Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudž. byla Nr. 1A-263-417/2015
Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00749-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Savinijaus Katausko, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
dalyvaujant prokurorui B. R.,
nuteistajam S. P.,
gynėjui advokatui A. S.,
civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui M. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro B. R. ir civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo G. V. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas bausme 60 MGL (2 280 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas S. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-10-26 iki 2012-10-28 imtinai, viena arešto para BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčio pagrindu prilyginta 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 54 MGL (2 052 Eur) bauda. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilei ieškovei – UAB (duomenys neskelbtini) palikta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteista iš S. P. UAB (duomenys neskelbtini) 868,86 Eur (3 000 Lt) išlaidų už advokato pagalbą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
S. P. nuteistas už tai, jog turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išvakarėse vagystės įvykdymui iš UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomojęs krovininį automobilį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotą iš UAB (duomenys neskelbtini) kraną „Krupp, KMK 2025“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasamdęs darbininką A. V., jam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013-03-12 prokuroro nutarimu, pats aptaręs metalo pardavimo sąlygas UAB (duomenys neskelbtini), telefonu duodamas nurodymus pakrauti kaip galima daugiau metalo konstrukcijų, krovinį pristatyti į UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 11 d., nuo 9.00 val. iki pusiaudienio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tokiu būdu iš aptvertos bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini), į ją patekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir atrakinus vartus, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) metalo įrenginius: džiovyklą ir pakurą, kurių bendra vertė 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kurias, kaip metalo laužą, iškrovė UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Po to, tą pačią dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. P., panaudodamas vagystės įvykdymui iš UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomotą krovininį automobilį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotą iš UAB „(duomenys neskelbtini) kraną „Krupp, KMK 2025“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasamdęs darbininką M. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013-03-12 prokuroro nutarimu, pats aptaręs metalo pardavimo sąlygas UAB (duomenys neskelbtini), telefonu davęs nurodymą pakartotinai vykti į tą pačią bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), pakrauti kaip galima daugiau metalo konstrukcijų, krovinį pristatyti į UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), 2011-08-11, nuo pusiaudienio iki 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tokiu būdu iš aptvertos bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į ją patekęs pro anksčiau atrakintus vartus, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) metalo įrenginius: džiovyklą, kurios vertė 1 965,07 Eur (6 785 Lt), cikloną ir maitintuvą, kurio vertė 512,63 Eur (1 770 Lt), pakurą, kurios vertė 854,38 Eur (2 950 Lt), juos nuvežus į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią metalo laužo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ketino parduoti kaip metalo laužą, tačiau atvyko policijos pareigūnai ir sandoris neįvyko. Šios kvalifikuotos vagystės būdu S. P. UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę 5 715,45 Eur (19 734,31 Lt) žalą.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nuosprendį dėl S. P. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – S. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigoti nuteistąjį visą laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti iš S. P. 24 617,70 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras mano, jog teismas netinkamai kvalifikavo S. P. padarytą nusikalstamą veiką ir nepagrįstai ją perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismo išdėstytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, formuojamos teismų praktikos nagrinėjant svetimo turto pagrobimo bylas. Nurodo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimą Nr. 52, pagrobto daikto vertė nustatoma pagal turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismų praktikoje daikto vertė paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2010). Teismas nepagrįstai nesirėmė UAB (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma apie padarytus nuostolius, liudytojo G. V. parodymais, jog pagrobtų daiktų vertę nurodė įvertinęs rinkos kainas.
Apeliantas teigia, jog teismas nuteistajam S. P. skyrė pernelyg švelnią bausmę, paskirta bausmė prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai, teisingumo principui. Teismas, paskirdamas baudą, gerokai mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis, šios savo išvados iš esmės nemotyvavo.
Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismui iki įrodymų tyrimo pradžios buvo pateiktas 85 000 Lt sumos civilinis ieškinys, prie ieškinio buvo pateikti įrodymai: vertinimo ataskaita, fotonuotraukos ir kiti duomenys, tačiau teismas jais nesivadovavo.
Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nuosprendį – S. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, ne mažesnę nei bausmės vidurkis; visiškai patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš S. P. 85 000 Lt turtinei žalai atlyginti, 9 408 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir atstovavimo išlaidas; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Civilinės ieškovės atstovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei taikė teisės normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nustatant pagrobto turto vertę, todėl nepagrįstai S. P. veiką perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį, nes veika akivaizdžiai atitinka BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį. Apelianto nuomone, turto įsigijimo kaina negalėjo tinkamai atsispindėti tikrosios daiktų rinkos vertės nusikaltimo padarymo dieną. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. V. pasirašytame pranešime policijai pagrobto turto 53 266,91 Eur vertė yra pagrįsta, be to, ji mažesnė nei tikroji šių daiktų rinkos vertė. Apeliantas teigia, jog kvalifikuojantis požymis šioje veikoje yra didelės vertės turto pagrobimas, pagrobta turto už 53 266,91 Eur, o tai viršija 250 MGL dydžio sumą (9 500 Eur). Teismas neįsigilino į byloje esančius įrodymus, nes vien tik UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2013-10-21 atliktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 1310/01 nurodyta, jog ABM-15BŽ pašarų džiovinimo agregato vertė 2011-08-11 buvo 85 000 Lt (24 617,70 Eur), kas daugiau nei dvigubai viršija kvalifikuojančio požymio reikalavimus. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2013-10-21 kilnojamojo turto vertinimo ataskaita teisme nenuginčyta ir nepaneigta, todėl yra galiojanti ir laikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu daikto vertę. Teismas nesivadovaudamas šia ataskaita savo sprendimą turėjo tinkamai motyvuoti, tačiau to neatliko.
Apeliantas pažymi, jog dėl nusikalstamų S. P. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą. Byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl ABM-15BŽ pašarų džiovinimo agregato būklės, apie jo apgadinimą pakrovimo ir iškrovimo metu, apie jo pradėtą pjaustymą atvežus jį į metalo supirktuvę. Teismas nevertino liudytojų K. R., G. V. parodymų, UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2013-10-21 atliktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, fotonuotraukų ir nepagrįstai nurodė, jog reikalinga ekspertizė. Be to, teismas pats galėjo paskirti ekspertizę.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Civilinis ieškovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 312 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Taigi šioje normoje įtvirtinta ribota apeliacijos teisė joje išvardytiems asmenims, suteikiant jiems teisę ginčyti tik civilinio ieškinio dydį, jo priteisimo pagrįstumą, su civiliniu ieškiniu susijusius įrodymus ar kitus su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus. Bylos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas M. G. 2013-10-23 teisiamajame posėdyje pateikė civilinį ieškinį dėl 85 000 Lt žalos atlyginimo. 2014-06-11 teisiamajame posėdyje protokole nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys priimtas, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas M. G. pripažintas civilinės ieškovės atstovu. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) nėra nukentėjusioji, o pripažinta tik civiline ieškove. Tuo tarpu, kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pateikto apeliacinio skundo turinio, civilinės ieškovės atstovas ginčija ne tik nuosprendžio dalį, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu, bet ir S. P. padarytos veikos kvalifikavimą, paskirtos bausmės teisingumą. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja civilinės ieškovės atstovo apeliacinio skundo argumentus tik ta apimtimi, kiek yra susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl S. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, argumentuodamas tuo, jog teismas neteisingai nustatė pagrobtų daiktų vertę, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir mano, jog nuteistojo S. P. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
BK 178 straipsnyje numatyta vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Didelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrobto daikto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.
Iš kaltinamojo akto matyti, jog S. P. buvo kaltinamas tuo, jog pagrobė didelės vertės – 183 920 Lt UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Ši veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir teismo 2013-08-07 nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus duomenis, pagrindžiančius pagrobto turto vertę, konstatavo, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobta turto už 19 734,31 Lt, taigi pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL, ir nustatęs, jog turtas pagrobtas įsibraunant į saugomą teritoriją, S. P. veiką perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas pagrobto turto vertę nustatė pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus rašytinius dokumentus, pagrindžiančius, už kiek įmonė įsigijo pagrobtą turtą. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nesirėmė UAB (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma apie padarytus nuostolius, liudytojo G. V. parodymais, jog pagrobtų daiktų vertę nurodė pagal rinkos kainas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus.
Bylos duomenimis, iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti metalo įrenginiai: džiovykla ir pakura, įgytos iš (duomenys neskelbtini) ūkio bendrovės, bei džiovykla, ciklonas ir maitintuvas, pakura, įgyti iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai: 2006-04-28 PVM sąskaita faktūra, serija KRB Nr. 0000327, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žolės miltų granuliavimo linijos įrenginius: džiovyklas (2 vnt.), didelį cikloną (1 vnt.), transporterį (1 vnt.), pakurą (1 vnt.) už 18 880 Lt (t. 3, b. l. 66); UAB (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) ūkio bendrovei: 2006-05-02 pavedimas Nr. 075 – 1180 Lt, 2006-04-24 pavedimas Nr. 067 – 15 000 Lt, 2006-04-24 pavedimas Nr. 068 – 2 700 Lt (t. 4, b. l. 43–48); 2006-05-24 PVM sąskaita faktūra, serija ŽAL, Nr. 0072, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žolės miltų agregatą AVM 1.5 už 10 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei 2006-05-24, mokėjimo pavedimas Nr. 101 – 10 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 2006-06-23 ataskaita bei bandomasis balansas, patvirtinantys apie įrenginių įtraukimą į UAB (duomenys neskelbtini) turtą (t. 3, b. l. 67, 126–127); UAB (duomenys neskelbtini) 2015-02-05 ataskaita Nr. 3031 patvirtina apie tai, jog 2006-05-24 iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės buvo įsigytas turtas – žolės miltų agregatas AVM 1.5 už 8 474,58 Lt be PVM (t. 4, b. l. 39).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. V. pasirašyto pranešimo policijai matyti, jog įmonė pagrobtą turtą įvertino 183 920 Lt suma (t. 1, b. l. 9).
Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad pagrobti daiktai – džiovinimo sistema iki vagystės buvo įsigyti prieš 3–4 metus iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovių ir saugomi (duomenys neskelbtini) agroserviso teritorijoje pagal sutartį. Iš tų įrenginių buvo ruošiamasi statyti įrenginius ir gaminti pjuvenų granules. Buvo įsigytos 2 džiovyklos ir pridėtinės dalys prie jų, jos montuojamos iš 2 dalių. Visa džiovinimo sistema susideda iš kokių 10 dalių ir ten buvo keli pagrindiniai vienetai. Turto įsigijimo metu turtas buvo įvertintas apie 200 000 Lt, tačiau turto pardavėjai buvo prie bankroto ribos, todėl daiktus pardavė kaip už metalo laužo vertę.
Iš teismui pateiktos civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakytos ir UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog buvo vertinamas turtas – ABM-1,5BŽ pašarų džiovinimo agregatas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 2011-08-11 buvo 85 000 Lt. Pagal techninę užduotį ekspertizė nebuvo atlikta, vertintojas turtą vertino pagal užsakovo pateiktą informaciją apie kilnojamąjį turtą, objekto dokumentaciją, kitus apie pašarų džiovinimo agregatus rastus duomenis, šaltinius iš interneto. Vertinamasis objektas 2013-10-04 buvo tik išoriškai apžiūrėtas ir nustatyta, jog pašarų džiovinio agregatas yra išmontuotas, be papildomos įrangos, metalas pažeistas korozijos (t. 2, b. l. 165–185).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinus apartų duomenų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas pagrobto turto vertę rėmėsi objektyviais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais turto įsigijimo kainą, o ne subjektyviu UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pateiktu pagrobto turto vertinimu, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pagrobto turto rinkos vertė jo pagrobimo metu buvo 183 920 Lt, kaip nurodo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Nors UAB (duomenys neskelbtini) vadovas teigia, jog pagrobto turto vertė jo įsigijimo metu buvo apie 200 000 Lt, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Priešingai, iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo duotų parodymų matyti, jog tuo metu, kai įmonė įsigijo įrenginius, jie buvo pjaustomi į metalo laužą, jų niekam nereikėjo, jie buvo pardavinėjami labai pigiai, pigiau nei metalo laužas. Įrodymų, jog tuo metu žolės miltų granuliavimo linijos įrenginiai ir žolės miltų agregatas veikė ir galėjo būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį bei jų pagrobimo metu buvo tinkami naudoti, byloje nėra.
Nėra pagrindo sutikti su UAB (duomenys neskelbtini) argumentu, jog pagrobto turto vertė per penkerius metus nuo jo įsigijimo iki jo pagrobimo padidėjo, atsižvelgiant į tai, jog įrenginiai nebuvo naudojami, visą laiką buvo po atviru dangumi, taigi veikiami aplinkos nuolat rūdijo. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neneigia, jog įrenginiai rūdija, tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Teisėjų kolegija mano, jog per laikotarpį nuo daiktų įsigijimo iki jų pagrobimo įrenginiai dar labiau prarado savo funkcionalumą, todėl abejotina, jog jų vertė galėjo taip žymiai pakilti, kaip teigia bendrovės atstovas. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog laikotarpiu nuo turto įsigijimo iki jo vagystės turtas buvo pagerintas ir jo vertė padidėjo. Civilinės ieškovės atstovas patvirtino, jog agregatas nebuvo surinktas ir naudojamas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog civilinės ieškovės pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog pašarų džiovinimo agregato vertė 2011-08-11 buvo 85 000 Lt, sudaryta tik remiantis apžiūra ir užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apklausa, ekspertizė nebuvo atlikta, be to, vertintojas nustatydamas turto vertę didelį dėmesį skyrė tokios rūšies įrenginių galingumui, pajėgumui, tačiau akcentuotina tai, jog pagrobtas turtas buvo išmontuotas, įrodymų, jog įsigijimo bei pagrobimo metu jis veikė ir buvo galima naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, nėra. Kitas svarbus aspektas, jog vertintojas, nustatydamas turto vertę, rėmėsi duomenimis bei pardavimo kainomis, kokiomis parduodami veikiantys pašarų džiovinio agregatai. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog vertintojo pateikta turto vertė neatitinka realios pagrobto turto, kuris buvo pagamintas 1989 m., 2006 m. parduotas kaip metalo laužas, iki turto pagrobimo visą laiką išmontuotas ir nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį, vertės.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog negautos pajamos, kurias bendrovė būtų gavusi, jei pagrobtą turtą būtų pardavusi, neturi esmės nustatant pagrobto turto vertę, o gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi įtaką tik paties pagrobto turto vertė, o ne bendrai patirta žala.
Visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobto turto vertę, pagrįstai rėmėsi objektyviais rašytiniais įrodymais, o ne nekilnojamojo turto vertintojo pateikta išvada bei civilinės ieškovės pateikta subjektyvia nuomone apie pagrobto turto vertę ir teisingai nustatė pagrobto turto vertę pagal turto įsigijimo dokumentus. Teismas, nustatęs, jog S. P. pagrobė bendros 19 734,31 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, pagrįstai S. P. neteisėtus veiksmus dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pagrobimo perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsni 2 dalį.
