Civilinė byla Nr.2-65-371/2017
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01366-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.
(S)
ŠALČININKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 13 d.
Šalčininkai
Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja Janina Brazauskienė,
sekretoriaujant Jevgenijai Kiseliovai,
dalyvaujant ieškovui A. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,
atsakovui F. Z., jo atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,
trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų rajono skyriaus atstovei I. V.,
vertėjoms Oksanai Ivaškienei, Maženai Andruškevič,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį ir patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovui F. Z., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovo F. Z. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, pareikštą ieškovui A. Z., dalyvaujant trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybei dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas A. Z. pagal pateiktą ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinimo prašė patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektą, žemės sklypo planą, jam, ieškovui A. Z. paskiriant atskirąją sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiumi 1 (482 kv.m. ploto), apibrėžta indeksais 4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20, atsakovui F. Z. paskiriant atskirąją sklypo dalį žemės sklypo plane pažymėtą skaičiumi 2 (395 kv. m. ploto), apibrėžta indeksais 1-2-20-19-18-17, išskiriant bendrai naudojamą plotą keliui, pažymėtą skaičiumi 3 (80 kv. m. ploto), apibrėžtas indeksais 2-3-4-20, priteisti jam esantį jo, ieškovo A. Z., sklypo dalyje, 20 kv. m. ploto ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui F. Z., kaip kompensaciją, priteisti šiame žemės sklype esantį 114,47 kv. m. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas A. Z. patikslino ieškinio reikalavimus. Pagal patikslintą ieškinį ieškovas A. Z. prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam nuosavybės teise priklausantį ½ dalį turto: 0,0957 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija) žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ūkinio pastato, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant jam, ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo bei dalį žemės sklypo, priklausančio atsakovui F. Z., t. y. iš viso 522 kv. m. žemės sklypo, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 435 kv. m. žemės sklypo, 1/2 d. viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., taip pat priteisiant iš jo, ieškovo jam priklausančią gyvenamojo namo bei viralinės ½ dalis – kaip kompensaciją už mažesnę žemės sklypo dalį ir pastatų: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį, žemės sklypą padalyti pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, žemės sklypo planą, jam, ieškovui priteisiant atskirąją sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiumi 1 (522 m2 ploto), apibrėžta indeksais 5-6-78-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-5, atsakovui priteisiant atskirąją žemės sklypo dalį žemės sklypo plane pažymėtą skaičiumi 2 (435 m2 ploto), apibrėžta indeksais 1-2-3-4-5-23-22-21-20-19-1, nustatant atsakovo sklypo dalyje kelio servitutą, pažymėtą skaičiumi S1 (40 kv.m. ploto), apibrėžtą indeksais 2-3-23-22, o jo, ieškovo sklypo dalyje kelio servitutą, pažymėtą skaičiumi S2 (40 kv.m. ploto), apibrėžtą indeksais 3-4-5-23, priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.
A. F. Z. pateikė teismui priešieškinį civilinėje byloje dėl naudojimosi namais, butais ir kitais nekilnojamais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo CK 4.75 str. 1 d. ir 4.81 str., prašydamas nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pagal jo, atsakovo, pateiktą variantą:
žemės sklypą, 0,0957 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendram naudojimui,
nustatyti gyvenamojo namo, 114,47 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: jam atsakovui paskirti variantą, pažymėtą plane raide A (raudona spalva), kurį sudaro kambariai: plane pažymėtas indeksu 1-1, 39,01 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-6, 14,02 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-7, 4,89 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-5, 4,26 kv. m., t. y. 62,18 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kiemo statiniai, pažymėti raide A (raudona spalva): ½ dalis viralinės, plane pažymėta indeksu 1A 1/p 10,5 kv. m., mediniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 21 1/m 20 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 61 1/p 9 kv. m., mūriniu garažu 111 1/p 24 kv. m., ½ kiemo rūsio, plane pažymėtu indeksu 101 0/p 11 kv. m., t. y. 74,50 kv. m. kiemo statinių, viso 136,64 kv. m.,
ieškovui A. Z. paskirti naudotis namu variantą, plane pažymėtą raide B (mėlyna spalva), kurią sudaro kambariai: plane pažymėtas indeksu 1-2, 21,19 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-3, 2,97 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-4, 8,02 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-8, 11,31 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-9, 5,17 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-10, 3,63 kv. m., t. y. 52,29 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kiemo statiniai, pažymėti raide B (mėlyna spalva):½ dalis viralinės, plane pažymėta indeksu 1A 1/p 10,5 kv. m. ir rūsys 11 kv. m., mūriniu garažu, plane pažymėtu indeksu 71 1/p 18 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 81 1/p 11 kv. m., mediniu ūkiniu pastatu 91 1/ž 26 kv. m., ½ kiemo rūsio, plane pažymėtu indeksu 101 0/p 11 kv. m., t. y. 87,50 kv. m. kiemo statinių, viso 139,79 kv. m.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas F. Z. priešieškinį patikslino. Pagal patikslintą priešieškinį atsakovas F. Z. prašo nustatyti naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, esančiu Kaštonų g. 5, Šalčininkai, tvarką pagal S. B. įmonės „Matininkas“ planą ir atsakovo F. Z. pateiktą variantą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0957 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendram naudojimui, nustatyti gyvenamojo namo, 114,47 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: atsakovui F. Z. paskirti variantą, pažymėtą plane raide A (raudona spalva), kurį sudaro kambariai: plane pažymėtas indeksu 1-1, 39,01 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-6, 14,02 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-7, 4,89 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-5, 4,26 kv. m., t. y. 62,18 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kiemo statiniai, pažymėti raide A (raudona spalva): mediniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 21 1/m 20 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 61 1/p 9 kv. m., mūriniu garažu 111 1/p 24 kv. m., ½ kiemo rūsio, plane pažymėtu indeksu 101 0/p 11 kv. m., t. y. 64 kv. m. kiemo statinių, viso 126,18 kv. m.,
