankos riešo lūžimas, suteikta pirmoji pagalba. Chirurginė operacija buvo atlikta gruodžio 13 dieną. Ieškovė gruodžio 9 d. nuvyko į Keleivių transporto kooperatinę bendrovę „Gintarinis vairas“, pasidomėjo, ar galėtų gauti gruodžio 5 d. minėto autobuso vaizdo registratoriaus įrašą, bet buvo paaiškinta, kad įrašas saugomas tik 3 dienas. Tą pačią dieną ieškovė pateikė prašymą vežėjui atlyginti žalą dėl patirtos traumos; į prašymą atsakyta nebuvo. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, su kuriuo buvo sudaryta vežėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, 2020 m. kovo 13 d. raštu pranešė ieškovei, kad draudimo bendrovei nekils prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl 2019 m. gruodžio 5 d. įvykio. Ieškovė nurodė, kad jos kaltės dėl įvykio nėra, nes kelionės metu sėdėjo, o likus 200 metrų (apie 20 sekundžių trukmės važiavimui) iki autobuso stotelės, kurioje ketino išlipti, atsistojo iš savo vietos ir stovėjo įsikibusi į kėdės atlošo rankeną. Atsistoti buvo būtina, nes autobusas nebūtų sustojęs stotelėje, matydamas, kad nėra išlipti norinčių keleivių. Dėl patirtos rankos traumos ieškovė neteko galimybės tinkamai save apsitarnauti buityje, gyvena viena, tad pagelbėti nėra kam. Patyrė dideles išlaidas vaistams ir kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas bei sugaišo tam nemažai laiko. Taip pat patyrė ir neturtinę žalą dėl orumo pažeminimo, kai dėl vairuotojo neatidumo, neatsargumo staigiai stabdant autobusą nukrito, nepajėgė atsikelti nuo grindų, dėl skausmo net negalėjo žodžio ištarti. Nurodė, kad vairuotojas, žinodamas, kad ieškovė nukrito dėl staigaus autobuso stabdymo ir yra iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijai apie įvykį nepranešė, policijos neiškvietė, kad būtų užfiksuotas eismo įvykis, apklausti vairuotojas, autobuso keleiviai ir galimi kiti liudytojai bei nustatytos visos kitos reikšmingos įvykio aplinkybės; taip pat nesikreipė į darbdavį dėl tos dienos vaizdo registratoriaus įrašo išsaugojimo, jo neišsaugojo pats.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 37,06 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 38 Eur žyminį mokestį ir 286,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

4.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog autobusą, kurio valdytoja yra atsakovė, vairuojamą trečiojo asmens G. A. (G. A.), staigiai sustabdžius, ieškovė pargriuvo ir susilaužė ranką. Teismas pripažino, kad žala ieškovės sveikatai atsirado kaip autobuso staigaus stabdymo, kuris laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, pasekmė. Vertindamas atsakovės teiginius dėl kliūties kelyje – kito automobilio, teismas nustatė, kad automobilis ir jo vairuotojas, kuris, pasak atsakovės, sukėlė avarinę situaciją, iki šiol nėra nustatytas, taip pat nėra objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog toks automobilis iš viso buvo, ir dėl jo autobuso vairuotojas staigiai stabdė autobusą. Teismas pažymėjo, kad keleivis, perkantis viešojo transporto paslaugas, pagal galimybes privalo būti atidus, tačiau viešojo transporto eismo saugumą privalo užtikrinti vežėjas visomis įmanomomis priemonėmis. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad ruošdamasi išlipti stotelėje ji atsistojo ir laikėsi, įvertinęs ieškovės amžių, galėjusį turėti įtakos laikymosi tvirtumui, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog žala ieškovei, pasireiškusi sveikatos sužalojimu, atsirado dėl pačios ieškovės tyčios ar jos didelio neatsargumo. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti padarytą žalą. Teismas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkino visiškai. Teismas neabejojo ieškovės paaiškinimais, kad įvykis ir sužalojimas turėjo įtakos ieškovės emocinei būklei, sukėlė skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgęs, kad įvykio metu pažeista neturtinė vertybė – ieškovės fizinė sveikata, pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas, atlikta operacija, rekomenduotas reabilitacinis gydymas), atsakovės turtinę padėtį, teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas pripažino, kad 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovė Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl patenkintų ieškinio reikalavimų dalies; likusią teismo sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų prašo palikti nepakeistą; išspręsti atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1.                      Teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu liudytojų pateiktų liudijimų, kad pati ieškovė elgėsi neatsakingai, blaškėsi, nesilaikė tvirtai rankomis įsikibusi į įrengtus atitvarus. Teismo išvada, jog iš viso nėra aišku, ar buvo automobilis, kuris sudarė staigią kliūtį autobusą vairavusiam atsakovės vairuotojui, nepagrįsta ir prieštaraujanti 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimui sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nes būtent dėl tokio fakto yra sustabdytas ikiteisminis tyrimas. Netikėti ikiteisminio tyrimo duomenimis ir juos paneigti be jokių papildomų įrodymų nebuvo jokio pagrindo.

5.2.                      Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodinėjo visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės teigimu, dėl įvykio nėra jokios atsakovės autobusą vairavusio vairuotojo kaltės. Atsakovės vertinimu, teismas visai neanalizavo transporto priemonės vairuotojo elgesio. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė (keleivė) pažeidė pareigą pasirūpinti savo saugumu, šis pažeidimas, t. y. didelis jos neatsargumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ir nulėmė tai, kad ji pargriuvo autobuse ir patyrė sveikatos sutrikdymą ir žalos atsiradimą. Atsakovė remiasi ikiteisminio tyrimo duomenimis; įrodymų, kurie paneigtų ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis byloje nėra. Įvertinus, kad vairuotojo veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykiui ir žalos ieškovei atsiradimui, t. y. nenustatyta mišri šalių kaltė, teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės didelio neatsargumo atsakovės atsakomybę šalinančia aplinkybe; nustačius tokią aplinkybę CK 6.283 straipsnio taikymas yra neaktualus.

5.3.                      Remdamasi CK 6.254 straipsnio 2 dalimi atsakovė teigia, kad ieškinys atsakovei turėjo būti atmetamas, reikalavimus pareiškiant draudimo bendrovei, apdraudusiai atsakovės civilinę atsakomybę.

5.4.                      Teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatyta tvarka, o nukrypdamas nuo nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo to niekaip neargumentavo.

6.       Atsiliepimu ieškovė T. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.                      Atsakovė nepateikė įrodymų apie staiga iškilusią būtinybę stabdyti. Ieškovės nuomone, iš įrodymų visumos dėl eismo įvykio aplinkybių neužfiksavimo galima daryti išvadą labiau tikėtinu esant faktą, kad jokios kitos transporto priemonės, lėmusios staigų stabdymą, nebuvo; vairuotojas galėjo supainioti akseleratoriaus ir stabdžio paminas.

6.2.                      Ieškovės teigimu, staigus transporto priemonės stabdymas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su pasekmėmis – ieškovės patirta trauma. Ieškovė autobusui važiuojant sėdėjo ir, pamačiusi sankryžoje degant žalią šviesoforo signalą, pasiruošė išlipti – iki stotelės likus apie 200 m, likus važiuoti ne ilgiau nei minutei, ieškovė atsistojo laikydamasi už kėdės atlošo ranktūrio. Ieškovė teigia, kad autobuse nesiblaškė ir nieko tarp savo daiktų neieškojo. Ieškovės pasirengimo išlipti nėra pagrindo vertinti kaip neatsargumo, o tuo labiau didelio. Atsakovė bylą nagrinėjant neprašė apklausti autobuso keleivės, iškvietusios greitąją pagalbą ir padėjusios ieškovei atsistoti, ar kitų liudytojų; neprašė pripažinti vairuotojo dalyvavimo būtinu. Nepatvirtinus ieškovės neatsargaus elgesio fakto, nėra prielaidų remiantis vien tik ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis konstatuoti ieškovės tyčią ar jos didelį neatsargumą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados tik apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą. Pažymi, kad atsakovė neteikė įrodymų ieškovės neatsargiam elgesiui autobuse patvirtinti.