Prokuroras apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, mano, jog teismas nuteistajam S. P. skyrė pernelyg švelnią bausmę, paskirta bausmė prieštarauja BK 41 straipsnio numatytai bausmės paskirčiai, teisingumo principui, todėl prašo pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę, paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti nuteistąjį visą laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Už svetimo turto pagrobimą kvalifikuotu vagystės būdu – įsibraunant į saugomą teritoriją BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelių rūšių bausmės, t. y. bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą – tyčia, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino nuteistojo asmenybę – dirba, anksčiau neteistas, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis S. P. paskyrė bausmės rūšį – baudą.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Iš bylos duomenų nustatyta, jog S. P. yra aukštesniojo išsilavinimo, jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teisiamas pirmą kartą. Šios aplinkybės patvirtina, jog S. P. nėra pavojingas bei linkęs nusikalsti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nusikalstamos veikos pasekmes – pagrobtas turtas grąžintas, S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. P. asmenybę, pripažįsta, jog pirmą kartą teisiamam S. P. pagrįstai skirta švelniausia nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Kolegijos manymu, skirti realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę už apysunkį nusikaltimą S. P., net ir atidedant jos vykdymą, būtų neteisinga. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos prievartos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus baudą bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, o skirta bausmė bus realiai įvykdyta, kadangi kaltinamasis darbingas, turi darbą, gauna pastovias pajamas. Visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, jog S. P., pirmą kartą teisiamam už apysunkį turtinio pobūdžio nusikaltimą, paskirta švelniausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda bei jos dydis, mažesnis už baudžiamajame įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) už apysunkius nusikaltimus numatytą skiriamos baudos vidurkį, yra teisingas ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį, bus realizuotas teisingumo principas ir nebus pažeisti bausmės siekiami tikslai, todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir paskirti griežtesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Tiek prokuroras, tiek civilinė ieškovė apeliaciniais skundais nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, argumentuodami tuo, jog prie civilinio ieškinio buvo pateikti įrodymai dėl ABM-1,5BŽ pašarų džiovinimo agregato būklės bei padarytų nuostolių dydžio, teismas nepagrįstai nevertino liudytojų K. R., G. V. parodymų, UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2013-10-21 atliktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, fotonuotraukų ir nepagrįstai nurodė, jog reikalinga ekspertizė.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
Iš civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio turinio matyti, jog dėl S. P. padarytos nusikalstamos veikos UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 85 000 Lt turtinės žalos, nes buvo nepataisomai sugadintas pašarų džiovinimo agregatas, padarytos žalos dydis įrodinėjamas 2013-10-21 vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog džiovinimo agregato vertė 2011-08-11 yra 85 000 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto ieškinio turinį ir jį pagrindžiančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinio ieškinio dydžio nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pateiktus įrodymus tiksliai negalima apskaičiuoti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, sugadintos džiovyklos ekspertizė nebuvo atlikta, turto vertintojas įvertino visą žolės miltų agregatą ABM-1,5, tačiau svarbu akcentuoti tai, jog vertinamą objektą sudarė ne tik džiovykla, kuri, kaip nurodė ieškovas, nepataisomai sugadinta, bet ir pakura. Iš turto vertintojo ataskaitos nematyti, koks džiovyklos sugadinimo mastas, joje tik užfiksuota, kad vertinamas turtas – žolės miltų agregatas ABM-1,5 išmontuotas bei pažeistas korozijos, tačiau apie jo sugadinimą nėra nieko pažymėta. Civilinė ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog džiovykla yra nepataisomai sugadinta, ir kokia jos likutinė vertė. Civilinės ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos 2014 m., patvirtina tik faktą, jog džiovykla yra pažeista korozijos, tam tikrose vietose metalas deformuotas, išpjaustytas, tačiau šios nuotraukos neįrodo džiovyklos nepataisomo sugadinimo fakto bei neleidžia nustatyti padarytos žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, jog sugadinta džiovykla civilinei ieškovei yra grąžinta. Kolegija atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras, jo pareiga yra ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atsižvelgusi į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nėra aiškus padarytos turtinės žalos dydis ir būtina papildomai rinkti duomenis, pagrindžiančius pareikšto ieškinio dydį, todėl apylinkės teismas pagrįstai civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo neišsprendė iš esmės ir pripažinęs civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas M. G. prašė priteisti iš nuteistojo 900 Eur išlaidų už procesinių dokumentų suruošimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir civilinės ieškovės apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami kaip nepagrįsti, todėl pagrindo tenkinti civilinės ieškovės UAB „Ugnies takas“ atstovo prašymą priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nėra ir jis atmestinas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o prokuroro ir civilinės ieškovės apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
prokuroro B. R. ir civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo G. V. apeliacinius skundus atmesti.
Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. G. prašymą iš S. P. priteisti teisinės pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atmesti.
Kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius
Teisėjai Savinijus Katauskas
Remigijus Preikšaitis