Administracinio nusižengimo byla Nr. II-413-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01650-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija: 18.1; 14.14; 21.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, 

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato – atstovui A. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-755-2018 pakeitimo,  

n u s t a t ė:

D. G. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. birželio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 18-ANR_P-498-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 16 dalį už tai, kad ji 2018 m. birželio 2 d., apie 12.20 val., viešoje vietoje – Architektų g. 21, Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 2,36 promilės girtumas), šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, taip pat su savimi turėjo prancūzų buldogo veislės šunį, kuris buvo nusilpęs, tampė jį už pavadžio, taip toliau trikdydama jo sveikatos būklę.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-755-2018 D. G. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nubausta 80 eurų bauda, už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą nusižengimą – 500 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė 500 eurų bauda.  

Pareiškėja D. G. pateikė teismui skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-755-2018 ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad ji nuo 2014 metų augino prancūzų veislės buldogytę Musytę (nuo 2 mėnesių), kuriai 4 metai. Pagal registracijos pažymėjimą ir gyvūno pasą ji yra šuniuko šeimininkė. Nuo 2014 metų jie pastoviai lankėsi veterinarijos klinikoje „B. K.“, esančioje Architektų g.70, Vilniuje, ten atlikdavo kasmetines vakcinacijas, priežiūrą nuo erkių, profilaktiškai tikrindavosi, nes prancūzų buldogai yra alergiški ir dėl riestos nosies dažnai turi kvėpavimo sutrikimų. Tai, kad šuniukas buvo prižiūrėtas, patvirtina ir gydytojos A. Z. duotas paaiškinimas 2018 m. birželio 13 d. komisariate. 2018 m. birželio 2 d. ryte ji pastebėjo, kad pas šuniuką kvėpuojant atsirado įtartinas garsas. Nors buvo neblaivi, nekreipė dėmesio, ką pagalvos apie ją gydytojai, nuvyko į veterinarijos kliniką, bet jų net neregistravo, paaiškino, kad geriau važiuoti į „ToTo“ kliniką, esančią Šimulionio g. 5, Vilniuje, nes ten yra aparatūra, tuo atveju, jei bus problemų dėl plaučių. Ji išsikvietė taksi ir nuvyko. Klinikoje buvo nuo 11.32 .val. iki 12.00 val. Gydytoja, apžiūrėjusi šuniuką, paaiškino, kad nieko baisaus su plaučiais nėra, yra tik apsunkintas kvėpavimas, suleido injekcijas ir pasakė, kad jai gali nuo vaistų pablogėti, bet tai yra normali organizmo reakcija į vaistus. Su taksi grįžo į Lazdynus. Kadangi šuniukas negali važiuoti mašina, jai darosi bloga ir ji kartais vemia, jie išlipo ankščiau ir nuėjo prie namų esančio turgelio, kuriame yra pavėsis, nes uždengta stendu. Ji norėjo nupirkti Musytei braškių ir arbūzo, ką ji labai mėgsta. Musytė atsigulė ant plytelių, nes po daktarų ir mašinos jai visada būna stresas, todėl jai reikia atsigauti. Pareiškėja sėdėjo prie jos, laikė rankose pavadėlį ir vis klausė, ar jau gali eiti ar dar pabus. Turgelyje jos neišbuvo nei 10 minučių, kai ją užpuolė kažkoks narkomanas ar alkoholikas, kurio ji nepažįsta, pradėjo rėkti, kad ji kankina šunį, pradėjo ją daužyti. Ji iškvietė policiją, įvyko konfliktas. Tačiau policija dėl to, kad ji buvo neblaivi, 12.20 val. ją sulaikė ir atėmė iš jos šuniuką. Po to savo šuniuko ji niekur nerado, o policijoje jai pasakė, kad šuniuko šeimininkas yra A. G., jos buvęs vyras, su kuriuo ji jau 10 metų gyvena atskirai ir kuris Musytės neaugino ir net neturi šuniuko nuosavybės dokumento ir kad jis leido Musytę nužudyti.

Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad iš jai įteikto administracinio nusižengimo protokolo ji visiškai nesuprato kokiais veiksmais ji žiauriai elgėsi su šuniuku. Jai nežinoma, kaip buvo nustatyta, kad jos šuo yra nusilpęs, jeigu prieš 10 minučių ji lankėsi pas veterinarą ir jis to nenustatė. Kaip ji, tampydama už pavadžio, trikdė šuns sveikatą, jeigu pagal įstatymo reikalavimus visi šunys turi būti su pavadėliais ir antsnukiais. Pareiškėja su advokate buvo nuvykusi į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, neigė savo kaltę, argumentuodama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, bet jų niekas neklausė, įteikė nutarimą ir liepė išeiti, todėl ji kreipiasi į teismą.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, nes administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Kartu su neblaivia pareiškėja buvęs prancūzų buldogo veislės šuo buvo nusilpęs, pareiškėja jį tampė už pavadžio, taip toliau trikdydama jo sveikatos būklę. Dėl šuns būklės buvo iškviesta tarnyba VšĮ „Vyšnių sodas“, kurie šunį pristatė į veterinarijos kliniką. Klinikoje šuniui buvo teikiama pirmoji pagalba, teikta deguonies terapija, suleisti reikiami vaistai, būklė laikinai buvo stabilizuota, tačiau vėliau pablogėjo, todėl gavus šeimininko leidimą, šuo buvo eutanazuotas.  

Pareiškėja D. G. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ji nesutinka su nutarimu toje dalyje, kurioje ji yra nubausta už žiaurų elgesį su šunimi. Nurodė, kad ji turėjo prancūzų buldogą. Šios veislės šunims sunku kvėpuoti, nes riesta nosytė ir apie tai ją perspėjo šeimininkai, iš kurių ji pirko šunį. Kai jos šuo sunkiai kvėpuodavo, jie lankydavosi pas veterinarą. 2018 m. birželio 2 d. jie išėjo pasivaikščioti, grįžus namo ji išgirdo, kad šuns nugarytėje kažkas švilpia, ji paskambino draugei, kuri patarė jai nueiti pas veterinarą. Ji nuėjo. Veterinaras nutarė, kad reikia ištirti plaučius, nukreipė juos į kitą kliniką. Taksi automobiliu apie 11.30 val. jos nuvyko į Toto kliniką, kur patikrino plaučius ir pasakė, kad viskas gerai. Šuniui suleido 5 injekcijas ir pasakė, kad dėl jų šunį gali supykinti. Tuo pačiu taksi automobiliu po 12 val. jos grįžo namo į Lazdynus, išlipo anksčiau, nes šuniui bloga važinėti automobiliu ir nuėjo į turgų nusipirkti vaisių. Turgelyje buvo apie 5 minutes, prisėdo pailsėti, šuo prigulė, o pareiškėja laukė, kol šuo galės eiti. Būnant turgelyje šuo negalėjo per 5 minutes gauti daug saulės, tą dieną aukščiausia temperatūra buvo apie 23 laipsnius šilumos. Šuo vandenį gėrė ir klinikoje, ir turgelyje, be to turgelyje šuo dar valgė braškes. Tada turgelyje kažkoks narkomanas pradėjo rėkti, kad ji kankina šunį. Ji jam liepė atstoti, tačiau tas žmogus pradėjo elgtis agresyviai, stumdytis, todėl ji iškvietė policiją. Narkomanas, išgirdęs, kad ji kviečia policiją, pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai ją sulaikė ir paėmė jos šunį. Vėliau apkaltino ją, kad ji nėra šuns šeimininkė, pasakė, kad yra įsakymas dėl gyvūnų paso įforminimo. Gyvūno pasas šduodamas tik jeigu gyvūnas čipuotas. Klinikos atstovai ir pareigūnai teigė, kad šeimininkas yra tas, kas gyvūną čipavo, bet tai netiesa. Savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo ji neginčija, nes galėjo šaukti dėl šuniuko. Alkoholį vartojo iš vakaro, ryte negėrė. Ją parą pralaikė areštinėje ir ryte pamatavo girtumą. Ji nesupranta, iš kur tokie alkotesterio rodmenys.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas, teismo posėdyje nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. G. kaltę dėl jai inkriminuotų nusižengimų. Klinikoje pareiškėjai buvo rekomenduota su šunimi eiti namo, bet ji ėjo dar per karščius pasivaikščioti, vartojo alkoholį.

