Civilinė byla Nr. e2-157-1115/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01145-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Jolantai Uždavinytei,

dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovų A. S. ir V. S.,  trečiųjų asmenų K. U.-V. ir D. V. atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui, atsakovei A. Č., atsakovės atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, trečiajam asmeniui I. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir V. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. Č. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės A. Č. patikslintą priešieškinį ieškovams A. S. ir V. S.,  tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“, K. U.-V., D. V., I. U., išvadą, teikianti institucija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       ieškovai A. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami:

1.1.                      įpareigoti atsakovę A. Č. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis vadovaujantis statinio projekto „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ dokumentu 2020-325-TP-SP.B-04: 

1.1.1.                      pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo iš kelio į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir (arba) vartų 3,50 m pločio dalį;

1.1.2.                      pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalis žemės sklype skiriančios ribos ieškovų pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tvoros 3,50 m pločio dalį, matuojamą nuo sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini), sklypo, o atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leisti jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis;

1.2.                      uždrausti atsakovei A. Č. šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovaujantis statinio projekto „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ dokumentu 2020-325-TP-SP.B-04, - 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini), sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį, ar bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo pietrytinės ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini), sklypo, praeiti, pravažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), nustatant atsakovei 3 000,00 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą;

1.3.                      patvirtinti UAB „GEOKSIS“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, pagal kurią:

1.3.1.                      A. Č. atskirai individualiai naudosis 491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 4, 10, 12, 11),

1.3.2.                      A. S. ir V. S. atskirai individualiai naudosis 502 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 8, 9, 10, 12),

1.3.3.                      Sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 3, 8, 9, 11, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi.

2.       Ieškovai nurodė, kad ieškovams, Aurelijai ir V. S., bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove A. Č. priklauso bendras žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklype esantis dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atitinkamai atsakovės yra (duomenys neskelbtini) butas, ieškovų (duomenys neskelbtini) butas. Nurodė, kad keitėsi dvibučio namo (duomenys neskelbtini) nurodytame sklype statytojas (2020 m. G. M., vėliau UAB „Stapma“), ieškovai sudarę 2021 m. vasario 1 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Stapma“, šiam statytojui faktiškai pažeidus preliminariosios sutarties sąlygas, 2021 m. birželio 3 d. notariškai patvirtinta sutartimi butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (566/1121 dalis) pirko jau iš nežinoma kaip su statytoju UAB „Stapma“ susijusių sutuoktinių L. ir A. P.. Iš Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės patvirtintos 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.11 papunkčio turinio seka, kad ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalį ir namo dalį (butą (duomenys neskelbtini)) iš ankstesnių savininkų perėmė įsigytam daiktui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus bei kitus įsipareigojimus. Ieškovai nurodė, jog žinodami atsakovės ir ankstesnių sklypo bei namo dalies savininkų (iki 2022 m. vasario 22 d.), jos tėvų E. Z. bei A. Z., jau diskusijose iki teismo išreikštą poziciją, anaiptol neteigia, kad ieškovams yra nežinomas ar nėra privalomas 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pabaigoje jos prieduose esantis matininko N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (toliau – ir M. planas), iš kurio matosi, kad sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra padalintas į dalis A (555 kv. m), šiuo metu valdomą atsakovės, ir B (566 kv. m), valdomą ieškovų.

3.       Ieškovai nurodė, jog ginčas teisme kilo dėl ankstesnių savininkų ir dabartinės atsakovės klaidingo supratimo aiškinant ieškovams neva šie įsigiję žemės sklypo dalį B be privažiavimo iš kelio sklypo kairėje tiek į savąją sklypo dalį, tiek ir iki savosios namo dalies, - iki savo buto durų. Ginče dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomo sklypo vienu iš esminių klausimu yra - ar išvis įmanoma perduoti su parduodamu daiktu teisių perėmėjams formaliai privalomas daiktines teises ir pareigas, neišspręstas ankstesnių daikto savininkų, t. y. perduoti kaip ieškovams privalomus N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu jame neišspręstus ir net nespręstus esminius klausimus, susijusius su daikto savininko teise nevaržomai naudotis savo nuosavybe, privažiavimo ir priėjimo teise. UAB „GEOEKSPERTAI“ 2019 m. balandžio 12 d. parengta žemės sklypo su namu (duomenys neskelbtini) eksplikacija rodo įvažiavimą į šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą per vienintelį įvažiavimą iš kelio sklypo kairėje, atitinkamai pažymėtos įrengtos dvi automobilių stovėjimo vietos prieš pirmąją nuo įvažiavimo namo dalį (butą (duomenys neskelbtini)), priklausančią atsakovei, ir kiemo gilumoje pažymėtos butui (duomenys neskelbtini) (ieškovams) skirtos dvi automobilių stovėjimo vietos. Atsakovė neabejotinai disponuodama šiuo vienintelį įvažiavimą į sklypą ir keturias automobilių stovėjimo vietas abejiems bendraturčiams nustatantį statybos projekto dokumentą, 2020 m. rugpjūčio 4 d. suderintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) statybos skyriaus, neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu pagrindimui remiasi matininko N. M. vėliau 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytu naudojimosi sklypu tvarkos planu, išvis nesprendusiu kelio klausimo, bet ignoruoja pirkimo–pardavimo sutarties prieduose esantį gerokai anksčiau už N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. dalių A ir B nustatymo planą UAB „GEOEKSPERTAI“ darytą 2020 m. gegužės 21 d. to paties žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas 1499 kv. m ploto kelio servitutas į kairę (pietvakarius) nuo sklypo. Kelio servitutas nustatytas ne sklypo dalims A ir B, valdomoms atsakovės (A) ir ieškovų (B), bet visam daiktui, - bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo šalių valdomam sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės suvokimas, kad kelias yra skirtas tik jos valdomai sklypo daliai A, bet neskirtas ieškovų sklypo daliai B, yra klaidingas ir nepagrįstas. Kito kelio, iš kurio ieškovai galėtų teisėtai parvažiuoti/pareiti namo ir parvažiavę parkuoti prie savosios namo dalies du automobilius, kaip numatyta (duomenys neskelbtini) dvibučio namo statybos projekte, tiesiog nėra. Nurodė, kad šalims nesusitariant dėl naudojimosi bendru ir vieninteliu įvažiavimu į bendrą sklypą iš kelio sklypo kairėje bei dėl automobilių statymo kieme, buvo parengtas optimaliausias ir mažiausiai atsakovų teisėms įtakos turintis UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. 2022 m. gegužės 30 d. paaiškėjus būtinybei procese pakeisti netinkamus atsakovus į tinkamą, UAB „GEOKSIS“ 2022 m. birželio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane (toliau ir UAB „Geoksis“ planas) tik įrašyta dabartinė savininkė, atsakovė, ir pakeista plano data.

4.       Ieškovai pažymėjo, kad ieškovams šių metų vasario pabaigoje išvykus trumpų atostogų ir nesant namie, atsakovės valia buvo aklinai pertvertas kiemas skersai einančia tvora per liniją, kuri oficialiuose dokumentuose atskiria šalių naudojamas sklypo dalis A ir B. Ieškovų šeimai, auginančiai tris mažamečius vaikus, atsakovės savavališkais veiksmais atimta teisė ne tik privažiuoti, bet netgi prieiti per bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą bendrą kiemą prie savo buto durų iš statybos projektiniame dokumente pažymėto kelio sklypo kairėje. Ieškovai, turintys teisę statyti automobilius kieme, atsakovei užtvėrus tvorą (faktiškai dvi tvoras, - vieną prie įvažiavimo ir antrą kiemo gilumoje), yra priversti nesaugiai palikti juos viešame kelyje. Ieškovai jau kelis mėnesius yra priversti iki savo buto durų dvibučiame name pareiti ir išeiti su mažais vaikais (privažiavimo neliko išvis) klampodami per nesutvarkyto gerbūvio kol kas geranoriškai atjaučiančių ir su analogiška bendraturčių savivale susidūrusių (duomenys neskelbtini) sklypo bendrasavininkų K. ir D. V. valdomą sklypo dalį. Betgi nei ieškovai gali tikėtis tokio patekimo į savo būstą būdo ateityje nuolat, nei kaimynai V. gali tą toleruoti ilgam.

5.       Atsakovė nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė be kita ko nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai jau yra įgyvendinę savo daiktines teises ir susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl disponavimo naudojamomis individualiomis žemės sklypo dalimis ir dėl šių žemės sklypo dalių individualaus valdymo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“, sudaryta tarp žemės sklypo pardavėjo G. M. ir žemės sklypo pirkėjų, teisių ieškovams ir atsakovei perleidėjų A. Z. ir E. Z. bei A. P.. Ieškovai šią įstatymo galią turinčia sutartimi nustatytą tvarką ignoruoja. Kadangi nėra reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas panaikinti, pakeisti ar kitaip modifikuoti 2021 m. sausio 14 d. sutartį, o byla, kurioje šalis atstovauja teisės profesionalai – advokatai, nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, nesant pareikšto atitinkamo ieškinio reikalavimo teismas neturi pagrindo ex officio panaikinti, pakeisti ar kitaip modifikuoti 2021 m. sausio 14 d. sutartį. Pirmasis papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) reikalavimas: „Įpareigoti atsakovę <...>“ ir antrasis reikalavimas: „Uždrausti atsakovei <...>“ yra išvestiniai reikalavimai, sąlygojami ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo patenkinimo ar atmetimo. Atmetus papildytą ieškinį (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo), nėra pagrindo tenkinti pirmąjį ir antrąjį papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) reikalavimus, kadangi jie tiesiogiai susiję su ieškinio dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo) tenkinimu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pirmuoju papildyto ieškinio reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype „<...> pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020-07-10 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis <...>. Tai reiškia, kad ieškovai daro nuorodą į 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį Nr. TPV-5266, o teismas hipotetinėje situacijoje, jeigu šioje dalyje būtų tenkinamas ieškinys, turėtų įpareigoti atsakovę pašalinti šios sutarties pagrindu atsiradusias nenurodytas ieškovų daiktines teises pažeidžiančias kliūtis. Tačiau 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 byloje nėra. Teismas savo sprendimo dėl bylos esmės, t. y. teismo sprendimo rezoliucinės dalies negali formuluoti priklausomai nuo sutarties, kurios nėra byloje. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai pirmuoju papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę pašalinti <...> ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis <...>. Neaišku, apie kokį ieškovų kelio servitutą ar ieškovų kelio servituto daiktinę teisę rašoma šioje papildyto ieškinio dalyje, kadangi toks reiškinys, kaip „ieškovų kelio servitutas“ neegzistuoja. Ieškovai prašo nustatyti (pakeisti) naudojimosi žemės sklypu tvarką, o pačiame žemės sklype joks servitutas nėra nustatytas. Atitinkami tai reiškia, kad neaišku, kaip turėtų būti vykdomas hipotetiškai ieškovams palankus teismo sprendimas. Jeigu ieškovai „ieškovų kelio servitutu“ vadina 1499 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis) žemės sklypo naudai, tai šiame žemės sklype atsakovė jokių tvorų, pastatų, statinių, konstrukcijų ir kt. nėra pastačiusi, įrengusi ir pan., todėl ir pašalinti neturėtų ką, jeigu toks teismo sprendimas būtų priimtas. Atkreiptinas dėmesys į tokia aplinkybę: ieškovai papildyto ieškinio (2022 m. rugsėjo 28 d. redakcija) rezoliucinės dalies 1 p. prašo įpareigoti atsakovę: <...> pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo iš kelio į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir(arba) vartų 3,50 m pločio dalį. Taigi hipotetinėje situacijoje, jeigu būtų tenkinamas ieškinys toks, koks yra, tvoroje turėtų būti 3,50 m pločio spraga. Tokia padėtis dar labiau pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi jos žemės sklypo dalis liktų neapsaugota nei nuo pašalinių žmonių, nei nuo naminių ir laukinių gyvūnų.

7.       Trečiųjų asmenų K. U.-V. ir D. V. nuomone, patikslintas ieškinys tenkintinas.

8.       Trečiojo asmens I. U. nuomone, patikslintas ieškinys atmestinas.

9.       Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:

9.1.                      ieškovų patikslintą ieškinį atmesti;

9.2.                      tuo atveju, jeigu ieškovų patikslinti ieškiniai būtų atmesti, atsakovės priešieškinį atmesti;

9.3.                      alternatyviai tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas pakeisti naudojimosi žemės sklypu, 0,1121 ha (1121 kv. m) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatytą 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“, sudaryta tarp G. M. (pardavėjo) ir A. Z., E. Z. (pirkėjų 1) bei A. P. (pirkėjo 2), pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. „Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500“, pagal kurį:

9.3.1.                      A. Č. atskirai naudosis 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1;

9.3.2.                      A. S. ir V. S. atskirai naudosis 566 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2;

9.4.                      nustatyti, kad ieškovai A. S. ir V. S. privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir sąskaita:

