Administracinė byla Nr. I-7053-811/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01654-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,
dalyvaujant pareiškėjui J. B. (J. B.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. B. (J. B.) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Paaiškino, kad 2012 m. - 2016 m. atskirais laikotarpiais jis buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą konvojavimo automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: automobiliuose nebuvo įrengtos šildymo, ventiliacijos sistemos (žiemą temperatūra būdavo + 10° C, vasarą - +33° C); nebuvo saugos diržų; reikėjo sėdėti kartu su kitais ant 3 m ilgio ir 0,42 m pločio suolo, o dėl pareiškėjo ūgio (206 cm) jam dažnai neužtekdavo sėdimos vietos, todėl turėdavo stovėti susilenkęs. Teigia, kad konvojuojamas tokiomis nežmoniškomis sąlygomis patyrė garbės ir orumo pažeminimą, nepatogumus, diskomfortą ir dvasines kančias. Taip pat nurodė, kad konvojavimo metu jį pykino ir jis vos neprarado sąmonės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 6-9) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjas buvo konvojuojamas 15 kartų tinkamomis konvojavimui transporto priemonėmis, kuriose kameros įrengtos pagal higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus ir kasmetines techninės apžiūros ataskaitas, jų eksploatacija grindžiama šiais dokumentais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, patikrinusi specialiąsias transporto priemones, nenustatė, kad kamerų aplinka būtų netinkama vykdyti konvojavimui. Tarnyba užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų, todėl „stovinčioje pozicijoje“ asmenys konvojavimo metu nepervežami. Dėl saugos diržų paaiškino, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 146 p. nėra įtvirtinto reikalavimo įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Be to, pagal galiojančius teisės aktus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jeigu jie yra įrengti. Tarnyba neturi duomenų, kad konvojuojant pareiškėją būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu konvojaus viršininkui turėjo teisę žodžiu ar raštu teikti skundus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Konvojaus viršininkas apie gautus skundus daro įrašus konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Tarnyba neturi duomenų dėl pareiškėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių ir savo teiginiams pagrįsti nepateikė konkrečių duomenų. Tarnyba sprendimų dėl suimtųjų / nuteistųjų asmenų konvojavimo nepriima ir asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Dokumentus, susijusius su sprendimais dėl minėtų asmenų konvojavimo pagal kompetenciją rengia ir įformina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai. Informacija apie suimtųjų, nuteistųjų asmenų išvykimą / atvykimą (konvojavimą) fiksuojama ir kaupiama asmens byloje, kuri yra minėtų įstaigų žinioje. Vadovaujantis Taisyklėmis, konvojavimo veiklą vykdo Tarnyba ir kitos institucijos - Policijos departamentas prie VRM bei jam pavaldžios įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM ir kt. Pagal Viešojo saugumo tarnybos dokumentacijos planą, patvirtintą Viešojo saugumo tarnybos vado 2015-01-02 įsakymu Nr. 47D-2, konvojų dokumentai saugomi 3 metus. Pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistas asmuo turi susitaikyti su jo teisių ribojimais ir atsiradusiais nepatogumais. Pareiškėjui nepakanka tik abstrakčiai nurodyti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, bet būtina konkrečiai apibrėžti neteisėtus veiksmus ir jų konkrečią išraišką. Pareiškėjas buvo konvojuojamas tinkamai, be to, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad konvojavimo metu būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar kilo kitokios neigiamos pasekmės. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra CK 6.271 str. nustatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, galėjo operatyviai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, todėl atsakovės atstovė, vadovaudamasi CK 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d., pareiškėjo reikalavimams iki 2013-05-03 prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą 2012 m. – 2016 m. laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė teismui tikslaus laikotarpio, kurio metu, jo manymu, jis buvo Tarnybos konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pateikė teismui prašymą tikslius su jo konvojavimu susijusius duomenis išreikalauti iš Tarnybos (b. l. 1). Tarnyba pateikė teismui duomenis, kurių turinys patvirtina, kad Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo iš viso 15 kartų, o pareiškėjo konvojavimas vyko šiomis dienomis: 2013-05-07, 2013-06-11, 2013-06-13, 2013-06-20, 2013-06-25, 2013-09-10, 2013-09-12, 2013-09-19, 2013-10-24, 2013-10-31, 2013-11-14, 2013-11-21, 2014-02-13, 2014-02-17, 2014-04-15 (b. l. 6-9, 13-57). Taigi, atsakovės atstovės pateikta medžiaga, kurios pareiškėjas neginčija ir kuria teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad laikotarpis, iš kurio šioje byloje kildinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti atsakovės atstovės veiksmais jam padarytą neturtinę žalą, prasidėjo 2013-05-07 ir baigėsi 2014-04-15.
Atsakovės atstovė pareiškėjo reikalavimams iki 2013-05-03 prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos civilinės atsakomybės vykdant pareiškėjo konvojavimą laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2014-04-15, o pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą su skundu kreipėsi 2016-04-22 (b. l. 1, 3), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsisako patenkinti atsakovės atstovės prašymą pareiškėjo reikalavimams iki 2013-05-03 taikyti ieškinio senaties terminą.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau spręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų už laikotarpį nuo 2013-05-07 iki 2014-04-15.
Konvojavimo taisyklių 3 p. įtvirtinta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad konvojaus automobiliuose jam trūkdavo vietos sėdėti. Šiam klausimui svarbus Konvojavimo taisyklių 109 p., kuriame nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Byloje pateikti kelionės žiniaraščių išrašai, iš kurių matyti, su kiek asmenų, kokiais maršrutais ir kokiais automobiliais pareiškėjas buvo konvojuojamas (b. l. 13-14, 16-17, 19-20, 22-23, 25-26, 28-29, 31-32, 34-35, 37-38, 40-41, 43-44, 46-47, 49-50, 52-53, 55-56). Taip pat pateiktos konvojavimui naudojamų automobilių schemos (b. l. 59, 66, 70, 79, 82, 85, 88, 91, 94, 97, 100, 103, 106), kuriose nurodytas sėdimų vietų kiekis. Iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose įrengtose kamerose yra 1, 2, 4, 5 sėdimos vietos arba įrengti suolai (b. l. 59, 66, 70, 79, 82, 85, 88, 91, 94, 97, 100, 103, 106). Įvertinus minėtus rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėjas buvo vežamas automobilyje, kuriame būtų daugiau asmenų, nei yra įrengta sėdimų vietų, be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad vežant didesnį asmenų kiekį, nei telpa viename automobilyje, būdavo skiriami papildomi automobiliai (b. l. 13-14, 16-17, 19-20, 22-23 ir kt.), todėl negalima konstatuoti pažeidimo, susijusio su vietos trūkumu konvojavimo metu, galinčio būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.
Kaip vieną iš pagrindų neturtinei žalai priteisti, pareiškėjas nurodo saugos diržų nebuvimą konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 p., numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2015-12-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2817-502/2015. Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 p., reglamentuojančiame asmens konvojavimą kitomis transporto priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiomis konvojavimui skirtomis transporto priemonėmis - Iveco (valst. Nr. GND 472); MAZ (valst. Nr. TVU 514, valst. Nr. VVV 096), Mercedes Benz (valst. Nr. DOK 714), Volkswagen (valst. Nr. EDL 149, valst. Nr. EDL 153, valst. Nr. EDL 154, valst. Nr. GHV 409. valst. Nr. EFS 558, valst. Nr. EFS 559, valst. Nr. EFS 561, valst. Nr. FUV 254 , valst. Nr. FUV 253) (b. l. 13-14, 16-17, 19-20, 22-23, 25-26, 28-29, 31-32, 34-35, 37-38, 40-41, 43-44, 46-47, 49-50, 52-53, 55-56), todėl konstatuotina, kad Tarnyba, konvojuodama pareiškėją transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų saugos diržų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo įrengtos šildymo ir ventiliacijos sistemos (konvojavimo kamerose, pareiškėjo teigimu, žiemos metu temperatūra siekdavo tik + 10° C, o vasarą - apie +33° C). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad apie konvojavimo kameros patalpos temperatūrą spręsdavo pagal savo savijautą. Taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, (...) įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui. Iš Tarnybos teismui pateiktų pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių schemų matyti, kad visuose asmenų konvojavimui skirtuose automobiliuose buvo įrengta ventiliacija ir šildymo įrenginys (b. l. 59, 66, 70, 79, 82, 85, 88, 91, 94, 97, 100, 103, 106), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su konvojavimui naudojamų automobilių būkle vertintini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo metu jį pykino ir jis vos neprarado sąmonės. Kaip jau buvo minėta, viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra reali žala. Pažymėtina, kad konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 p. apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Byloje nėra duomenų apie tokius įrašus, o pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs nurodomus teisių pažeidimus. Taip pat, nenustatyta, kad jam nebūtų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą, o šiuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.
Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad konvojuojant pareiškėją Tarnybos pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų ir nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Tarnybos vykdytų jo konvojavimų neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė