Baudžiamoji byla Nr. 1-70-725/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00449-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, 

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

nukentėjusiajam L. S., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1992 m. spalio 3 d., Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" operatoriumi programuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. B. 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.45 val. būdamas (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus pastūmė nukentėjusį L. S., dėl ko šis neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino dalinai, parodė, kad galėjo būti 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val., būdamas pas savo draugę – L. S. buvusią žmoną K. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pro atidarytą langą išgirdo ginčą tarp K. J. ir L. S.. Nuėjus į apačią, išgirdo, kad jie ginčijosi dėl atvežto vaiko T. S. sužalotos kojos. L. S. agresyviai elgėsi, mosikavo rankomis, kalbėdamas gestikuliavo. Tada prasidėjo konfliktas tarp kaltinamojo ir L. S.: buvo aiškinamasi, kas atsitiko vaiko kojai. Pasakius, kad jie kvies greitąją, L. S. gal įsižeidė ir, eidamas link kaltinamojo, gestikuliuodamas rankomis bandė atitraukti ar pastumti priešais stovėjusią K. J., ją stumtelėjo, bandė stumti kaltinamąjį. E. B. gindamasis L. S. lengvai į petį atstūmė nuo savęs ir šis atsisėdo ant sofos, kuri yra pavėsinėje. Tada L. S. sesė atėjo prie vartelių, juos atidarė ir pakvietė L. S. ateiti ir jie išvažiavo. Vėliau dar atvažiavo nepažįstamas vyriškis su moterimi, atvažiavo greitoji ir visi su T. S. išvažiavo į Klinikas. Tuo metu, kai kaltinamasis išėjo į lauką, išgirdusi triukšmą iš dušo atėjo ir K. J. mama. Tuo metu L. S. dar nebuvo pastumtas. L. S. buvo priekyje, K. J. stovėjo priešais kaltinamąjį, o K. J. mama stovėjo už kaltinamojo prie durų. L. S. sesuo atėjo įvykio pabaigoje, iki to laiko ji buvo mašinoje už tvoros. Tvora yra medinė, labai aukšta, beveik 2 metrų, pro ją nieko nesimato, varteliai yra tokie patys. Nežino, kada tokia tvora buvo pastatyta, bet ji jau buvo pastatyta seniai. Tik susipažinus su K. J., prieš 4 metus, buvo mažesnė tvora. Kaltinamasis pripažįsta pavartojęs vieną-kitą necenzūrinį žodį, vadino įžeidžiančiai L. S., galėjo būti, kad vadino L. S. asilu, sakė „aš tave sunešiosiu, ožy“. Apie L. S. sužalojimus kaltinamasis išgirdo po savaitės laiko,

Kaltinamasis dar kartą paaiškino įvykio aplinkybes: kadangi K. J. stovėjo priešais kaltinamąjį, L. S., galimai norėdamas nustumti (duomenys neskelbtini), užkabino (duomenys neskelbtini). su ranka, šiek tiek stumtelėjo į šoną ir tuo pačiu veiksmu užkabino ir kaltinamąjį – šiek tiek stumtelėjo ir kaltinamąjį, ir tada kaltinamasis iš karto pastūmė L. S. į petį. Šis stumtelėjimas buvo, ko gero, po viso apsižodžiavimo. Išsireiškimas „sunešiosiu tave“ – negeri žodžiai, kaltinamasis mano, kad jie nereiškia grasinimo sumušti, taip pasakydamas, neturėjo nieko omenyje, tiesiog taip buvo pasakyta konflikto metu.