9.4.1.                      perkelti apie 18,52 m ilgio tvoros dalį, užtvertą tarp žemės sklypo A dalies ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad perkelta tvoros dalis būtų tarp UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančių taškų, pažymėtų skaičiais 7 ir 10;

9.4.2.                      perkelti vartus su elektrine pavara ir įėjimo vartelius, esančius pietvakarinėje (kairėje pusėje, žiūrint nuo pagrindinio kelio) žemės sklypo dalyje tokiu būdu, kad piečiausias vartų su elektrine pavara ir įėjimo vartelių taškas iš UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančio taško, pažymėto skaičiumi 6, būtų perkeltas į tašką, plane pažymėtą skaičiumi 7;

9.4.3.                      perkelti / užtverti tvoros dalį tarp žemės sklypo A dalies ir žemės sklypo B dalies tokiu būdu, kad perkelta ir / ar naujai užtverta tvora būtų įrengta tarp taškų, kurie UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane pažymėti skaičiais 2, 8 ir 9;

9.4.4.                      nustatyti, kad jeigu ieškovai A. S. ir V. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir sąskaita neatliks aukščiau nurodytuose 9.4.1. 9.4.2 ir 9.4.3 punktuose nurodytų veiksmų, atsakovė A. Č. turės teisę šiuos veiksmus atlikti savo jėgomis ir sąskaita, išieškant visas išlaidas iš ieškovų A. S. ir V. S.;

9.5.                      atsakovei A. Č. iš ieškovų A. S. ir V. S. lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad alternatyvūs priešieškinio reikalavimai galimi, kadangi bet kuriuo atveju ginčas būtų išspręstas iš esmės. Atmetus ieškinį, būtų pagrindas atmesti ir priešieškinį, t. y. būtų išlaikytas status quo. Tuo tarpu jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatytą 2021 m. sausio 14 d. sutartimi, tenkintinas priešieškinis ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planą. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planas, priešingai nei UAB „Geoksis“ 2022 m. birželio 1 d. planas, nepažeidžia šalių daiktinių teisių, inter alia teisės visa apimtimi naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planas atitinka 2021 m. sausio 14 d. sutartyje nustatytas šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi ieškovams ir toliau liktų naudotis 566/1121 žemės sklypo dalys, o atsakovei liktų naudotis 555/1121 žemės sklypo dalys. UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. planas geriausiai atitiktų šalių interesus, kadangi būtų išlaikytas šalių naudojamų žemės sklypo dalių atskirumo principas, pagal kurį tiek ieškovai, tiek atsakovė atskirai naudotųsi atitinkamomis žemės sklypo dalimis, atitinkančiomis jų idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu būtų minimalizuota ir šalių konflikto galimybė, kuri tikėtina atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius bei ieškovų inicijuotą šią civilinę bylą.

11.       Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovai prašė jį atmesti, tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį galutinai suformuluotų reikalavimų apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadas. Išvadoje dėl ieškovų pateikto žemės sklypo naudojimosi plano nurodė, jog susipažinus su matininko J. M. 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, nustatyta, kad planas yra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išdėstymas žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; plano turinys ir forma atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliu ir Taisyklės) ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal planą. Išvadoje dėl atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi plano nurodė, kad susipažinus su UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2022 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo naudojimosi ribų planu M 1:500, pridėto prie prašymo ieškinio, nustatyta, kad planas yra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; plano turinys ir forma atitinka Nuostatų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal planą, tačiau plane netiksliai nurodyta žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje esanti gretimybė, t. y. pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, žemės sklypas ribojasi su privačiais žemės sklypais, o ne kaip nurodyta plane, su keliu. Pažymėtina, kad žemės sklypas pietvakarinėje pusėje ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir kuriame, pagal detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. KADI-67, numatytas privažiavimas prie žemės sklypo.

13.       Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

14.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. U. palaikė atsakovės poziciją, patikslintu priešieškiniu siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokia būtų keičiama. Pažymėjo, kad ieškovai į savo žemės sklypą anksčiau patekdavo per jos sklypą, tačiau šiuo metu tokios galimybės neliko, nes buvo pakeista I. U. su kitais bendraturčiais nustatyta jos žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu tvarka.

