Civilinė byla Nr. e2-920-516/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00972-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurum domus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų G. L., A. L., L. L. ir K. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. R., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurum domus“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. L., A. L., L. L. ir K. L., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. R., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti kiekvienam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurum domus“ (toliau – bendrovė) po 40 000 Eur skolą (iš viso 160 000 Eur), po 1 293,28 Eur palūkanų (iš viso 5 173,12 Eur), 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 165 173,12 Eur vertės atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.
3. Ieškovai nurodė, kad R. L. ir atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. sudarė paskolos sutartį pagal kurią R. L. suteikė atsakovei 100 000 Eur paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taip pat R. L. ir atsakovė 2021 m. balandžio 13 d. sudarė paskolos sutartį pagal kurią R. L. suteikė atsakovei 60 000 Eur paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovė minėtų paskolų nustatytais terminais negrąžino. R. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovai, būdami R. L. įpėdiniais, priėmę palikimą, įgijo turtinę teisę reikalauti 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų grąžinimo iš atsakovės.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti, kadangi iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, jog atsakovė 2024 m. pardavė turimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė parduoda nekilnojamąjį turtą ir mažina aktyvus, nors 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų grąžinimo terminai yra pasibaigę. Be to, pagal internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) skelbimus, atsakovė šiuo metu pardavinėja tris nekilnojamojo turto objektus. Viešai pateikiamoje informacijoje nurodyta, kad atsakovės 2020 m. nuostolis sudarė 491 Eur, o 2021 m. nuostolis sudarė 14 976 Eur. Atsakovė nuo 2022 m. neteikia finansinės atskaitomybės, kas yra nesuderinama su asmens sąžiningumu. Taip pat viešoje informacijoje nurodyta, kad pas atsakovę dirba tik vienas darbuotojas, o atsakovės kredito rizika yra aukščiausia. Atsakovė, parduodama nekilnojamąjį turtą, elgiasi nesąžiningai, paskolų negrąžina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 165 173,12 Eur vertės atsakovei UAB „Aurum domus“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Bendra arešto suma neturi viršyti 165 173,12 Eur. Leido atsakovei atsiskaityti su ieškovais, mokėti mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus, darbuotojams darbo užmokesčius, naudoti banko sąskaitose esančias lėšas būtiniesiems poreikiams. Pavedė ieškovams kreiptis į antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovų pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Preliminariai įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas nusprendė, jog šiuo atveju ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
7. Teismas atsakovės veiksmus dėl parduoto ir pardavinėjamo nekilnojamojo turto objektų, duomenis apie atsakovės nuostolius bei aplinkybę, kad bendrovėje dirba vienas darbuotojas įvertino kaip nesąžiningus. Teismas akcentavo, kad paskolų grąžinimo terminai suėjo 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d., bendra atsakovės negrąžinta skolos pagal paskolos sutartis suma sudaro 160 000 Eur, ieškovams perėjo R. L. turtinės teisės reikalauti atsakovės skolos grąžinimo. Atsakovė 2024 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 950 pardavė 283/1627 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 10057/27616 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė 2024 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 949 pardavė 192/1627 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 505/1726 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1674 pardavė 123/1627 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 405/883 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovė 2025 m. gegužės mėn. laikotarpiu pardavinėjo tris nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtus veiksmus atsakovė atliko jau po paskolos sutartimis nustatytų paskolos grąžinimo terminų. Gautos už parduotus nekilnojamojo turto objektus sumos skolos dengimui atsakovė nepanaudojo ir skolos ieškovams negrąžino, todėl tokius atsakovės veiksmus, kai ji žinojo apie pasibaigusius skolos grąžinimo terminus ir turimą grąžinti skolą, nevykdė prievolės ieškovams, o, priešingai, perleido savo turtą tretiesiems asmenims bei toliau siekė realizuoti kitą nekilnojamąjį turtą, teismas įvertino kaip atsakovės ketinimą išvengti skolos išieškojimo ateityje, kas nėra suderinama su sąžiningu atsakovės veikimu.