Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-120-282-2011].doc
Bylos nr.: A2.6.-125-136/2011
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Raseiniø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apsk.VPK Raseinių rajono policijos komisariatas institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems (ATPK 126 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinė byla Nr

                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-120-282/2011

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00131-2011-5

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 45.4.2.; 52.5.; 79.1.

(S)

                                                                      

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 8 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto M. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo M. R. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000 litų pinigine bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams; pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį 30 litų pinigine bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda M. R. paskirta 2030 litų piniginė bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams, ir

 

n u s t a t ė :

 

M. R. nubaustas už tai, kad jis 2009 m. birželio 4 d., 13.45 val., Raseinių rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 27,15 kilometre, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,27 promilių), jo nesuvaldė ir apsivertė. Eismo įvykio metu susižalojo pats, nepadarydamas kitiems žalos, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu M. R. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, kad nuobauda jam paskirta netesėtai ir nepagrįstai. Teigia, kad policijos pareigūnai administracinės teisės pažeidimo protokolą jam surašė remdamiesi savo pačių išvada, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be to, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dar nebuvo nė vieno įsiteisėjusio procesinio dokumento ikiteisminio tyrimo dėl eismo įvykio, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas, byloje. M. R. teigia, kad eismo įvykio metu kartu su juo važiavęs ir automobilį vairavęs V. V. iš įvykio vietos pasišalino, tačiau vėliau prisipažino vairavęs automobilį. Tyrimo metu V. V. keitė parodymus, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nagrinėjant administracinę bylą, V. V. vėl davė parodymus, kad jis vairavo automobilį, todėl apeliantas pateikė prokurorui prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

M. R. teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, jog sisteminis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką ir eigą, aiškinimas leidžia teismui padaryti išvadą, kad įrodymų rinkimo pareiga, administracinio teisės pažeidimo teisinis kvalifikavimas pagal surinktus įrodymus ir įstatymų reikalavimus atitinkančios administracinės nuobaudos paskyrimas pirmiausia tenka protokolą surašiusiam ir administracinę nuobaudą skiriančiam (bylą nagrinėjančiam) institucijos pareigūnui, o įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys, kuriais galima remtis nustatant, ar buvo padarytas pažeidimas ar ne. Be to, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys neturi teismui privalomosios galios, jie turi būti patikrinti.

Apelianto nuomone, jis yra nubaustas esant abejotiniems įrodymams, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad teismas nutarime nurodė, kad jis nepateikė patikimų įrodymų, kad nevairavo automobilio. Tačiau M. R. manymu, visos abejonės administracinėje byloje turi būti įvertintos jo naudai. Teigia, kad jis po autoįvykio buvo sunkiai sužalotas ir nieko neprisiminė, o visas aplinkybes smulkiai papasakojo V. V., bet teismas, nepatikrinęs jo parodymų, remdamasis nutarimais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, padarė išvadą, kad V. V. parodymai melagingi. Tačiau  V. V. nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje, nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, ne vieną kartą yra pažymėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, P. 27-31), kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Be to, teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise.

ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Taip pat teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Nagrinėjamoje byloje liudytojas V. V. davė M. R. teisinančius parodymus. M. R. tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje savo kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus neigė. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepateikė jokio šių parodymų vertinimo, neargumentavo, kodėl juos atmeta ir kodėl pripažino M. R. kaltu, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien nuoroda, kad M. R. kaltė padarius administracinius pažeidimus yra įrodyta baudžiamojoje byloje, iškeltoje R. R., Raseinių rajono apylinkės prokuroro nutarimu atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (13, 14 b. l.), Raseinių rajono apylinkės 2011 m. kovo 18 d. nutartimi (16-18 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi (19-21 b. l.). Tačiau iš skundžiamame nutarime paminėtų nutarimų bei nutarčių matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad V. V. paneigė vairavęs automobilį, ir nebuvo nustatyta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį vairavo V. V., o įrodymai, patvirtinantys, jog automobilį vairavo M. R., šiuose sprendimuose nėra išdėstyti. Administracinės bylos nagrinėjimo metu V. V. pripažinus, jog įvykio metu automobilį vairavo jis, teismas nepagrįstai rėmėsi vien sprendimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes jie pagrįsti priešingais V. V. parodymais.  Šiuo atveju teismas turėjo ištirti ir įvertinti kitus įrodymus, kurie  leistų vienaip ar kitaip įvertinti V. V. parodymus ir paneigtų arba patvirtintų M. R. kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų.

Pažymėtina ir tai, kad nors M. R. kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepripažino, tačiau nei policijos pareigūnai,  nei kiti asmenys, kurie gali ką nors žinoti apie administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą į teismo posėdį iškviesti nebuvo. Kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes yra be motyvų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o M. R. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                Virginija Žindulienė