Liudytoja I. V. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra VšĮ „Vyšnių sodas“ darbuotoja, pareiškėjos nepažįsta. Liudytoja paaiškino, kad 2018 m. birželio 2 d. ji budėjo, jai paskambino kolegė ir pasakė, kad yra iškvietimas į Architektų gatvę, kurioje yra žmogus ir jo šuo. Nuvykusi į vietą apie 13 val. ji pamatė leisgyvį, dūstantį šunį, kurį ji įsikėlė į automobilį ir nuvežė į veterinarijos kliniką. Ji nėra veterinarė, tačiau ji matė šunį, kuris negalėjo atsistoti, gulėjo, duso, negalėjo įkvėpti oro. Šį šunį reikėjo paimti ant rankų ir nunešti į automobilį. Tą dieną buvo labai karšta, šuniukas buvo su antkakliu. Būdama automobilyje ji girdėjo nerišlius moters žodžius, kuri rėkavo. Veterinarijos klinikoje šunį pajungė prie deguonies kaukės ir ji visą laiką buvo su šunimi. Vakare negalima buvo daryti rentgeno, nes nebuvo galima nuimti deguonies kaukės, kadangi šuo galėjo uždusti. Pagal čipą buvo rastas šuns šeimininkas ir jo paprašyta leidimo užmigdyti šunį, kad šuo pats neuždustų. Liudytoja negalėjo dūstančio šuns palikti pavėsyje. Jai buvo žinoma, kad veterinaras rekomendavo šuniui būti namuose ir nevesti jo į lauką, tačiau pareiškėja su šuniu buvo lauke. Pareiškėja neperregistravo šuns čipo savo vardu, todėl jie dėl užmigdymo tarėsi su šuns šeimininku, nes pareiškėja nėra šuns šeimininkė. Šeimininko telefono numeris buvo pagal čipą, jie kalbėjosi su juo telefonu dėl šuns eutanazijos, prašė, kad jis atsiųstų žinutę dėl eutanazijos sutikimo. Šio šuns gydymą ir eutanaziją apmokėjo VšĮ „Vyšnių sodas“. Po eutanazijos šuns kūnas paliekamas klinikoje, šeimininkas gali jį atsiimti.

Liudytoja A. Z. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. birželio 2 d. į kliniką „Vyšnių sodas“ atvežė dūstantį šuniuką, kuris buvo kritinės būklės. Žinojo, kad šuo paimtas iš šeimininkės, kuri suimta. Jie ėmė šuns kraują, skyrė vaistus, skyrė deguonies terapiją. Vėliau pamatė čipą, paskambino šeimininkui. Jis pasakė, kad šuo gyvena su šeimininke. Sužinojo, kad šeimininkė buvo „Baltijos klinikoje“ pasikalbėti dėl šuns ir „Baltijos klinika“ nukreipė ją į „Toto“ kliniką. Liudytoja pasikalbėjo su „Toto“ klinikos gydytoja, kuri pasakė, kad šuniui buvo suleisti vaistai, šuns būklė nebuvo kritinė, buvo liepta šunį laikyti vėsoje, ramybėje, namuose. Liudytojai nėra žinoma, kiek laiko praėjo nuo šuns apsilankymo „Toto“ klinikoje iki kol šuo pateko pas juos. Tai buvo lėtinės problemos paūmėjimas. „Toto“ klinikos gydytoja sakė, jog šeimininkė yra sakiusi, jog tai tęsėsi 3 dienas, greičiausiai šuo buvo perkaitęs ir anksčiau. Pas juos šuns temperatūra buvo 39,4 laipsniai ir tai buvo normalu. Gydymo eigoje temperatūra buvo pakilusi, nes dusti yra baisu. Nepavykus stabilizuoti šuns būklės buvo priimtas sprendimas jį eutanazuoti. Jie nustatė, kad šuniui labai trūksta skysčių. Vidaus organų veikla buvo normali. Buvo sutinusios gerklos, cianozė, dažnas kvėpavimas, švilpimas plaučiuose. Jie negalėjo daryti rentgeno, nes šuo kratėsi, judėjo, jie turėjo šuns būklę stabilizuoti. Liudytojos teigimu, trumpasnukiai šunys turi kvėpavimo specifiką, jų gerklos nuslinkusios žemyn ir tai trukdo kvėpuoti. Musytei buvo edema ir buvo dar sunkiau įkvėpti. Dėl panikos įkvėpti, šuniui galėjo būti įtrūkę alveolės. Rentgenas tai galėjo patvirtinti arba paneigti. Ateityje Musei būtų reikėję chirurginio įsikišimo. Liudytoja negali teigti, kad šeimininkė šunį laikė saulėje, kankino, nes to nematė. Šuo atrodė gražiai, išoriškai atrodė prižiūrėtas, tik duso. Kai šuns būklė pradėjo blogėti, jie suleido vaistų. Suleidus raminamųjų vaistų, šuo nurimo, jam buvo bandoma atstatyti skysčius. Pradėjus gyvūną stabilizuoti dėl rentgeno, vaistai pradėjo blogai veikti, šuo pradėjo dusti ir jie pamatė, kad šuo kankinasi, jų gydymas nepadėjo. Tokią šuns būklę galėjo lemti tai, kad jis kelias valandas prabuvo lauke. „Toto“ klinikos gydytoja rekomendavo šuniui būti namuose ir ramybėje. Jie šį šunį gydė nuo 14 val. iki 18 val. Dehidratacija yra didelis skysčių netekimas, tačiau kliniškai gali ir nesimatyti skysčių trūkumo, ji nustatoma tik atlikus kraujo tyrimą. Kai gyvūnas dūsta, jis netenka daug skysčių. Kliniškai tai nėra akivaizdu, bet kraujas parodė skysčių netekimą. Šiuo atveju dehidratacija vystėsi ilgesnį laiką ir liudytoja mano, kad tai galėjo būti kelias dienas. Perdozuoti vaistų jie šuniui negalėjo. Dėl dusimo šuo gali vemti, tačiau pas juos jis nevėmė. Vaistai dėl vėmimo buvo skirti, siekiant užbėgti įvykiams už akių. Jeigu vaistai nesuveikia per porą valandų, jie privalo kartoti, todėl vaistai buvo skiriami pakartotinai tokie patys. Būnant pas juos vienas žmogus šunį laikė prie deguonies, o ji rinko informaciją iš klinikų. Reikėjo priimti staigų sprendimą, nes šuo mirė akyse. Paaiškino, kad šuns būklę gali pabloginti bet koks stresas – šaltis, drėgmė, karštis.

Liudytojas L. J. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas. Liudytojas paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kad neblaivus asmuo konfliktuoja turgelyje ir kartu su juo yra leisgyvis šuo. Atvažiavę į vietą jie pamatė neblaivią pareiškėją ir leisgyvį šunį, kuris negalėjo paeiti, vos judėjo, buvo su pavadėliu. Pareiškėja šaukė, ko jie (policijos pareigūnai) nori, o turgelyje buvę žmonės prašė kažką daryti, nes nei pareiškėja, nei šuo nepaeina. Pareiškėja policijos pareigūnams dėl šuns pasakė, kad tai nėra jų reikalas, pradėjo juos plūsti įvairiais žodžiais, kurių dabar pakartoti negali. Pamatęs, kad šuns sveikata prastėja, jis susisiekė su VPK ir iškvietė gyvūnų globėjus. Atvažiavus gyvūnų globėjams, pareiškėja nenorėjo atiduoti jiems šuns, todėl policijos pareigūnai padėjo paimti šunį. Šuns globėja su šunimi išvažiavo, o pareiškėja buvo pristatyta į policijos komisariatą. Pareiškėja minėjo, kad šuo serga, tačiau tokiu atveju nereikia rodytis gatvėje ir dar gerti. Tuo metu buvo šilta ir šviesu. Liudytojo akivaizdoje šuo bandė stotis ant priekinių letenų, tačiau atsiguldavo, bandydavo pasisukti. Jeigu kažkas pareiškėjai dėl šuns padarydavo pastabą, ji traukdavo prie savęs šunį už pavadėlio ir šuniui dėl to būdavo blogai. Kol pareigūnai kalbėjo su pareiškėja, žmonės atnešė šuniui vandens, tačiau šuo išsiskėtęs gulėjo ir nereagavo. Tai įvyko turgelyje, kur yra įrengti stogeliai, tačiau tarpais prašviečia saulė. Policijos pareigūnai apie valandą laiko laukė, kol atvažiuos gyvūnų globėjai. Jie sprendė klausimą dėl pareiškėjos ir šuns pristatymo į namus, tačiau jiems tai nepavyko padaryti, nes pareiškėja buvo tiek girta, kad negalėjo nueiti savarankiškai namo. Žmonės pasakojo, kad į turgelį pareiškėja atėjo dar ne tokia girta, tada atsisėdo, dar išgėrė ir jai pasidarė sunku. Žmonės pamatė, kad pareiškėja nepaeina, davė jai pastabą, o tada moteris pradėjo keiktis, todėl žmonės iškvietė policiją. Į tarnybinį automobilį pareiškėja buvo vedama už parankių, ji sunkiai sėdosi, neleido uždaryti durų, o automobilyje dar pasakė įžeidžiančius žodžius. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime, kuris buvo rašytas iš karto po įvykio, nurodytas aplinkybes.

D. G. kaltė, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje numatytus nusižengimus, taip pat yra grindžiama:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2018 m. birželio 2 d., 12.20 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Architektų g. 21, Vilniuje, prie turgelio sėdi neblaivi šviesių plaukų moteris, šalia jos leisgyvis šuo (buldogas);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. J. 2018 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 2 d., apie 12.20 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Architektų g. 21, prie turgelio sėdi neblaivi, šviesių plaukų moteris, šalia jos leisgyvis šuo. Atvykę į vietą rado turgelyje prie prekystalio ant suoliuko sėdinčią akivaizdžiai neblaivią moterį D. G.. Ji buvo agresyvi, neadekvati, šalia jos ant pavadėlio gulėjo leisgyvis šuo, moteris šunį tampė. Buvo iškviesta veterinarijos tarnyba, kuri išvežė šunį, t.y. I. V. – VšĮ „Vyšnių sodas“. D. G. dėl savo agresyvaus ir pavojingo visuomenei elgesio ir chuliganiškų veiksmų (šūkavimų, rėkavimų, žmonių puldinėjimo, keiksmažodžių bei šuns nepriežiūros) 13.20 val. buvo pristatyta į 1 PK;

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad D. G. 2018 m. birželio 2 d., 14.07 val. buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas;

- Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. 2018 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad š. m. birželio 2 d., apie 13.20 val. į policijos komisariatą dėl muštynių buvo pristatyta akivaizdžiai neblaivi (nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai) D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 PK nustatytas 2,36 promilių girtumas). D. G., būdama policijos komisariato patalpose, garsiai šaukė, trukdė policijos komisariato pamainos darbą, dėl to moteris buvo patalpinta į laikino sulaikymo patalpą. Būdama laikino sulaikymo patalpoje, D. G. trankė rankomis ir kojomis patalpos duris, šaukė, kad neturi teisės jos laikyti. Moters paprašius apsiraminti, ji nereagavo. Tam kad ji nesusižalotų ir negadintų policijos komisariato inventoriaus bei netrukdytų policijos komisariato pamainos darbo, D. G. buvo prisegta antrankiais prie patalpoje esančio suoliuko (viena ranka, paliekant galimybę sėdėti, gulėti ir stovėti);

- Karoliniškių ZooVeterinarijos centro „TOTO“ išrašu iš ligos istorijos, kuriame nurodyta, kad prancūzų buldogo šuns Musė šeimininkė D. G. 2018 m. birželio 2 d., 11.32 val. su augintiniu atvyko į kliniką neblaivi. Bendrauti sunku, konfliktavo registratūroje, tačiau buvo priimta, nes gyvūnui buvo būtina suteikti pirmąją pagalbą. Šeimininkės teigimu, šuo prieš keletą dienų pradėjo kvėpuodamas švilpti, dusti. Savarankiškai naudojo šuns gydymui savo vaistus, kokius – detalizuoti negali. Kada tiksliai problema prasidėjo, nuo ko – šeimininkė patikslinti negali. Šuniui skirtas medikamentinis gydymas ir jei nepagerės, pasiūlyta kreiptis dar kartą. Dėl karšto oro rekomenduotina likti namuose, vengti pasivaikščiojimų dienos metu, vengti perkaitimo (b.l. 13);

- UAB „Vaidos klinika“ išrašu iš ligos istorijos, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 2 d., 13.36 val. „Vyšnių sodas“ atvežė dūstančią kalytę, kurią policija atėmė iš šeimininkės. Anamnezė neaiški. Pagal čipo numerį šeimininkas yra A. G.. Šuns temperatūra 39,4 C, kvėpavimas dažnas – 90k/min, apsunkintas, švilpiantis, gleivinės cianotiškos. Minkštojo gomurio ir ryklės audinių edema, gerklų stenozė. Auskultuojant krūtinės ląstą – aštrus, švilpaujantis su krepitacijos priemaiša garsas, būdingas plaučių emfizemai. Rentgenologiškai tirti neįmanoma dėl nestabilios būklės. Paskirtas deguonis. Kraujo tyrimai rodo stiprią dehidrataciją. Lašinami skysčiai, šuo vėsinamas. 18.30 val. gavus šeimininko sutikimą kalytė eutanazuota;

- A. Z. 2018 m. birželio 13 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad ji dirba UAB „Vaidos klinika“ veterinarijos gydytoja. 2018 m. birželio 2 d. jos darbo metu, apie 13.36 val. į kliniką VšĮ „Vyšnių sodas“ darbuotoja atvežė dūstančią kalytę, kurią, kaip paaiškino policija, atėmė iš šeimininkės. Kalytė čipuota ir pagal numerį šeimininkas yra A. G.. Atvežtos kalytės būklė buvo kritinė, kalytė su ūmiu dusulio priepuoliu, kalytės odos pažeidimų, sumušimų, žaizdų nepastebėta. Atvykus suteikta pirmoji pagalba, teikta deguonies terapija, suleisti reikiami vaistai. Būklė laikinai stabilizavosi, tačiau vėliau pablogėjo, gavus šeimininko leidimą telefonu, kalytė eutanazuota. A. Z. manymu, kalytė buvo prižiūrėta, jos kailis geros būklės, kūno būklė gera, tačiau galimai turėjo lėtinio kvėpavimo problemas, susijusias su veislės ypatumais. Kalytės veislė – prancūzų buldogas (b.l. 14).

Su skundu teismui pateiktas gyvūno registracijos pažymėjimas, iš kurio matyti, kad prancūzų buldogo šuns Musė savininkė yra D. G., bei minėto gyvūno pasas, iš kurio matyti, be kita ko, jog šis šuo pastoviai buvo prižiūrimas veterinarijos klinikoje, yra skiepytas (b.l. 6-12).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė 2018 m. birželio 2 d. pranešimo garso įrašą, kuriame girdisi, kaip bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad Lazdynuose, turgelyje, prie parduotuvės „Rimi“ yra neblaivi moteris, prisipirkusi alkoholio, šalia kurios yra leisgyvis buldogas, kuris pats negali eiti, todėl moteris tempia jį už pavadėlio. Praeiviams gaila šuns, jie davė jam vandens bei prašo imtis priemonių.

Pareiškėjos D. G. skundas tenkinamas. 

Kaip matyti iš D. G. skundo turinio, ji neginčija savo kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ginčija tik savo kaltę dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde – tai yra tik nutarimo dalį, kuria D. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, už ką jai paskirta 500 eurų bauda.

ANK 346 straipsnio 16 dalyje yra numatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų.

D. G. neigia savo kaltę dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, teigdama, kad ji savo šuns nekankino, o priešingai, juo rūpinosi. Be to, iš jai įteikto administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turinio ji visiškai nesuprato, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jos žiaurus elgesys su šuniuku.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato pareigūnas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai pripažino D. G. kalta, padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą nusižengimą.

Pirmiausia pažymėtina, jog vienas iš argumentų, kuriais pareiškėja ginčija savo kaltę dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra tas, kad iš skundžiamo nutarimo turinio ji visiškai nesuprato kokiais konkrečiais įstatymo uždraustais veiksmais pasireiškė jos žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimu.

ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, nes joje nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu. Todėl konstatuojant pareiškėjos kaltę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, būtina atsižvelgti į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, o 5 straipsnyje išvardinti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turinio, juose nenurodyta, kokie konkretūs minėto įstatymo 4 straipsnio punktai buvo pažeisti, t.y. skundžiamame nutarime apskritai nenurodyta, kokias imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėja, o tai teismo vertinimu, suvaržė jos teisę į gynybą ir trukdė efektyviai pasiruošti gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjai inkriminuojamas nusižengimas gali pasireikšti dviem objektyviais šios veikos požymiais, t.y. žiauriu elgesiu su gyvūnu ir gyvūnų kankinimu, kurie yra alternatyvūs. Protokole ir skundžiamame nutarime tik nurodyta, kad pareiškėja, būdama neblaivi, turėjo su savimi šunį, kuris buvo nusilpęs, tampė jį už pavadžio, taip toliau trikdydama jo sveikatą, konkrečiai nenurodant, kokiu šios veikos požymiu, t.y. žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu buvo padaryta jai inkriminuojama veika, kas, teismo vertinimu, taip pat suvaržė pareiškėjos teisę pasiruošti tinkamai gynybai. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad ji nesuprato jai pareikšto kaltinimo, t. y. kokiais konkrečiais įstatymo uždraustais veiksmais ji padarė jai inkriminuotą nusižengimą, iš esmės yra pagrįstas, kadangi skundžiamame nutarime teisės aktas, kurio reikalavimus ji pažeidė, apskritai nenurodytas, taip pat nenurodyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, nulėmę žiauraus elgesio su gyvūnu ar gyvūno kankinimo požymius. Pažymėtina tai, kad pažeidimų, padarytų surašant administracinio nusižengimo protokolą ir jo pagrindu nutarimą, šalinimas yra ne teismo, o atsakingos institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, pareiga. 

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog žiaurus elgesys su gyvūnais ar gyvūnų kankinimas pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Šio administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia, kuri gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatytos tokios faktinės aplinkybės: D. G., kaip nurodė - matydama, kad jos prancūzų buldogo veislės šuo Musė prieš keletą dienų pradėjo kvėpuodamas švilpti ir dusti, 2018 m. birželio 2 d., 11.32 val. kreipėsi į veterinarijos kliniką „TOTO“, kur šuniui buvo skirtas medikamentinis gydymas ir dėl karšto oro rekomenduotina likti namuose, vengti pasivaikščiojimų dienos metu, vengti perkaitimo (b.l. 13), tačiau, kaip matyti iš minėtų duomenų, pareiškėja ne grįžo namo iš veterinarijos linikos, o nuėjo su šunimi į turgelį, kur vėliau, gavus pranešimą minėtą dieną 12.20 val. iš pašalinių asmenų apie netinkamą pareiškėjo elgesį, taip pat informaciją, kad su ja yra leisgyvis šuo, dėl ko reikia kažką daryti – į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, taip pat vėliau policijos pareigūnų iškviesta VšĮ „Vyšnių sodas“ darbuotoja I. V., kuri pareiškėjos šunį nuvežė į UAB „Vaidos klinika“ (veterinarijos kliniką), kur minėtos dienos vakare šuo buvo eutanazuotas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino D. G., kuri, kaip minėta, nurodė, jog po vizito į veterinarijos kliniką, iš taksi automobilio grįžtant namo išlipo anksčiau, nes jos šuniui važiavimas automobiliu sukelia stresą, todėl nuėjo į turgelį, kur yra pavėsis, kad šuo galėtų pailsėti. Pareiškėjos teigimu, ten tarp pareiškėjos ir jai nepažįstamo asmens įvyko konfliktas, dėl ko atvažiavo policijos pareigūnai ir gyvūnų globėjai, kurie atėmė iš jos šunį. Apklausta teismo posėdyje liudytoja VšĮ „Vyšnių sodas“ darbuotoja I. V. patvirtino teismui, kad iš pareiškėjos paimtas šuo buvo leisgyvis, negalėjo atsistoti, gulėjo, duso, negalėjo įkvėpti oro, į automobilį buvo atneštas ant rankų, įkeltas ir nuvežtas į veterinarijos kliniką. Liudytoja A. Z., dirbanti UAB „Vaidos klinika“ veterinarijos gydytoja, teismo posėdyje nurodė, kad atvežtos VšĮ „Vyšnių sodas“ darbuotojos kalytės būklė buvo kritinė, kalytė buvo su ūmiu dusulio priepuoliu, kalytės odos pažeidimų, sumušimų, žaizdų nepastebėta. Kalytei buvo suteikta pirmoji pagalba, teikta deguonies terapija, suleisti reikiami vaistai. Iš pradžių būklė laikinai stabilizavosi, tačiau vėliau pablogėjo, todėl gavus šeimininko leidimą telefonu, kalytė buvo eutanazuota. A. Z. manymu, kalytė buvo prižiūrėta, jos kailis geros būklės, kūno būklė gera, tačiau galimai ji turėjo lėtinio kvėpavimo problemas, susijusias su veislės ypatumais. Pareiškėjos teismui pateiktas gyvūno registracijos pažymėjimas bei pasas patvirtina, kad prancūzų buldogo veislės šuo Musė buvo nuolat prižiūrimas veterinarijos klinikoje bei skiepytas.

Šie byloje esantys duomenys neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu ar jį kankino (t. y. subjektyvioji pusė – tyčia buvo nukreipta būtent į siekį žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti). Pirmiausia, iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos šuo buvo nuolat prižiūrimas veterinarijos klinikoje dėl kvėpavimo problemų, susijusių su veislės ypatumais bei skiepijamas. Tai, be pateiktų dokumentų, patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja – veterinarijos gydytoja A. Z., kurios manymu, atvežtas prancūzų buldogo veislės šuo atrodė gražiai, kalytės odos pažeidimų, sumušimų, žaizdų nepastebėta, išoriškai atrodė prižiūrėtas, tik duso. Šios liudytojos teigimu, trumpasnukiai šunys turi kvėpavimo specifiką, jų žemyn nuslinkusios gerklos trukdo kvėpuoti; liudytojos nuomone, šiuo atveju buvo šuns turėtos lėtinės sveikatos problemos paūmėjimas; nurodė, kad atlikus kraujo tyrimą šuniui buvo nustatyta dehidratacija, t.y. didelis skysčių trūkumas, kuris išoriškai nesimatė. Liudytojos manymu, šiuo atveju dehidratacija vystėsi ilgesnį laiką, t.y. galėjo trukti kelias dienas, nes gyvūnui dūstant, jis netenka daug skysčių. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji prižiūrėjo šunį, iš esmės patvirtina ir pats faktas, jog šuniui pradėjus nebūdingai sunkiai kvėpuoti ir, kaip parodė, girdint kvėpavimo metu švilpimą, pareiškėja nurodytą dieną kreipėsi į veterinarijos kliniką, kur šuniui buvo suteikta medicininė pagalba.

Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, jog neblaivi pareiškėja, būdama karštu oru su sergančiu šunimi turgelyje (pastebėtina, jog kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, jog ji ten tik laukė, kol šuniui pagerės ir pan., kadangi yra duomenų, jog minėtoje vietoje ji toliau vartojo alkoholinius gėrimus, elgėsi neadekvačiai, kas galiausiai lėmė, jog buvo iškviesti policijos pareigūnai), nesilaikė veterinarijos gydytojo rekomendacijų vengti pasivaikščiojimų dienos metu ir tokį jos elgesį yra pagrindas laikyti nesuderinamu su atsakinga ir tinkama gyvūno priežiūra. Visgi tokių jos veiksmų vertinti kaip tyčinių (veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kad pareiškėja suvokė, kad ji žiauriai elgiasi su gyvūnu, jį kankina, numato, kad tai gali sukelti atitinkamas pasekmes, ir būtent tokių pasekmių nori arba nors ir nenori – tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti) – teismas neturi pagrindo. Atitinkamus D. G. veiksmus, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju galima vertinti tik kaip neatsargius – t. y. ji galėjo numatyti, kad dėl jos atitinkamų veiksmų (veterinarijos gydytojų rekomendacijų likti namuose, vengti dieną pasivaikščiojimų, vengti perkaitimo ir pan. nesilaikymo) gali atsirasti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Juolab atkreiptinas dėmesys ir į jau minėtą aplinkybę, jog apibrėžiant veiką, kuri, Institucijos nuomone, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 16 dalyje, nurodyta, jog D. G., nurodytu laiku ir vietoje, būdama neblaivi, su savimi turėjo prancūzų buldogo veislės šunį, kuris buvo nusilpęs, tampė jį už pavadžio, taip toliau trikdydama jo sveikatos būklę. Kaip minėta, liudytojai I. V. ir L. J., duodami parodymus, patvirtino faktą, jog tikrai pareiškėjos šuo buvo nusilpęs (leisgyvis), jam buvo būtina pagalba, be to, ir iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, jog asmuo kreipėsi būtent siekdamas pagalbos su pareiškėja buvusiam šuniui. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į atitinkamus reikšmingus laiko tarpus – minėta, kad pareiškėja nurodytą dieną 11.32 val. kreipėsi į veterinarijos kliniką, kur, kaip matyti iš išrašo, šuniui buvo suteikta tam tikra pagalba (kas, be abejo, irgi truko tam tikrą laiko tarpą), o jau 12.20 val. buvo gautas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą, ir po to pakankamai greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Taigi šiuo aspektu pažymėtinas itin neilgas laiko tarpas nuo kreipimosi į veterinarijos kliniką pagalbos iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą ir šuns iš pranešėjos paėmimo. Atitinkamai dėl nurodyto neilgo laiko tarpo kyla pagrįstos abejonės, jog būtent tuo metu pareiškėjos elgesys, apibrėžtas nutarime, – buvimas su šuniu lauke, priešingai veterinarijos gydytojo rekomendacijoms, galimai tampymas jo už pavadėlio (kaip minėta, pareiškėja buvo reikšmingai neblaivi) – galėjo lemti atitinkamas pasekmes šuns sveikatai, kas galėtų būti vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas (įvertinus jau minėtas aplinkybes, susijusias su netinkamai apibrėžta veika protokole bei nutarime bei jau minėtus argumentus dėl tyčios nebuvimo pareiškėjos veikoje).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, taip pat neįrodžius pareiškėjos veikoje visų įstatyme įtvirtintų konkretaus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje sudėties požymių, t.y. šio administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės - tyčios, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimas naikinamas toje dalyje, kuria D. G. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir administracinio nusižengimo byla D. G. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutraukiama, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nutarimas likusioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-755-2018 dalį, kuria D. G. pripažinta padariusi Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jį jai paskirta 500 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.

Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-755-2018 dalyje, kurioje D. G. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jai paskirta 80 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Ingrida Mikužytė