E. B.

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. su sūnumi atšventus jo gimtadienį, kartu su sese atvežė sūnų į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). T. S. šiek tiek surėks, kad skauda, K. J. nusinešė sūnų į kiemą. L. S. nuėjo iš paskos. Tada jie pradėjo aiškintis, kas atsitiko sūnui. Pro priestato duris į verandą išbėgo E. B., praėjęs pro ant suoliuko sėdintį Titą ir prie jo tupinčią K. J. (ar gal tuo metu ji buvo atsistojusi praleisti kaltinamąjį), pradėjo baksnoti pirštu nukentėjusiajam į galvą, sakydamas, kad nukentėjusysis yra asilas, kad jis nukentėjusįjį „sunešios“. Tada E. B. konflikto metu nukentėjusįjį stūmė, nukentėjusysis žengė koją atgal, tačiau išlaikė lygsvarą, gindamasis pastūmė atgal E. B., tada šis antrą kartą stūmė nukentėjusįjį, dėl ko šis nukrito ant pavėsinės ir balkono tarpo, atsiremdamas dešine ranka į grindinį, dėl ko ji buvo sužalota. K. J. šio stumdymosi metu tarp jų nebuvo, ji buvo už jų nugaros. Tuo metu kiemo tvora dar nebuvo pastatyta iki galo, ir nukentėjusiojo sesė puikiai matė visą situaciją, nes sėdėjo mašinoje atsidariusi duris. Kol kaltinamasis stumdėsi, nukentėjusiojo sesė, priėjusi prie vartelių, kurie nebuvo pastatyti, šaukė nukentėjusįjį. Kaltinamasis E. B. žemino nukentėjusįjį žodžiais ir veiksmais: nukentėjusįjį vadino asilu, sakė jį „sunešios“. Tokius žodžius, kaltinamajam baksnojant nukentėjusiajam, gestikuliuojant, nuketėjusysis suprato kaip grasinimą, norėjimą fiziškai su juo susidoroti. Paskui po šio įvykio, nuėjęs į mašiną nusiraminti, L. S. parodė sesei, kad kruvina ranka, paskambino savo mamai, S. K. pasitarti dėl tokios situacijos. Vėliau visi važiavo į ligoninę. Joje T. S. buvo nustatytas nežymus sutrenkimas ir jis buvo išleistas į namus. Kieme konflikto metu, kai vyko susistumdymas, kažkuriuo metu buvo atėjusi Kristinos mama R. J.. Įvykio metu tvora buvo perstatoma – horizontaliai daroma aklina tvora, ji nebuvo iki galo pastatyta, tvoroje tarp lentų buvo dideli tarpai, todėl viskas per tarpus gerai matėsi. L. S. sesuo sėdėjo prie tvoros stovinčioje L. S. mašinoje, keleivio vietoje šalia vairuotojo, arčiau nuo buvusios žmonos namo. Nuo vartų iki įvykio vietos yra apie 5 metrai, todėl buvo galima viską matyti ir girdėti. Pavėsinėje buvo sofa, nukentėjusysis paėjo link tos sofos, bet prie jos nekrito ir negulėjo. Kai nukentėjusįjį buvo pradėta stumdyti, nukentėjusysis ėjo atgal ir ta sofa nuo jo buvo gal 1-2 metrų atstumu, kai jis krito. Kiemo danga yra betonas.

Dėl sužalojimo nukentėjusysis pradžioje niekur nesikreipė, nes jam buvo svarbiau vaiko sveikata. Po incidento nuvykus į policijos poskyrį, parodžius ranką, pareigūnė sakė rašyti pareiškimą. Civilinis ieškinys pareikštas, nes kaltinamasis jį stumdė ir žemino dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje, be to, nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas.

Pagarsinus L. S. ikiteisminio tyrimo metu surašytus apklausos protokolus (1 t., b. l. 58–59, 132–133), nukentėjusysis patvirtino, kad galėjo būti taip, kaip parašyta jo parodymuose, tačiau, kadangi tai buvo seniai, gali būti, kad nukentėjusysis ne viską prisimena, bet pamena, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė, baksnojo į galvą, vadino asilu, sakė jį „sunešios“. Apklausoje nesakė apie baksnojimą, kadangi jam buvo sakyta kalbėti apie fizinį skausmą, o baksnojimas buvo labiau moralinis skausmas, pažeminimas. Nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį kelis kartus.

