ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovo) Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1035-251/2019 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ragda“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl statybos užbaigimo akto ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo bei valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių taikymo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos prokuroras (toliau – ir ieškovas), ginantis viešąjį interesą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ragda“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, UAB „Šiaulių vandenys“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas: 1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 27 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-60-151017-00176 (toliau – ir statybos užbaigimo aktas); 2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. sausio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini),nuomos UAB „Ragda““ (toliau – ir įsakymas); 3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria UAB „Ragda“ išnuomotas 0,6270 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis); 4) įpareigoti atsakovę UAB „Ragda“ savo lėšomis atlaisvinti minėtą žemės sklypą, pašalinant pastatą – sargo namelį, sutvarkyti žemės sklypą, pateikti duomenis Valstybinei įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Šiaulių filialui, kad pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo pastatu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; jeigu UAB „Ragda“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvintų žemės sklypo, pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini)bei pateikti prašymą VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui dėl pastato, daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su šiuo pastatu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro; 5) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apygardos prokuroras nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. gavo UAB „Simona house“ prašymą dėl sklypo nuomos teisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo ištyrimo, kuriuo buvo prašoma ištirti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos ir naudojimo teisėtumą bei imtis priemonių viešajam interesui apginti. Ieškovė atlikusi tyrimą nustatė, jog 0,6270 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)1992 m. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu R. M. prekybinei firmai „Asmi“ išnuomotas dešimties metų terminui ir R. M. prekybinė firma „Asmi“ įpareigota per 18 mėnesių nuo sutarties teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus (pakeista 1995 m. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi bei minėtas žemės sklypas išnuomotas iki 2003 m. ir statoma pagal Šiaulių m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus, žemėtvarkos tarnybos suderintus projektus); išnuomotas žemės sklypas suformuotas pagal 1993 m. parengtą žemės sklypo planą; pagal 1996 m. parengtą bei 2002 m. koreguotą automobilių stovėjimo – pardavimo aikštelės su autodetalių sandėliu projektą žemės sklype turėjo būti pastatyti: sargo namelis, karkasinis angaras – automobilių dalių sandėlis ir automobilių stovėjimo aikštelė.  2002 m. parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuose statiniai nepažymėti. Nuo (duomenys neskelbtini) R. M. prekybinė firma „Asmi“ pertvarkyta į atsakovę UAB „Ragda“. (duomenys neskelbtini) akto pagrindu atsakovė UAB „Ragda“ įregistravo nuosavybės teises į pastatą – sargo namelį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sargo namelio statyba pradėta 1996 m., baigta 2012 m. (pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą šio pastato statybos pradžios metai – 1996 m.; statybos pabaigos – 2015 m.). (duomenys neskelbtini) įsakymo pagrindu, atsižvelgiant į atsakovė UAB „Ragda“ prašymą, nutarta išnuomoti atsakovei UAB „Ragda“ 0,6270 ha ploto kitos paskirties minėtą žemės sklypą.

3.       Ieškovas nurodo, kad pastato – sargo namelio dalis statybos darbų atlikti negaliojant statybos leidimui. Taip pat, kad akto priėmimo metu atsakovė UAB „Ragda“ neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, nes pastatas – sargo namelis pastatytas valstybinės žemės sklype, kuris atsakovei UAB „Ragda“ teisės aktuose nustatytais būdais nebuvo perduotas valdyti ar naudoti (statybos užbaigimo procedūros negalėjo būti pradėtos). Be to, pastatas – sargo namelis (86,67 kv. m.; užstatymo plotas 216 kv. m. eksploatavimui be aukciono išnuomotas 0,6270 ha (6 270 kv. m.) valstybinės žemės sklypas) yra nesusijęs su atsakovės UAB „Ragda“ minėtame sklype vykdoma veikla ir šios veiklos plėtojimu. Nuo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl minėto žemės sklypo nebuvo sudaryta, tačiau šį laikotarpį juo naudojosi atsakovė UAB „Ragda“.  