ieškovui A. Z. paskirti naudotis namu variantą, plane pažymėtą raide B (mėlyna spalva), kurią sudaro kambariai: plane pažymėtas indeksu 1-2, 21,19 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-3, 2,97 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-4, 8,02 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-8, 11,31 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-9, 5,17 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-10, 3,63 kv. m., t. y. 52,29 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kiemo statiniai, pažymėti raide B (mėlyna spalva): viralinę, plane pažymėta indeksu 1A 1/p 21 kv. m. ir rūsys 11 kv. m., mūriniu garažu, plane pažymėtu indeksu 71 1/p 18 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 81 1/p 11 kv. m., mediniu ūkiniu pastatu 91 1/ž 26 kv. m., ½ kiemo rūsio, plane pažymėtu indeksu 101 0/p 11 kv. m., t. y. 87,50 kv. m. kiemo statinių, viso 150,29 kv. m.,
atsakovas F. Z. savo lėšomis įsirengia (plane pažymėta raide A, raudona spalva) jam priskiriamoje dalyje pagal IĮ S. B. „Matininkas“ eksplikaciją: a) vandens gręžinį, kurio kaina 2810 Eur, b) sanitarinį mazgą, c) vonią, d) katilinę su dūmtraukiu, e) katilą, f) rūsio grindis, pagal lokalinę sąmatą Nr.SO93, darbų vertė 940,46 Eur,
ieškovui A. Z. savo lėšomis paliekama įrengti (plane pažymėta raide B, mėlyna spalva) jam priskiriamoje dalyje pagal IĮ S. B. „Matininkas“ eksplikaciją: a) elektros įvadą į namo dalį, plane pažymėtą raide B, Kaštonų g. 5, Šalčininkai, 1075,38 Eur, b) nuotekų sistemą 2159,56 Eur, c) užmūryti durų angas tarp (plane pažymėtų dalių A ir B raidėmis) patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-7 ir 1-8, d) atidalyti namo palėpę – 1439,23 Eur, taip pat prašo priteisti iš ieškovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį.
Ieškovas A. Z. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodė, teisme jis bei jo atstovas advokato padėjėjas Vaidas Poplovuchinas paaiškino, kad su priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo juos atmesti. Paaiškino, kad ieškovo tėvas Z. Z. ir atsakovas F. Z. po jų tėvo A. Z., mirusio 2013 metais mirties paveldėjo lygiomis dalimis namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutartimi Z. Z. jam priklausančią ½ dalį šios namų valdos padovanojo jam, savo sūnui, ieškovui A. Z.. Tuo metu atskiri pastatai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl notaras ne visus pastatus įtraukė į (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. Tačiau jo tėvas Z. Z. siekė padovanoti jam priklausančią žemės sklypo dalį su visais jame esančiais pastatais – priklausiniais, todėl įregistravus šiuos pastatus Nekilnojamojo turto registre, jie buvo jam padovanoti pagal (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutartį. Su atsakovu nesudaryta sutartis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl neaišku kas kuria sklypo bei pastatų dalimi naudojasi, dėl to tarp jo ir atsakovo nuolat kyla ginčai. Jis pageidauja šiame žemės sklype pasistatyti naują šiuolaikišką gyvenamąjį namą. Atsakovas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje dalija gyvenamąjį namą, kuris yra nedalomas, savo naudojimui priskirdamas 62,18 kv. m., jam, ieškovui – 52,29 kv. m. Tačiau šiame gyvenamajame name yra viena katilinė, įrengta viralinėje, į kurią yra įėjimas tik iš namo vidaus pusės, kurią atsakovas siūlo jam. Name yra vienas sanitarinis mazgas, vonia ir WC yra praktiškai lauke (prie katilinės), t. y. į vonią galima patekti tik praėjus neapšildomą koridorių, per tą namo dalį, kurią jam siūlo atsakovas, vonią ir WC priskirdamas sau. Virtuvė taip pat atitenka jam, nors turėtų būti priskirta prie bendro naudojimo patalpų. Atsakovas siūlo jam, siekiančiam gyventi su šeima ir vaiku du kambarius, iš kurių vienas yra mažas, tuo tarpu savo naudojimui priskiria didelę svetainę bei dar vieną nemažą kambarį. Be to, jam siūloma namo dalis yra šiaurinėje pusėje, ši namo dalis turi būti renovuota. Atsakovas minėjo, kad neduos jam sutikimo namo remontui, renovacijai ar statyboms. Tokiu būdu atsakovas trukdo jam realizuoti savo teises į gyvenamąjį būstą. Atsakovas, siūlydamas savo naudojimosi tvarką siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, savo naudojimui priskiria didesnės vertės kiemo statinių dalį. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su įteisintais pastatais, pagal pateiktą individualios Bumblausko įmonės „Matininkas“ planą, jam laisvos žemės užstatymui lieka tik 0,0281 ha, o namo statybai įstatymas reikalauja 0,0400 ha, todėl netenka galimybės statyti namą. Patikslintu ieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią turto ½ dalį, suteikiant jam didesnę sklypo dalį, už tai atsisakant dalies turto atsakovo naudai. Pagal esamus byloje duomenis jo atsisakomo turto dalies vertė yra 5184 Eur, t. y. 3217,27 Eur didesnė už manais prašomos atsakovo turto vertę. Sutinka atsakovui perleisti gyvenamąjį namą, kadangi jį padalijus kilęs ginčas nebus išspręstas, kils nesutarimai dėl bendro naudojimo patalpų renovacijos, jų priežiūros, namo šildymo tvarkos. Atsakovo siūlomas padalijimo būdas neatitiktų proporcingumo, protingumo, lygiateisiškumo principų. Atidalijus kiemo statinius, kurie yra nusidėvėję, atsirastų galimybė juos nugriauti ir savo sklypo dalyje pasistatyti gyvenamąjį namą. Jo pasiūlytas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo variantas neprieštarautų teisės normoms, nepažeistų jo ir atsakovo kaip bendrasavininkų turtinių interesų pusiausvyros, taip pat atitiktų jo mažamečio vaiko interesus - sudarius galimybę pasistatyti šiuolaikinį būstą, jo mažamečiui vaikui būtų užtikrinamos geresnės gyvenimo sąlygos ir kartu būtų įgyvendintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Prašo patikslintą priešieškinį patenkinti, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, priteisti atsakovui patikslintame ieškinyje nurodytą turto dalį, priteisiant atsakovui 435 m2 ploto žemės sklypo dalį, o jam priteisti atskirąją sklypo dalį 522 m2 ploto, nustatant jo ir atsakovo sklypo dalyse kelio servitutą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai sumokėtą žyminį mokestį.
A. F. Z. atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodė, teisme jis ir jo atstovė advokatė Laima Žukauskaitė paaiškino, kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Civilinis kodeksas numato du skirtingus teisinius padarinius sukeliančius bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymą (LR CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.) ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str.). Ieškovas pateiktu ieškiniu ir priešieškiniu prašo atidalyti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. LR CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (LR CK 4.80 str.2 d). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 15 d. nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ir daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 “Dėl nekilnojamojo daikto kadastro nuostatų”, patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 19 punkte įtvirtinta teisės norma, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d., siekiant atidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, turi būt rengiamas žemėvaldų planas (projektas), t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Prieš pateikiant ieškinį ieškovas privalėjo kreiptis į Šalčininkų miesto savivaldybę, gauti projektavimo sąlygas, parengti eksplikaciją ir su ja supažindinti jį, atsakovą, tačiau ikiteisminės tvarkos ieškovas neįvykdė, o kreipėsi į teismą, nors valstybinės institucijos aiškiai pasisako, kad žemės sklypas, esantis Kaštonų g. 5, Šalčininkai, yra nedalus. Ieškovas iki šiol teismui nepateikė duomenų apie tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybė leistų padalyti (atsidalyti) šį sklypą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 str. ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D - 452/D1 - 513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, kurios taikytinos visų bendraturčių bendru sutarimu siekiamo padalyti bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, tiek ir vieno ar kelių žemės sklypo bendraturčių, siekiančių atidalyti savo dalį (dalis) iš bendrosios nuosavybės, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. P. T. 15.1 punktą planavimo organizatorius, gavęs leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentus rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1 - 262, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl sąlygų sąvado rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo, dokumento išdavimą. Planavimo organizatorius, gavęs planavimo sąlygas, su asmeniu, turinčiu nustatyta tvarka išduotą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos licenciją rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus sudaro projekto rengimo sutartį (taisyklių 15.2 p.). Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas tvirtinamas teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu. Ieškovas leidimo pertvarkyti žemės sklypą, esantį Kaštonų g. 5, Šalčininkai, ar rengti projektą sklypo pertvarkymui neturi. Dėl to atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas. Siūlo savo naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir statiniais nustatymo planą, sudarytą individualios S. B. įmonės „Matininkas“, pagal kurį atsakovui būtų priskirta naudotis gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalimi, pažymėtą plane raide A (raudona spalva), ieškovui priskiriant naudotis gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalimi, pažymėtą plane raide B (mėlyna spalva), žemės sklypą paliekant bendram naudojimui, nes per visą kiemą ir už jo ribų yra priėjimai bei privažiavimai prie kiemo statinių, garažų, viralinių, ūkinių pastatų. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad gyvenamasis namas jam nereikalingas, kadangi yra senas, rekonstruoti jo nepageidauja, todėl palieka jam, atsakovui, kaip kompensaciją, pageidauja statyti naują gyvenamąjį namą jam tenkančioje žemės sklypo dalyje. Su įteisintais pastatais ieškovui pagal jo pateiktą individualios Bumblausko įmonės “Matininkas” planą laisvos žemės užstatymui lieka tik 0,0281 ha, o namo statybai įstatymas reikalauja 0,0400 ha, todėl ieškovas šiame sklype galimybės statyti naują gyvenamąjį namą neturi, tačiau yra galimybė rekonstruoti esamą gyvenamąjį namą. Pagal pateiktus duomenis iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra nutiestos visos komunikacijos, jas belieka įsirengti name. Elektros įvadas į ginčo namą yra ieškovo A. Z. žemės sklypo dalyje, o elektros skydelis yra jo, atsakovo, patalpoje, mano, kad ieškovas savo lėšomis jam priskiriamoje namo dalyje, plane pažymėta indeksu B (mėlyna spalva) turėtų įsirengti: elektros įvadą kurio kaina pagal 2017 m. liepos 17 d. lokalinę sąmatą 1075,38 Eur, nuotekų sistemą - 2159,56 Eur, užmūryti durų angą taip (plane pažymėtų dalių A ir B raidėmis) patalpų plane pažymėtų indeksais 1-7 ir 1-8 ir atidalyti palėpę, šie darbai kainuotų 1439,23 Eur. Tuo tarpu, jis, atsakovas įrengtų vandens gręžinį, kurio kaina 2810 Eur, sanitarinį mazgą, vonią, katilinę su dūmtraukiu, katilą, įrengtų rūsio grindis, įrengimo kaina pagal sąmata yra 940,46 Eur. Viralinę, plane pažymėtą indeksu 3.11/p (pažymėtą mėlyna ir raudona spalvomis) prašo priskirti ieškovo A. Z. naudojimui, garažą, plane pažymėtą indeksu 111 1/p priskirti jo, atsakovo naudojimui. Kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 101 0/p 9 b.p.l011/p, palikti bendram naudojimui po 1/2 dalį, ieškovas A. Z. iš savo žemės sklypo dalies (plane pažymėta B raide, mėlyna spalva) turėtų įrengti įėjimą ir pastatyti sieną. Projektavimo darbų dėl vandentiekio ir kanalizacijos išlaidas, kurios sudaro 456,44 Eur, padalinti lygiomis dalimis, kas sudaro 228,22 Eur kiekvienai šaliai. Prašo patikslintą priešieškinį patenkinti.
Trečiojo asmens Šalčininkų rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, ieškovas A. Z. 2017 m. birželio 23 d. administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas ir uždaviniai - pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus. Administracija 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė organizuoti projekto rengimą, nurodydama, kad rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir atidalyti nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų galima, jeigu pageidaujamoje žemės sklypo dalyje nebūtų esamų pastatų (atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir formuojant atskirus žemės sklypus) ir esant bendrasavininko sutikimui. A. F. Z. patikslinto priešieškinio reikalavimą, pareikštą ieškovui A. Z. dėl nekilnojamųjų atidalijimo, prašo spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.)
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, atstovaujantis trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį nurodė, trečiojo asmens atstovė I. V. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui taip pat turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (LR CK 4.111 straipsnis), bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas. Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti adekvati bendraturčių turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Remiantis LR CK 4.81 str. 1 d., naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės. Dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybėje. Įvertinus tai, kad visame žemės sklype išsidėstę pastatai priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovui, palikti žemės sklypą bendram naudojimui būtų priimtinesnis variantas. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valdomas privačios nuosavybės teise. Norint jį atidalyti, būtina parengti projektą, kurio rengimo inicijavimo teisę turi žemės sklypo savininkai. Kadangi žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra miesto teritorijoje, sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, kuri teikia derinti institucijoms, o suderintą projektą teikia tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Projektą taip pat tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje byloje Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, suderintas projektas tikrinimui nebuvo pateiktas. Su ieškiniu pateiktas žemės sklypo atsidalijimo planas Ml:500, parengtas individualios S. B. įmonės „Matininkas“, neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ projekto bylai keliamų reikalavimų. Tokiu būdu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra parengtas įstatymo nustatyta tvarka. Nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl žemės sklypo atidalijimo pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą planą Ml:500, todėl, prašo ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. K. N. žemės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra valstybinės žemės patikėtinė, o kilęs ginčas dėl privataus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovo priešieškinio reikalavimą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytus terminus pateikė teismui atsiliepimus į ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuose nurodė, kad VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas nėra kilusio teisminio ginčo materialinių teisinių santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, o tik vykdo įstatymų nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcijas, todėl bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.
Priešieškinis ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo A. Z. senelis, o atsakovo F. Z. tėvas A. Z. testamentu, sudarytu (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, 0,0957 ha ploto, jame esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) bei kitą jam priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko savo sūnums: F. Z. ir Z. Z. (t.1, b. l. 68). A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), todėl likusį po jo mirties turtą lygiomis dalimis po ½ d. paveldėjo jo sūnūs F. Z. ir Z. Z. (t. 1, b.l.70-90). Pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, reg. (duomenys neskelbtini) Z. Z. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą testamentu iš mirusio tėvo A. Z. turtą: ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui A. Z. (t.1, b. l. 14-25). Pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, reg. (duomenys neskelbtini) Z. Z. jam nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o būtent: ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo A. Z. (t. 2, b. l. 17-34). Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre ieškovo A. Z. minėtų dovanojimo sutarčių pagrindu, o atsakovo F. Z. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruota kiekvieno asmeninė nuosavybė po ½ dalį į pastatą – gyvenamąjį namą 1A1m, 1962 m. statybos, 114, 47 kv. m. bendro ploto, 82.24 k.m. gyvenamojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 368 Eur, ūkinį pastatą 2I1/m, 1980 m. statybos, bendro ploto 20,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 529 Eur, pastatą – kiemo rūsį 10I1p, 1980 m. statybos, 22,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 556 Eur, viralinę 3I1/p, 1974 m. statybos, 21,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1010 Eur, ūkinį pastatą 6I1/p,1980 m. statybos, 9,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 233 Eur, garažą 7I1/p, 1980 m. statybos, 18,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 570 Eur, ūkinį pastatą 8I1/p, 1992 m. statybos, 11,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 333 Eur, ūkinį pastatą 9I1/ž, 1962 m. statybos, 26,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 321 Eur, garažą 11I1/p, 1990 m. statybos, 24,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 888 Eur, į žemės sklypą, 0,0957 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2769 Eur (t. 3, b. l. 49-57). Tokiu būdu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šis įregistruotas registre turtas atiteko ieškovui A. Z. pagal dovanojimo sutartis iš jo tėvo Z. Z., kuris šį turtą paveldėjo po jo tėvo A. Z. mirties, o atsakovas F. Z. taip pat paveldėjo šį turtą po tėvo A. Z. mirties. Šioje byloje tarp ieškovo A. Z. ir atsakovo F. Z. kilo ginčas dėl paveldėto turto padalijimo (ieškovo reikalavimas) ir naudojimosi šiuo paveldėtu turtu tvarkos nustatymo (atsakovo reikalavimas). Ieškovas pagal patikslintą ieškinį prašo atidalyti jam priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo su esančiais šioje žemės sklypo dalyje ūkiniais pastatais, priteisiant jam šiuos ūkinius pastatus kaip atskirus objektus, o atsakovui kaip kompensaciją už jam atitenkantį mažesnį žemės sklypą ir ieškovui priteistų ½ dalių ūkinių pastatų, šių metu priklausančių atsakovui, priteisti kitą likusį turtą, t.y. ieškovui priklausančią ½ d. gyvenamojo namo ir ½ d. viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sujungta su gyvenamuoju namu. Tokiu būdu ieškovas prašo jam priteisti 522 kv. m. žemės sklypo, ½ d. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui F. Z. priteisti 435 kv. m. žemės sklypo, ½ d. gyvenamojo namo ir ½ d. viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas F. Z. pagal pateiktą patikslintą priešieškinį nesutinka su ieškovo A. Z. reikalavimais ir prašo nustatyti paveldėtu turtu naudojimosi tvarką.
LR CK 5.68 str. numato, kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Pagal LR CK 5.70 str. 1. įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas; 2. dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais; 3. galima visą palikimą arba atskirus daiktus bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione ir gautą sumą pasidalyti arba tarp įpėdinių surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daiktą perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausią kainą; 4. pavienių daiktų perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas bendru sutarimu gali būti išspręstas burtais.
Pagal LR CK 4.80 str. 1 d. nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises. Tačiau daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį. Turto atidalijimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.
Ieškovas A. Z. pareikšdamas reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo pateikė teismui parengtą individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo atidalijimo planą, pagal kurį jam, ieškovui turi atitekti žemės sklypo dalis, pažymėta plane skaičiumi 1 (522 kv.m. ploto), apibrėžta indeksais 5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-5, atsakovui atitenka žemės sklypo dalis, pažymėta plane skaičiumi 2 (435 kv.m. ploto), apibrėžta indeksais 1-2-3-4-5-23-22-21-20-19-1, nustatant atsakovo sklypo dalyje kelio servitutą, pažymėtą skaičiumi S1 (40 kv.m. ploto), apibrėžtą indeksais 2-3-23-22, o jo, ieškovo sklypo dalyje kelio servitutą, pažymėtą skaičiumi S2 (40 kv.m. ploto), apibrėžtą indeksais 3-4-5-23.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 15 d. nuostatas žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, kad taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu ir šiomis taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, - savivaldybės administracijos direktorius (taisyklių 5 punktas). Taisyklių 12.2 papunktyje nurodyta, kad miestų ir miestelių teritorijose projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Pagal taisyklių 13.4 papunktį projektų rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai. Iš 2017 m. birželio 23 d. ieškovo A. Z. prašymo matyti, kad jis, po to kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme, pateikė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio Kaštonų g. 5, Šalčininkai formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tačiau 2017 m. liepos 27 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija informavo, kad negali rengti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurios tikslas ir uždaviniai – pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus. Savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad konkrečiu atveju rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir atidalyti nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų galima, jeigu pageidaujamoje žemės sklypo dalyje nebūtų esamų pastatų (atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir formuojant atskirus žemės sklypus) ir esant bendrasavininko sutikimui (t. 3, b. l. 75). Iš pateikto atsakovo F. Z. individualios S. B. įmonės “Matininkas” plano matyti, kad šiuo metu faktinė situacija yra tokia, kad visame žemės sklypo plote laisvos, neužstatytos pastatais, žemės lieka 0,0281 ha (281 kv.m.). Pagal 2017 m. balandžio 7 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedu formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv.m. Asmuo, siekiantis pasistatyti namą, privalo turėti įstatymų apibrėžtą teisę būti statytoju, tai yra jis žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir gauti pagal jo pageidavimus ir privalomuosius projekto rengimo dokumentus suprojektuoto statinio statybą leidžiantį dokumentą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypas, negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas, o namo statybai įstatymas reikalauja 0,0400 ha, todėl ieškovas šiame sklype neturi galimybės statyti naują gyvenamąjį namą, nes neužstatytas žemės sklypo plotas yra mažesnis negu 400 kv.m. Tačiau ieškovas siekia priteisti sau ½ d. ūkinių pastatų, priklausančių atsakovui ir tokiu būdu padidinti šią žemės sklypo dalį iki 522 kv.m., bet jo pateiktas žemės sklypo atsidalijimo planas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ projekto bylai keliamų reikalavimų, nes jis nėra parengtas įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, ūkiniai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra išsidėstę po visą žemės sklypą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. Z. ir atsakovui F. Z., todėl net ir suformavus du atskirus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus), bendrasavininkai valdytų juos ir disponuotų lygiomis dalimis – po ½ dalį, kartu su esančiais pastatais, nes atsakovas F. Z. savo nuosavybės į šiuos pastatus neatsisako. Pagal ieškovo pateiktą planą jam atitektų didesnė žemės sklypo dalis 522 kv. m., o F. Z. – 435 kv.m. , tai yra ieškovui priklausytų 87 kv.m. daugiau, todėl tai būtų nukrypimas nuo jų turimų bendrame žemės sklype dalių, ieškovui atitektų neužstatytas žemės sklypo plotas, o atsakovui žemės sklypas prie pat pastatų ir užstatytas pastatais (957 kv.m. /2=478.5 kv.m.). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šiame gyvenamajame name negyvena nei ieškovas, nei atsakovas, bylos nagrinėjimo metu nė vienas nepareiškė aiškių ketinimų apsigyventi šiuose namuose. Ieškovas paaiškino, kad šis gyvenamasis namas neatitinka jo ir jo šeimos poreikių, dėl to ketina statyti naują namą atidalintame sklype. Todėl faktiškai ieškovas prašydamas priteisti sau didesnę turtą dalį, prašo priteisti atsakovui kaip kompensaciją už atitenkančią ieškovui didesnę turto dalį, turtą, kuris pačiam ieškovui nereikalingas ir neatitinka jo poreikių. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad nori nevaržomai naudotis savo gyvenamojo namo, ūkinių ir kitų pastatų dalimi, o žemės sklypą prašo palikti bendram naudojimui ir nepretenduoja į ieškovo turto dalį. Be to, būtina pažymėti, kad pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą taip pat neišvengiamai atsiranda bendro naudojimo žemės sklypo plotai, kurios ieškovas pavadino servitutais, iš jų vienas ieškovo žemės sklypo dalyje (40 k.m.), o antras atsakovo žemės sklypo dalyje (40 kv.m.), todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad būtent toks atidalijimo variantas galimai užkirs kelią konfliktinėms situacijoms ateityje.
Atsakovas F. Z. pagal patikslintą priešieškinį prašo palikti žemės sklypą bendram naudojimui. Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu (žemės sklypu) naudojamasi visų bendraturčių bendru sutarimu. Pagal LR CK 4.81 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau bendraturčiai taip pat turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (LR CK 4.81 str. 2 d.). Tuo atveju, kai bendraturčiai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesusitaria, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, priklausantis ieškovui ir atsakovui yra 957 kv.m., kiekvienam priklauso ½ d. , t.y. po 478.5 kv.m., sklype yra gyvenamasis namas 114.37 kv. m. ir septyni ūkiniai ir kitos paskirties pastatai bei rūsys, kurie išsidėstė po visą žemės sklypą ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso ieškovui ir atsakovui, neužstatytas plotas sudaro tik 281 kv. m., viešasis kelias (įvažiavimas) iš (duomenys neskelbtini) gatvės į namų valdą taip pat yra tik vienas, kaip matyti iš pateiktų planų ir nuotraukų galimybės įrengti kitą įvažiavimą nėra. Todėl sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo būtina įvertinti tai, kad kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pateiktas atsakovo variantas palikti žemės sklypą bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui yra priimtinesnis, dėl to ieškinys ir patikslintas ieškinys šioje dalyje dėl žemės sklypo atmestinas, o priešieškinis ir patikslintas priešieškinis dėl žemės sklypo priskirimo bendram naudojimui tenkintinas.
A. F. Z. pateikė teismui savo variantą dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kitų priklausinių, naudojimosi tvarkos nustatymo. Sprendžiant jo pareikštus reikalavimus būtina atsižvelgti į pagrindinius kriterijus: teisėtumo, nes šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) kiek įmanoma labiau atitiktų idealiųjų dalių, proporcingumo, t. y. siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybę naudotis daiktu pagal paskirtį, kad nekiltų ateityje prielaidų konfliktams atsirasti bei atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro naudojimo daikto santykius. Byloje nustatyta, kad šiuo metu faktiškai gyvenamajame name niekas negyvena, gyvenamojo namo plotas yra 114.37 kv.m., ieškovui ir atsakovui priklauso ½ d., t.y. kiekvienam po 57.19 kv.m., yra du įėjimai iš lauko pusės į namą: iš (duomenys neskelbtini) gatvės per patalpą 1-5, iš kiemo pusės per patalpą 1-7, gyvenamajame name įrengta viena šildymo sistema, kieto kuro katilas įrengtas viralinėje, sujungtoje su namu, vienas sanitarinis mazgas su vonia (viralinėje), elektros įvadas, įrengta centralizuota nuotekų šalinimo sistema ir yra vienas vandens gręžinys. Pagal atsakovo pasiūlytą variantą jis prašo paskirti jam naudotis patalpas, pažymėtas plane raide A (raudona spalva), kurias sudaro kambariai: plane pažymėtas indeksu 1-1, 39,01 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-6, 14,02 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-7, 4,89 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-5, 4,26 kv. m., t. y. 62,18 kv. m. ploto gyvenamojo namo, o ieškovui paskirtis naudotis patalpas, plane pažymėtas raide B (mėlyna spalva), kurias sudaro kambariai: plane pažymėtas indeksu 1-2, 21,19 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-3, 2,87 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-4, 8,02 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-8, 11,31 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-9, 5,17 kv. m., plane pažymėtas indeksu 1-10, 3,63 kv. m., t. y. 52,29 kv. m. ploto gyvenamojo namo. Atsakovas taip pat įsipareigoja savo lėšomis įsirengti jam priskiriamoje dalyje (plane pažymėta raide A, raudona spalva) pagal IĮ S. B. „Matininkas“ eksplikaciją: a) vandens gręžinį, kurio kaina 2810 Eur, b) sanitarinį mazgą, c) vonią, d) katilinę su dūmtraukiu, e) katilą, f) rūsio grindis, pagal lokalinę sąmatą Nr.SO93, darbų vertė 940,46 Eur, ieškovui A. Z. savo lėšomis paliekama įrengti jam priskiriamoje dalyje (plane pažymėta raide B, mėlyna spalva) pagal IĮ S. B. „Matininkas“ eksplikaciją: a) elektros įvadą į namo dalį, plane pažymėtą raide B, Kaštonų g. 5, Šalčininkai, 1075,38 Eur, b) nuotekų sistemą 2159,56 Eur, c) užmūryti durų angas tarp (plane pažymėtų dalių A ir B raidėmis) patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-7 ir 1-8, d) atidalyti namo palėpę – 1439,23 Eur. Tačiau nustatant tokią patalpų naudojimosi tvarką ieškovo, atsakovo realiosios dalys pagal naudojimosi ir valdymo plotus neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių (1/2 d. sudaro 57.19 k.m.), nes atsakovui atitenka didesnis gyvenamojo namo plotas ir su dviem įėjimais per patalpą 1-5 iš Kaštonų gatvės ir per patalpą 1-7 iš kiemo pusės, todėl tikslinga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad patalpa 1-7 būtų priskirta naudotis ieškovui A. Z., o ne atsakovui F. Z.. Tokiu atveju atsakovo naudojamų patalpų plotas