Nukentėjusysis nurodė, kad garso įrašo pabaigoje po žodžių „asile“ buvo stumdymas ir garso įraše girdėti, kad nukentėjusysis nukrito.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., atšventus sūnėno Tito gimtadienį, ji su broliu L. S., parvežė Titą namo. Prie namų vartų juos pasitiko K. J.. Kai Titas išlipo iš mašinos, jis apsiverkė, nes jam pradėjo skaudėti koją. Brolis su K. J. pradėjo konfliktuoti dėl vaiko skaudamos kojytės. K. J. nuvedė Titą į pavėsinę ant suoliuko, brolis nuėjo iš paskos. Ten jie konfliktavo toliau. Liudytoja buvo prasidariusi mašinos duris, tvora buvo tik pradėta statyti – buvo dideli tarpai, todėl liudytoja per juos galėjo matyti. Tada į lauką išėjo E. B., ir po kurio laiko puolė liudytojos brolį – E. B. ėjo į priekį, o brolis gindamasis atgal, taip jie susistumdė – E. B. brolį pastūmė, o brolis, kad atsitrauktų, ištiesė rankas, tai buvo daugiau brolio gynyba. Liudytoja tuo metu išėjo prie tokių strypų, nes ten vartelių dar nebuvo, kad geriau matytų ir, kad jie matytų ją, galvodama, kad gal nebus didelio konflikto. Liudytoja pašaukė brolį, nes išsigando. Tada E. B. nuėjo prie Tito. Jos brolis taip pat norėjo apžiūrėti Tito koją, bet E. B. neleido. Tada išėjo K. J. mama, ir tarp jų visų vėl kilo konfliktas. B. E. B. prašė pasitraukti nuo vaiko, bet pastarasis pradėjo badyti pirštu broliui į kaktą, išvadino jį asilu ir jį su abejomis rankomis (rodo į krūtinės sritį) pastūmė. Brolis parkrito tarp pavėsinės ir lauko, tarp laiptukų į balkoną Tada liudytoja, labai išsigandusi pašaukė brolį, brolis pakankamai greitai atsistojo nuo žemės ir jie kartu nuėjo į mašiną. Pavėsinėje, kur vyko konfliktas, buvo tik strypai ir stogas, viskas buvo atvira, buvo tik gal maža sienelė. Pavėsinėje T. S. sėdėjo ant suoliuko, iš jo dešinės prie suoliuko buvo liudytojos brolis L. S., iš kairės – T. S. mama. Konflikto metu E. B. broliui sakė, kad jį „sunešios“, sakė, kad jis kabina akis. Po įvykio brolio ranka buvo kruvina, gal kai jis nukrito, tai įsibrėžė. Brolis nukrito daugiau dešine puse, prisilaikė dešine ranka.

L. S. Kaminskaitė parodė, kad 2017 m., galėjo būti rugpjūčio mėnesį, su tėčiu S. K. važiuojant iš kaimo, S. K. paskambino L. S. arba N. S. ir pasakė, kad pas K. J., L. S. buvusią žmoną, kažkas vyksta. Liudytojai su S. K. nuvykus iki K. J. namų, ten jau buvo atvažiavusi greitoji. Pamačiusi automobilyje sėdinčią visą drebančią, esančią šoke nepilnametę E. S., liudytoja ėjo pastarosios raminti, aiškintis, kas vyksta. Tuo metu mažametis Titas buvo sodinamas į greitąją. Einant į Klinikas, L. S., būdamas visas įsitempęs, pasakė, kad, gražinant vaiką (Titą) mamai, dėl kažko buvo apkaltintas (dėl vaiko) ir gavosi kažkoks susistumdymas – E. B. jį pastūmė, rodė sužalotą ranką – maždaug ant riešo srities buvo šviežias sužalojimas – žaizda, nubrozdinimas. E. S. liudytojai papasakojo, kad L. S. buvo pastumtas E. B., L. S. nukrito, susižeidė, ir visa tai vyko prie vaiko.

Prie K. J. namų tvora buvo lyg medinė, gana aukšta, tačiau tvora buvo ne visa medinė – toje vietoje, kur stovėjo greitoji, ten buvo tinklas. Greitoji stovėjo maždaug statmenai ties tinklu, kur buvo įėjimas, arčiau greitosios stovėjo L. S. mašina, už jos stovėjo S. K. mašina.

L. S. K. parodė, kad yra pažįstamas su L. S. mama, kartu ir su L. S., su E. B. nėra jokių santykių. Paaiškino, kad su dukra S. K. važiuojant iš sodybos, jam paskambino L. S. ar Neringa, kad vyksta muštynės prie K. J. namų. Nuvažiavus į tą vietą, prie kiemo stovėjo greitoji medicinos pagalba. Liudytojas sustojo priešais namą, priešingoje pusėje, paskui L. S. mašiną. K. J. pradėjo rėkti, kad L. S. sužalojo vaiką. Liudytojo dukra priėjo prie E. S., kuri visa drebanti stovėjo prie L. S. mašinos. Tuo metu bendraujant su L. S., jis pasakė, kad jį stūmė. Kai vakare po Klinikų buvo policijoje (biure, kuris yra prie Soboro), tada L. S. apie įvykį papasakojo detaliau, jie išklausė garso įrašus. L. S. pasakojo, kad kai išlipo iš mašinos, atbėgusi K. J. pradėjo rėkauti, išlindo E. B. ir stūmė L. S., nuo ko L. S. griuvo nuo terasos laiptų. L. S. rodė policijos pareigūnei kruviną ranką. Policijos pareigūnė, ją pamačiusi, klausė, ar nereikia greitosios, medicininės pagalbos. Ranka buvo kruvina palei riešą, šone. L. L. S. padarytus sužalojimus pamatė tik policijoje.