6.3.                      Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nenustatyta, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, todėl transporto priemonės valdytojui atsakomybė dėl sukelto eismo įvykio bei jo metu padarytos žalos nekyla. Ieškovė vertina, kad teismui sprendimu konstatavus, jog yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, atsakovė galės kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

6.4.                      Ieškovės nuomone, neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra pagrįstas, dėl to atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai dėl neturinės žalos atlyginimo pagrįstai iš ieškovės nepriteistos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

9.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d. apie 20.30 val. ieškovė T. S., kaip keleivė, vyko autobusu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini)  nuo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės ir ketino išlipti iš autobuso „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Autobusui artėjant prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sankryžos ieškovė, pamačiusi degantį žalią šviesoforo signalą, atsistojo iš sėdimos vietos ir ruošėsi išlipti netoli už sankryžos esančioje stotelėje, tačiau autobusui staiga stabdžius ieškovė nukrito ir patyrė rankos traumą. Ieškovei atsistoti padėjo kartu važiavusi moteris, ji iškvietė greitąją pagalbą, kuri laukė „(duomenys neskelbtini)“ autobuso stotelėje ir nuvežė ieškovę į Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, ieškovei buvo diagnozuoti rankos lūžiai. Atsakovė yra nurodyto autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja. Autobusą vairavo trečiasis asmuo G. A. (G. A.), kuris įvykio metu dirbo Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ pagal neterminuotą darbo sutartį. Įvykio metu nurodyto autobuso valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje. 

Dėl ginčo esmės

10.       Apeliantė, remdamasi CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad ieškinys atsakovei turėjo būti atmetamas, o ieškovė reikalavimus turėjo reikšti draudimo bendrovei, apdraudusiai atsakovės civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė yra netinkama atsakovė, konkrečiu nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus.

11.       Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, šis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens arba reikalauti, kad ją atlygintų šio asmens civilinės atsakomybės draudikas. Šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus, nurodytų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai bei apimtis skirtingi: žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, turtinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys); jeigu nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, reikalavimas kildinamas iš žalą padariusį asmenį ir draudiką siejančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir tarp nukentėjusio asmens bei draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir draudimo sutarties reikalavimai.

12.       CK 6.254 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Bylos duomenimis, ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovę Keleivių transporto kooperatinę bendrovę „Gintarinis vairas“ dėl žalos atlyginimo dėl 2019 m. gruodžio 5 d. įvykio. Byloje esančių AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2020 m. sausio 6 d. rašto „Dėl įvykio administravimo“ ir 2020 m. kovo 13 d. rašto „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/013989“ ir 2020 m. liepos 9 d. rašto „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/013989“ duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad draudimo bendrovei nekyla prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl 2019 m. gruodžio 5 d. įvykio. Draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei draudimo išmoką atsisakyta išmokėti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovei draudimo išmoka neišmokėta, į CK 6.251 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, bei tai, kad tokio pobūdžio ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo žalą padariusiam asmeniui ar draudikui iš esmės reikštinas savarankiškais pagrindais, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė esamomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.

13.       Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovė apsiribojo trumpu įvykio aptarimu, tačiau neįrodinėjo visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantė teigia, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad autobuso vairuotojas, vairuodamas autobusą, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei tai, kad tarp šio pažeidimo ir atsiradusių padarinių turi būti yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantė taip pat teigia, kad dėl įvykio nėra jokios atsakovės autobusą vairavusio vairuotojo kaltės.

14.       Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės – autobuso) valdytojos, atsakomybės (CK 6.270 straipsnis). CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021).

15.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi įrodyti, kad autobuso vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo neteisėti veiksmai sietini faktu, kad žala padaryta didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad tokiu atveju neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nesiejami su konkrečių teisinių pareigų, saugumo reikalavimų pažeidimu, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑446/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 24 punktas). Tokios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nurodytos aplinkybės dėl atsakovės transporto priemonės vairuotojo elgesio gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar atlygintinos žalos sumažinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, nustačius žalos padarymo faktą valdytojo automobiliu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑257‑248/2020, 24 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑104-403/2021).

16.       Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies teisiniu reglamentavimu, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė nėra viena iš sąlygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą. Apeliantės argumentai, jog dėl įvykio nėra jokios atsakovės autobusą vairavusio vairuotojo kaltės, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, kilimo. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad įvykio metu vairuotojui staigiai sustabdžius autobusą, kurio valdytoja yra atsakovė, ieškovė pargriuvo ir susilaužė ranką. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žala ieškovės sveikatai atsirado dėl autobuso, kuris laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, staigaus stabdymo. Atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos pagrįstai.

17.       Apeliantė remiasi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta išlyga ir teigia, kad būtent ieškovės didelis neatsargumas nagrinėjamoje situacijoje nulėmė žalos atsiradimą. Atsakovė teigia, kad ieškovė pažeidė įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3‑223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 57.3 papunktį, kuriame buvo nurodyta, jog keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų. Atsakovės vertinimu, šis ieškovės (keleivės) pažeidimas, t. y. didelis jos neatsargumas, ir nulėmė tai, kad ji pargriuvo autobuse ir patyrė sveikatos sutrikdymą. Atsakovė šią savo poziciją grindė ikiteisminio tyrimo duomenimis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo duomenis dėl ieškovės elgesio, visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu liudytojų pateiktų liudijimų, kad pati ieškovė elgėsi neatsakingai, blaškėsi, nesilaikė tvirtai rankomis įsikibusi į įrengtus atitvarus.

18.       CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytas didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas – galimybė remtis aplinkybe, kad žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys. Nukentėjusiojo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindai mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę. Procesinė pareiga įrodyti tokią faktinę aplinkybę dėl nukentėjusiojo kaltės formos tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis).

19.       Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 4 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių yra keleivės T. S. neatsargumas; nagrinėjamas eismo įvykis įvertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas), todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Vertinat šiuos duomenis, pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, turi ne prejudicinę (CPK 182 straipsnis), o paprasto rašytinio įrodymo galią, todėl vertintini kartu su visais įrodymais byloje. Antra, nors apeliantė remiasi nurodytame nutarime užfiksuotu ieškovės veiksmų vertinimu, tačiau reikšminga ir tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu minėtas 2020 m. birželio 4 d. prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir tyrimas atnaujintas, be kita ko, nurodant, kad reikia bandyti dar paieškoti objektyvių duomenų ar liudytojų dėl kliūtį sudariusio automobilio ar jo vairuotojo, taip pat svarstyti autobuso vairuotojo administracinės atsakomybės klausimą dėl Kelių eismo taisyklių, susijusių su eismo dalyvių pareigomis įvykus eismo įvykiui, pažeidimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Byloje nėra duomenų, kad atlikti kokie nors papildomi baudžiamojo proceso veiksmai.

20.       Bylos duomenimis, iš karto po įvykio policijai nepranešta, autobuso vairuotojas apie įvykusį keleivės sužalojimą atsakovei nepranešė. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad tai turėjo įtakos aplinkybei, jog nebuvo išsaugoti objektyvūs duomenys (vaizdo registratoriaus įrašai) apie įvykio metu buvusią padėtį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2020 m. vasario 18 d. Kelių policijos tarnyboje gautą T. S. pareiškimą, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio.

21.       Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškovės elgesio įvykio metu iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 4 d. nutarimo duomenų nustatyta, kad ieškovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje teigė, jog autobusui artėjant link stotelės, kurioje ieškovė ketino išlipti, ji atsistojo iš sėdimos vietos ir laikėsi įsikibusi už kėdės atlošo rankenos. Iš ikiteisminio tyrimo metu autobusą vairavusio G. A. (G. A.), kuris apklaustas kaip specialusis liudytojas, duotų parodymų matyti, kad jis keleivės elgesio prieš įvykį nematė – tik po įvykusio staigaus stabdymo pravažiavęs sankryžą ir išgirdęs šaukiant pamatė, jog ant praėjimo tako už vienos sėdynių eilės guli moteris. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 4 d. nutarimo duomenų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos buvo apklaustos įvykio metu autobusu važiavusios K. M. ir O. M.. Iš šių liudytojų duotų parodymų nustatyta, kad autobusui važiuojant jos kalbėjosi tarpusavyje, kelio nestebėjo. Vertinant duomenis apie liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, kad nors ši liudytoja nurodė, jog autobuse eidama moteris (ieškovė) nebuvo saugiai įsikibusi, t. y. ji nuolat rankomis nesilaikė už turėklo, eidama įsikibdavo tik į kas antrą sėdynių metalinį turėklą, tačiau taip pat nustatyta, kad ši liudytoja nematė, kaip moteris (ieškovė) krito autobuse. Taigi šios liudytojos parodymai nepatvirtina, kad ieškovė visiškai nesilaikė į sėdynių turėklus, taip pat ši liudytoja nematė, ar ieškovė laikėsi autobusui staigiai stabdant. Iš duomenų apie liudytojos O. M. parodymus matyti, kad ši liudytoja nurodė, jog autobusui važiuojant moteris (ieškovė) ėjo link išlipimo durų, taip pat nurodė, kad moteris elgėsi neatsakingai, blaškėsi, nesilaikė tvirtai rankomis įsikibusi į įrengtus atitvarus. Ši liudytoja, nurodydama aplinkybes dėl autobuso stabdymo, nurodė, kad moteris (ieškovė), stovėjusi praėjimo take, krito link išlipimo durų ant rankos. Taigi iš šios liudytojos parodymų negalima spręsti, ar ieškovė nesilaikė autobuso stabdymo metu. Įvertinus nurodytų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai, kad liudytojos aplinkybes stebėjo kartu bendraudamos tarpusavyje, vertintina, kad nurodytų liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog ieškovė autobusui staigiai stabdant nesilaikė už turėklų.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis ir ieškovės elgesį įvykio metu, pagrįstai įvertino ir senyvą ieškovės amžių, kuris galėjo lemti, kad ieškovė objektyviai laikėsi ne taip stipriai, kaip jaunas asmuo. Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. M. ir O. M. parodymų nustatyta, kad autobuso stabdymas sankryžoje buvo staigus ir keleiviams netikėtas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad žala (sveikatos sutrikdymas) ieškovei atsirado dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo. Nenustačius ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, tyčios ar didelio neatsargumo, byloje nenustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti ir atsakovės prievolė atlyginti ieškovės patirtą žalą (CK 6.246 – 6.249, 6.270 straipsniai).

23.       Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nenustačius atsakovės civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad CK 6.283 straipsnio taikymas yra neaktualus. Darytina išvada, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde atsakovė skundė tik pagrindą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir nenurodė savarankiškų nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų ieškovei iš atsakovės priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka ginčo dėl teismo priteisto žalos atlyginimo dydžio nekilo, dėl priteistų žalos atlyginimo dydžių plačiau nepasisakytina.

24.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų CPK numatyta tvarka, o nukrypdamas nuo nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo to niekaip neargumentavo. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata dėl nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių skundžiamu teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimas priteistas tik ieškovei iš atsakovės.

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“, taip užtikrinant šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovės prašytą neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pripažino, kad ieškovė iš esmės pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu reikšminga, kad tenkinant reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tik viena iš jų (žalos dydis) konkrečiai nustatoma teismo, ištyrus ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė ginčijo tik galimybę priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o ne jų dydį. Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme laikyti ieškovę iš dalies pralaimėjusia bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti ir dėl jos priimti priešingą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovei T. S. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 194,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, nurodytos išlaidos valstybei priteisintos iš atsakovės (CPK 96, 99 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti valstybei iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 194,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus, 75 ct) išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai        Raimonda Andrulienė 

        Aušra Maškevičienė

        Alvydas Žerlauskas