4.       Atsakovė UAB „Ragda“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Ragda“ statybos leidimas išduotas 1996 m., kelis kartus pratęstas. Statybos darbai baigti 2003 metais. Pateikė mokėjimo nurodymus, kad UAB „Ragda“ nuo 2003 m. ir toliau mokėjo už valstybinės žemės Nuomą, nuomos mokestis priimtas, niekas nekvestionavo mokėjimų už žemės nuomą pagrįstumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Ragda“ nemokėjo už žemės sklypo nuomą.

5.       Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio patenkinimui neprieštaravo.

6.       Atsakovai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, UAB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimu – ieškinį atmetė.

8.       Spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. statybos užbaigimo aktą, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos leidimą vykdyti statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą, teismas konstatavo, kad statinio statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą.

9.       Atsižvelgęs į proceso metu apklaustų liudytojų A. S. ir A. D. parodymus, į tai, kad statybos patikrinimo akte nurodyta, kad statinys pastatytas prieš 10 metų, į tai, kad 2015 m. spalio 27 d. Statybos užbaigimo aktu (duomenys neskelbtini) Statybos užbaigimo komisija nustatė, kad kitos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai,  kad statinio statyba baigta, kad minėto akto pagrindu UAB „Ragda“ įregistravo nuosavybės teises į ginčo pastatą - sargo namelį, teismas konstatavo, kad statinys buvo pastatytas teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl nėra pagrindo panaikinti ab initio statybos užbaigimo aktą (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas nurodė, kad pagal valstybinės žemės nuomos sutarties metu galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, ir pagal šiuo metu galiojantį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatas - sargo namelis laikomas negyvenamuoju pastatu, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, ginčo pastatas turi kelias patalpas ir negali būti laikomas neaiškios funkcinės paskirties ar neapibrėžto naudojimo statiniu, kuriam apskritai negalėtų būti nuomojamas valstybinės žemės sklypas be aukciono.

11.       Teismo vertinimu, kol nėra parengto ir patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nėra galimybės nustatyti, koks būtų optimalaus dydžio valstybinės žemės sklypas pastatui-sargo nameliui eksploatuoti, ar būtų galima, ir kokia dalimi būtų galima sumažinti nuomojamą žemės sklypo plotą. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais ab initio sprendimo išnuomoti valstybinę žemę ir sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, tik sudarytų pagrindą inicijuoti žemės nuomos sutarties pakeitimą. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog priimtas administracinis sprendimas išnuomoti valstybinę žemę ir sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, viešąjį interesą ir sudaro pagrindą naikinti šiuos dokumentus, taikyti teisės į Žemės sklypą praradimo pasekmes, todėl šiuos ieškinio reikalavimus taip pat atmetė.

12.       Teismas pažymėjo, kad su prašymu į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl žemės sklypo nuomos teisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo ištyrimo kreipėsi UAB „Simona hause“, tačiau nagrinėjamu atveju viešasis interesas nėra pažeistas, todėl ieškinys atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13.       Apeliantas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1035-251/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

13.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 – 9 dalys); nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuluotos aiškinant šias teisės normas; netinkamai taikė ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas); taip pat teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 – 177, 185 straipsniai), todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

13.2.       Statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstrukciją, statinio remontą nagrinėjamu atveju – privalomas, t. y. pastato – sargo namelio statybos darbai be statybos leidimo buvo negalimi. Atsakovei UAB „Ragda“ 1996 m. buvo išduotas statybos leidimas, kuris galiojo iki 1997 m. , 1997 m. statybos leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 1998 m. bei iki 2003 m. (duomenys neskelbtini) (surašant ir/ar priimant statybos užbaigimo aktą) atsakovė UAB „Ragda“ neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, t. y. pastatas – sargo namelis pastatytas valstybinės žemės sklype, kuris teisės aktuose nustatytais būdais nebuvo perduotas UAB „Ragda“ valdyti ar naudoti. Dėl statybos užbaigimo akto negaliojimo nesant vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų teismas sprendime visiškai nepasisakė ir įrodymų nevertino.

13.3.       Atsakovė UAB „Ragda“ pagal 1996 m. parengtą ir 2002 m. koreguotą automobilių stovėjimo – pardavimo aikštelės su autodetalių sandėliu projektą išsinuomotame žemės sklype turėjo pastatyti pastatą – sargo namelį, karkasinį angarą – automobilių dalių sandėlį ir automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau atsakovė UAB „Ragda“ faktiškai pastatė tik sargo namelį (Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, statinio kategorija – neypatingas; baigtumo procentas – 100 proc.); žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl pastatas – sargo namelis, nesusijęs su atsakovės UAB „Ragda“ ginčo žemės sklype vykdoma veikla ir/ar jos plėtojimu (žemės sklype vyksta žvyro, smėlio, skaldos ir akmenų sandėliavimas). Teismas netyrė ir nevertino, ar valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimas sutampa su valstybinės žemės sklypo naudojimo būdu ir pobūdžiu, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu.

13.4.       Teismas neteisingai vertino, kad sargo namelis nėra inžinerinis statinys; tai kad statinys turi kelias patalpas, nesuteikia šiam statiniui aiškio funkcinės paskirties ir neapibrėžia jo naudojimo būdo.

13.5.       Žemės sklypas UAB „Ragda“ reikalingas ateityje numatomai veiklai vykdyti, yra parengti projektai dėl sargo namelio paskirties keitimo ir rekonstrukcijos, numatoma pastatyti asfaltuotą automobilių parkavimo aikštelę, elektros įkrovimo kolonėles, nors pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutartį statyba negalima.

13.6.       Teismas nesiaiškino, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas tam, kad būtų galima tinkamai pagal paskirtį eksploatuoti atsakovei priklausantį sargo namelį, nesiaiškino pastato naudojimo būdo bei kaip atsakovė naudojasi pastatu ir jam priskirta teritorija.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra, nurodo, kad apeliaciniame skunde ginčijamas Statybos užbaigimo aktas ne dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, nagrinėjamu atveju nėra duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo veiksmų teisėtumu.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, kad pastatas – sargo namelis buvo pastatytas teisėtai.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vakarų Lietuvos teisės skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, nes pastato – sargo namelio statybos darbai buvo pradėti turint galiojantį statybos leidimą, teisėtai.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.        Atsakovė raštu kreipėsi ir tuometinė Statybos inspekcija. raštu informavo, kad pastatytas pastatas – sargo namelis nėra savavališka statyba (t. y. Šiaulių apskrities valdytojo administracija išdavė statybos leidimą vykdyti statybos darbus žemės sklype; pastato – sargo namelio statyba baigta 2003 m.).

17.2.        Be to,  nesant registruoto statinio, negalėtų būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatoms.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ragda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Atsakovei statybos leidimas išduotas 1996 m. (kelis kartus pratęstas), galiojant valstybinės žemės nuomos sutarčiai. Pastato – sargo namelio statybos darbai buvo 1996 m. pradėti ir 2003 m. baigti galiojant Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai  sutarčiai, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas 6 270 kv. m. žemės sklypas iki 2003 m. (ši sutartis pakeitė 1993 m. sudarytą nuomos sutartį).

18.2.                      Prokuroras reiškia reikalavimus pagal UAB „Simona house“ pateiktą prašymą, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose – nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-137-772/2019 (e2- 454- 291/2020; 2-70-3-03700-2018-3) pagal ieškovės UAB „Simona house“ ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Ragda“. Taip pat UAB „Simona house“ pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išsinuomoti ginčo žemės sklypą.

19.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

20.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Byloje kilo ginčas dėl statybos užbaigimo akto ir valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo.

Dėl statybos užbaigimo akto

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi R. M. prekybinei firmai „Asmi“ 10 metų terminui išnuomotas 6270 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi (duomenys neskelbtini) R. M. prekybinei firmai „Asmi“ iki 2003 m. išnuomotas 6270 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini); sutarties 3 punkte nurodyta, jos žemės sklype gali būti statoma pagal Šiaulių m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus bei žemėtvarkos tarnybos suderintus projektus; sutartis keičia 1993 m. sudarytą nuomos sutartį. Šiaulių apskrities viršininko administracija R. M. prekybinei firmai „Asmi“ 1996 m. išdavė statybos leidimą vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype. Buvo numatyta pastatyti automobilių detalių sandėlį ir sargų postą bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių detalių sandėlio pastatas nebuvo pastatytas, o sargų posto pastatas pastatytas pagal A. U. TŪB „Siena“ parengtą ir 2002 m. S. R. įmonės koreguotą projektą. (duomenys neskelbtini) Statybos užbaigimo aktu Statybos užbaigimo komisija, sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos potvarkiu, nustatė, kad kitos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai ir nustatė, kad statinio statyba baigta.

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad statinys buvo pastatytas teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl nėra pagrindo panaikinti ab initio statybos užbaigimo aktą (duomenys neskelbtini).

24.       Šiaulių apygardos prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus (Kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad pastato statybos pradžios metai 1996 m., statybos pabaigos metai 2015 m., atsakovės UAB „Ragda“ akcininko R. M. raštišką pripažinimą, kad projekte numatyti statybos darbai baigti 2012 metais; žemės sklypo 2002 metų planą, parengtą atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriame nėra pažymėta jokių statinių) ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2015 m. (surašant ir/ar priimant statybos užbaigimo aktą) atsakovė UAB „Ragda“ neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, t. y. pastatas – sargo namelis pastatytas valstybinės žemės sklype, kuris teisės aktuose nustatytais būdais nebuvo perduotas UAB „Ragda“ valdyti ar naudoti.

25.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

26.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)statybos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilių detalių sandėlio pastatas nebuvo pastatytas, o sargų posto pastato statyba pagal A. U. TŪB „Siena“ parengtą ir 2002 m. S. R. įmonės koreguotą projektą, vertinant vizualiai ir pagal įmonės vadovės paaiškinimą, buvo baigta 2003 metais. Pastato kadastrinius matavimus atlikęs asmuo pastato statybos pradžios metus įrašė vadovaudamasis (duomenys neskelbtini). išduotu statybos leidimu, o pastato statybos pabaigos metus įrašė 2012, nes tais metais atliko pastato kadastro duomenų nustatymą, t.y. 2012 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matosi, kad statinys yra pastatytas. Byloje nėra įrodymų, jog pastato – sargo namelio statyba buvo pradėta statyti pasibaigus (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutarčiai (t. y. po 2003 m. balandžio 23 d.), taip pat, nebuvo pateikta įrodymų, kad pastato – sargo namelio statyba buvo baigta negaliojant išduotam statybos leidimui. Ginčo statyba nėra pripažinta savavališka, statinys jau yra registruotas viešame registre.

27.       Byloje aptariamus santykius reguliuoja Statybos įstatymas, statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos užbaigimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas deklaracijos (akto) apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra pasisakęs, kad statybos užbaigimo aktas turi būti paneigtas paaiškėjus, jog statybos metu nebuvo bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013). 

28.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Ragda“ pastato statybos metu turėjo statybos leidimą ir teisę naudotis valstybine žeme statiniui statyti (turėjo teisę įgyvendinti statytojo teises), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas statybos užbaigimo aktas (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas.

         Dėl valstybinės žemės nuomos  

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Ragda“ 1993 m. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo 6 270 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini)10 m. terminui; 1995 m. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties (duomenys neskelbtini)pagrindu ginčo žemės sklypą išsinuomojo iki 2003 m. Laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2016 m. valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove UAB „Ragda“ nebuvo sudaryta. (duomenys neskelbtini) UAB „Ragda“ kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini) NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos uždarajai akcinei bendrovei „Ragda“ nutarta išnuomoti UAB „Ragda“ 0,6270 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą(duomenys neskelbtini). 2016 m. Valstybinės žemės nuomos sutartimi (duomenys neskelbtini) UAB „Ragda“ išnuomotas 0,6270 ha ploto žemės sklypas(duomenys neskelbtini) 32 metų terminui.