būtų 57.29 kv.m. ir jam priskiriamos naudotis patalpos: plane pažymėta indeksu 1-1, 39,01 kv. m., plane pažymėta indeksu 1-6, 14,02 kv. m., plane pažymėta indeksu 1-5, 4,26 kv. m., per kurią atsakovas turės įėjimą iš lauko į namus, ieškovui paskiriant naudotis patalpas: plane pažymėtą indeksu 1-2, 21,19 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-3, 2,87 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-4, 8,02 kv. m., plane pažymėta 1-7 , 4,89 kv.m. (per kurią yra iš kiemo pusės įėjimas į namą ir per šią patalpą galima patekti į kitas priskirtinas patalpas), plane pažymėtą indeksu 1-8, 11,31 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-9, 5,17 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-10, 3,63 kv. m., bendras plotas 57.08 kv.m. Tokiu būdu pagal tokią naudojimosi tvarką ieškovo, atsakovo realiosios dalys pagal naudojimosi ir valdymo plotus maksimaliai atitinka bendraturčių idealiąsias dalis, nes 1/2 d. sudaro 57.19 k.m., nelieka bendrojo naudojimo patalpų, kiekvienas bendraturtis turės atskirą įėjimą į savo patalpas, tai yra ieškovas iš namų valdos pusės, o atsakovas iš lauko pusės nuo Kaštonų gatvės. Iš gyvenamojo namo plano matyti, kad iš patalpos 1-1, priskirtos naudotis atsakovui nėra durų į patalpą 1-6, tačiau pagal pateiktą atsakovo variantą nebuvo numatytas praėjimas iš patalpos 1-1 į patalpą 1-6, kadangi patalpa 1-7 priskirtina naudotis ieškovui, todėl atsakovui lieka pareiga užmūryti angą tarp patalpų 1-6 ir 1-7 ir įrengti praėjimą tarp patalpų 1-6 ir 1-1. Atsakovo patikslintame priešieškinyje taip pat išspręstas klausimas dėl šildymo sistemos, vandens, nuotekų šalinimo, elektros įrengimo, tik pažymėtina, kad reikalavimuose nurodyta šių darbų vertė, tačiau byloje nesprendžiamas klausimas dėl šių darbų atlikimo, todėl nebūtina nurodyti šių darbų vertę. Be to, nebuvo pareikšta reikalavimų dėl palėpės atidalijimo ir rūsio grindų įrengimo, todėl šie reikalavimai netenkinti. Tokiu būdu įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo patikslintame priešieškinyje pasiūlytas variantas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos optimaliai atitinka visus išvardytus kriterijus.
Sprendžiant klausimą dėl ūkinių ir kitų paskirties pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, ar atidalijimo būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienam bendraturčiui priklauso 1/2 dalis šių įregistruotų nekilnojamojo turto registre pastatų. Ieškovas prašo jam priteisti šiuo metu atsakovui priklausančių ½ d., ūkinių pastatų: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti šiuo metu ieškovui priklausančią 1/2 d. viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ gyvenamojo namo. Tokiu būdu ieškovas siekia, kad šeši ūkiniai ir kitos paskirties pastatai bei rūsys priklausytų jam asmenine nuosavybės teise kaip atskiri objektai, o atsakovui liktų nuosavybėje gyvenamasis namas su sujungta viraline. Tačiau teisme ieškovas paaiškino, kad jo tikslas po to nugriauti jam priteistus ūkinius pastatus, kad laisvo neužstatyto žemės sklypo plotas atitiktų reikalavimui naujo namo statybai ir būtų ne mažesnis negu 400 kv. m. Atsakovas prašo nustatyti ūkinių ir kitų pastatų naudojimosi tvarką ir paskirti naudotis ieškovui ir atsakovui taip pat kiekvieną pastatą atskirai, tai yra skiriant naudotis ieškovui viralinę sujungtą su jam priskirta naudotis gyvenamojo namo dalimi, 21 kv.m., tris ūkinius pastatus, plane pažymėtus indeksais 71 1/p, 18 kv. m., 81 1/p, 11 kv. m., 91 1/ž, 26 kv. m., t. y. iš viso 76.00 kv. m., ½ kiemo rūsio, plane pažymėtu indeksu 10I 1/p 11 kv. m., atsakovui priskiriant naudotis: kiemo statiniais, pažymėtas raide A (raudona spalva): tris ūkinius pastatus, plane pažymėtus indeksais 21 1/m, 20 kv. m., 61 1/p, 9 kv. m., 11I 1/p, 24 kv. m., iš viso 53 kv.m., ir ½ kiemo rūsio, plane pažymėtu indeksu 10I 1/p, 11 kv. m. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visų ūkinių pastatų būklė yra beveik vienoda, jie yra pastatyti 1974 m., 1980 m, 1992 m., iš rąstų, medžio, iš plytų. Viralinė 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra primūryta prie gyvenamojo namo dalies, kuri priskirtina naudotis ieškovui A. Z., kiti pastatai pastatyti vienas prie kito, išskyrus garažą 11I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo rūsį,10I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo jam priteisti ūkinius pastatus nugriovimui, o atsakovas pageidauja realiai naudotis šiais pastatais, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo pateiktas variantas yra priimtinesnis, tačiau nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl rūsio po ½ d. naudojimo, nes ieškovo ir atsakovo nuosavybė į rūsį kiekvieno yra po ½ d, todėl jie gali naudotis šiuo rūsiu bendrai, nes neprašo priskirti naudotis atskiras rūsio patalpas. Pagal atsakovo pasiūlytą variantą nustatyta tik naudojimosi tvarka, o ieškovo ir atsakovo nuosavybės dalys dėl šios tvarkos nustatymo nesikeičia.
Tokiu būdu įvertinus visus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies, nustatyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0957 ha ploto, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) priklausantis ieškovui A. Z., atsakovui F. Z. po ½ d. kiekvienam, paliekamas ieškovo A. Z. ir atsakovo F. Z. bendram naudojimui,
nustatyti gyvenamojo namo, 114,37 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , ir ūkinių pastatų, priklausančių ieškovui A. Z., atsakovui F. Z. po ½ d. kiekvienam, naudojimosi tvarką:
atsakovui F. Z. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas: plane pažymėtą indeksu 1-1, 39,01 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-6, 14,02 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-5, 4,26 kv. m., t. y. 57.29 kv. m. ploto gyvenamojo namo, mediniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 21 1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 61 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 kv. m., mūriniu garažu 11I 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 kv. m., iš viso 53.00 kv.m., kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 10I 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis bendrai su ieškovu A. Z.,
ieškovui A. Z. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas: plane pažymėtą indeksu 1-2, 21,19 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-3, 2,87 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-4, 8,02 kv. m., plane, pažymėtą 1-7, 4,89 kv.m., plane pažymėtą indeksu 1-8, 11,31 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-9, 5,17 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-10, 3,63 kv. m., iš viso: 57.08 kv. m. ploto gyvenamojo namo, viralinę, plane pažymėtą indeksu 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 kv. m. mūriniu garažu, plane pažymėtu indeksu 71 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 81 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 kv. m., mediniu ūkiniu pastatu 91 1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26 kv.m., iš viso 76 kv.m., kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 10I 1/p, unikalus Nr(duomenys neskelbtini). palikti naudotis bendrai su atsakovu F. Z.,
atsakovas F. Z. savo lėšomis įsirengia jam priskiriamoje dalyje vandens gręžinį, sanitarinį mazgą, vonią, katilinę su dūmtraukiu, katilą, užmūrija durų angą tarp patalpų 1-7 ir 1-8, ir įrengia praėjimą tarp patalpų 1-6 ir 1-1,
ieškovas A. Z. savo lėšomis įrengia jam priskiriamoje dalyje elektros įvadą į jam priskirtą namo dalį, nuotekų sistemą,
kitos dalies priešieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkinti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CK 93 str. 1 d.). Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminį mokestį bei 600 Eur už advokatės Laimos Žukauskaitės suteiktas teisines paslaugas (konsultacijas, atsiliepimų parengimą, atstovavimą teisme) (2016 m. lapkričio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.20). Bylos nagrinėjimo metu įvyko šeši teismo posėdžiai, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. pakeitimai), numatytų 8.2, 8.19 p., priešieškinis ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies apie 90 proc., todėl iš ieškovo A. Z. atsakovo F. Z. naudai priteisiama 36.90 Eur žyminio mokesčio, 540 Eur atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.
Atmesti ieškovo A. Z. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo.
Priešieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , 0,0957 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui A. Z., atsakovui F. Z. po ½ d. kiekvienam, paliekamas ieškovo A. Z. ir atsakovo F. Z. bendram naudojimui.
Nustatyti gyvenamojo namo, 114,37 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, priklausančių ieškovui A. Z., atsakovui F. Z. po ½ d. kiekvienam, naudojimosi tvarką:
atsakovui F. Z. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas: plane pažymėtą indeksu 1-1, 39,01 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-6, 14,02 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-5, 4,26 kv. m., t. y. 57.29 kv. m. ploto gyvenamojo namo, mediniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 21 1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 61 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 kv. m., mūriniu garažu 11I 1/p, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) 24 kv. m., iš viso 53.00 kv.m., kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 10I 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis bendrai su ieškovu A. Z.,
ieškovui A. Z. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas: plane pažymėtą indeksu 1-2, 21,19 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-3, 2,87 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-4, 8,02 kv. m., plane, pažymėtą 1-7, 4,89 kv.m., plane pažymėtą indeksu 1-8, 11,31 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-9, 5,17 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1-10, 3,63 kv. m., iš viso: 57.08 kv. m. ploto gyvenamojo namo, viralinę, plane pažymėtą indeksu 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 kv. m. mūriniu garažu, plane pažymėtu indeksu 71 1/p, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) 18 kv. m., mūriniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 81 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 11 kv. m., mediniu ūkiniu pastatu 91 1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26 kv.m., iš viso 76 kv.m., kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 10I 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis bendrai su atsakovu F. Z.,
atsakovas F. Z. savo lėšomis įsirengia jam priskiriamoje dalyje vandens gręžinį, sanitarinį mazgą, vonią, katilinę su dūmtraukiu, katilą, užmūrija durų angą tarp patalpų 1-7 ir 1-8, ir įrengia praėjimą tarp patalpų 1-6 ir 1-1,
ieškovas A. Z. savo lėšomis įrengia jam priskiriamoje dalyje elektros įvadą į jam priskirtą namo dalį, nuotekų sistemą,
kitos dalies priešieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo A. Z. atsakovo F. Z. naudai 36.90 Eur žyminio mokesčio, 540 Eur atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Janina Brazauskienė