Tvora pas (duomenys neskelbtini) buvo pradėta daryti rugpjūčio 13 d. Liudytojas, stovėdamas gatvėje, per tvorą matė kieme einantį Eriką, pro kambario duris išlindusią Rūtą. Tuo metu tvora prie vartų nebuvo užtverta, varteliai buvo vartuose. Naujos tvoros buvo tik dalis, o toliau stovėjo sena tinklo apie 1 metro aukščio tvora. (duomenys neskelbtini) tvora buvo tvarkoma gabalais: buvo išardomas gabalas tvoros, ir pastatoma nauja. Palaipsniui tikriausiai tvarkė todėl, kad nebūtų atviras kiemas. Jančkauskų pavėsinė buvo atvira, be langų.

L. Ž. Č. parodė, kad ji dirba nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pamainos vyresniąja tyrėja, jai tenka važiuoti į įvykius arba priimti skundus. Jei žmogus ateina į policijos įstaigą ir kiti tyrėjai būna išvažiavę, liudytoja priima pareiškimą, tada kažkuris tyrėjas su nukentėjusiuoju nuvažiuoja į įvykio vietą – tai yra grupinis darbas. Jei asmuo, kuris kreipėsi rašyti pareiškimą, buvo sužalotas ir jei yra užduotis atlikti objektų tyrimą, tai greičiausiai žmogus buvo su kažkokiomis žymėmis ir tai pareigūnai matė. Kiti žmonės ateina ir vizualiai nesimato, bet jie sako, kad jiems sukėlė fizinį skausmą, tada žmogus įspėjamas dėl melagingo pranešimo. Dėl šio atvejo liudytoja atsimena tiek, kad nukentėjusysis atvyko su pretenzijomis, ir buvo atliekamas tyrimas lygiagrečiai ir dėl mažamečio, kuris buvo vežamas į Klinikas tirti. Kiek ji atsimena, ji įrašė tą pretenziją, kad stūmė, krito ir susimušė. Ar pareiškėjas buvo sužalotas, ji sprendžia iš to, ar buvo išduota užduotis atlikti medicininį tyrimą. Jei nebuvo užduoties, reiškia buvo išsiaiškinta, kad nėra sužalojimo. Galima ir nepastebėti sužalojimo, bet žmogus išsako, kad skauda. Kiek ji supranta, šiuo atveju buvo pretenzija, kad jį išvadino asilu ir tai matė visi, jį stūmė, jis griuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nes buvo pretenzija dėl skausmo sukėlimo, bet, jei nebuvo išduota užduotis, vadinasi akivaizdžių sužalojimų nesimatė.

Liudytoja K. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 8 val. L. S. parvežė sūnų namo, (duomenys neskelbtini). Pažadintas ir iš mašinos išlipęs vaikas pradėjo verkti, niekaip nenurimo. Tada nusinešė vaiką į pavėsinę ant suoliuko. Prasidėjo konfliktas su L. S. dėl to, kada buvo sužalotas vaikas. L. S. buvo įsiutęs, pradėjo mosikuotis rankomis, liudytoja išsigando, pradėjo šauktis ir atėjo E. B., po kiek laiko ir jos mama R. J. pasižiūrėti, kas vyksta. Liudytojai tupint prie vaiko, visiems ginčijantis, L. S. stumtelėjo liudytoją, kad prieitų prie E. B., nes kitaip toje vietoje nebuvo galima praeiti. Taip bandydamas pro ją praeiti, L. S. lipo per sofą (tiesiogiai ant sofos neužlipo, bandė per ją pereiti), stumtelėjo liudytoją, ir, tiesiog neišlaikęs lygsvaros, suklupo ir atsisėdo ant sofos, jos dešinio kampo. Tuo metu liudytoja buvo atsisukusi į vaiką, tačiau, kai jis ją pastūmė, spėjo tą momentą pamatyti. L. S. norėjo pastumti E. B., nes, pastūmęs liudytoją, bandė prie E. B. prieiti ir mosikavosi rankomis.

Liudytoja neatsimena, ar E. B. stūmė L. S., nes visą dėmesį ji buvo sutelkusi į vaiką, nematė, ar L. S., mosikuodamasis rankomis, palietė E. B. veidą, nepamena, ar Erikas B. L. S. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 65), liudytoja paaiškino, kad tuo metu parodė taip, kaip buvo, teisingai pasakojo įvykio aplinkybes, posėdžio dienai jai sunku kažką atsakyti, nes jau praėjo daug laiko. Po tiek laiko apsvarsčius jai atrodo, kad ten net nebuvo nugriuvimas, o prisėdimas, tuo metu jai atrodė, kad buvo taip.

Paaiškino, kad L. S. ją stūmė du kartus: vieną kartą jai tupint, kitą kartą – stovint, kai jis norėjo prieiti prie E. B..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė (1 t., b. l. 65), kad L. S., ją pastūmęs su ranka (ji nenugriuvo, nes susilaikė už sienos), lipo per sofą ir ranka sudavė E. B. per veidą, tuo pat metu, užkliuvęs už sofos, nugriuvo.

L. R. J.parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., būdama adresu (duomenys neskelbtini), išgirdusi konfliktą kieme, išbėgo pasižiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad dėl vaiko ginčijasi L. S. su K. J. ir E. B., vaikas Titas, kurį atvežė L. S., sėdėjo ant suoliuko kairėje pusėje ir verkė. L. S. stovėjo pirmas, K. J. antra, E. B. trečias. L. S., norėdamas prieiti prie E. B. ir jam suduoti, stumtelėjo K. J., E. B. jį atstūmė (stumtelėjo ranka), tada L. S., neišlaikęs lygsvaros, atsisėdo ant sofos. Liudytoja mano, kad L. S. norėjo E. B. suduoti, nes buvo pakėlęs ranką. Liudytoja negali pasakyti, ar L. S. buvo prisilietęs prie E. B.. Veiksmas vyko ties sofos viduriu. E. S. liudytoja nematė, nes buvo chaosas, o varteliai yra tolėliau nuo pavėsinės. Liudytoja negirdėjo įžeidžiančių žodžių iš Eriko B. L. S. atžvilgiu.

Kiemo tvora buvo keičiama prieš du metus – 2017 m. vasarą, o rugpjūčio 13 d. jau buvo užbaigta pilnai, varteliai uždėti, buvo aklina tvora. Tvorą jie statėsi patys.

Šiuo metu liudytoja visų įvykio detalių neatsimena, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingesni parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 67) liudytoja R. J. parodė, kad ji matė, kaip L. S., nustūmęs K. J., mosuodamasis rankomis, žengė per sofą ir sudavė ranka E. B. per veidą, tačiau, neišlaikęs lygsvaros, pargriuvo. Liudytoja papildė, kad L. S. pargriuvo už K. J., ten, kur stovėjo, be to, tai buvo labiau atsisėdimas ant sofos, o ne pargriuvimas.

L. M. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., sėdėdamas prie kompiuterio, išgirdo lauke balsus – buvo šnekama pakeltais balsias. Išlindus per langą pasižiūrėti nieko nematė, nes pro langą nelabai kas matėsi. Liudytojo langas, esantis namo antrame aukšte, išeina į gatvės pusę, pavėsinė yra nuo liudytojo lango po kaire, pavėsinė kaip ir langas yra toje pačioje pusėje. Liudytojas matė tik automobilį, kuriame galimai ant galinės sėdynės sėdėjo L. S. sesė – matėsi tik automobilio stogas ir mergaitė, automobilio ratų nesimatė. Prisidaręs langą, liudytojas toliau nuėjo žaisti kompiuteriu. Liudytojas retkarčiais vis pasižiūrėdavo, ar ta mašina dar stovi. Kiek liudytojas matė, L. S. sesė visą laiką sėdėjo mašinoje, į kiemą įėjusi nebuvo. Po kurio laiko pamatė greitąją, į kurią sesė nešė vaiką, o paskui dar atvažiavo vyrukas su moterimi. Jų sklype yra tvora, bet automobilis iš antro aukšto matėsi, tvora jo neužstojo. Mašina stovėjo galu į pavėsinės pusę, nuo tvoros stovėjo gal 1,5-2 m atstumu, kokių 5 metrų atstumu nuo vartelių. Jų tvora medinė, iš gatvės nepermatoma, gal iki 2 metrų aukščio, tuo metu buvo pastatyta visiškai, tvoros statybos baigėsi gal kokią rugpjūčio 1 d. Liudytojas patvirtino, kad tuo metu stovėjo tokia tvora, kaip foto lentelėje prie 2019 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2 t., b. l. 58.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota L. S. daryto ir pateikto prie 2017 m. rugsėjo 7 d. skundo 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykio garso įrašo šifruotė (1 t., b. l. 27–32), kurioje užfiksuotas konfliktas tarp Moters Nr. 1 ir Vyro Nr. 2 dėl vaikui galimai padaryto kojos sumušimo, į kurį vėliau įsijungia Vyras Nr. 2 ir Moteris Nr. 2, konflikto metu taip pat retkarčiais girdėti Vaiko balsas bei Mergaitės balsas. Iš teksto matyti, kad vaiko vardas Titas, Vyras Nr. 1 pokalbio metu yra pavadintas Luku, taip pat Mergaitė jį vadina broliu, Vyras Nr. 2 retkarčiais vadinamas Eriku, jis kelis kartus teigia kažkam, kad jį „sunešios“, kažką vadina asilu.

