Civilinė byla Nr.2A-347-407/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02918-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.4.3.; 2.6.1.3.6.; 2.7.1.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 4 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. B. (M. B.), M. B. (M. B.), B. B. (B. B.), A. G., P. R. (P. R.), S. S. (S. S.), B. V. ir atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų M. B., M. B., B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. ieškinį dėl atlyginimo už patentu apsaugoto išradimo naudojamo atsakovo veikloje gaminant naftos produktus ir dėl jo naudojimo gautą ekonominę naudą priteisimo už 1996-2000 metų laikotarpius iš atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“: 1) autorinį atlyginimą už patentus pagal šalių sutartinius įsipareigojimus: ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur (3 283 731,37 Lt); ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur (3 573 955,95 Lt); ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 1 050 837,98 Eur (3 628 333,37 Lt); 2) palūkanas: ieškovui M. B. – 430 608,52 Eur (1 486 805,10 Lt); ieškovui M. B. – 468 666,80 Eur (1 618 212,74 Lt); ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 475 797,53 Eur (1 642 833,70 Lt); 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 
2. Ieškovai nurodė, kad yra išradimo, apsaugoto Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 29 d. patentu Nr. 3884 (toliau – ir Patentas, Patentas LT), bendraautoriai. 1994 m. rugsėjo 5 d. ieškovai su atsakove sudarė sutartį Nr. 2 dėl išradimo „Terminio krekingo reaktorius“ naudojimo (toliau – ir Sutartis). Toks pat išradimas buvo patentuotas ir Rusijos Federacijos patentu (toliau – Patentas RU). Sutartyje buvo nurodyta, kad išradimo valdytojais bus laikomi ieškovas M. B. ir atsakovė (buvęs pavadinimas – AB „Mažeikių nafta“), o išradimo bendraautoriais – ieškovai, kuriems pareikalavus atsakovė privalės išmokėti lygiomis dalimis autorinį atlyginimą, lygų 25 procentams nuo pelno, gauto panaudojus išradimą per visą Patento galiojimo laiką. Išradimas buvo įdiegtas 1994 m. rudenį–žiemą, tačiau, pasak ieškovų, atsakovė gera valia autorinį atlyginimą už Patentu apsaugoto išradimo naudojimą išmokėjo tik už 1995 metus, o vėliau mokėti atsisakė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovės ieškovams: M. B. – 771 433,91 Eur; M. B. – 858 180,41 Eur; B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 871 237,55 Eur autorinį atlyginimą (neišskaičius pajamų mokesčio); 2) priteisė iš atsakovės ieškovams: M. B. – 99 834,24 Eur, B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 112 401,24 Eur, M. B. – 110 716,69 Eur palūkanų; 3) priteisė iš atsakovės ieškovams 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisė iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nurodė, kad aplinkybės ir faktai, nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006, turi prejudicinę galią šioje byloje ir yra prima facie įrodymai. Teismas vadovavosi byloje atliktos technologinės-ekonominės ekspertizės, kurią atliko profesorius C. B., išvadomis, bei V. Č. atlikto ekonominio efekto apskaičiavimu ir sprendė, kad Patentu saugomas išradimas atsakovei leido gauti didžiausią naftos produktų išeigą, taip pat ir ekonominį efektą. Teismas pažymėjo, kad nors ekspertizę atlikęs ekspertas ir V. Č. nustatė skirtingo dydžio ekonominį efektą, tačiau tai paaiškinama tuo, kad V. Č. apskaičiavimą atliko dar prieš ieškinio pareiškimą, o ekspertas akte rėmėsi beveik 12 tomų medžiaga, įskaitant ir ekspertizei reikalingus tiriamojo laikotarpio techninius dokumentus bei naftos produktų gamybos parametrus. Vertindamas dr. V. B. bei V. L. K. kritiką dėl ekspertizės akto, teismas sprendė, kad šių specialistų nuomonė yra subjektyvi, neparemta kitais bylos įrodymais, specialistai neturi bylai reikalingos kompetencijos, be to, yra su atsakove susiję asmenys.