15.       Teismo posėdžio metu liudytojas E. Z. be kita ko nurodė, kad, kai atsakovė (liudytojo duktė) ieškojo pirkti žemės sklypą su namu, iš skelbimų tai buvo pateikta kaip individualūs namai, kadangi jokių bendrų komunikacijų ar kitų bendrumų su kitais namais ar sklypais nebuvo. Pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties, jog atsakovės išsirinktas sklypas buvo be apsunkinimų bei bendrumų ir lėmė tai, kad atsakovė šį sklypą įsigijo. Liudytojas paaiškino, kad už atsakovei priklausantį žemės sklypą rankpinigiai buvo paduoti dar nežinant, jog yra nustatyta kokia nors bendra su kitais bendraturčiais naudojimosi žemės sklypu tvarka, o tai sužinojo tik nuvykę pas notarą. Liudytojas taip pat paaiškino, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypas yra išmindžiotas sunkiasvorių automobilių, pažymėjo, kad sunkvežimiai yra paliekami. Paaiškino, kad iki šalių bendro sklypo yra servitutas.

16.       Teismo posėdžio metu liudytoja A. Z. nurodė, kad atsakovė (liudytojos duktė) išsirinko sklypą, kuris neturėjo nieko bendro su kaimynų sklypu, t. y. nei elektros nei nuotekų sistemos nei gręžinio. Paaiškino, jog kol kaimynai buvo P., su jais sekėsi sutarti labai gerai, o kai kaimynai pasikeitė, per sklypą pradėjo važinėti su sunkiasvorėmis mašinomis, prasidėjo nesutarimai. Pažymėjo, jog jeigu būtų galvoję, kad kiemas su kaimynais bus bendras ar kad palei langus per kiemą važinės sunkiasvoriai automobiliai, to sklypo tikrai nebūtų įsigiję.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos pakeitimo

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik pagal įstatymą ar įstatymo pagrindu, arba teismo, jei tai būtina viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ar gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Nuosavybės teisė apsprendžia ir tam tikras savininko pareigas ir ji turi būti įgyvendinama nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.

18.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio

 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

19.       Sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą turi būti siekiama interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.).

20.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

21.       Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

22.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendru žemės sklypu. Ieškovai teigia, kad negali normaliomis sąlygomis patekti į savo žemės sklypą, kadangi atsakovė užtvėrė tvoras, dėl kurių jie negali ne tik privažiuoti, bet ir prieiti prie savo buto durų. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė negali ignoruoti UAB „Geoekspertai“ 2020 m. gegužės 21 d. to paties žemės sklypo plano, kuriame yra pažymėtas 1 499 kv. m ploto kelio servitutas į pietvakarius nuo sklypo. Atsakovė teigia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“ ir keisti jos nėra pagrindo.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra ginčo žemės sklype esančio dvibučio gyvenamojo namo savininkai, atsakovės yra (duomenys neskelbtini) butas, ieškovų (duomenys neskelbtini) butas. Ieškovams priklauso 566/1121 dalis ginčo žemės sklypo, atsakovei – 555/1121 dalis ginčo žemės sklypo. Nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, pagal N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurią atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, M. plane pažymėta indeksu A (taškai 1, 2, 3, 6, 1), o ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, M. plane pažymėta indeksu B (taškai 6, 3, 4, 5, 6). 

24.       Ieškovai, pasisakydami dėl M. planu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, išreiškė poziciją, jog vienu iš esminių klausimų šioje byloje yra – ar išvis įmanoma perduoti su parduodamu daiktu teisių perėmėjams formaliai privalomas daiktines teises ir pareigas, neišspręstas ankstesnių daikto savininkų, t. y. perduoti kaip ieškovams privalomus N. M. 2020 m. gruodžio 22 d. sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu jame neišspręstus ir net nespręstus esminius klausimus, susijusius su daikto savininko teise nevaržomai naudotis savo nuosavybe, privažiavimo ir priėjimo teise.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktinės teisės suvaržymai gali atsirasti dėl sudarytų sandorių, taigi iš prievolių. Tokia daiktinės teisės kilmė nepaneigia atsiradusios teisės kaip daiktinės. Daiktinės teisės pasižymi tuo, kad: 1) susijusios su daiktu; 2) joms būdingas absoliutumas; 3) būdingas sekimo požymis. Jeigu sandoris sudarytas dėl sukurto materialaus pasaulio dalyko, tai jis yra sandoris dėl daikto (CK 4.1 straipsnis). Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi teisės niekas pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. Tai nereiškia, kad ši teisė yra suprantama kaip neribojama. Ji gali būti apribojama, taip pat ir sutartimis. Trečias daiktinės teisės požymių yra sekimas, t. y. šios teisės ėjimas kartu su daiktu. Kas įgyja daiktą, tas įgyja ir su juo susijusią daiktinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2006).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovai A. S. ir V. S. 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš L. P. bei A. P. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 566/1121 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.3 papunktyje be kita ko nurodytas juridinis faktas – žemės sklypui įregistruota nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kurios pagrindas – 2021 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis. 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. papunktyje numatyta, kad Vilniaus m. 31-ame notaro biure 2021 m. sausio 14 d. buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kurios nuostatos yra perkeliamos į šią sutartį ir galios visa apimtimi pirkėjams (ieškovams). Minėtos sutarties 6.3 papunkčio nuostatose įtvirtinta ieškovams galiojanti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka pagal M. planą. Sutarties 8.1 papunktyje numatyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašiusioms šalims ir patvirtinus notarui, o sutarties 8.2 papunktyje nustatyta, kad įsigaliojusi sutartis šalims turi įstatymo galią. Bylos duomenimis pardavėjai L. P. ir A. P. bei pirkėjai - ieškovai minėtą sutartį pasirašė, ji patvirtinta notarės Nijolės Jokūbauskienės (notarinio registro Nr. NJ-3233).

27.       Teismas pažymi, kad sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 1.63, 6.1, 6.2, 6.154 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

28.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai 2021 m. birželio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su L. P. ir A. P., kurios pagrindu ieškovai be kita ko įsigijo 566/1121 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis buvo patvirtinta notariškai, taigi ieškovai, įsigiję daiktą (žemės sklypo dalį), įgijo ir daiktinę teisę – nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, išviešintą viešajame registre, kuri tapo jiems privaloma. Bylos duomenimis, įtvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovai perėmė daiktines teises, t. y. naudojimąsi žemės sklypu pagal M. planą. 

29.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis). Įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. TPV-5266, servituto plotas – 1499 kv. m (toliau – 1 499 kv. m servitutas). Ginčo žemės sklypas ribojasi su 1 499 kv. m servitutu iš pietvakarių pusės. Taigi šiuo metu tam, kad būtų galima pasiekti ieškovų B sklypo dalį, reikia kirsti atsakovės naudojamą A sklypo dalį.

30.       Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, antstolio Gintauto Puodžiuko 2022 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolės Daivos Milevičienės 2022 m. balandžio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su priedais bei kitų įrodymų, minėtame ginčo sklype yra įrengta tvora, dėl ko normalus patekimas į ieškovams priklausančią sklypo dalį yra apsunkintas. Minėtame Gintauto Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, jog privažiavimo automobiliais iš kitos pusės prie ieškovams priklausančios sklypo dalies nėra galimybės, nes nėra įrengto servitutinio kelio, o tarp kaimynų sklypų yra status 1 m aukščio šlaitas. Tai matyti ir iš pateiktų fotonuotraukų. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, ieškovai į savo sklypą šiuo metu patenka per gretimus sklypus arba kopdami šlaitu.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo metu nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal M. planą yra ydinga, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir pakeisti pagal M. planą nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi tik tokiu būdu gali būti užtikrinta ieškovų teisė tinkamai naudotis savo turtu, t. y. patekti į savo žemės sklypo dalį bei tinkamai privažiuoti ar prieiti prie savo buto be apsunkinimų.

32.       Pažymėtina, kad nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

34.       Ieškovai pateikė UAB „Geoksis“ 2022 m. birželio 1 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį atsakovė individualiai naudotųsi 491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, ribos apibrėžtos taškais 4, 10, 12, 11, o ieškovai individualiai naudotųsi 502 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 8, 9, 10, 12. Pažymėtina, kad pagal šį planą bendraturčiai bendrai naudotų sklypo dalį, pažymėtą raide C, ribos apibrėžtos taškais 3, 8, 9, 11. Bendrai naudotino sklypo plotas – 128 kv. m.

35.       Atsakovė, nurodydama, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog yra pagrindas pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, pareiškė alternatyvius reikalavimus pateikdama savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Geoekspertai“, pagal kurį atsakovė A. Č. atskirai naudotųsi 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1, o ieškovai A. S. ir V. S. atskirai naudotųsi 566 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2.

36.       Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu pakeitimo, įvertina tai, kad, kaip minėta, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, būtų paliktas nemažas plotas bendro naudojimo žemės, kas gali sudaryti prielaidas kilti konfliktams ir ateityje bendraturčiams naudojantis bendrai šia žemės sklypo dalimi. Tai nurodė ir atsakovė teismo posėdžio metu, taip pat tokią nuomonę išdėstė ir trečiasis asmuo I. U., teigdama, kad, paliekant bendro naudojimosi žemės plotą, atsiranda pagrindas kilti konfliktams. Teismas taip pat vertina ir tai, kad atsakovė nurodė, jog nenori, kad po jos langais važinėtų sunkiasvoriai automobiliai, vaikščiotų pašaliniai asmenys, o nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, galimai taip ir nutiktų. 

37.       Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo sklype yra užfiksuoti sunkiasvoriai automobiliai, kiemas išvažinėtas. Tai patvirtino ir liudytojai E. Z. bei A. Z. teismo posėdžio metu. Iš ieškovų teikiamo jų siūlomo žemės naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, kad bendra bendraturčių žemės dalis (pravažiavimas) būtų vos keli metrai nuo atsakovės buto. Taigi, teismo vertinimu, šie įrodymai pagrindžia, kad nustačius žemės naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ planą atsakovei būtų sukelti nepatogumai, suprastėtų gyvenimo kokybė. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas, priešingai nei siūlomas ieškovų, atitiktų šalių realiai turimas žemės sklypo dalis pagal plotą, taigi bendraturčiai neprarastų savo įsigyto nuosavybės teise žemės sklypo dalių naudingumo.

38.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo naudojimosi ribų planą labiau atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, užtikrintų ieškovams galimybę netrukdomai patekti tiek pėsčiomis tiek autotransporto priemonėmis prie jiems priklausančios sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B, be to realios sklypo naudojimo dalys atitiktų idealiąsias šalių turimas sklypo dalis, nepaliekant bendro naudojimo ploto, kas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo galimybes ir mažiausiai suvaržytų jų teises. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas, teismo vertinimu, yra racionalus, įgyvendinamas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus ir patogiausias abiem bendraturčiams.

39.       Nors ieškovai teigė, kad atsakovės pateiktame plane yra trūkumų, ką nurodė ir išvadą teikianti institucija, tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyti plano trūkumai nesudaro esminių kliūčių nustatyti naudojimosi tvarką pagal minėtą planą. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba išvadoje, be kita ko, nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal šį planą. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500.

Dėl negatorinių reikalavimų

40.       CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

41.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės prašo įpareigoti atsakovę pašalinti tvorų dalis, pastatytas ant bendraturčių sklypo bei uždrausti atsakovei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pietrytinės ribos, skiriančios nuo gretutinio sklypo (duomenys neskelbtini), tverti tvoras, parkuoti automobilį ar kitomis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams praeiti, pravažiuoti ar parkuoti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (duomenys neskelbtini) buto, nustatant atsakovei 3 000,00 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą.

44.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 566/1121 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. NJ-3233, bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, todėl pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga (ieškovai yra turto savininkai) laikoma įrodyta.

45.       Dėl negatorinio ieškinio antros sąlygos egzistavimo pasisakytina, kad ieškovai turi įrodyti, jog jų teisės yra pažeistos, o atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

46.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė užtvėrė tvoras bendraturčių esamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Tai pagrindžia tiek į bylą pateiktos nuotraukos, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su priedais, tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu tiek ir kiti įrodymai. Ieškovai nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų jie neteko vienintelio patekimo iki savo buto durų.

47.       Vertinant ieškovų argumentus bei nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad įpareigoti pašalinti tvoras būtų galima tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovės veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo metu yra nustatyta pagal M. planą, pagal kurį atsakovė įgyvendino savo nuosavybės teises nepažeisdama M. plane nustatytos tvarkos.

48.       Ieškovai neneigia, kad M. plane nustatyta naudojimosi tvarka šalims yra privaloma, tačiau mano, kad nustatyta tvarka neturėtų būti suprantama taip, jog ieškovams neliktų pravažiavimo iki jų buto. Pasisakant dėl šio ieškovų argumento, teismas pažymi, kad tai, jog ieškovams yra apsunkintas patekimas į savo butą, sudaro pagrindą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, teismas pažymi, kad ieškovai neįrodė, jog vienintelis patekimas į jų žemės sklypą yra per šiuo metu pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovės sklypo dalį (CPK 178 straipsnis). Maža to, 2022 m. birželio 5 d. patikslintame ieškinyje ieškovai pripažino, kad tiesiogiai besiribojančių su šalių valdomu sklypu (duomenys neskelbtini) sklypų su namais eilės dešinėje yra kelias (kelio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad į savo sklypą šiuo metu patenka lipdami šlaitu arba per kaimyninius sklypus. Taigi teismas daro išvadą, kad antroji sąlyga negatorinių reikalavimų tenkinimui, neišpildyta.

49.       Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų reikalavimai įpareigoti atsakovę pašalinti tvorų dalis bei uždrausti atsakovei ateityje trukdyti ieškovams patekti į savo butą, atmestini nenustačius vienos iš negatorinių reikalavimų tenkinimui keliamų sąlygų.

50.       Pasisakant dėl atsakovės reiškiamų alternatyvių reikalavimų nustatyti, kad ieškovai privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir sąskaita perkelti apie 18,52 m ilgio tvoros dalį, vartus su elektrine pavara ir įėjimo vartelius, perkelti / užtverti tvoros dalį bei nustatyti, kad ieškovams to nepadarius per nustatytą terminą atsakovė turės teisę šiuos veiksmus atlikti savo jėgomis ir sąskaita, išieškant išlaidas iš ieškovų, pažymėtina, jog nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Geoekspertai“ žemės sklypo naudojimosi planą, šie atsakovės reikalavimai tenkintini visiškai, kadangi jie yra neatsiejamai susiję su naudojimosi tvarkos pakeitimu, o netenkinus šių reikalavimų, minėtos tvoros bei vartai liktų ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. 

51.       Pažymėtina, kad minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą inicijavo ieškovai, siekdami netrukdomai prieiti ir privažiuoti prie savo buto. Atsakovei pagal M. planą nustatyta naudojimosi tvarka tiko ir jos pakeisti nesiekė. Teismo vertinimu, pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką siekiant užtikrinti ieškovų interesą nekliudomai patekti prie jų buto, teisinga ir sąžininga, kad minėtos tvoros bei vartai būtų perkelti ieškovų jėgomis ir sąskaitą (CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinės baigties

52.       Vadovaujantis, tai, kas išdėstyta, ieškovų patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovės patikslinto priešieškinio alternatyvūs reikalavimai tenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo

53.       Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 94,47 Eur, todėl tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies bei tenkinus atsakovės alternatyvius reikalavimus ši suma valstybės naudai priteistina iš šalių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 ir 270 straipsniais,

 

nusprendė:

 

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės A. Č. pareikštus alternatyvius reikalavimus tenkinti.

Pakeisti naudojimosi žemės sklypu, 0,1121 ha (1121 kv. m) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatytą 2021 m. sausio 14 d. „Žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi“, ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. „Žemės sklypo naudojimosi ribų planą M:500“, pagal kurį:

1)       A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudosis 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A ir apibrėžta taškais 1, 2, 8, 9, 10, 7, 1;

2)       A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudosis 566 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B ir apibrėžta taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 9, 8, 2.

Nustatyti, kad ieškovai A. S., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir sąskaita:

1)       perkelti apie 18,52 m ilgio tvoros dalį, užtvertą tarp Žemės sklypo A dalies ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad perkelta tvoros dalis būtų tarp UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančių taškų, pažymėtų skaičiais 7 ir 10;

2)       perkelti vartus su elektrine pavara ir įėjimo vartelius, esančius pietvakarinėje (kairėje pusėje, žiūrint nuo pagrindinio kelio) Žemės sklypo dalyje tokiu būdu, kad piečiausias vartų su elektrine pavara ir įėjimo vartelių taškas iš UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane esančio taško, pažymėto skaičiumi 6, būtų perkeltas į tašką, plane pažymėtą skaičiumi 7;

3)       perkelti / užtverti tvoros dalį tarp Žemės sklypo A dalies ir Žemės sklypo B dalies tokiu būdu, kad perkelta ir / ar naujai užtverta tvora būtų įrengta tarp taškų, kurie UAB „Geoekspertai“ 2022 m. lapkričio 8 d. plane pažymėti skaičiais 2, 8 ir 9;

4)       nustatyti, kad jeigu ieškovai A. S. ir V. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir sąskaita neatliks aukščiau nurodytuose 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų veiksmų, atsakovė A. Č. turės teisę šiuos veiksmus atlikti savo jėgomis ir sąskaita, išieškant visas išlaidas iš ieškovų A. S. ir V. S..

Priteisti valstybei iš atsakovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,24 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš ieškovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 47,24 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 23,62 Eur (dvidešimt tris eurus 62 ct). Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

 

Teisėja Indrė Savkinienė