2019 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuotas bendras įvykio vietos namų valdos vaizdas, šiuo metu aplink dalį namo stovinti tvora, objektų išsidėstymas namų valdos kieme, jame esančioje pavėsinėje bei už jos (2 t., b. l. 53– 62).

Nukentėjusiojo L. S. pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti tam tikri pavėsinės fragmentai 2015 metais tinklapyje „Facebook“ (2 t., b. l. 69–72).

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 2019 m. kovo 8 d. pažymoje nurodyta, kad E. S. mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos 1a gimnazijos klasėje ir ji nuo 2018 m. rudens lankosi pas mokyklos psichologę (2 t., b. l. 73).

Nukentėjusiojo L. S. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas jo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad automobilio galiniai stiklai tamsinti ir pro juos viduje esantys daiktai ar žmonės nesimato (2 t., b. l. 101–106).

E. B.

Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino, teigdamas, kad tai pats nukentėjusysis L. S., eidamas link kaltinamojo, gestikuliuodamas rankomis bandė atitraukti ar pastumti priešais stovėjusią K. J., ją stumtelėjo, taip pat bandė stumti kaltinamąjį, o E. B. tik gindamasis jį lengvai į petį atstūmė nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atsisėdo pavėsinėje ant sofos.

Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. S. parodymais, kad, jam su K. J. aiškinantis, kas atsitiko sūnui, į verandą išbėgęs E. B., praėjęs pro ant suoliuko sėdintį Titą ir prie jo esančią K. J., pradėjo baksnoti pirštu nukentėjusiajam į galvą, sakydamas, kad nukentėjusysis yra asilas, kad jis nukentėjusįjį „sunešios“, stūmė nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis žengė koją atgal, tačiau išlaikė lygsvarą, ir gindamasis pastūmė atgal E. B., tada šis antrą kartą stūmė nukentėjusįjį, dėl ko L. S. nukrito ant pavėsinės ir balkono tarpo, atsiremdamas į grindinį dešine ranka, dėl ko ji buvo sužalota.

Nukentėjusiojo parodymai vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jie išsamūs, nuoseklūs, logiški. Be to, šiuos nukentėjusiojo L. S. parodymus patvirtina ir liudytoja E. S., kuri nurodė, kad E. B. badė pirštu broliui į kaktą, išvadino jį asilu ir jį su abejomis rankomis į krūtinės sritį pastūmė, dėl ko brolis L. S. parkrito tarp pavėsinės ir lauko, tarp laiptukų į balkoną. Tada liudytoja, labai išsigandusi pašaukė brolį, po ko brolis atsistojo nuo žemės ir jie kartu nuėjo į mašiną.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuoširdžiais, išsamiais, logiškais nepilnametės liudytojos parodymais, kuri buvo apklausta dalyvaujant psichologei, kurių klausantis teismui net nekilo įspūdis, kad būtų galima jais netikėti. Liudytoja nurodė, kad pavėsinės, kurioje vyko konfliktas, buvo tik strypai ir stogas, viskas buvo atvira, L. S. su K. J. ir pastarųjų vaiku nuėjus į pavėsinę, liudytoja pasiliko sėdėti automobilyje, tačiau, kadangi konfliktas jau buvo prasidėjęs, stebėjo įvykį prasidariusi automobilio dureles, kadangi tvora buvo tik pradėta statyti – buvo dideli tarpai, todėl liudytoja per juos galėjo matyti, kas vyksta. Liudytojos parodymų patikimumu neleidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo L. S. padarytame įvykio įraše ne kartą, galimai reaguojant į konfliktinę situaciją, girdisi E. S. šauksmas broliui (L. S.), taip pat dar konflikto viduryje girdisi E. B. pasakymas (1 t., b. l. 30, vyras 2) E. S., kad ji pasiimtų „tą savo brolį“, kas patvirtina, kad liudytoja E. S. šį įvykį stebėjo.