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo apsunkinimui, tačiau atsakovės turtinė padėtis gali būti vertinama kaip papildoma aplinkybė, kuri kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Iš VĮ Registrų centras duomenų teismas nustatė, kad atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2021 m. Lyginant 2020 m. ir 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad atsakovė 2020 m. baigė turėdama 491 Eur nuostolį, o 2021 m. – jau 14 976 Eur nuostolį. Už 2022 m.–2025 m. atsakovė duomenų VĮ Registrų centrui nebeteikė, todėl teismas nusprendė, kad tokiais veiksmais atsakovė siekia nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį bei šiuos veiksmus laikė nesąžiningais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Aurum domus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškinyje nenurodytos ginčui svarbios aplinkybės dėl paskolų sutarčių termino pratęsimo šalių susitarimu. R. L. buvo bendrovės akcininkas, kuris investavo lėšas į atsakovės vykdomus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos projektus, o juos įgyvendinus, atitinkamai turėjo gauti savo pelno dalį. Paskolų sutartys, suėjus skolų grąžinimo terminui, buvo pratęstos R. L. ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais, už naudojimąsi jomis, atsakovė mokėjo 2,5 proc. metines palūkanas, o R. L. iki pat savo mirties niekada nereikalavo grąžinti suteiktas paskolas. Paskolos bendrovės akcininkui turėjo būti grąžintos paskiausiai, pardavus nekilnojamąjį turtą. Atsakovė ir R. L. buvo susitarę, kad už suteiktas paskolas su juo bus atsiskaityta paskutiniu likusiu dalinės apdailos vienbučiu gyvenamuoju namu, todėl R. L. pretenzijų nereiškė. Dėl nurodytų aplinkybių paskolų grąžinimo terminas nėra pasibaigęs. Taip pat R. L. ir atsakovė su UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ 2023 m. gruodžio 29 d. sudarė subordinavimo sutartį, kuria buvo atidėtas visų atsakovės įsipareigojimų vykdymo terminas. Bendrovė ir UAB ,,Kredito garantas“ 2025 m. sausio 29 d. sudarė paskolos sutartį, siekdama greičiau užbaigti vienbučių gyvenamųjų namų, kurie 2025 m. sausio 29 d. buvo įkeisti, statybos projektą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybę, kad nekilnojamojo turto pardavimas liudija atsakovės nesąžiningumą, kadangi paskolų grąžinimo terminas nėra pasibaigęs, o su R. L. buvo susitarta, jog su juo bus atsiskaitoma turtu, t. y. paskutiniu likusiu vienbučiu gyvenamuoju namu. Atsakovė nesiekia sumažinti turimo turto vertės, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, priešingai – atsakovės pagrindinė veikla yra būtent gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir jų pardavimas. Ieškovai nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
9.3. Atsakovė bendravo su ieškovų atstovu, teikė prašomą informaciją ir paaiškinimus dėl paskolų grąžinimo. Atsakovės direktorius ieškovų atstovui nurodė buvusį akcininkų susitarimą dėl atsiskaitymo pagal paskolos sutartis. Paskolų buvimo ar jų negrąžinimo fakto neneigė, kaip ir pareigos tokias paskolas grąžinti, tačiau ieškovai nesitardami dėl paskolų grąžinimo tvarkos, pateikė teismui ieškinį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei yra daroma žala, nes jos veikla yra visiškai sustabdyta.
9.4. Finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimas ir pateikimas VĮ Registrų centrui už 2024 metus užtruko dėl akcininko mirties fakto bei paveldėjimo procedūrų tvarkymo. Bendrovės veiklos pradžioje (įsteigta 2020 m. gruodžio 2 d.) patiriama daug išlaidų, tad ir nuostolis metų pabaigoje yra visiškai normalus. Atsakovė neslepia finansinių duomenų, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami kredito įstaigoms, kurios vertino bendrovės mokumą. Kadangi paskolos buvo suteiktos, sudaryti susitarimai, hipotekos sandoriai, akivaizdu, jog bendrovės veika nėra nuostolinga ir nėra rizikinga. Bendrovės turto rinkos vertė sudaro 910 000 Eur, kuri realiai dėl investicijų į turtą yra dar didesnė, o skola hipotekos kreditoriui sudaro 452 400 Eur, tad skirtumas yra 457 600 Eur. Jų pakanka atsiskaityti su ieškovais (165 173,12 Eur). Bendrovės 2025 m. sausio 29 d. sudaryta paskolos sutartis su UAB „Kredito garantas“ suteikė galimybę gauti lėšų statybų užbaigimui minėtame projekte.
