Civilinė byla Nr. e2-3308-367/2020

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01147-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.4.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. V.,

atsakovams A. G., E. G., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. G., E. G., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti solidariai iš  atsakovų E. G. ir A. G. 384,30 Eur turtinę žalą, 21,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad 2019 m. vasario 3 d. nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritęs sniegas sulaužė tvoros, juosiančios žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), konstrukciją. Įvykio metu šis turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 384,30 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką.

Kadangi pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai, todėl jie yra atsakingi už draudėjui padarytą žalą. Ieškovė pagal galiojančius teisės aktus turi atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovės draudėjui padarytą žalą. Ieškovė pretenzija ragino atsakovus geruoju atlyginti žalą, tačiau atsakovai iki šios dienos turtinės žalos nėra atlyginę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad į bylą pateikė lokalinę sąmatą, kuri sudaroma programos pagalba, suvedant reikalingų atlikti darbų kiekius ir taip gaunamos išlaidos reikalingos remontui. Tai ne ieškovo sukurta programinė įranga, bet ministro įsakymu patvirtinta kompiuterinė programa, kuria naudojasi tiek draudimo bendrovės tiek sąmatininkai. Draudėjas gavęs išmoką neprivalo remontuotis. Be to atsakovai neginčija pačio fakto, tik ginčija žalos dydį, tačiau nepateikė teismui žalos dydį paneigiančių įrodymų.

Atsakovai E. G. ir A. G. pateikė atsiliepimus kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tvora medinė, stovinti daugybė metų ir sutrūnėjusi. Sniegas pažeidė tik du supuvusios tvoros segmento elementus, kuriuos ir tereikėjo sutvirtinti, kad tvorai būtų sugražinta pirminė būklė.

Ieškovė apskaičiavo ne turto remonto kainą, kaip nurodo ieškinyje, o naujos tvoros padarymo kainą. Klaidingai nurodo, kad buvo sulaužyti lietvamzdžiai ir jų laikikliai, išlaužti akmeniniai laikikliai akmeniniuose stulpuose.

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad prieš 4 metus pradėjo statyti namą. Kaimynas pareiškė, kad tvora supuvusi ir reikia pakeisti. Jis pasakė, kai statyba eis į pabaigą, tada šią problemą spręs. Kaimynas paskambino ir pasakė, kad nukrito sniegas nuo atsakovo namo stogo. Pravažiavo, ta tvora pakibusi, praėjo 2-3 mėnesiai iš draudimo gavo laišką, kad turi sumokėti ieškiniu prašomą priteisti sumą. Tada jis apžiūrėjo tvorą, nufotografavo ir nusiuntė ieškovei nuotraukas. Draudimas atsiuntė atsakymą, kad bus su juo susisiekta. Tą laišką išsiuntė penktadienį iki pietų, o šeštadienį jau tvora nuimta. Akivaizdžiai buvo pašalinta tvora, kad nereikėtų nieko žiūrėti, kad jos niekas nematytų. Ieškovės paskaičiuota suma yra ne atstatomoji vertė, o jos naujos padarymo ir tai yra 3-4 kartus padidinta. Kas tą tvorą atstatė su juo bendravo, tai šitos tvoros atstatymas kainuoja iki 130 eurų. Tada rašė antrą laišką, kodėl likvidavo tuos padarinius taip greitai, jam niekas nepaaiškino. Po kiek laiko prašė draudimo atsiųsti sąmatą už ką jis turi mokėti tokią sumą. Praėjo metai, jis viską ištrynė, skaito praėjus metams senaties terminai pasibaigė, visus popierius išmetė. Praėjus pusantrų metų nuo įvykio gavo skambutį ar sumokėjo. Savininkas užsisakė naują tvorą ir pakeitė ir tą ir dar 4 tarpus tvoros. Tvoros likutinė vertė labai nežymi. Jei reiktų šią tvorą suremontuoti, tai reikėtų vieno 2 metrų medinio pagalio ir 6 vinių. Keli eurai tvoros remontas. Tvoros savininkas už gautus pinigus padarė dar tris segmentus.

Atsakovė E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei, kad visus ūkinius reikalus tvarko jos sutuoktinis atsakovas A. G..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turėtų būti suėjusi ieškinio senatis, nors jis nėra teisininkas, tačiau mano, kad tokiems reikalavimams turėtų būti vienerių metų senatis. Tačiau teismas pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis, todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl žalos atlyginimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovės ir liudytojo R. C. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 26 d. su liudytoju R. C. sudarė Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu išduotas liudijimas TAI Nr. 271533268 (pakeitimas galioja nuo 2019 m. sausio 26 d.), pagal kurią nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. apdraudė pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). G. B. draudimo sutarčiai, 2019 m. vasario 3 d. sniego nuošliauža sugadino ieškovo apdraustą turtą - tvorą. Ieškovė vadovaudamasis lokaline sąmata liudytojui išmokėjo 384,30 Eur draudimo išmoką ir 2019 m. balandžio 2 d. pateikė pretenzijas atsakovams. Nors atsakovas nurodo, kad siuntė laišką ieškovei su nuotraukomis bei reikalavo atvykti, pateikti tikslius duomenis kaip buvo apskaičiuota išmokėta suma, tačiau tai pavirtinančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK

Byloje esantys įrodymai – būsto draudimo liudijimas, lokalinė sąmata, draudiminio įvykio pranešimas apie žalos atlyginimą  ir išrašas iš ieškovės sąskaitos patvirtina, kad draudėjui R. C. padaryta 384,30 Eur žala, nes buvo sugadintas jam priklausantis turtas – dalis tvoros, kurią ieškovė visiškai atlygino ir įgijo reikalavimo teisę į asmenį dėl kurio kilo žala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007).

Byloje nustatyta, kad įvykio metu atsakovai buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, o būtent nuo šio namo nukritęs sniegas ir sugadino R. C. turtą.  Be to, pažymėtina, kad šio fakto neginčija ir patys atsakovai. Tačiau atsakovai ginčija prašomą priteisti sumą, nurodydami, kad tvora buvo sena, sutrūnijusi, ją suremontuoti realiai reikėjo minimalių išlaidų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo, pabrėžė jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą, paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą. Minėtoje Kasacinio teismo nutartyje teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, remiantis CPK suformuluotomis taisyklėmis.

Ieškovė prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 384,30 Eur padarytą žalą, pateikė teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus: draudiminio įvykio nuotraukas iš kurių matyti išlaužtas medinės tvoros segmentas, nulaužtas lietvamzdis, lokalinę sąmatą sudarytą pagal 2018 m. kainas. Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad žalos dydis paskaičiuotas už 2,6 m. ilgio tvoros segmentą, o ne už visą kaip nurodo atsakovas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino, kad pasikeitė visą tvorą, tačiau gavo primokėti dalį sumos. Tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė niekaip nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad lokalinėje sąmatoje pateikta visos naujos tvoros kaina.

Atsakovas taip pat nurodo, kad buvo pažeisti tik du tvoros elementai, tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tvora lūžusi keliose vietose, išlūžusios vietos, prie kurių buvo pritvirtinti tvoros segmento laikikliai, lūžęs lietvamzdis. Šios visos aplinkybės užfiksuotos nuotraukose pateiktose teismui.

Teismo nuomone, ieškovės pateikti į bylą įrodymai, patvirtina faktą, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir, kad ieškovė turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog visi ieškovės sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Tuo tarpu atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytą apskaičiavimo būdą (CPK 178 straipsnis). Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad bendravo su gamintojais, kurie nurodė, kad tokios tvoros vieno metro kaina 40-50 Eur, taip pat nurodė, kad tvora nusidėvėjusi ir jos vertė 15 Eur, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų šiuos jo paskaičiavimus pagrindžiančius įrodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. C. prieš kreipdamasis į ieškovę dėl draudiminio įvykio, informavo atsakovą, kad jo turtas apdraustas, šis leido jam kreiptis (atsakovas šios aplinkybės neginčijo), todėl vertintina, kad atsakovas turėjo visas galimybes priimti sprendimus dėl tvoros atstatymo (remonto), tačiau šia teise nepasinaudojo. 

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių pateiktus byloje įrodymus, lokalinės sąmatos išklotinę, joje nurodytus dydžius, daro išvadą, kad ieškovė yra įrodžiusi jos reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes, tuo tarpu atsakovai – ne. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės paskaičiuotas žalos dydis paskaičiuotas tinkamai juo abejoti nėra pagrindo, ir iš atsakovų solidariai priteisinta 384,30 Eur turtinė žala, ieškovės naudai.

Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių. Ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl 384,30 Eur sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo, prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų, tačiau atsakovams neatsiskaitant, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., t.y. beveik po pusantrų metų. Byloje nenustatyta, kad ieškovė per šį laikotarpį būtų papildomai raginusi atsakovus atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teismo nuomone, šiuo atveju prievolė sumokėti 384,30 Eur žalos atlyginimą atsakovei kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 21,53 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-264/2016).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neriboja teisės reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet numato, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t.y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, yra kildinamas subrogacijos teise į atsakovų deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 straipsnius, ir atsakovai tampa ieškovės skolininkais, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog patenkintas piniginis reikalavimas 384,30 Eur sumai, nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios priteistinos ieškovės naudai (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš atsakovų. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurių bendra prašoma priteistina suma sudaro 85,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 95 procentus (384,30 Eur/405,83 Eur x 100 procentų) ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 40,41 Eur (85,08 Eur x 95 procentai/2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 384,30 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų, 30 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 384,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 40,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                          Raimonda Pauparienė