Tiek nukentėjusiojo L. S., tiek liudytojos E. S. parodymus patvirtina ir netiesioginiai įvykio liudytojai S. K. ir S. K.. S. K., atvykusi į vietą, pamačiusi šoko būsenoje esančią liudytoją E. S., ėjo jos raminti. Tai dar kartą patvirtina, kad liudytoja E. S. stebėjo vykstantį konfliktą, kuris jai sukėlė stresinę, šoko būseną. Be to, šiai liudytojai E. S. jau iš karto vietoje trumpai paaiškino įvykio aplinkybes, tai yra, kad E. B. pastūmė L. S., šis nukrito, susižeidė. Taip pat liudytoja S. K. patvirtino, kad Jančkauskų kiemas medine tvora nebuvo visiškai aptvertas, vietomis buvo tinklas. Taip pat ir su liudytoja S. K. atvykęs liudytojas S. K. iš L. S. išgirdo, kad E. B. jį stūmė. Vakare nuvykus į policiją, L. S. liudytojui papasakojo, kad E. B. stūmė L. S., nuo ko L. S. griuvo nuo terasos laiptų, dėl ko, ką matė ir pats liudytojas S. K., L. S. ranka buvo kruvina.

Nors liudytojas M. J. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykio metu, jam retkarčiais vis pasižiūrint per langą, L. S. sesė sėdėjo automobilyje ir į kiemą įėjusi nebuvo, tačiau iš L. S. automobilio nuotraukų matyti, kad automobilio galiniai stiklai yra tamsinti ir pro juos niekas nesimato. Taigi liudytojas M. J. šios aplinkybės matyti negalėjo.

Liudytoja K. J., bandydama įvykį pateikti kitaip, paaiškino, kad nukentėjusysis L. S. niekur nenugriuvo, jo niekas nestūmė, jis, norėdamas pastumti E. B., bandydamas pro ją praeiti, lipo per sofą (tiesiogiai ant sofos neužlipo, bandė per ją pereiti), stumtelėjo K. J., neišlaikė lygsvaros, pats suklupo ir atsisėdo ant sofos, tačiau neužilgo liudytoja jau teigė, kad L. S., pastūmęs liudytoją, dar mosikavosi rankomis ir bandė prieiti prie E. B.. Gi ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė (1 t., b. l. 65), kad L. S., ją pastūmęs su ranka, lipo per sofą ir ranka sudavė E. B. per veidą, tuo pat metu, užkliuvęs už sofos, nugriuvo. Taigi, akivaizdu, kad liudytojos parodymai yra absoliučiai prieštaringi tarpusavyje ir netgi vietomis nelogiški.

Taip pat ir liudytoja R. J., bandydama palaikyti dukros K. J., jos draugo E. B. versiją, teigė, kad L. S., norėdamas prieiti prie E. B. ir jam suduoti, stumtelėjo K. J., E. B. jį atstūmė (stumtelėjo ranka) ir tada L. S., neišlaikęs lygsvaros, atsisėdo ant sofos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. jau parodė, kad ji matė, kaip L. S., nustūmęs K. J., mosuodamasis rankomis, žengė per sofą ir sudavė ranka E. B. per veidą, tačiau, neišlaikęs lygsvaros, pargriuvo.

Tačiau nors minėtos liudytojos įvykį matė vienu metu, tiesiogiai būdamos konflikto dalyvės, jų parodymai apie įvykio aplinkybes yra skirtingi, taip pat jie yra skirtingi net ir su paties kaltinamojo E. B. parodymais, kuris teigė, kad L. S. bandė stumti kaltinamąjį, o E. B., gindamasis pastarąjį lengvai į petį atstūmė nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atsisėdo pavėsinėje ant sofos.

Todėl teismas remiasi nukentėjusiojo L. S., liudytojų E. S., S. K., S. K. parodymais, o paties kaltinamojo pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, liudytojų K. J., R. J., M. J. parodymus teismas vertina kaip jų siekį padėti jų šeimai artimam asmeniui E. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir kaltinamojo bei pastarųjų liudytojų parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. 

Be to, tai, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu, kas taip pat patvirtina, kad kaltinamasis stūmė L. S., patvirtina nukentėjusiojo padarytas garso įrašas (1 t., b. l. 27–32), iš kurio girdėti dažnas K. J. balsas raminant E. B..

Nors įvykio dalyvių parodymai dėl tuo metu prie Jančkauskų namų buvusios tvoros yra skirtingi, tačiau teismas nustatė, kad liudytoja E. S. stebėjo ir matė įvykį, jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jais remiasi, tačiau liudytoja E. S. įvykį stebėjo ne tik sėdėdama automobilyje, bet ir būdama teritorijos viduje, todėl tvoros dydis, būklė byloje nėra ypač svarbi aplinkybė.

Taigi teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus teismas laiko esant neginčytinai nustatyta, kad E. B. ne mažiau kaip du kartus pastūmė nukentėjusįjį L. S., nuo vieno pastūmimo nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo, griūdamas nusibrozdino ranką.

Nors nukentėjusysis L. S. nesikreipė į medikus, nedejavo vietoje dėl patirto skausmo, nes tuo metu, taip pat ir vėliau, klinikose, visas dėmesys buvo sutelktas į galimai sūnaus patirtą sumušimą, to priežasčių ir pasekmių aiškinimąsi bei nustatinėjimą, tačiau liudytoja E. S. nurodė, kad po įvykio brolio ranka buvo kruvina, liudytojas S. K. matė, kaip L. S. policijos pareigūnei rodė kruviną ranką, todėl akivaizdu, kad patyręs sužalojimą, dėl ko net bėgo kraujas, dėl sužalojimo skųsdamasis policijos pareigūnei, dėl ko pastarosios ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. S. patyrė ir fizinį skausmą.

Todėl E. B. veiksmai pastumiant nukentėjusįjį L. S., dėl ko šis vieną kartą nugriuvo, dėl ko susižalojo ranką, ir dėl to nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo kaltinamajam E. B. šalintina aplinkybė, kad kilusio konflikto metu jis išplūdo nukentėjusį L. S. įžeidžiančiais žodžiais, kadangi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, dispozicijoje yra numatytas tik fizinio smurto naudojimo faktas, nusikaltimas neapima įžeidžiančių žodžių naudojimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (nevykdė karo prievolininko pareigų, 1 t., b. l. 183), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 187, 189), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (puikiai atlieka savo pareigas, sumanus, atidus, sąžiningas, draugiškas, nuoširdus, nekonfliktiškas, savikritiškas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 78).

Skirdamas bausmę E. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, dirba, todėl teismas sprendžia, kad E. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš dalies pripažino savo veiksmus, yra dirbantis, nukentėjusiajam buvo sukeltas ne itin didelis, ne ypač ilgos trukmės fizinis skausmas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. 

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 34–35).

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes E. B. jį plūdo, stumdė mažamečio sūnaus akivaizdoje, taip norėdamas sumenkinti, pakenkti nukentėjusiojo kaip tėvo autoritetui mažamečio sūnaus atžvilgiu, be to, nukentėjusysis patyrė išgyvenimus ir dėl savo nepilnametės sesers dvasinės būsenos, psichinės sveikatos, kuri dėl E. B. elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl ko turėjo kreiptis į psichologą.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam L. S. padarytas kūno sužalojimas, nukentėjusiajam nesikreipus į gydymo įstaigą, nebuvo vertinamas kokiu nors sveikatos sutrikdymu, buvo konstatuota tik, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau dėl prieš jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto jis patyrė sukrėtimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus ir sesers, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas truko ilgai, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų nukentėjusiojo L. S. fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 400 (keturi šimtai) Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam L. S. atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Dėl atstovavimo išlaidų

Šioje byloje nukentėjusysis L. S. prašė iš kaltinamojo E. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai bei advokato išlaidų pagrindimas (2 t., b. l. 74–77) pagrindžia, jog L. S. už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą byloje atstovui (advokatei Karinai Račkauskienei) sumokėjo 750 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas laiko, kad nukentėjusiojo L. S. jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą surašant civilinį ieškinį, atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme, teikiant į bylą įvairius dokumentus, atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo L. S. išlaidos – 750 Eur jį atstovavusios advokatės paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo E. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam L. S. iš kaltinamojo E. B. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo L. S. patirtas 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties Eur) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiojo L. S. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja                                                                Živilė Bliūdžiuvienė