30.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl NŽT Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini)įsakymo panaikinimo ir jo pagrindu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Šiaulių apygardos prokuroras su šiuo teismo sprendimu nesutinka, t.y keliamas ginčas dėl pastato (sargo namelio) savininko teisės naudotis valstybine žeme ir ją išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo ir įgyvendinimo.

31.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

32.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-491-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1993 m. žemės sklypo planą; 2015 m.  NŽT Šiaulių skyriaus sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Termesta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-120/2007). Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008). Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011; kt.).  Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB  sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. UAB „Start Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-232/2014).

35.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju svarbiausias klausimas yra, ar pagrįstai atsakovei UAB „Ragda“ išnuomotas valstybinės žemės sklypas, t. y. ar išnuomota 0,6270 ha teritorija atitinka realų 86,67 kv. m. statiniui naudoti pagal jo paskirtį būtinos žemės poreikį.

36.       Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau tekste ir Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Šiuo reikalavimu užtikrinamas racionalus ir teisėtas valstybinės žemės sklypų naudojimas. Aptarta teisinė reglamentacija rodo, kad žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ant ginčo valstybinės žemės sklypo atsakovei UAB „Ragda“ nuosavybės teise priklauso sargo namelis, jis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, naudojimo paskirtis-kita. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teisės normomis ir minėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad atsakovė, kaip statinio, esančio ant valstybinės žemės, savininkė, turi įstatymo garantuojamą ir ginamą teisę ne aukciono būdu nuomoti šiuo statiniu užstatytą ir jam eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypą (jo dalį), tačiau tik tokio ploto, kuris būtinas šiam statiniams pagal tiesioginę jo paskirtį eksploatuoti.

38.       Šiaulių apygardos prokuroras įrodinėja, kad atsakovės UAB „Ragda“ valdomam statiniui eksploatuoti buvo išnuomotas nepagrįstai didelio ploto žemės sklypas, neįvertinus jam naudoti pagal tiesioginę paskirtį būtino ploto ir taip pažeidžiant viešą interesą.

39.       Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kokia teritorija yra būtina joje esantiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti, o teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl teritorijų planavimo sprendinių keitimas teismo sprendimu, neatliekant viešojo administravimo procedūros, nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14 – 951/2007). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju įvertinus byloje keliamus klausimus, teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas atsakovės UAB „Ragda“ pastatui eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamu administraciniu aktu ir nuomos sutartimi atsakovei eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.

40.       Kaip jau minėta, žemės sklypas išnuomotas UAB „Ragda“ direktorės 2015 m. prašymu, kuri nurodė, kad prašo sudaryti žemės sklypo(duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nes įmonė yra registruota šiuo adresu ir turi nekilnojamąjį turtą. Ginčijamu įsakymu NŽT Šiaulių skyrius išnuomojo atsakovei UAB „Ragda“ 0,6270 ha ploto žemės sklypą (tą patį žemės sklypą, kuris buvo nuomojamas UAB „Ragda“ iki 2003 m. balandžio 3 d.). NŽT Šiaulių skyrius nurodė, kad ginčijamos žemės nuomos sutarties sudarymo metu neturėjo duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemės sklype UAB „Ragda“ nevykdo jokios veiklos ir pastato neeksploatuoja (raštas be numerio „Dėl informacijos pateikimo“). Atkreiptinas dėmesys, kad  to paties NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį (jame vyksta žvyro, smėlio, skaldos, akmenų sandėliavimas), neteisėtai, todėl šios aplinkybės NŽT skyriui buvo žinomos.

41.       Nagrinėjamu atveju byloje nepakanka duomenų, jog būtų galima patvirtinti faktą, jog visas ginčo sklypas yra naudojamas ir reikalingas jame esančiam pastatui eksploatuoti (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su NŽT argumentu, kad nebuvo pakankamo pagrindo valstybės lėšomis inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekiant padalinti žemės sklypą. Jau minėtose Taisyklėse nustatyta, kad būtent atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir nustatytas šios dalies plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).  

42.       Pažymėtina, kad iki 2003 metų ginčo žemės sklypas buvo nuomojamas atsakovei UAB „Ragda“ automobilių parduotuvės, vėliau - pardavimo aikštelės su autodetalių sandėliu statybai. Taigi valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – komercinės paskirties objektų statybai.  Atsakovė UAB „Ragda“ pastatė sargo namelį ir nuo 2003 metų balandžio mėnesio yra praradusi minėto žemės sklypo nuomos teisę sutartims pasibaigus. Šis valstybinės žemės sklypas trylika metų nebuvo nuomojamas ir naudojamas pagal paskirtį, priešingai byloje yra duomenų, kad žemės sklypas neteisėtai buvo naudojamas smėlio, žvyro, smėlio, skaldos, akmenų sandėliavimui. Ginčijama sutartimi valstybinė žemė išnuomota kitu pagrindu - esančio pastato eksploatavimui, žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių statyba negalima, todėl nuomos sutartis turėjo būti sudaryta griežtai laikantis imperatyviųjų valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant įrodymų, jog sargo nameliui eksploatuoti reikalingas visas ginčo žemės sklypas (o ne jo dalis), nėra pagrindo išvadai, kad lengvatinėmis sąlygomis nuomojamas sklypas turėtų būti nustatomas tokio dydžio, koks atsakovei UAB „Ragda“ buvo nuomojamas ankstesnėmis nuomos sutartimis.

43.       Teisės aktuose yra išvardintos sąlygos, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis yra sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.

44.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis pirmiau aptartu valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir nuosekliai formuojama jo aiškinimo bei taikymo teismų praktika, 13 metų valstybinės žemės sklypo nenuomojant ir nenaudojant pagal nustatytą paskirtį, nebuvo pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria atsakovė UAB „Ragda“ įgijo valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, neturėdama tam teisinio pagrindo, nes šio žemės sklypo poreikio jame esančiam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį nebuvo. Apibendrinant aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje priimant ginčijamą NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinta, ar statiniui eksploatuoti buvo būtinas viso ploto suformuotas žemės sklypas. Minėtą įsakymą pripažinus prieštaraujančiu įstatymo reikalavimams ir panaikinus, naikinama ir jo pagrindu sudaryta (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kadangi ją sudarant nebuvo laikomasi reikalavimo išnuomoti tokio ploto valstybinės žemės sklypą, koks yra būtinas jame esantiems statiniams pagal jų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ).

45.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamo įsakymo panaikinimas bei nuomos sutarties pripažinimas niekine, neatima atsakovės UAB „Ragda“ teisės įgyvendinti jai kaip statinio savininkui teisės į valstybinio žemės sklypo, būtino statiniui eksploatuoti, nuomą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai vertinant klausimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio eksploatavimui būtino žemės sklypo dydžio, turi būti atsižvelgiama į statinio tiesioginę naudojimo paskirtį, jam eksploatuoti būtiną žemės sklypo plotą, bei atsižvelgiama ir į proporcingumo bei protingumo principus. Be to, teismo sprendimas, priimtas vertinant konkrečią ginčo situaciją, nevaržo valstybinių institucijų kompetencijos įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl ginčo žemės statuso ir panaudojimo.

  Dėl procesinės bylos baigties

46.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir suformuotą teisminę praktiką, todėl nepagrįstai ieškinio reikalavimus dėl 2016-01-21 NŽT Šiaulių skyriaus įsakymo panaikinimo ir žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi aptartų valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir jį taikydama byloje nustatytoms aplinkybėms, turi teisinį pagrindą panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.   

         Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

47.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Ragda“ pateikė teismui prašymą priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatui už jo suteiktas paslaugas sumokėta suma – 1200 Eur. Įvertinus ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro patenkintus ir atmestus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Ragda“ atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra tenkintas, darytina išvada, kad sprendimas priimtas ne atsakovės UAB „Ragda“ naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria vertintas (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos UAB „Ragda““ ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimas ir dėl nurodytos dalies priimti naują sprendimą.

Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo(duomenys neskelbtini) nuomos UAB „Ragda““.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ragda“ išnuomotas 0,6270 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Teisėjos                                                            Rasa Bartašienė

                                                    Birutė Simonaitienė

                                                                                                                                 Irena Stasiūnienė