VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 2 d. gautas M. K. (toliau – pareiškėjas)  skundas (b. l. 1 – 6), kuriame pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-751(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš atsakovės VRM 990,62 Eur laikotarpyje nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Pareiškėjas teigia, kad valstybinės pensijos mažinimo pratęsimas nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d. prieštarauja konstituciniams principams, todėl sumažinta pensijos dalis turi būti kompensuota.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau pateikė dokumentų iš pareiškėjo pensijos bylos patvirtintas kopijas (b. l. 18 - 29).

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių atstovai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 57-58, 60). Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 30 d. gautas pareiškėjo pranešimas apie nedalyvavimą 2015 m. liepos 7 d. teismo posėdyje (b. l. 59).

Dalis bylos nutrauktina. Dalis skundo atmestina kaip nepagrįsta.

Ginčas byloje kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) atitinkamas 4 str. nuostatas, priteisimo.

Laikinojo įstatymo 4 str. bei 5 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 9 d. pažymos Nr. 11DP(P)-462 „Apie 2010–2013 pensijos dydį“ matyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija, apribota taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Pagal LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015 m. vasario 2 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog 3 metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. vasario 2 d. dar nebuvo pasibaigę.

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į LVAT praktiką ir įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. vasario 2 d., prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo toliau – ABTĮ) 101 str. 7 p.).

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog 3 metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. vasario 2 d. dar nebuvo pasibaigę.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai. Todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti sumažintos pensijos dalį bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 1D-751(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti nuo 2012 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusią pensijos nepriemoką, atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 gruodžio 31 d. sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nutraukti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                    Violeta Petkevičienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zaborovska