9.5. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, varžančios atsakovės teises daugiau nei yra būtina, atsakovė negali vykdyti komercinės veiklos ir turimo turto naudoti pagal paskirtį. Atsakovės vykdoma veikla yra sustabdoma, tai turės įtakos jos gaunamoms pajamoms. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. negalėjo sudaryti iš anksto suderinto pardavimo sandorio dėl vienbučio, esančio (duomenys neskelbtini), todėl bendrovei tikėtinos neigiamos finansinės pasekmės dėl pirkėjų sumokėtų avansų grąžinimo bei baudų sumokėjimo.
10. Ieškovai G. L., A. L., L. L. ir K. L., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. R., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Aurum domus“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Aplinkybė, kad R. L. buvo bendrovės akcininkas yra niekaip nesusijusi su skolų grąžinimu pagal paskolų sutartis. Be to, R. L. priklausė 750 vnt., o ne 500 vnt. atsakovės akcijų. Bendrovės direktorius ieškovų atstovui pateikė vertybinių popierių sąskaitos išrašo kopiją tik dėl 500 vnt. R. L. priklausančių bendrovės akcijų, o likusių 250 vnt. vertybinių popierių sąskaitų išrašo nepateikė. Tokiais veiksmais trukdoma ieškovams paveldėti bendrovės akcijas ir dalyvauti jos valdyme, todėl šie atsakovės veiksmai yra nesąžiningi. Atsakovė išparduoda nekilnojamąjį turtą siekdama pasisavinti lėšas, išvengti atsiskaitymo su ieškovais tiek pagal paskolų sutartis, tiek kaip su akcininkais, todėl mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ar jas panaikinus, atsakovė neturės galimybių grąžinti skolą.
10.2. Paskolų sutarčių 1.6 papunktyje nurodyta, kad 160 000 Eur atsakovei skolinamos nekilnojamojo turto vystymo projektų finansavimui. Paskolų sutarčių grąžinimo terminas nebuvo pratęstas, kadangi toks pratęsimas turėjo būti sudarytas raštu. Vien tai, kad R. L. nereikalavo paskolų grąžinimo suėjus terminui, nereiškia, kad terminas buvo pratęstas. Palūkanų mokėjimas yra esminė paskolos sutarties sąlyga, todėl tai nesudaro pagrindo išvadai, kad palūkanų mokėjimas prasitęsė paskolos grąžinimo terminą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskolų sutarčių terminai buvo pratęsti.
10.3. Atsakovė nebeturi įsipareigojimo pagal su UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ sudarytą paskolos sutartį, tačiau turi įsipareigojimą pagal su UAB ,,Kredito garantas“ sudarytą paskolos sutartį. Tarp atsakovės, UAB ,,Kredito garantas“ ir R. L. subordinavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl atsiskaičius su UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, R. L. įgijo teisę iš atsakovės reikalauti ginčo paskolų grąžinimo.
10.4. Atsakovė parduodama namus, tačiau su ieškovais neatsiskaito. Išpardavus visą turtą, ieškinio tenkinimo atveju nebus galimybės atsiskaityti su ieškovais. Atsakovė nebendradarbiauja su ieškovais, kadangi neteikia vertybinių popierių sąskaitos dėl R. L. priklausančių akcijų išrašų originalų. Atsakovė neteikia VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės nuo 2022 m., t. y. nepateikta finansinė atskaitomybė už 2022 metus, 2023 metus ir 2024 metus, todėl šių duomenų nepateikimas nepagrįstai aiškinamas R. L. mirtimi. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti nepasirašyti 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentai ir juose nurodyti duomenys neturi juridinės galios, be to, 2024 m. finansinėje atskaitomybėje yra fiksuoti 79 135,65 Eur dydžio nuostoliai. Atsakovės vykdoma veikla yra nuostolinga. R. L. priklauso mažiausiai 20 proc. bendrovės akcijų, todėl bendrovės finansinė atskaitomybė turėtų būti tvirtinama akcininkų susirinkime, tačiau atsakovė apsunkina ieškovų galimybę dalyvauti bendrovės valdyme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. turto ir piniginių lėšų, atitinkančių ieškinio sumą, areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė bendrovės įstatus, VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą, akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, ,,Swedbank“, AB sąskaitos išrašą, subordinavimo sutartį Nr. 16-2312-10, bendrovės akcininkų sprendimą, UAB ,,Kredito garanto“ ir bendrovės 2025 m. sausio 29 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 29661, sutartinės hipotekos sutartį, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-24-12-10-I60, bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. balansą, bendrovės 2025 m. liepos 31 d. balansą, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2024 m., bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d., pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, elektroninius laiškus tarp advokato K. V. ir bendrovės direktoriaus G. R.
15. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, vertybinių popierių sąskaitos išrašą, advokato padėjėjo M. V. elektroninį laišką.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
17. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus užtikrina teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantei nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis), todėl paminėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui objektyviai nebuvo galimybės. Ieškovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti paminėti įrodymai, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi jie gauti prieš pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien įrodymų pridėjimas prie procesinių dokumentų nereiškia, jog šalys juos prašo priimti į bylą: tiek apeliantė, tiek ieškovai nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymų priimti naujus įrodymus ir nepagrindė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo pateikiant atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, taip pat ieškovai nenurodė dėl kokių aplinkybių negalėjo minėtų dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui, nors jais disponavo prieš pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys nepateikė prašymų bei nemotyvavo išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo poreikio, apeliacinės instancijos teismas apeliantės ir ieškovų pateiktų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 19 punktas).
21. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021, 14 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimą. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, todėl preliminariai įvertinus ieškovų nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų sutarčių įvykdymo terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais, atsakovė mokėjo palūkanas, paskolų grąžinimas turėjo būti atliekamas tik po nekilnojamojo turto objektų pardavimo, subordinavimo sutartimi buvo atidėtas visų atsakovės įsipareigojimų vykdymo terminas iki tol, kol bus pilnai atsiskaityta su kitais atsakovės kreditoriais, todėl įsipareigojimų įvykdymo terminas pagal paskolų sutartis nebuvo pasibaigęs.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai, būdami R. L. įpėdiniais, priėmę R. L. palikimą ir įgiję turtines teises, pareiškė ieškinį atsakovei dėl tarp atsakovės ir R. L. 2020 m. gruodžio 18 d. bei 2021 m. balandžio 13 d. sudarytų paskolos sutarčių įvykdymo, pagal kurias bendra paskolų suma siekė 160 000 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė minėtas paskolų sutartis, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, paveldimo turto apyrašą, liudijimą apie palikimo priėmimą ir kitus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai ieškinyje aiškiai įvardijo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio pagrindas). Ieškinys atitinka turinio ir formos reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Atlikus preliminarų ieškovų pareikšto ieškinio vertinimą nustatyta, kad ieškovai, būdami R. L. įpėdiniais ir priėmę palikimą, turi pagrindą pareikšti ieškinį atsakovei dėl 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų sutarčių įvykdymo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šių paskolų įvykdymo terminai, nurodyti sutartyse, yra pasibaigę, suteiktos paskolos pagal minėtas paskolų sutartis nėra grąžintos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
24. Apeliantė atskirajame skunde taip pat dėsto aplinkybes, susijusias su 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų sutarčių įvykdymo termino pratęsimu konkliudentiniais veiksmais, subordinavimo sutarties sudarymu bei susitarimu pirmiausia parduoti nekilnojamojo turto objektus, taip pat palūkanų mokėjimu. Pažymėtina, kad aplinkybių, susijusių su 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų sutarčių termino (ne)pratęsimu, vertinimas, kokį pateikia apeliantė atskirajame skunde, yra susijęs ne su preliminariu ieškinio pagrįstumo vertinimu, bet jau su ieškinio pagrįstumo iš esmės vertinimu, kuris bus atliekamas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. atliekant faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų išsamų įvertinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos egzistavimą laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste, netiria ir nevertina aplinkybių, susijusių su atskirajame skunde nurodomu ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu.
25. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. ieškovų ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
26. Vien preliminarus ieškinio pagrįstumas nėra pakankamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti konstatuota ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl toliau bus vertinama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – nustatymo pagrįstumas.
27. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018, 13 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nesąžiningumą nustatė įvertinęs VĮ Registrų centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija, pagal kurią apeliantė nuosavybės teise priklausantį turtą 2024 m. pardavė tretiesiems asmenims, taip pat įvertinęs internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis apie apeliantės 2025 m. gegužės mėn. laikotarpiu parduodamus tris nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės veiksmai, kai ši, žinodama faktą apie pasibaigusius skolos grąžinimo terminus ir turimą grąžinti skolą, nevykdo prievolės ieškovams, o, priešingai, perleidžia savo turtą tretiesiems asmenims bei toliau siekia realizuoti kitą nekilnojamąjį turtą, rodo jos ketinimą išvengti skolos išieškojimo ateityje, o tai nėra suderinama su sąžiningu atsakovės veikimu.
29. Apeliantės teigimu, nekilnojamojo turto objektų pardavimas yra pagrindinė bendrovės veikla, todėl bendrovės veiklos vykdymas negali būti siejamas su siekiu sumažinti turimo turto vertę bei nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės nesąžiningumo šiuo aspektu.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie asmens (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022, 26 punktas).
31. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas teisniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021, 22 punktas).
32. Ieškovų kartu su ieškiniu pateiktas VĮ Registrų centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad apeliantė 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. pardavė nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. Taip pat internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 28 d. duomenys patvirtina, kad apeliantė parduoda nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė teigia, kad šio nekilnojamojo turto pardavimas yra atliekamas ne siekiant sumažinti bendrovės turtą (jo vertę), o vykdant įprastinę komercinę veiklą, apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius, nepagrindžiančius skundžiamos nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo. 2020 m. gruodžio 18 d. paskolos sutarties įvykdymo terminas, nustatytas sutartyje, pasibaigė 2022 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties – 2023 m. gruodžio 31 d. Apeliantė pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą pardavė 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d., o nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) duomenis, pardavinėjo 2025 m. gegužės 28 d. (t. y. ir po to, kai buvo informuota apie kreditoriaus R. L. mirtį). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantei žinant apie savo prievoles mirusio kreditoriaus įpėdiniams, ji ir toliau siekė perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, nors elgdamasi sąžiningai, nuo tokių veiksmų turėjo ir galėjo susilaikyti, kol nebuvo išspręsti atskaitymo su kreditoriaus įpėdiniais klausimai (net ir tuo atveju, jeigu su pačiu kreditoriumi buvo sudaryti susitarimai, kuriais buvo pakeisti prievolių įvykdymo terminai, ką, minėta, teismas galės nustatyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, kreditoriaus pasikeitimo aplinkybė lemia, kad elgdamasis sąžiningai, skolininkas turėtų susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sumažinti naujųjų kreditorių galimybes atgauti skolą).
33. Kaip buvo nurodyta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningai atliekamus veiksmus, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1026-516/2022, 27 punktas). Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-790/2021, 18 punktas). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018, 12 punktas).
34. Įvertinus, kad pagal 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. paskolų sutartis paskolos juose nurodytais terminais nebuvo grąžintos, o apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas ne tik buvo perleistas, bet ir toliau yra perleidžiamas (siekiama jį perleisti), tai sudaro pagrindą konstatuoti apeliantės nesąžiningus veiksmus, siekiant sumažinti turimo turto masę ir taip apsunkinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė ir nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimas yra pagrindinė bendrovės veikla, kad pasiekus reikiamą vienbučio gyvenamojo namo statybos baigtumą, jie yra parduodami, tai nepaneigia galimo skundžiamoje nutartyje konstatuoto atsakovės nesąžiningumo: šios apeliantės abstrakčiai nurodomos aplinkybės nepagrindžia, kad pardavus turtą, gautos lėšos buvo panaudojamos bendrovės veikloje, kad jomis buvo finansuojama kitų nekilnojamojo turto objektų statyba ir pan. (ypač įvertinant tai, kad atsakovė bendrovės veiklai, t. y. turto statybai lėšas nuolat skolinasi ne tik iš akcininko, bet ir iš kredito įstaigų ar sutelktinio finansavimo platformų). Pažymėtina, kad toks vertinimas atitinka ir aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023, 27 punktas). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atliekamas turto perleidimas tretiesiems asmenims, žinant apie neįvykdytas prievoles ieškovams, patvirtina ketinimą išvengti skolos išieškojimo ateityje, kuris nėra suderinamas su sąžiningu veikimu.
