Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-625-505-2012].doc
Bylos nr.: Iv-625-505/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. I-625-505/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00117-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.;15.2.3.1; 59.;74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui  Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Jarušauskaitei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ferikas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ferikas“, dėl žalos atlyginimo

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3863,38 Lt žalos atlyginimo ir šešių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. sausio 17 d. 22.30 val. E. J. , vairuodamas UAB „Ferikas" priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , sankryžoje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta šio automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės padangos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo sudėties, 2011 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Automobilio gedimų remontas UAB „Ferikas" kainavo 4622,99 Lt. Automobilis draustas Kelių transporto priemonių draudimu, draudimo liudijimo serija Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Lietuvos draudimas". Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas" pripažino draudiminiu, todėl atlygino UAB „Ferikas" žalą 4622,99 Lt (nuostolio suma 9080,82 Lt sumažinta: PVM suma 1576,01 Lt, nesusiję su įvykiu sugadinimai 2881,82 Lt), susijusią su automobilio gedimų remontu. Draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas" pervedė į UAB „Ferikas" sąskaitą.  CK 6.1015 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27, 13 punkte, 14 punkte konstatavo, kad draudimo įmonė, atlyginusi draudėjui eismo įvykio metu kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę asmeniui, atsakingam už žalą, neviršydama draudimo išmokos sumos. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje 32 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Šios savivaldybės pareigos nustatytos ir 2004 m. vasario 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiūros tvarkoje, kurios 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas. Minėtos Tvarkos 12.1-12.2 punktuose ir 13.4 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys. Tvarkos 42 punkte nustatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka už Tvarkos reikalavimų pažeidimus ir nesiėmimą reikiamų priemonių įvykiui išvengti. Tai reiškia, kad atsakovas atsakingas už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugų eismo organizavimą. 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl 3863,38 Lt sumos žalos atlyginimo regresinio reikalavimo pagrindu, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Taigi,  Kauno miesto savivaldybė, organizuodama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, turėjo užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atitiktų Lietuvos standartus bei teisės normų reikalavimus. Neįvykdęs pareigos užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui 3863,38 Lt, kuriuos jis sumokėjo UAB „Ferikas" dėl automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės padangų remonto.