5. Tačiau, teismo nuomone, prievolė mokėti autorinį atlyginimą už Patentu apsaugoto išradimo naudojimą galiojo tik Patento LT apsaugos galiojimo laikotarpiu, todėl priteisė ieškovams autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 1996 m. iki Patento LT galiojimo pasibaigimo (2000 m. birželio 22 d.). Reikalavimą priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. teismas vertino kaip nepagrįstą, kadangi nuo 2000 m. birželio 23 d. buvo pasibaigęs Patento LT apsaugos galiojimas. Teismas konstatavo, kad ieškovai formaliai praleido ieškinio senaties terminą reikalauti atlygio už 1996–1999 metus, tačiau sprendė, jog yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
6. Patentinio atlyginimo dalį ieškovams teismas nustatė tokiu principu: išradimo, apsaugoto Patentu, išradėjams išmokėtina 25 proc. suma nuo apskaičiuoto išradimo panaudojimo už kiekvieną eksperto C. B. atskirai apskaičiuotą laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d. ekonominio efekto dydžio, kuri sudarytų: a) 1996 m. – 18 742 892 Lt; b) 1997 m. – 37 730 816 Lt; c) 1998 m. – 10 329 022,20 Lt; d) 1999 m. – 18 095 653,70 Lt; f) 2000 m. – 11 083 026,80 Lt (iki 2000 m. birželio 22 d. – 5 268 989,90 Lt. Apskaičiuodamas ieškovams priklausančias išmokėti sumas teismas rėmėsi anksčiau nurodytais duomenimis ir eksperto teiktais skaičiavimais ir sprendė, kad ieškovams priteistina 6 528 569,12 Eur. Visiems autoriams priklausančio autorinio atlyginimo sumą teismas padalijo vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006 naudota metodika, todėl visiems ieškovams (išskyrus M. B.) nustatė išmokėti po 13,345 proc. nuo sumos (871 237,55 Eur), o ieškovui M. B. – 13,145 proc. (858 180,41 Eur). Kadangi vienam iš ieškovų M. B. 99 803,64 Eur (344 602 Lt) patentinio atlyginimo dalis už 1998 metus jau priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šiam ieškovui priteistiną sumą atitinkamai sumažino.
7. Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą sumokėti jiems autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti šią reikalavimo dalį. Teismas atmetė ir ieškovų alternatyvų reikalavimą priteisti jiems autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, nes šalys Sutartimi susitarė, kaip atsakovė naudosis išradimu, todėl atsakovė ieškovų sukurtu techniniu sprendimu naudojosi teisėtai, be to, šalys susitarė, kiek galios Sutartis, ir nesitarė, kaip elgsis po Sutarties galiojimo pasibaigimo
8. Reikalavimą priteisti palūkanas teismas sumažino 80 proc., nes ieškovai patys ilgai delsė kreiptis į teismą.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalauti autorinio atlyginimo už 1996-1999 metus, kurio nebuvo pagrindo atnaujinti.
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik vienos iš šalių – išimtinai ieškovų – įrodymus. Teismas turėjo visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti ir įvertinti išradimą, apsaugotą Patentu, jo panaudojimo faktą atsakovės veikloje, dėl jo naudojimo gautą ekonominę naudą. Nagrinėjamos bylos ribos ir objektas yra išimtinai teisė į autorinį atlyginimą dėl vieno išradimo, apsaugoto lietuvišku Patentu, panaudojimo. Patentas saugo ne tą išradimą, kurio panaudojimu ir ekonominiu efektu ieškovai remiasi savo ieškinyje. Išradimas, nurodytas Patente, dėl kurio ieškinys pateiktas, apima tik terminio krekingo reaktoariaus apatinio atvamzdžio tam tikrą ilgį ir jo flanšinį sujungimą. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, ar būtent tokio ilgio su tokiu sujungimu terminio krekingo reaktoriaus apatinis atvamzdis buvo įdiegtas atsakovo gamykloje ir, atitinkamai, naudojamas. Iš eksperto išvadų yra neaišku, kokį išradimą jis tyrė. Tai nepaaiškėjo ir apklausus ekspertą teismo posėdžiuose bei perskaičius jo raštu surašytus atsakymus. Tai, kad Patente nurodyto išradimo neįmanoma įvertinti apskritai kaip materialaus objekto, dėl kurio šalys susitarė Sutartyje, patvirtino ir prof. V. B.. Tačiau jo išvadų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kadangi jos neva atsakovės „gynybinė pozicija“, o tuo tarpu ieškovų užsakytos išvados (pvz., S. J.) buvo pripažintos tinkamomis ir vertinamos. Teismas suabsoliutino ekspertizės reikšmę.
3. Teismas nepagrįstai taikė res judicata ir prejudicinių faktų institutus.
10. Apeliaciniame skunde ieškovai M. B., M. B., B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ignoravo įrodymus, faktinius veiksmus ir viešus atsakovės pareiškimus, pagrindžiančius 20 metų Sutarties galiojimo terminą. Ieškovai ir atsakovė Sutarties galiojimą susiejo ne su formaliu Patento palaikymo mokesčių mokėjimu, o su kasmetiniais išradimų naudojimo ekonominio efektyvumo paskaičiavimais. Tinkamas Sutarties aiškinimas suponuoja patentinio honoraro priteisimą už 2000 – 2010 metų laikotarpį, kadangi išradimas neabejotinai atsakovės įmonėje buvo naudojamas iki 2004 m. balandžio 20 d. Po rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų (po 2004 m. balandžio 20 d.) atsakovės naudotas techninis sprendimas yra ekvivalentiškas išradėjų sukurtam išradimui. Patentinis honoraras ieškovams taip pat priteistinas ir už tokio ekvivalentiško techninio sprendimo naudojimo laikotarpį (nuo 2004 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.).
2. Nusprendęs, kad Sutartis nebegalioja nuo 2000 m. birželio 22 d., teismas patentinį honorarą turėjo priteisti kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą.
3. CK 6.210 straipsnio pagrindu priteistinos palūkanos buvo teismo sumažintos nepagrįstai, nes įstatyminės palūkanos, kurios laikomos minimaliais nuostoliais dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, apskritai negali būti mažinamos. Įstatyminių palūkanų instituto taikymas siejamas išimtinai su pradelstu prievolės įvykdymo terminu, o ne kreipimosi į teismą diena.
4. Atsakovės elgesys proceso metu sudaro pagrindą visiškai nepriteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepagrįstais prašymais nuosekliai veikė prieš greitą ir operatyvų procesą, byloje nėra duomenų, jog atsakovė iš mokesčių administravimo institucijų PVM nesusigrąžino.

11. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo jų skundą atmesti. Nurodo, kad Patentas galiojo iki 2000 m. birželio 22 d., todėl ieškovų nurodyti argumentai dėl patentinio atlyginimo priteisimo po Patento galiojimo pabaigos yra nepagrįsti. Pasak ieškovų, atsakovė niekada nepripažino ir nepripažįsta, jog techninis sprendimas turėjo kokią nors naudą įmonės veikloje. Patentu saugomas techninis sprendimas neturi jokios reikšmės, nes jis negali būti laikomas išradimu.
12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė prejudicinių faktų ir res judicata institutus. Teismo sprendimu teisingai nustatytas ieškovų išradimo sukuriamas ekonominis efektas, teismas pagrįstai rėmėsi nešališkomis ekspertizės akto išvadomis. Teismas pagrįstai konstatavo, jog išradimas buvo įdiegtas atsakovės gamykloje; eksperto skaičiavimų pagrindu buvo nustatyta, jog atsakovės gamykloje sumontuotas techninis sprendimas atitinka Patento apibrėžties ribas.
13. Atsiliepime į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyrausybė prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują spredimą, kadangi teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ieškinio senaties ir jos termino atnaujinimo taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai  taikė CPK 185 straipsnį.

    Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15. Atsakovė prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).
16. Atsakovė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad teismas neatsižvelgė į daugelį nagrinėjamai bylai svarbių įrodymų, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, neištyrė visų svarbių faktinių bylos aplinkybių ir dėl to neatskleidė bylos esmės, be to, bylos medžiaga yra didelės apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Faktinės bylos aplinkybės, nepaisant to, kad byla yra dėl didelės ginčo sumos ir didelės apimties, gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Abi šalys pateikė apeliacinius skundus, kuriuose išdėstyta aiški pozicija nagrinėjamais klausimais, ginčas sprendžiamas vadovaujantis rašytiniais įrodymais, be to, byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, pateiktais išaiškinimais, kurie yra privalomi Lietuvos apeliaciniam teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, todėl atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

17. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovai 2017 m. sausio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (21 t., b. l. 1-11). Kaip matyti iš paaiškinimų turinio, juose ieškovai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, padidino apeliacinio skundo reikalavimus ir išplėtė jo argumentus.
18. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovai prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta 2012 m. sausio 18 d. patikslinto ieškinio dalis, ir 2012 m. sausio 18 d. patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Pateiktame patikslintame ieškinyje prašomą priteisti autorinio atlyginimo dydį ieškovai grindė V. Č. turto vertinimo įmonės išradimo ekonominio efekto 1996–2010 metais dydžio skaičiavimo duomenimis bei Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-185-44/2006 dokumentais ir minėtoje byloje priimtais aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais.
19. Šioje byloje atlikus teismo paskirtą technologinę – ekonominę ekspertizę, kurią atliko prof. C. B., ieškovai pagal jos rezultatus ieškinio reikalavimų netikslino. Be to, kaip minėta, pateiktame apeliaciniame skunde ieškovai taip pat prašė visiškai tenkinti 2012 m. sausio 18 d. patikslintą ieškinį, kuriame autorinis atlyginimas apskaičiuotas nesivadovaujant ekspertizės akto duomenimis (ieškovai prašė priteisti mažesnį autorinį atlyginimą nei jis būtų skaičiuojamas vadovaujantis prof. C. B. atliktoje teismo ekspertizėje nustatytu ekonominiu efektu už atitinkamus laikotarpius). Tuo tarpu rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai prašo priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23  d. iki 2004 m. birželio 20 d. apskaičiuodami jį pagal teismo ekspertizės akte nustatytus duomenis.
20. Kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai iš esmės siekia padidinti apeliacinio skundo reikalavimus ir papildyti juos naujais argumentais, todėl ieškovų 2017 m. sausio 16 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

21. Ši byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pakartotinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams buvo priteistas autorinis atlyginimas už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d., o bylos dalį dėl reikalavimo priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. ir dėl reikalavimo priteisti palūkanas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
22. Vadovaujantis CPK 362 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovams autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d. (patento galiojimo pabaigos). Priteisdamas ieškovams autorinį atlyginimą už šį laikotarpį, teismas rėmėsi teismo paskirto eksperto prof. C. B. pateiktu ekspertizės aktu (13 t., b. l. 101-143) ir priteisė: ieškovui M. B. – 771 433,91 Eur; ieškovui M. B. – 858 180,41 Eur; ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 871 237,55 Eur autorinio atlyginimo (neišskaičius pajamų mokesčio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi šią Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ši ieškinio reikalavimų dalis (reikalavimas priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d.) yra išspręsta, dėl šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisako (įskaitant ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino taikymu reikalavimui priteisti autorinį atlyginimą už 1996-1999 metus, kadangi ieškinio senaties termino (ne)praleidimo klausimas bei jo atnaujinimo klausimas išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu).
24. Kaip minėta, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Todėl spręsdama dėl ieškinio reikalavimų priteisti ieškovams autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. (išradimo išmontavimo data) ir už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.
25. Pasisakydamas dėl laikotarpio, už kurį ieškovai (bendraautoriai) turi teisę reikalauti jiems sumokėti autorinį atlyginimą, kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, kad po išradimo išmontavimo (2004 m. balandžio 20 d.) pasibaigė ir atsakovės prievolė pagal Sutartį ieškovams (bendraautoriams) (kasacinio teismo nutarties 47 punktas). Kasacinis teismas nurodė, jog konstatavus, kad išradimas buvo išmontuotas (pakeistas kitu techniniu sprendimu) 2004 m. balandžio 20 d., nuo šios datos nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės sutartinės atsakomybės ieškovams (bendraautoriams) taikymo (autorinio atlyginimo priteisimo) (kasacinio teismo nutarties 48 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškovai neturi teisės reikalauti autorinio atlyginimo už laikotarpį po išradimo išmontavimo (po 2004 m. balandžio 20 d.) nei pagal Sutartį, nei taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą (kasacinio teismo nutarties 67 punktas), Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ši ieškinio dalis (priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2010 m.), palieka nepakeistą.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje sprendė, kad ieškovams (bendraautoriams) autorinis atlyginimas priteistinas iki 2004 m. balandžio 20 d. (išradimo išmontavimo ir pakeitimo kitu techniniu sprendimu) (kasacinio teismo nutarties 50 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, jog tai, kad vienas iš Patento savininkų – atsakovė – pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą turėjo teisę (o ne pareigą) mokėti patento galiojimo palaikymo mokestį, savaime nereiškia teisės sutartinių įsipareigojimų požiūriu. Kasacinis teismas nurodė, jog „1994 m. rugsėjo 5 d. Sutartyje dėl numatomo išradimo „Terminio krekingo reaktorius“ naudojimo nurodyta, kad išradimo patento savininkai yra tuometinė Mažeikių VNPĮ „Nafta“ (atsakovė) ir išradimo bendraautoris M. B. B. (Sutarties 2 punktas). Pagal Sutartį, įdiegiant išradimą Mažeikių VNPĮ „Nafta“, autoriams išmokami 25 proc. pelno, gauto iš išradimo naudojimo per patento galiojimo laikotarpį (Sutarties 3 punktas). Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Sutartį dėl išskirtinės licencijos naudotis išradimu perdavimo arba sprendimą nutraukti patento palaikymą patvirtina abu patento turėtojai.“. Nurodyto bendro Patento bendraturčių sutarimo nutraukti patento palaikymą nebuvo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti dėl sutartinės atsakomybės, nes išradimas buvo naudojamas iki 2004 m. balandžio 20 d. ir davė pelną (Kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties 37 punktas).
27. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pripažino, kad ieškovai turi teisę į autorinį atlyginimą už laikotarpį iki 2004 m. balandžio 20 d., o apeliaciniam teismui perdavė išspręsti ieškovams priklausančio autorinio atlyginimo dydžio už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. klausimą.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti ir įvertinti išradimą, apsaugotą Patentu, jo panaudojimo faktą atsakovės veikloje, dėl jo naudojimo gautą ekonominę naudą.
29. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šioje byloje kaip prejudiciniais faktais vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006, nustatytomis aplinkybėmis, kad: Patentu LT ir Patentu RU buvo suteikta teisinė apsauga tam pačiam ir tų pačių autorių sukurtam išradimui „Terminio krekingo reaktorius“; šis išradimas buvo įdiegtas atsakovės veikloje ir davė ekonominį pelną.
30. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiais faktais vadovavosi kaip prejudiciniais. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodė, kad minėtos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas aptartoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006, kurioje dalyvavo vienas iš ieškovų M. B. ir atsakovė. Nors kiti ieškovai civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006 nedalyvavo, tačiau joje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad Patento autoriai yra visi šioje byloje dalyvaujantys ieškovai, o faktas, kad Patentu apsaugotas išradimas buvo įdiegtas, naudojamas atsakovės veikloje ir davė ekonominį efektą, nepriklausė nuo kitoje byloje dalyvavusių Patento autorių skaičiaus, todėl yra reikšmingas šioje nagrinėjamojoje byloje (kasacinio teismo nutarties 56 punktas).
31. Aplinkybės, jog Patentu apsaugotas išradimas buvo įdiegtas, naudojamas atsakovės veikloje ir davė ekonominį efektą nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006. Šie faktai pagal Kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus laikytini prejudiciniais šioje byloje ir iš naujo nenustatinėjami. Tai, kad Patento apsaugotas išradimas davė ekonominį efektą patvirtina ir teismo ekspertizę atlikusio prof. C. B. ekspertizės aktas (13 t., b. l. 101-143). Dėl ekspertizės teisinės reikšmės eksperto C. B. tinkamumo ir atliktos ekspertizės patikimumo pasisakė Kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje (Kasacinio teismo nutarties 62-63 punktai).
32. Esant nurodytoms aplinkybėms ir kasacinio teismo išaiškinimams, teisėjų kolegija dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išradimo, apsaugoto Patentu, vertinimu, Patentu apsaugoto išradimo panaudojimu atsakovės veikloje, dėl jo naudojimo gautos ekonominės naudos plačiau nepasisako. Kaip minėta, kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovai turi teisę į autorinį atlyginimą iki 2004 m. balandžio 20 d. ir Lietuvos apeliaciniam teismui šią bylos dalį grąžino tik dėl priteistino atlyginimo dydžio nustatymo. Šie išaiškinimai Lietuvos apeliaciniam teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, yra privalomi (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
33. Priteisdamas autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d. (ši teismo sprendimo dalis kasacinio teismo nutartimi palikta nepakeista) pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismo paskirto eksperto prof. C. B. teismo ekspertizės akte pateiktais apskaičiavimais apie ekonominį efektą panaudojus Patentą (13 t., b. l. 101-143).
34. Sprendžiant dėl šioje apeliacinėje byloje aktualaus laikotarpio (nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d.), prof. C. B. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad bendras ekonominis efektas panaudojus Patentą sudarė: už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. – 5 814 046,80 Lt (13 t., b. l. 114), 2001 metais – 28 857 894,80 Lt (13 t., b. l. 116), 2002 metais – 21 471 417,90 Lt (13 t., b. l. 118), 2003 metais – 12 052 985,80 Lt (13 t., b. l. 120), nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. – 7 521 269,10 Lt (13 t., b. l. 122). Bendra suma už šį laikotarpį sudaro 21 929 336,89 Eur (75 717 614,40 Lt) (5 814 046,80 Lt + 28 857 894,80 Lt + 21 471 417,90 Lt + 12 052 985,80 Lt + 7 521 269,10 Lt).
35. Pagal Sutartį įdiegiant išradimą Mažeikių VNPĮ „Nafta“, autoriams išmokami 25 proc. pelno, gauto iš išradimo naudojimo per Patento galiojimo laikotarpį (Sutarties 3 punktas; 1 t., b. l. 16). Vertinant bendrą ekonominį efektą pagal prof. C. B. atliktos ekspertizės akte nurodytus paskaičiavimus, ieškovams priklausanti dalis sudarytų 5 482 334,22 Eur (21 929 336,89 Eur x 25 proc.). Šią sumą ieškovams padalijus vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006 naudota apskaičiavimo metodu metodika (ir šioje byloje įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendime taikyta gauto pelno apskaičiavimo metodika) visiems ieškovams, išskyrus M. B., būtų išmokama 13,345 proc. nuo paskaičiuotos sumos, t. y. po 731 617,50 Eur (5 482 334,22 Eur x 13,345 proc.), o M. B. – 13,145 proc. nuo sumos, t. y. 720 652,83 Eur (5 482 334,22 Eur x 13,145 proc.).
36. Tačiau tokios paskaičiuotos autorinio atlyginimo sumos (kartu su įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi) viršytų pareikšto patikslinto ieškinio, pagal kurį buvo nagrinėjama byla, reikalavimus.
37. Kaip minėta, patikslintame ieškinyje (5 t., b. l. 115-133) ieškovai už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2010 m. iš viso prašė priteisti šias autorinio atlyginimo sumas: ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur (3 283 731,37 Lt), ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur (3 573 955,95 Lt), ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 1 050 837,98 Eur (3 628 333,37 Lt) autorinio atlyginimo. Pateiktame patikslintame ieškinyje prašomą priteisti autorinio atlyginimo dydį ieškovai grindė V. Č. turto vertinimo įmonės išradimo ekonominio efekto 1996–2010 metais dydžio skaičiavimo duomenimis, Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-185-44/2006 dokumentais bei minėtoje byloje priimtais aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Prof. C. B. atlikus teismo ekspertizę, pagal kurią ekonominis efektas panaudojus Patentą nustatytas didesnis nei pagal ieškovų pateiktus paskaičiavimus, ieškovai ieškinio reikalavimų netikslino, o apeliaciniame skunde taip pat prašė tenkinti patikslintą ieškinį, priteisiant skirtumą tarp patikslintu ieškiniu reikalautos ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose, be kita ko, iš esmės siekta padidinti apeliacinio skundo reikalavimus ir papildyti juos naujais argumentais, nebuvo priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia dėl patikslinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
38. Pirmiau paminėtą teisėjų kolegijos išvadą lemia CPK 265 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, pagal kurį sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi negu nustatyta ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
39. Minėta, kad patikslintame ieškinyje (5 t., b. l. 115-133) ieškovai už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2010 m. prašė priteisti šias autorinio atlyginimo sumas: ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur, ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur, ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 1 050 837,98 Eur. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalimi (už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d.) priteista: ieškovui M. B. – 771 433,91 Eur; ieškovui M. B. – 858 180,41 Eur; ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. – po 871 237,55 Eur autorinio atlyginimo.
40. Atsižvelgiant į tai, ieškovams už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. priteistinos autorinio atlyginimo sumos, vadovaujantis jiems teismo ekspertizės duomenimis (kaip numatyta šios nutarties 34 punkte) paskaičiuotu autorinio atlyginimo dydžiu, tačiau neviršijant ieškinyje pareikšto reikalavimo (ir apeliacinio skundo reikalavimo). Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. ieškovui M. B. priteisiama 179 600,43 Eur (951 034,34 Eur - 771 433,91 Eur), ieškovui M. B. – 176 908,78 Eur (1 035 089,19 Eur - 858 180,41 Eur), ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 179 600,43 Eur (1 050 837,98 Eur - 871 237,55 Eur) autorinio atlyginimo.
41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta reikalavimo dalis priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. panaikinama ir ši ieškinio dalis tenkinama, priteisiant ieškovams iš atsakovės nutarties 40 punkte nurodytas sumas.

Dėl palūkanų priteisimo

42. Ieškovai prašė priteisti 3 278 262,96 Eur (11 319 186,34 Lt) palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku ieškovams nesumokėtos autorinio atlyginimo sumos (1 t., b. l. 72).
43. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį palūkanų, netaikė ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodė, kad atsakovė, laikydama, jog pagrindinis ieškovų reikalavimas yra iš esmės nepagrįstas, neturėjo pareigos atskirai prašyti taikyti ieškinio senatį ir išvestinei iš pagrindinio reikalavimo prievolei – palūkanoms, todėl teismai, nesvarstydami klausimo dėl sutrumpinto ieškinio senaties taikymo reikalavimui priteisti palūkanas, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (kasacinio teismo nutarties 71 punktas).
44. 1996 m. lapkričio mėn. protokolo 3 punktu buvo susitarta, kad autorinis honoraras už 1996 kalendorinius ir kiekvienus sekančius patento galiojimo metus išmokamas kiekvienų metų eigoje gauto ekonominio efektyvumo apskaičiavimo pagrindu, per tris mėnesius nuo metinio žaliavos perdirbimo balanso sudarymo dienos, tačiau ne vėliau kaip kitų metų gegužės 1 d. (1 t., b. l. 25). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovei laiku (iki kitų metų gegužės 1 d.) nesumokant ieškovams autorinio atlyginimo už einamuosius metus, laikoma, kad pažeidimas yra tęstinis. Esant tęstiniam pažeidimui, t. y. kai jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tęstinio pažeidimo teisinių padarinių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio  5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-342/2007).
45. Kaip minėta, atsakovė prašomoms priteisti palūkanoms prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovams priteistas autorinis atlyginimas už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2004 m. balandžio 20 d., todėl už šį laikotarpį ir paskaičiuotinos palūkanos.
46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. 1964 m. CK atskiro termino reikalavimams dėl palūkanų priteisimo nenumatė. 1964 m. CK nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas (84 straipsnio 1 dalis). Už 1996 metus nesumokėtą autorinį atlyginimą palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 1997 m. gegužės 1 d., tokiu būdu 3 metų ieškinio senaties terminas palūkanoms sueitų 2000 m. gegužės 1 d. Tačiau kadangi pažeidimas yra tęstinis, laikytina, kad įsigaliojus 2000 m. CK ieškinio senaties terminas palūkanoms už 1996 m. nesumokėtą autorinį atlyginimą nepasibaigė.
47. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo. Ieškinys pareikštas 2011 m. sausio 24 d. (1 t., b. l. 1), todėl esant tęstiniam ieškovų teisių pažeidimui, ieškovams priteistinos palūkanos už paskutiniuosius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2011 m. sausio 24 d. Per visą šį laikotarpį atsakovės neįvykdytos prievolės dydis ieškovams buvo tokio paties dydžio. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovai būtų verslininkai, todėl taikytinas ne 6 proc., bet 5 proc. dydžio metinių palūkanų norma (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tai išaiškino ir kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje (kasacinio teismo nutarties 73 punktas).
48. Iš viso (kartu su įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalimi) iš atsakovės ieškovams priteistos tokios autorinio atlyginimo sumos: ieškovui M. B. – 951 034,34 Eur, ieškovui M. B. – 1 035 089,19 Eur, ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S., B. V. – po 1 050 837,98 Eur.
49. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotinos tokio dydžio palūkanos: ieškovui M. B. 237 758,59 Eur (951 034,34 Eur x 5 proc. x 5 m.) palūkanų, ieškovui M. B. 258 772,30 Eur (1 035 089,19 Eur x 5 proc. x 5 m.) palūkanų, ieškovams B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. - po 262 709,50 Eur (1 050 837,98 Eur x 5 proc. x 5 m.) palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų 

50. Ieškovų prašymas priteisti 6 proc. dydžio metinės procesines palūkanas tenkintinas iš dalies. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos egzistuoja. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 6 proc. metinių palūkanų dydį, kuris taikomas tais atvejais, kai abi šalys yra verslininkai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų verslininkai, todėl taikytinas 5 proc. metinių palūkanų dydis, kuris skaičiuojamas nuo ieškovams priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovai pateiktu ieškiniu buvo pareiškę 10 518 576,38 Eur (36 318 540,54 Lt) dydžio reikalavimą. Pakeitus teismo sprendimą, iš viso ieškovams iš atsakovės priteista 9 050 391,82 Eur suma (7 240 313,43 Eur autorinio atlyginimo ir 1 810 078,39 Eur palūkanų). Ieškinį tenkinus 86 proc., pagal šią proporciją paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
52. Ieškovai sumokėjo 11 573,21 Eur (39 960 Lt) ir 12 085,84 Eur (41 730 Lt) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 217; 3 t., b. l. 64-71), taip pat už ekspertizę sumokėjo 4 000 Eur (13 811,20 Lt) sumą (12 t., b. l. 6; 16 t., b. l. 126); iš viso – 27 659,05 Eur. Teisinės pagalbos išlaidų detalizacijos pirmosios instancijos teismui nepateikė. Ieškinį tenkinus 86 proc., ieškovams iš atsakovės priteistina 23 786,78 Eur (27 659,05 Eur x 86 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.
53. Apeliaciniame skunde ieškovai ginčijo 3 760 217,18 Eur sumą. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovams papildomai priteista 1 254 511,36 Eur autorinio atlyginimo (nutarties 40 punktas) ir 1 810 078,39 Eur palūkanų, t. y. iš viso 3 064 589,75 Eur (1 254 511,36 Eur + 1 810 078,39 Eur). Tai reiškia, kad ieškovų apeliacinis skundas tenkintas 82 proc. Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovai sumokėjo 9 416,26 Eur žyminio mokesčio (19 t., b. l. 49). Apeliacinį skundą tenkinus 82 proc., ieškovams priteistina 7 721,33 Eur (9 416,26 Eur x 82 proc.) žyminio mokesčio suma. Už kasacinį skundą ieškovai sumokėjo 9 416,26 Eur žyminio mokesčio (20 t., b. l. 122). Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis iš esmės yra palanki ieškovams, žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą, priteistinas ieškovams iš atsakovės. Iš viso ieškovams iš atsakovės priteistina 40 924,37 Eur (23 786,78 Eur + 7 721,33 Eur + 9 416,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų (patirtų visose instancijose).
54. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 76 650,34 Eur (59 774,93 Eur + 2 744,93 Eur + 12 552,74 Eur + 1 577,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 75 072,60 Eur sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Toks bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius bei neatitinka bylos sudėtingumo, todėl mažintinas iki 20 000 Eur (CPK 98 straipsnis). Kadangi ieškinys tenkintas 86 proc., proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei priteistina 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 000 Eur x 14 proc.).
55. Įskaičius šalių viena kitoms priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovams priteisiama 38 124,37 Eur (40 924,37 Eur - 2 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui iš atsakovės lygiomis dalimis priteisiant po 5 446,34 Eur (38 124,37 Eur/7) bylinėjimosi išlaidų.
56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš Šiaulių apygardos teismo depozitinės sąskaitos atsakovei grąžino jos įmokėtų lėšų likutį – 2 422,26 Eur. Ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta patikslinto ieškinio reikalavimo dalis priteisti autorinį atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. ir priteistas iš atsakovės ieškovams 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas: M. B. – 871 268,15 Eur, M. B. – 968 897,10 Eur, B. V., A. G., B. B., S. S., P. R. – 983 638,79 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir šią patikslinto ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720) ieškovui M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 176 908,78 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus aštuonis eurus 78 euro centų), ieškovams M. B. ((duomenys neskelbtini)), B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 179 600,43 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus eurų 43 euro centus) autorinio atlyginimo (neišskaičius pajamų mokesčio).

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720) ieškovui M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258 772,30 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 30 euro centų), ieškovui M. B. ((duomenys neskelbtini)) 237 758,59 Eur (du šimtus trisdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 59 euro centus), ieškovams B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 262 709,50 Eur (po du šimtus šešiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus devynis eurus 50 euro centų) palūkanų.

Priteisti iš atsakovės ieškovams 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų (autorinio atlyginimo ir palūkanų), nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720) ieškovams M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B. (paso serija (duomenys neskelbtini)) B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5 446,34 Eur (po penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. 

Gražinti atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ (įmonės kodas 166451720) Šiaulių apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esantį 2 422,26 Eur likutį lėšų, panaudotų užtikrinant užsienio šalies eksperto atvykimą į teismą.“

Teisėjai                                                                              Virginija Čekanauskaitė

Egidija Tamošiūnienė

Vigintas Višinskis