35. Dėl apeliantės teiginių, kad jai yra daroma žala, kadangi jos veikla yra sustabdyta, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turto ir piniginių lėšų areštą taikė 165 173,12 Eur ribose, t. y. ieškinyje pareikštų reikalavimų apimtyje. Tai reiškia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo areštuotas visas apeliantės turtas ir piniginės lėšos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, visa bendrovės vykdoma veikla būtų sustabdyta. Be to, kaip pati apeliantė nurodo atskirajame skunde, bendrovės turimo turto rinkos vertė šiuo metu yra didesnė negu 910 000 Eur, vadinasi, turto ir piniginių lėšų areštas 165 173,12 Eur ribose neapribojo apeliantės galimybės disponuoti visu turimu turtu, kurio rinkos vertė, pasak apeliantės, yra žymiai didesnė nei byloje pareikšti ir skundžiama nutartimi užtikrinti ieškinio reikalavimai. Sutiktina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantė gali patirti tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, tačiau pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų ribose, nėra pagrindo pripažinti, kad visa bendrovės vykdoma veikla dėl to yra apribota.
36. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad ji bendravo su ieškovų atstovu, teikė prašomą informaciją, tačiau ieškovai, nesitardami dėl paskolų grąžinimo tvarkos, kreipėsi į teismą, akcentuotina, kad tokiu būdu ieškovai realizavo teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovų kreipimasis į teismą dėl jų manymu pažeistų teisių ir (ar) interesų gynimo, nors prieš kreipiantis į teismą ieškovų atstovas bendravo su apeliante dėl ginčo paskolų sutarčių, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ieškovų elgesys.
37. Apeliantės teigimu, ji savo turtinės padėties neslėpė, o finansinės atskaitomybės nepateikimą VĮ Registrų centrui už 2024 metus lėmė akcininko R. L. mirtis. Šie atskirojo skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais. Apeliantė finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui paskutinį kartą pateikė 2021 m. Finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė neteikė nuo 2022 m. bei nenurodė priežasčių dėl kurių ji šių dokumentų negalėjo pateikti už 2022 m. ir 2023 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akcininko R. L. mirtis (duomenys neskelbtini) taip pat negalėjo būti kliūtimi pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m., nes pareiga juos pateikti tenka bendrovės vadovui, o ne akcininkui.
38. Vertinant apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis, abejotina dėl tikrosios apeliantės turtinės padėties, kadangi ji 2020 m. patyrė 491 Eur nuostolį, o 2021 m. – 14 976 Eur nuostolį, bendrovė veikia 5 metus, ir, nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jos veikla nėra nuostolinga, ji turi turto, tačiau tuo pačiu apeliantė nurodo, kad su UAB ,,Kredito garantas“ 2025 m. sausio 29 d. sudarė paskolos sutartį, kuri padėjo toliau vykdyti veiklą. Šiuo atveju bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų sąmoningas neteikimas 2022 m., 2023 m. ir 2024 m., bei patirti nuostoliai 2020 m. ir 2021 m. sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės turtinė padėtis, vertinant ją kartu su pirmiau aptartais veiksmais, realizuojant bendrovės turtą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pripažintini riziką teismo sprendimo įvykdymui lemiančiais (didinančiais) veiksniais.
39. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
40. Įvertinus tai, kad apeliantė realizuoja nekilnojamąjį turtą taip mažindama turimo turto masę, bei tai, kad apeliantė slepia duomenis apie savo tikrąją turtinę padėtį, darytina išvada, kad tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, todėl egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. turto ir piniginių lėšų areštas ieškinio reikalavimų ribose, šiuo atveju yra atitinkančios teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus.
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai to nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė