Baudžiamoji byla Nr. 1-1206-932/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07658-2019-1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,
dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,
kaltinamajai E. B.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį bei 286 straipsnį,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
E. B. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 01.15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,14 promilių girtumas), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš ją sulaikančią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio vyriausiąją patrulę A. L. – tyčia pareigūnei koja spyrė į veidą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, ir taip pasipriešino valstybės tarnautojai. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Be to, E. B., smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji, 2019 m. vasario 22 d., apie 23.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,03 promilių girtumas), tyčia, panaudodama fizinį smurtą, žodinio konflikto su motina O. B. metu, nagais apdraskė pastarajai veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi E. B., kuri yra kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl pasipriešino valstybės tarnautojai
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 nuosprendžiu E. B. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu nustatyta, kad E. B. 2017-12-03, apie 01.15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,14 promilių girtumas), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš ją sulaikančią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio vyriausiąją patrulę A. L. – tyčia jai koja spyrė į veidą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, ir taip pasipriešino valstybės tarnautojai. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 295 straipsniu, 232 straipsnio 4 punktu, įrodymų tyrimas 2018-10-02 nuosprendžiu nutrauktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2247-276/2018 atnaujintas, o baudžiamosios bylos Nr. 1-2247-267/2018 ir Nr. 1-1206-932/2019 sujungtos, suteikiant bendrą baudžiamosios bylos Nr. 1-1206-932/2019.
Atsižvelgiant į tai, jog, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, sprendimas atleisti E. B. nustojo galioti ir šiuo metu sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas E. B. padarytas nusikalstamas veikas, įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai nebuvo tiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirtas bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams išspręsti) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018).
Nagrinėjant bylą dėl E. B. pasipriešino valstybės tarnautojai, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji E. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-03, vidurnaktį, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji susibarė su sugyventiniu dėl vaiko priežiūros. Dėl kilusio triukšmo kaimynai iškvietė policiją. Atvykę policininkai ją sulaikė. Ji buvo neblaivi, todėl jos paprašė palaukti, kol bus atvežtas alkotesteris. Ji nutarė pabėgti; būdama lauke, girdėjo, kaip policininkė liepė jai sustoti, tačiau ji to nedarė. Buvo pavyta ir pargriauta. Nenorėjo būti sulaikyta, todėl spardėsi ir stumdėsi bei sudavė pareigūnei per veidą (bylos Nr. 1-2247-276/2018, b. l. 109-111).
Iš nukentėjusiosios A. L. parodymų matyti, kad 2017-12-03, apie 01.00 val., ji su porininku atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). A. S. nunešė alkotesterį, o ji liko apačioje. Per raciją išgirdo, kad pabėgo mergina, ją lauke pradėjo vytis, liepė sustoti, tačiau ši neklausė. Sulaikant E. B., pastaroji keikėsi, stumdėsi ir spardėsi, sudavė koja A. L. per veidą, dėl ko ji buvo sužalota (bylos Nr. 1-2247-276/2018, b. l. 21).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-12-04 specialisto išvados Nr. G 3981/2017(01) matyti, kad A. L. padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos Nr. 1-2247-276/2018, b. l. 40).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai O. B.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji E. B. kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog įvykio vakarą su drauge ir sugyventiniu šventusi draugės jubiliejų. Buvo svečiuose, iš esmės netoli mamos, pas kurią tuo metu gyveno, namų. Šventės metu jai kelis kartus skambino mama, prašydama grįžti namo. Ji (E. B.) nuėjo pas mamą, tačiau tarp jų įvyko trumpas žodinis konfliktas, po kurio E. B. sugrįžo atgal pas draugę į svečius. Po kažkiek laiko mama paskambino jos sugyventiniui D. N., kuris tuo metu buvo su ja (kaltinamąja E. B.). Mama paprašė sugyventinio ateiti pas ją. Tiek mama, tiek D. N. buvo neblaivūs. D. N. nuėjo pas jos motiną, netrukus ir pati E. B. nuėjo pas juos. Kaltinamosios teigimu, atėjusi išgirdo mamą sakant, kad ji (E. B.) nenakvoja namuose, turi meilužį. Dėl tokių motinos žodžių susipyko su sugyventiniu. Susinervinusi ir supykusi dėl to, ką apie ją sugyventiniui pasakė motina, griebė motiną už plaukų, tempė ją bei nagais apdraskė motinai veidą. E. B. teigimu, tąkart ją ištiko pykčio priepuolis ir ji nesusivaldžiusi puolė mamą. Nurodė, jog būdama blaivi taip pasielgusi nebūtų, o jos veiksmus nulėmė pavartotas alkoholis. Iki vaiko gimimo neneigė dažnai išgerdavusi su draugais, tačiau, gimus vaikui, alkoholio vartojimą apribojo. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Paaiškino, jog šiuo metu mokosi bei ieškosi darbo, mano, jog derėtų visai atsisakyti alkoholio.
