Civilinė byla Nr. 2A-297-324/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01522-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.5; 63.1; 114.4; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m.  kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant  Rasai Juronienei,  dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,  viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vibo-ja“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9352-584/2012 pagal S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vibo-ja“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 108 397 Lt skolai grąžinti. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovės sutuoktinis V. B. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido jai 51 procentą atsakovės akcijų. Ieškovė paskolino atsakovei 2010 m. lapkričio 9 d. – 20 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0152), 2010 m. lapkričio 11 d. – 3 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0153), 2010 m. lapkričio 12 d. – 10 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0154), 2010 m. lapkričio 16 d. – 3 740 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0155), 2010 m. lapkričio 17 d. – 11 800 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0156), 2010 m. lapkričio 19 d. – 2 100 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0158), 2010 m. lapkričio 24 d. – 7 000 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0159), 2010 m. lapkričio 26 d. – 27 877 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0160), 2010 m. lapkričio 29 d. – 8 900 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0162), 2010 m. gruodžio 27 d. – 1 500 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0166), 2011 m. sausio 12 d. – 1 520 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0167), 2011 m. sausio 24 d. – 340 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0168), 2011 m. sausio 25 d. – 1 500 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0169), 2011 m. vasario 2 d. – 400 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0170), 2011 m. vasario 4 d. – 4 100 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0073), 2011 m. kovo 16 d. – 820 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0173), 2011 m. kovo 23 d. – 3 800 Lt (kasos pajamų orderis VIB Nr. 0074), iš viso 108 397 Lt. Kasos pajamų orderiai atitinka paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus. Atsakovė privalo grąžinti ieškovei paskolintą sumą, tačiau nepagrįstai atsisako tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 108 397 Lt negrąžintos paskolos, 792 Lt žyminio mokesčio, 1 725 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 2 376 Lt žyminio mokesčio, 13,28 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, jog šalys nesudarė rašytinės sutarties. Sprendė, kad atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginių, jog ieškovės perduoti pinigai yra atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas Wesmor Industry LTD, pažymėjo, kad atsiskaitymai tarp įmonių turi būti vykdomi nustatyta tvarka vykdant tarpbankinius pavedimus arba kitomis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonėmis, aiškiai įvardinant piniginių lėšų davėją ir jų gavimo pagrindą (CK 6.929 str.). Pastarąjį atsakovės argumentą atmetė kaip neįrodytą ir dėl to, kad paskolos suteikimo atsakovei laikotarpiu ieškovė nėjo direktorės pareigų Wesmor Industry LTD bendrovėje. Nustatė, kad nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. kovo 23 d. ieškovei įnešant pinigus kasos pajamų orderiais, atsakovės darbuotojai juose 17 kartų nurodė, jog tai akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms. Konstatavo, kad joks asmuo be atsakovės valios negali daryti įtakos įmonės finansiniuose dokumentuose rašomiems duomenims apie priimamų pinigų pagrindą bei jų šaltinį. Sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka pareiga deklaruoti paskolą negali būti perkelta ieškovei. Atsakovės argumentus dėl kasos pajamų orderių neatitikimo rašytinės paskolos sutarties formos ir turinio reikalavimams atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad paskolos santykių egzistavimo faktas yra įrodytas kitais įrodymais (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Sprendime konstatuota, jog šalys šioje byloje nesudarė rašytinės sutarties, todėl ieškinys patenkintas pažeidžiant CK 6.871 straipsnio 1 dalį.

Nevertinta, kad atsakovės įmonė nedeklaravo pinigų kaip paskolos.

Neatsižvelgta, kad kasos pajamų orderis negali būti prilyginamas paskolos dokumentui, nes jis neatitinka paskolos sutarties formai keliamų reikalavimų, CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų skolos dokumentui. Kadangi nebuvo įgyvendintos imperatyvios nuostatos dėl paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą, paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip, rašytinės paskolos sutarties formos, pinigų perdavimo negalima laikyti paskola. Ieškovės įnešti pinigai atsakovės įmonės balanse buvo apskaityti kaip pinigai, nuimti iš Wesmor Industry LTD ir įnešti į atsakovės sąskaitą. Realiai šių pinigų nebuvo, todėl nėra paskolos sutarties dalyko.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta tik J. K., tačiau teismas neapklausė kasininkių, kurios gali paaiškinti kasos pajamų orderių pasirašymo aplinkybes.

Atsisakant priimti verčiamus dokumentus, buvo apribota atsakovės teisė pagrįsti rašytiniais įrodymais teiginį, kad ieškovės perduoti pinigai yra atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas Wesmor Industry LTD. Įrodymai, kad tokie dokumentai egzistuoja ir yra verčiami, buvo pateikti teismui, tačiau teismas jų nevertino.

Vertinant atsiskaitymus tarp įmonių, neteisingai interpretuotos ir cituotos CK 6.929 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.929 straipsnio 2 dalį juridiniai asmenys atsiskaito tarpusavyje tiek grynaisiais pinigais, tiek ir bankiniais pavedimais.

Nepagrįstai konstatuota, jog be atsakovės valios pinigai negali būti įnešami kaip „paskola“. Atsakovės valia nebuvo išreikšta, t. y. nebuvo nei akcininkų, nei vadovo sprendimų dėl paskolos gavimo. Darytina išvada, kad įmonei nereikėjo papildomų apyvartinių lėšų. Pinigus kaip paskolą be akcininkų ar direktoriaus sprendimo, be paskolos sutarties, be vadovo sutikimo priėmė buhalterė. Pinigų, kaip paskolos, įnešimas į įmonę ir jų nedeklaravimas iškreipia įmonės balansą, turto ir įsipareigojimų santykį. Taigi buhalterė, norėdama įtikinti teismą apie tariamą paskolos gavimą įmonėje, atskleidė galimai savo pačios padarytą nusikalstamą veiką.

Padaryta nepagrįsta išvada dėl ieškovės santykių su Wesmor Industry LTD. 2009 m. balandžio 7 d. ieškovė pateikė atsistatydinimą iš bendrovės Wesmor Industry LTD vadovo pareigų ir paskyrė įmonės vadove E. B., tačiau ieškovė turėjo Wesmor Industry LTD išduotą 2009 m. birželio 20 d. įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovei buvo išduota kreditinė kortelė atsiskaitymams su atsakovės įmone. Įgaliojime buvo nurodyta tikslinė pinigų panaudojimo paskirtis – atsiskaitymams su atsakovės įmone.

Pažeisti rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai. 2012 m. rugsėjo 10 d. parengiamajame teismo posėdyje nepagrįstai, motyvuojant tuo, jog tai nėra susiję su byla, netenkinti atsakovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išversti visi dokumentai iš rusų kalbos, pateikti užklausimus į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos dėl atsakovės gautų paskolų deklaravimo, ieškovės piniginių lėšų deklaravimo, užklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie LR vidaus reikalų ministerijos apie ieškovės valstybinės sienos kirtimą į ir iš Rusijos Federacijos teritorijos, Muitinės departamentą prie LR finansų ministerijos apie ieškovės deklaruotas pinigines lėšas, įvažiuojant į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti (arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovei 108 397 Lt paskolą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog, nesant rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų užfiksuotas atsakovo įsipareigojimas skolą grąžinti, atsakovo įmonei nedeklaravus iš ieškovės gautų pinigų kaip paskolos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė apie paskolinių santykių buvimą.

Nustatyta, kad ieškovė pinigus atsakovei perdavė pagal kasos pajamų orderius. Juose nurodyta, kad pinigai priimti kaip akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms. Šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip paskolos dalyko perdavimą patvirtinančius įrodymus, nes pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

              Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008 A. N. v. R. R.).

              Nors kasos pajamų orderiuose nenurodytas atsakovės įsipareigojimas pinigus ieškovei grąžinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiausiai šį įsipareigojimą patvirtina pats paskolos fakto įrašas.

              Atsakovės darbuotojai šiuose dokumentuose septyniolika kartų  nurodė, jog gaunami pinigai yra akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad joks asmuo įmonės finansiniuose dokumentuose be atsakovės valios negali fiksuoti pinigų gavimo pagrindo ir juos sumokančio bei gaunančio asmens teisinio santykio. Apeliantė kitais įrodymais nenuginčijo šių įrašų ir liudytojos buhalterės J. K. parodymų, patvirtinančių pinigų priėmimo faktą ir jų naudojimą įmonės apyvartai. Teigia, kad liudytojomis teismas neapklausė kasininkų, tačiau toks prašymas teismui nebuvo pateiktas.

              Formuodamas praktiką teismų pareigos teisinės ginčo kvalifikacijos klausimu panašiose bylose, kasacinis teismas yra pažymėjęs, „...kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui dėl lėšų grąžinimo).

              Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindė tuo, kad ieškovė įmonės Wesmor Industry LTD, kuri yra įregistruota JAV Kolorado valstijoje, buvo įgaliota atsiskaityti su atsakove už pastarosios suteiktas pervežimo  paslaugas, paimant pinigus iš Wesmor Industry LTD sąskaitos ir grynaisiais sumokant į atsakovės kasą, t.y. atsakovė teigė, jog kasos pajamų orderiuose nurodytas paskolos sandoris yra apsimestinis, sudarytas atsiskaitymo tarp įmonių sandoriui pridengti (CK 1.86 straipsnis). Taigi tam, kad ieškinio pagrindu nurodomas paskolos sandoris būtų kvalifikuotas kaip apsimestinis, atsakovas turėjo pareikšti priešieškinį arba paskolos įrašus kasos pajamų orderiuose nuginčyti kitoje byloje (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Nesant priešpriešinio  atsakovės reikalavimo negalima konstatuoti, kad paskolos įrašas dengia atsiskaitymo sandorį tarp juridinių asmenų - toks vertinimas sukeltų atitinkamas teises ir pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui Wesmor Industry LTD, kuriam reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti. Apie būtinumą pateikti priešieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atsakovė žinojo, šios teisės nerealizavo (t. 1 b.l. 97), todėl tokia jos pozicija laikytina patvirtinančia, jog kasos pajamų orderiais gauta akcininkės paskola reiškia ir gavėjos įsipareigojimą paskolą grąžinti. Tokį įsipareigojimą papildomai įrodo ir aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės įmonės vadovas sutiko tenkinti dalį ieškovės reikalavimų (t. 1 b.l. 69, 96).

              Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir vertinti su sandorio ginčijimu susijusius įrodymus (tuo pačiu pagrindu juos atsisakyta priimti apeliacinės instancijos teisme). Nesant atsakovo priešieškinio dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, kaip neturintis reikšmės nevertintinas apeliacinio skundo argumentas dėl juridinių asmenų atsiskaitymo būdo.

Už tai, kad atsakovės įmonė iš ieškovės priimtų pinigų nedeklaravo kaip paskolos, ieškovė nėra atsakinga.

Apeliacinio skundo argumentą, jog pinigai nebuvo realiai sumokėti, atsakovės atstovas paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad, jei pastarasis faktas ir nebūtų pripažintas, šią aplinkybę patvirtina pinigų priėmimą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai). Argumentas, kad ieškinio dalyku esančios sumos įmonės balanse buvo apskaitytos kaip pinigai, gauti iš įmonės Wesmor Industry LTD, yra neįrodytas. Atsakovė savo finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antra vertus, jei tokia apskaita ir būtų, jos formavimas nuo ieškovės nepriklausė.  Ieškovė iš atsakovės gavo tokius pinigų priėmimo dokumentus, kokiais ir grindžia reikalavimą priteisti paskolintus pinigus.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir nenustačiusi CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendimą palieka nepakeistą (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Iš atsakovės priteistinos 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vib-oja“ 8 (aštuonis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai              Jolita  Cirulienė

              Virginija  Gudynienė

              Gintautas  Koriaginas