Atsakovas atsiliepimu į skundą, o jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l.27-32). Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi būtent su ta duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta pareiškėjo nurodoma žala. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įvažiavus į duobę buvo apgadintos padangos (iš pridėtos 2011 m. sausio 19 d. PVM sąskaitos faktūros SVA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos kainavo 810,00 Lt be PVM), tačiau tuo pačiu skundu, nenurodydamas kitų apgadinimų ir kaip jie susiję su ginčo duobe, nepagrįstai reikalauja atlyginti 3863.38 Lt žalą. Taigi, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (LR civilinio kodekso 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, buvusią (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų pateikta nėra. Be to, ištyrus tariamo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti neįžvelgus nei vienos šalies atsakomybės. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Taigi, pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant šios pareigos, pareiškėjo skundas klaidinantis, jame nurodytos aplinkybės nesutampa su prieduose pateiktais duomenimis. Skunde nurodoma kiek kainavo remontas, tačiau iš pridėtų dokumentų matyti, kad dalys (neaišku kodėl ir kaip susijusios su tariamu įvykiu) nebuvo remontuojamos, jos tiesiog pakeistos naujomis. Kaip skunde nurodo pareiškėjas, jis sumokėjo UAB „Ferikas" 3863,38 Lt dėl automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės padangų remonto, tačiau pridėtoje UAB „Svarslita" 2011 m. sausio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje SVA Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys visiškai kitokie (ne remontas, tiesiog naujos padangos, neaišku kurios pusės, kaip susijusios su tariamu įvykiu ir kaina nurodyta 810 Lt be PVM. o ne 3863,38 Lt). Kitoje pridėtoje PVM sąskaitoje faktūroje (UAB „Radalis" 2011 m. vasario 2 d. Serija RAD Nr. (duomenys neskelbtini)) įvardintas diskas, tačiau visiškai neaišku nei kaip jis susijęs su tariamo įvykio tariama žala, nei kaip ta faktūra susijusi su skundo dalyku, ir t. t. Iš skundo turinio matyti, kad reikalaujama atlyginti ne tariamai patirtą žalą, o kompensuoti naujų detalių įsigijimo išlaidų atlyginimą, sekusį iš sudarytos draudimo sutarties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, todėl mano, kad pareiškėjas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir Kauno miesto savivaldybės teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini) būklę 2011 m. sausio 17 d., neturi, duobė tuo metu joje išties galėjo būti (žiemos metas), pagrindo ginčyti skunde ir jo prieduose nurodomus automobilio sugadinimus, t. y. tai, kad jie buvo, taip pat nėra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžtinai konstatavęs, kad tam, jog atsirastų valstybės (savivaldybės) pareiga atlyginti asmens patirtą turtinę žalą, turi būti nustatyta ne tik padaryta žala, bet ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės (savivaldybės) institucijos ar jos pareigūnų veiksmų ir asmens patirtos žalos. Teismui turi būti pateikti konkretūs įrodymai, kurie sudarytų aiškų pagrindą tokio ryšio konstatavimui. Nesant byloje vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, nenustačius visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas). Pažymėtina, kad tomis pačiomis duobėtomis miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai. Tai patvirtina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksniai, o ne duobės buvimas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Taigi, net ir nusprendus, kad įvykis buvo, manome, jog, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl vairuotojo neatidumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 38 punkte numatyta, jog draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Tų pačių taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Taigi, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalą pagrįsti, pareiškėjas savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui 3863,38 Lt žalos atlyginimo ir dabar nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo, tikėdamasis besąlygiškai priskirti Kauno miesto savivaldybei atsakomybę dėl tariamo eismo įvykio tariamų pasekmių. Be to, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (redakcija galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) numatytos turto vertinimo akto pasirašymo tvarkos.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė skundą tenkinti ir paaiškino (b.l. 43-49), kad įvykio metu buvo tamsu, duobė buvo užpilta vandeniu, todėl buvo neįmanoma jos pastebėti bei nebuvo galima įvertinti duobės gylio. Be to, duobė nebuvo pažymėta. Apie įvykį buvo informuota policija, o kitą dieną buvo informuota AB „Lietuvos draudimas“. Automobilį apžiūrėjo ekspertas Gytis Gudelevičius. Remiantis eksperto aktu, kreipėsi į įmones, pirko padangas, ratlankį. Amortizatorius buvo keičiamas  UAB „SILBERAUTO“. Pagal įvykio aprašymą buvo sugadintas tik vienas amortizatorius, bet „Mercedes Benz“ atstovai savo išvadose nurodė, kad esant tokiems sugadinimas būtina keisti abu amortizatorius. Buvo atliktas ratų geometrijos reguliavimas. Bendrovė už antrą amortizatorių nekompensavo. Išmokos buvo išmokėtos už padangas, ratlankio pakeitimą, vieną amortizatorių ir ratų geometrijos reguliavimą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ferikas“ apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 50)(ABTĮ 75 str. 1 d.). UAB „Ferikas“ atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas reikalavimo dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, o byla skundo dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo palūkanas už priteistą sumą- nutrauktina.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. sausio 17 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), E. J. , vairuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ferikas“ priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę ir apgadino automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2011 m. sausio 17 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta (b.l. 9, prijungta administracinio teisės pažeidimo byla). Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo serija Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14,63,64)), 2011 m. sausio 18 d. buvo pranešta apie minėtą įvykį draudimo bendrovei ir buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas aktas (b.l. 8). Vertinimą atliko AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojas Gytis Gudelevičius (kilnojamojo turto vertinimo vertintojo asistento kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 000133 (b.l. 65)). AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, išmokėjo 4 622,99 Lt draudimo išmoką UAB „Ferikas“ (b.l. 15-16). AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. rugsėjo 22 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenziją Nr. R0001208272 dėl 3863,38 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino (b.l. 17, 53, 70-74).

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.  

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikti teismui įrodymai dėl Kovo 11- osios gatvės, esančios Kaune, išdaužų remonto nepatvirtina, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal jau minėtus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. neįrodė jog tinkamai vykdė Kovo 11- osios gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b.l. 53-61) (ABTĮ 57 str. 1 d.), o pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ferikas“ atstovės paaiškinimai (b.l. 43-49) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. E. J. , teisėtai vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į apie 50 cm skersmens bei apie 20 cm gylio jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino dešinės pusės priekinį ir galinį ratlankius bei abi dešinės pusės padangas (administracinio teisės pažeidimo byla, 2011 m. sausio 17 d. patrulio Mindaugo Arlausko tarnybinis pranešimas).

Atsakovo atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos.  Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną automobilio vairuotojo- E. J. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b.l. 9, administracinio teisės pažeidimo byla), o vairuotojo E. J. paaiškinimas bei patrulio Mindaugo Arlausko tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu (apie 30 km/h) ir įvažiavus į duobę (apie 50 cm skersmens, 20 cm gylio) jis sugadino automobilio tik dešinę dalį (pasekmių mąstas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).

Atsakovas taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu. Nurodo, kad pareiškėjas nurodo, jog įvykio metu buvo apgadintos automobilio priekinės ir galinės dešinės pusės padangos, tuo tarpu UAB „Svarslita“ 2011 m. sausio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje SVA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 2  padangos Michelin 245/45 R17, tačiau nenurodyta kurios pusės padangos pakeistos, kodėl buvo atliktas ne remontas, o tiesiog nupirktos naujos padangos. Be to, sąskaitoje nurodyta suma lygi 810 Lt, o iš atsakovo prašoma priteisti 3863,38 Lt. Kitoje sąskaitoje nurodytas diskas R17, tačiau neaišku kaip minėtos detalės keitimas susijęs su pareiškėjo nurodytu įvykiu. Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą (jog nebuvo būtina atlikti ratų geometrijos reguliavimo, 1 priekinio amortizatoriaus, ratlankio keitimo, pakeisti 2 padangas) ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos (draudimo išmoka-4622,99 Lt sumažinta 759,61 Lt, kuriuos sudaro nusidėvėjimas medžiagoms (b.l.15)), nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti (b.l.8,46,47). Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Be to, atsakovo atstovė nurodo, kad surašant transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kurio pagrindu buvo išmokėta draudimo išmoka, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatų, tačiau šie atsakovo argumentai atmestini, nes teismui pareiškėjo pateiktas Gyčio Gudelevičiaus vertintojo asistento kvalifikacinis pažymėjimas patvirtina, kad šių taisyklių 27 ir 29 punktų nuostatos nebuvo pažeistos.

              Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai priežiūrėti, remonti Kovo 11-osios gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ferikas“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir pareiškėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas 3863,38 Lt turtinės žalos atlyginimas.

              Pareiškėjo atstovas prašymu atsisakė nuo skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma teismo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 38).

              Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė sutiko, jog būtų patenkintas pareiškėjo atstovo prašymas dėl atsisakymo nuo pareikšto skundo reikalavimo (b.l. 43-49).

              Pareiškėjo atsisakymas nuo pareikšto skundo reikalavimo pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiškėjui skundo reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės išaiškintinos, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d., 4 d.), todėl atsisakymas nuo skundo reikalavimo priimtinas, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 4-6).

Pareiškėjas teismui yra pateikęs sąskaitą už teisinę pagalbą (b.l. 20-24), kuri patvirtina išlaidas už skundo parengimą ir atstovavimą, tačiau jos pagrindu tik pagal nurodytą kliento vidinį bylos numerį, skolos, honoraro dydį ar paslaugos tipą tiksliai identifikuoti realiai turėtas pareiškėjo išlaidas, nėra galimybės. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 44 ir 45 straipsniai). Tačiau tokį prašymą pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 101 str. 3 punktu, teisėja

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, 3863,38 Lt žalai atlyginti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834.

              Priimti pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, atsisakymą nuo pareikšto skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                                                                          Daina Kukalienė