Apklausiama ikiteisminiame tyrime kaltinamoji E. B. kalta taip pat prisipažino. Nurodė, jog 2019-02-22, apie 18.00 val., svečiuose pas draugę vartojo alkoholinius gėrimus - išgėrė apie 70 g viskio. Po to grįžo pas motiną ir belsdama į buto duris girdėjo, kaip buto viduje motina kalbasi su jos sugyventiniu D. N.. Užėjusi į butą, suprato, kad motina sugyventiniui kažką apie ją prišnekėjo. Supykusi nesusilaikė ir užpuolė motiną - tempė pastarajai už plaukų, galimai apdraskė motinai veidą (b. l. 24).
Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2019-02-22, apie 22.00 val., jos dukra E. B., būdama neblaivi, beldė į duris. Jai įsileidus E. B. į namus, ši nuėjo į savo kambarį, o po to išėjo. Po 30 minučių Erika grįžo pas ją, kadangi nerado savo telefono, pradėjo konfliktuoti bei įžeidinėti ją. Jai iškvietus policiją, E. B. užpuolė ją - nagais draskė veidą, kumščiais smūgiavo į veido sritį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 8-10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 1 kuopos vyr. patrulio K. Š. 2019-02-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019-02-23, apie 00.10 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją galimai smurtauja dukra. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko pranešėja O. B., kuri paaiškino, kad jos neblaivi dukra E. B. prieš ją naudojo fizinį smurtą (b. l. 15).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2019-02-23, 02.24 val., E. B. buvo nustatytas 1,03 promilių girtumas (b. l. 31).
Teismo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta ir nekelia abejonių.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju E. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais (nagais apdraskydama veidą) sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai O. B., su kuria tuo metu kartu gyveno. E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios bei nukentėjusiosios O. B. duotais parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga.
BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. E. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš ją sulaikančią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio vyriausiąją patrulę A. L. Fizinis smurtas pasireiškė tuo, jog kaltinamoji spyrė pareigūnei į veidą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnyje. Kaltės klausimas dėl minėtos nusikalstamos veikos iš esmės išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 nuosprendžiu E. B. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl įrodymai dėl minėtos nusikalstamos veikos šioje byloje pakartotinai išsamiai netiriami.
Dėl bausmės
Kaltinamosios E. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino įvykdžiusi įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios E. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji dėl galimo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju buvo įspėta 2019-04-08 vykusio teisiamojo posėdžio metu.
Teismas, skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad E. B. įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, po vieną atsakomybę lengvinančią ir po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, abi nusikalstamos veikos baigtos, įvykdytos veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia. Taip pat įvertinami kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: E. B. praeityje neteista (b. l. 34), administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 37), nedirbanti (b. l. 38), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 40), mokosi ir augina mažametį vaiką, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajai E. B. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, E. B. įpareigotina visą bausmės laiką: 1) nuo 22.30 val. iki 06.30 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymu; 2) tęsti mokslą arba dirbti, o, nedirbant bei nesimokant, nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką E. B. skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai, jos dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, tris viešųjų darbų valandas prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis).
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl į bausmę įskaitytino laiko bei kardomųjų priemonių
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme – nuo 2019-02-23, 02.17 val., iki 2019-02-23, 17.48 val., bei nuo 2017-12-03, 01.55 val., iki 2017-12-03, 16.25 val. (iš viso dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 19, 20, bylos Nr. 1-2247-276/2018, b. l. 77, 78).
E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 27).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant E. B. per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
E. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti E. B. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti E. B. visą bausmės laiką: 1) nuo 22.30 val. iki 06.30 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymu; 2) tęsti mokslą arba dirbti, o, nedirbant bei nesimokant, nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. B. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-23, 02.17 val., iki 2019-02-23, 17.48 val., bei nuo 2017-12-03, 01.55 val., iki 2017-12-03, 16.25 val., t. y. iš viso dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė