Civilinė byla Nr. e2-202-577/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00050-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4;
(S)
2.4.2.6; 3.1.7.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 28 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
sekretoriaujant Renatai Kazlienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios TŪB „Energija“ atstovui advokatui Valdemarui Stančikui,
atsakovui S. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių bankrutuojančios TŪB „Energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Egerijos projektai“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, V. D. (V. D.), Vivona Estonia OU.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovės bankrutuojanti TŪB „Energija“ (toliau – BTŪB „Energija“, ieškovė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Egerijos Projektai“ (toliau – UAB „Egerijos projektai“, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Š. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio 2017-06-27 varžytinių aktus, kuriais: 7,77 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,61 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir 3,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleisti atsakovui S. Š., ir taikyti restituciją, V. D. (V. D.) ir ieškovei UAB „Egerijos projektai“ priteisiant po 1/2 dalį sklypo Nr. 1, sklypo Nr. 2 ir sklypo Nr. 3, o atsakovui S. Š. priteisiant iš ieškovo BTŪB „Energija“ už sklypus sumokėtą 41 036 Eur sumą; 2/ priteisti iš atsakovo ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas; teismas, nustatęs, kad ieškovas V. B. (V. B.) 2019 m. gegužės 3 d. mirė, bylos nagrinėjimą sustabdė iki paaiškės mirusiojo ieškovo teisių perėmėjai. 2020 m. birželio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teisėjos 2020 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija į bylos nagrinėjimą bendraieškiu buvo įtraukta UAB „Egerijos projektai“ .
3. Ieškovės BTŪB „Energija“ atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovei BTŪB „Energija“ Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ paskirta bankroto administratoriumi. Ieškovės bankroto administratorius, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto pagrindu tikrindamas ir vertindamas ieškovės sudarytus sandorius ir turimus dokumentus, nustatė, kad prieš pat ieškovės bankrotą galimai vykdant išieškojimą pagal ieškovės prievoles antstolio Rimanto Vižainiškio vykdytose turto varžytinėse buvo parduoti trys ieškovės buvusiam vadovui (nariui) V. D. ir kitam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo bankroto administratoriui tapo žinoma, jog 2016-06-27 pardavimo iš varžytinių aktais (toliau – ir varžytinių aktai) už ieškovės prievoles pagal įstatymą atsakingam bendrijos nariui V. D. bei kitam asmeniui V. B. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausę trys žemės sklypai: 1) žemės sklypas, 7,77 ha ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, 11,61 ha ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, 3,66 ha ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 3), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pirkėjui S. Š..
4. Apžiūrėjus žemės sklypus viešai prieinamose ortofoto nuotraukose bankroto administratorius nustatė, kad minėtuose žemės sklypuose yra įrengta didelio ploto tvenkinių inžinerinė sistema, o susipažinus su vykdomąja byla, paaiškėjo, kad antstolio Rimanto Vižainiškio vykdytose varžytinėse atsakovui S. Š. sklypas Nr. 1 parduotas už 16 710 Eur, sklypas Nr. 2 – už 15 637 Eur, sklypas Nr. 3 – už 8 689 Eur. Vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, trečiasis asmuo V. D. yra ieškovės narys, kuris už bendrijos prievoles atsako visu turtu, o V. B. nuosavybės teise priklausiusi 1/2 dalis sklypų buvo įkeisti hipoteka užtikrinant ieškovės prievoles, todėl jie išieškoti toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje vykdytas išieškojimas pagal ieškovės prievoles.
5. Bankroto administratorius iš šių sklypų bendrasavininkio V. B. gavo 2007-01-02 rangos sutarties bei 2007-01-02 lokalinės sąmatos kopijas, iš kurių matyti, kad iki bankroto ginčo sklypuose buvo įrengti 10 tvenkinių (kūdrų) net už 508 989 Lt (147 413,40 Eur) (neįskaitant projektavimo, suderinimo darbų kainos). Tuo tarpu iš antstolio pateiktos informacijos matyti, kad vykdant išieškojimą: a/ sklypų rinkos kainos vertinimai buvo pateikti išieškotojo, jie buvo atlikti 2011 m.; b/ antstoliui nėra žinoma, ar vertinant žemės sklypus, buvo įvertinti juose esantys tvenkiniai, kadangi sklypų pardavimo kaina buvo nustatyta pagal išieškotojo pasiūlytas vertes; c/ antstolis fiziškai nevyko apžiūrėti žemės sklypų, o rėmėsi pateikta nurodyto turto rinkos kainos vertinimo ataskaita ir išieškotojo pasiūlytomis vertėmis; d/ žemės sklypus iš varžytinių įsigijęs asmuo S. Š. turėjo žinoti visas žemės sklypų charakteristikas, kadangi minėjo, jog buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti žemės sklypus, ir komunikavo su skolininku; e/varžytinių skelbime (jų aprašyme) nebuvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matytųsi, kad dalį žemės sklypų užima tvenkiniai. Anot atstovo, šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo turtas prieš pat ieškovės bankrotą buvo perleistas už visiškai neprotingą, ženkliai mažesnę nei reali jo rinkos vertė kainą, neįvertinant ar net nežinant, kad žemės sklypuose atlikti vertingi pagerinimai – iškasti tvenkiniai, kurių vien įrengimo vertė beveik 5 kartus didesnė nei kaina, už kurią sklypai buvo parduoti atsakovui. Pažymėjo, kad žemės sklypai buvo parduoti prieš pat ieškovės bankrotą, o tai, kad pardavėjai neginčijo nustatytos turto pardavimo kainos ir teisinėmis priemonėmis nesiekė turto pardavimo už didesnę kainą (ką darytų bet kuris skolininkas, siekdamas labiau sumažinti turimas skolas), sudaro pagrindą išvadai, jog galimai buvo iš anksto ruošiamasi bankrotui „išvedant“ turtą iš bendrijos, tokiu būdu kuo didesne suma išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais.
6. Ieškovės atstovės įsitikinimu, iš varžytinių turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta, turto pardavimas už ženkliai mažesnę nei reali jo rinkos vertė kainą pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl CPK 602 str. 6 ir 7 p. pagrindu prašo pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas, jo atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko; prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypai buvo parduoti už didžiausią varžytinėse pasiūlytą kainą, nepažeidžiant CPK 718, 722 straipsniuose nustatytos tvarkos. Nei skolininkas, nei sklypų savininkai, nei išieškotojas į antstolį nesikreipė ir sutiko su turto vertės nustatymu pagal UAB „Ober-Haus“ vykdomojoje byloje atliktą vertinimą. Tiek UAB „Ober-Haus“ turto vertinime, tiek iš kitų viešai skelbiamų duomenų buvo matyti, jog sklypuose yra vandens telkiniai, kurie nėra registruoti Nekilnojamo turto registre. Kadangi šie vandens telkiniai, kaip paaiškėjo, atlikti nesilaikant projekto ir neturint leidimų, dėl to sklypų vertė iš tiesų buvo mažesnė – sumažėjo naudingas žemės ūkio paskirties žemės plotas, atsirado rizika dėl galimos žalos aplinkai ir pan. Paskelbus pirmąsias varžytines pirkėjų apskritai neatsirado. Turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių, kuomet parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų nuo atlikto vertinimo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės teiginiai dėl neva turto pardavimo už mažesnę nei reikalaujama CPK 718, 722 straipsnių nuostatose kainą buvo paneigti atsakovo į bylą pateiktais teismo ekspertės R. V. vertinimais bei teismo skirta teismo ekspertės D. A. ekspertize.
8. Pažymėjo, kad ieškovai tik deklaratyviai nurodė, jog neva buvo pažeistos darbuotojų, VMI ir kitų kreditorių teisės, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kiek ir kokių ieškovės BTŪB „Energija“ kreditorių teisės galimai galėjo, jos manymu, būti pažeistos. Varžytinėse parduotas turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui, todėl gautos lėšos turėjo būti nukreiptos hipotekos kreditoriaus reikalavimams dengti, o ne ieškovės kreditoriams. Hipotekos kreditorius, kurio interesas buvo gauti kuo didesnę sumą iš parduoto turto, turėjo teisę skųsti antstolio nustatytą sklypų vertinimo kainą, tačiau jos neskundė, o tai rodo, kad jis sutiko su tokiu sklypų įkainojimu.
9. Atsakovas yra sąžiningas sklypų įgijėjas; akcentavo, jog atsakovas jokių susitarimų nei su vienu iš skolininkų nebuvo ir nėra sudaręs; iki varžytinių nei karto nebuvo susitikęs ar bendravęs nei su skolininkais, nei su pačiu antstoliu. V. D. siūlė atsakovui mainyti varžytinėse įgytą turtą į kitą nuosavybę, ir būtent dėl to, kad atsakovas su pasiūlymais nesutiko, prasidėjo šis teisminis procesas norint teisminiu keliu, piktnaudžiaujant teise ir procesu, šį turtą iš atsakovo perimti. Anot atsakovo, tikrieji šio bankroto administratoriaus tikslai nėra kreditorių teisių gynimas, o noras grąžinti sklypus buvusiam savininkui V. D., ką patvirtina ir prašomas taikyti gynimo būdas – restitucija. Prašo CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (piktnaudžiavimą procesu) skirti ieškovei baudą.
Ieškinys atmestinas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartimi ieškovei BTŪB „Energija“ iškelta bankroto byla, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ paskirta bankroto administratoriumi. Ieškovės bankroto administratorius, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto pagrindu tikrindamas ir vertindamas ieškovės sudarytus sandorius ir turimus dokumentus, nustatė, kad prieš pat ieškovės bankrotą vykdant išieškojimą pagal ieškovės prievoles antstolio Rimanto Vižainiškio vykdytose turto varžytinėse buvo parduoti trys ieškovės buvusiam vadovui (nariui) V. D. ir V. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.
11. Vykdomosios bylos Nr. 0128/16/00047, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad 2016-06-27 pardavimo iš varžytinių aktais už ieškovės TŪB „Energija“ prievoles hipotekos kreditoriui (vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas, išduotas 2015-09-18, išieškotojas AS „ Reverta“, išieškoma suma 1 179 113, 94 Eur ir skaičiuojamos palūkanos bendrijos nariui V. D. bei V. B. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausę trys žemės sklypai: 1) žemės sklypas, 7,77 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, 11,61 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, 3,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 3), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pirkėjui S. Š..
12. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 p. pagrindu (kadangi turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 ir 722 straipsnių 1 dalyje nustatyta tvarka, turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises) pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, taikyti restituciją. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
13. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojas (hipotekos kreditorius) 2016-01-18 kreipėsi į antstolį dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo, tame tarpe 2015-09-18 išduoto notaro vykdomojo įrašo Nr. 7903 dėl skolos išieškojimo bei vykdomajame rašte nurodyto turto pardavimo varžytinėse; nurodė skolininką TŪB „Energija“ (įkaito davėjas). Kartu su prašymu buvo pateiktas UAB „OberHaus“ nekilnojamojo turto vertinimas, kuriame ginčo turto byloje aptariamų žemės sklypų kaina buvo nustatyta: sklypo Nr. 1 – 23 171 Eur, sklypo Nr. 2 – 26 062 Eur, sklypo Nr. 3 – 14 482 Eur. Vykdymo metu antstolis fiziškai nevyko apžiūrėti minimų žemės sklypų, o rėmėsi turima turto rinkos kainos vertinimo ataskaita ir išieškotojo pasiūlytomis vertėmis. Antstolis 2016-01-22 patvarkymu Nr. S-16-128-43 pateiktą vykdymo dokumentą priėmė vykdymui. Šiam turtui realizuoti antstolis organizavo varžytines; specialiajame internetiniame tinklapyje www.evaržytines.lt 2016-03-04 buvo paskelbtos pirmosios turto varžytinės, ginčo turto kainą nurodant 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (pagal pateiktą išieškotojo turto vertinimą), atitinkamai buvo nurodytos kainos: sklypo Nr. 1 – 18 537 Eur, sklypo Nr. 2 – 20 850 Eur, sklypo Nr. 3 – 11 586 Eur. Pranešimas apie paskelbtas varžytines buvo išsiųstas tiek skolininkui TŪB „Energija“ (įkaito davėjui), tiek subsidiariems skolininkams (įkaito davėjams) V. D., V. B. (sklypų savininkams), tiek išieškotojui AS Reverta. Pirmųjų varžytinių pabaiga buvo nustatyta 2016-04-04. Kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis, elektroninės varžytinės baigėsi/ paskelbtos neįvykusiomis. 2016-04-11 antstolis patvarkymu Nr. 0128/16/00047/2 paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytines neįvykusiomis, pasiūlė pirmos eilės išieškotojui hipotekiniam kreditoriui AS Reverta paimti neparduotą turtą iš varžytinių už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, o jam atsisakius turtą paimti, kitiems 3 eilės išieškotojams. Išieškotojai nepareiškė noro paimti neparduotą ginčo turtą, buvo paskelbtos antrosios ginčo turto varžytinės ir nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 60 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (CPK 722 str.), atitinkamai sklypo Nr. 1 – 13 903 Eur, sklypo Nr. 2 – 15 637 Eur, sklypo Nr. 3 – 8 689 Eur. Varžytinių pradžia buvo paskelbta 2016-05-03, pabaiga – 2016-06-02. Ginčo turtas buvo įsigytas atsakovo. Sklypas Nr. 1 buvo parduotas už 16 710 Eur, sklypas Nr. 2 – už 15 637 Eur, sklypas Nr. 3 – už 8 689 Eur. Duomenų apie tai, kad vykdomojoje byloje būtų pateikti kokie nors prieštaravimai dėl atlikto ir pateikto antstoliui turto vertinimo, nustatytos varžytinėse parduodamo turto vertės, nėra.
14. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytinių, turto perdavimas išieškotojui be varžytinių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytinių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
16. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
17. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytinių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytinių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytinių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytinių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytinės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytinių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovės įsitikinimu, ginčo turtas (sklypas Nr. 1, sklypas Nr. 2 ir sklypas Nr. 3) varžytinių aktais buvo parduoti už neprotingą, ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainą, galimai tarpusavyje susitarus skolininkui ir pirkėjui dėl turto „išvedimo“ iš ieškovės balanso prieš pat jo bankrotą, inter alia, pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytą tvarką, kas per se sudaro pagrindą varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais tiek CPK 602 str. 1 d. 6 p., tiek 7 p. pagrindais. Iš esmės pagrindiniu ieškovės argumentu, kad ginčo turtas parduotas už ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainą, yra tai, kad žemės sklypuose yra iškasti vandens telkiniai, kurie nėra registruoti Nekilnojamo turto registre, tačiau jų įrengimo kaina 147 413,40 Eur (neįskaitant projektavimo, suderinimo darbų kainos). Anot ieškovės, varžytinių metu buvo remtasi senu ir neaktualiu 2011 m. turto vertinimu bei išieškotojo subjektyviais pasiūlymais, o tai nelaikytina objektyviu realios turto rinkos vertės nustatymu CPK 681 straipsnio dalies nuostatų kontekste; turto vertinimo ataskaitoje niekaip nėra įvertinta tvenkinių įtaka žemės sklypų realiai rinkos vertei. Be to, parduodant ginčo turtą iš varžytinių nebuvo pateiktos turto nuotraukos.
19. Iš vykdomojoje byloje esančios UAB „Ober-Haus“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 1013 TVP-2011 ALA VHAN matyti, kad išties, ginčo sklypo vertinimas, kuriuo buvo remiamasi vykdymo metu, atliktas 2011 m. rugpjūčio 19 d., turto vertinimo metodas – lyginamosios vertės metodas, trumpame vertinamo turto aprašyme, priešingai nei teigia ieškovė, aiškiai nurodoma, kad žemės sklypuose yra iškaisti tvenkiniai (leidimai nepateikti), tarp 7,77 ha ir 11,61 ha žemės sklypų teka (duomenys neskelbtini) upė. Ataskaitos duomenimis visų sklypų rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo 220 000 Lt (63 716, 40 Eur), likvidacinė vertė – 154 000 Lt.
20. Iš byloje esančių įmonės UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. (nuo 2013-01-15 yra Lietuvos Respublikos teismo ekspertė) 2019-04-15 parengtų Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitų Nr. 2019-050, Nr. 2019-051 ir Nr. 2019-052 ginčo sklypų rinkos vertės 2016-06-02 datai nurodytos: sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2016-06-02 – 18 900 Eur; sklypo Nr. 2 – 26 600 Eur; sklypo Nr. 3 – 10 600 Eur. Visų sklypų rinkos vertė pagal ataskaitą 2016-06-02 nustatyta 56 100 Eur, t. y. net šiek tiek mažesnė nei rinkos vertė 2011 m., kaip nurodyta 2011 m. turto vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi antstolis. Iš paskaičiavimų, padarytų pagal UAB „ideArt“ ataskaitų duomenis, matyti, jog 1 ha žemės ūkio paskirties žemė yra vertingesnė nei 1 ha sklypuose įrengtų vandens telkinių.
21. Į bylą pateiktoje V. G. atliktoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinėje rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016-06-27 datai nurodyta – 163 500 Eur.
22. Kadangi pateiktose ataskaitose ginčo žemės sklypų vertė skiriasi, kaip minėta, UAB „ideArt“ parengtoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016-06-02 datai nurodyta – 56 100 Eur. V. G. atliktoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinėje rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016-06-27 datai nurodyta – 163 500 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesti atlikti teismo ekspertui T. M.. Ieškovės teismo nustatytu terminu į teismo depozitinę sąskaitą užstato už ekspertizės atlikimą neįmokėjo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, kurią pavesta atlikti ieškovės pasiūlytai ekspertei D. A..
23. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, ir kt.). Taip pat kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
24. Vėlgi, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011, ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo pateikti keli turto vertinimai, todėl siekiant pašalinti prieštaravimus, abejones dėl ginčo turto vertės ir nustatyti, kokia reali jo vertė, byloje ir buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti ekspertės akte padarytomis išvadomis. Ekspertės išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Pažymėtina, kad nors ieškovės atstovas kėlė klausimą dėl ekspertizės akte nurodyto iškastų kūdrų ploto neatitikimo, lyginamųjų pavyzdžių ir teigė, jog, anot jo, tikslinga vadovautis matininko V. K. nurodytais kūdrų plotais, tačiau teismas, įvertinęs tiek ekspertizės akte nurodytus duomenis dėl atliktų matavimų matininko V. K., UAB „Matavimai“ (ekspertizės akto 18 puslapis) atitikties žemėlapio realiu laiku, ekspertės patekta papildoma informacija apie ekspertizės akte naudojamų duomenų šaltinius, tiek ekspertės išsamius paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu apie pasirinktą kūdrų plotų skaičiavimo pagrindą, lyginamuosius pavyzdžius, ieškovės atstovo pastebėjimus atmeta kaip deklaratyvaus pobūdžio, niekuo neparemtus samprotavimus. Atmestini kaip neįrodyti ir ieškovės argumentai, kad varžytinėse parduoti žemės sklypai ribojasi su suprojektuotu aplinkkeliu; žemės sklypai gali būti panaudoti vienbučių, dvibučių statybai ar kitokiam nekilnojamojo turto vystymui, ir neva dėl to turėjo būti vertinamos būsimos sklypų panaudojimo ateityje galimybės, neva turėjo būti lyginamas turtas, esantis šalia ežerų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, tokios, ieškovės nurodytos, būsimos aplinkybės dėl galimai ateityje (ne)planuojamų aplinkkelių ar dėl ateityje galimo turto savybių pokyčio dėl galinčių (ne)atsirasti tam tikrų faktorių vertintinos kaip prielaidos, neturinčios įtakos sprendžiant dėl parduoto iš varžytinių ginčo turto vertės pagrįstumo.
26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės išvadose ginčo turto nustatyta vertė iš esmės sutampa su byloje pateiktais dar dviem šio ginčo turto vertinimais, kurie atlikti skirtingų vertintojų, įvairiais laikotarpiais. Šių vertinimų palyginimas ir analizė rodo, kad pagal 2011 m. UAB „ Ober haus“ vertinimą bendra sklypų vertė – 63 716 Eur, pagal teismo ekspertės vertinimą – 67 500 Eur, pagal įmonės UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. ataskaitą 2016-06-02 nustatyta 56 100 Eur. Taigi, esant nustatytam, vadovaudamasis ir aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinamais dėl CPK 218 straipsnio taikymo, atsižvelgiant į tai, kad ekspertės išvados padarytos atlikus išsamų ir detalų surinktų įrodymų, turinčių reikšmę atliekamam ginčo turto vertės nustatymui, vertinimą, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi būtent teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės išvadomis.
27. 2021-12-13 Ekspertizės akte Nr. 21/11/77 ekspertė D. A., atsakydama į teismo klausimą kokia buvo ginčo sklypų rinkos vertė 2016-06-02 dieną, išvadose nurodė, jog vertinant turtą yra keliamas reikalavimas kaip pagrindą naudoti NTR Centrinio duomenų banko išrašuose, o taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą. Pateiktuose galiojančiuose NTR CDB išrašuose nėra įregistruotų trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto. Remiantis pateikta analize ir kaip pagrindą naudojant NTR Centrinio duomenų banko išrašuose pateiktus duomenis, ekspertizės objekto – 7,7700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo būti apie 22 500 Eur (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai eurų); ekspertizės objekto – 11,6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo būti apie 33 700 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai eurų); ekspertizės objekto – 3,6600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo būti apie 11 300 Eur (vienuolika tūkstančių trys šimtai eurų).
28. Pažymėtina tai, kad ekspertei taip pat buvo užduoti klausimai, kokia buvo ginčo žemės sklypuose įrengtų vandens telkinių ir inžinerinės sistemos vertė 2016-06-02 dienai. Ekspertė akto išvadose, vėlgi, nurodė, kad vertinant turtą yra keliamas reikalavimas kaip pagrindą naudoti NTR Centrinio duomenų banko išrašuose, o taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą. Pateiktuose galiojančiuose NTR CDB išrašuose nėra įregistruotų trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto. Pažymėjo, kad žemė išskirtinai yra vertinama naudojant tik lyginamąjį metodą. Vertinant žemę, žemės sklypuose esantys vandens telkiniai ir vandens inžinerinės sistemos nėra atskirai vertinami, šio turto vertė „telpa“ bendroje nustatytoje žemės sklypo vertėje. Siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus, šiuo atveju buvo nustatytos trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaštų vertės. Pažymėjo, kad nustatytos hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaštų vertės prilyginti rinkos vertei negalima, nes vandens telkinys yra žemės dalis, o žemę galima vertinti tik lyginamuoju metodu. Remiantis pateikta analize, atliekant skaičiavimus išlaidų (kaštų) metodu, nustatytos ekspertizės objektų trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaštų vertės turto vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo būti: 7,7700 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), iškastų penkių kūdrų, kurių bendras plotas sudaro 1,5200 ha, kaip hidrotechnikos statinių nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė galėjo būti apie 71 200 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis eurų); 11,6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), iškastų dviejų kūdrų, kurių bendras plotas sudaro 1,6400 ha, kaip hidrotechnikos statinių nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė galėjo būti apie 111 800 Eur (vienas šimtas vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų); 3,6600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), iškastų trijų kūdrų, kurių bendras plotas sudaro 0,9200 ha, kaip hidrotechnikos statinių nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė galėjo būti apie 59 500 Eur (penkiasdešimt devyni tūkstančiai penki šimtai eurų).
29. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu yra tai, kad ekspertė ekspertizės akto išvadose ne kartą akcentavo, kad vertinant turtą yra keliamas reikalavimas kaip pagrindą naudoti NTR Centrinio duomenų banko išrašuose, o taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, jog šis reikalavimas nurodytas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje – dalyje „Turto ir verslo vertinimo srities teismų praktikos apibendrinimas. 2. Reikalavimai turto arba verslo vertinimui ir turto arba verslo vertinimo ataskaitai. 2.7. Naudojimasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis“. Be to ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos suponuoja išvadą, kad teisingais laikomi tie nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie įrašyti viešame registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostata, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka, priešingai nei teigia pareiškėjai, turto vertintojas, nustatydamas turto vertę, privalo jais vadovautis, neatsižvelgdamas į teisėtu pagrindu atsiradusią faktinę vertinamo objekto būklę. Nei aptarti, nei jokie kiti teisės aktai nenustato išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis (LVAT 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A-552-1247/2014) .
30. Remdamasi nurodytais reikalavimais, nurodyta teismo praktika, ekspertė ir bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, jog nesant galiojančiuose NTR CDB išrašuose įregistruotų trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto, žemė išskirtinai yra vertinama naudojant tik lyginamąjį metodą, o vertinant žemę, žemės sklypuose esantys vandens telkiniai ir vandens inžinerinės sistemos nėra atskirai vertinami, šio turto vertė „telpa“ bendroje nustatytoje žemės sklypo vertėje.
31. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertė, atlikdama ekspertizę, siekė atlikti išsamų ir nešališką tyrimą, todėl ginčo žemės sklypus vertino dviem požiūriais: a/ kaip pagrindą naudojant NTR centrinio duomenų banko išrašuose pateiktus duomenis, b/ darant specialią prielaidą, kad vertinimo datai duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR centriniame duomenų banke. Ekspertė nurodė, jog tokiu atveju (b punktas) žemės sklypus įvertins dviem požiūriais:
1/ Nustatoma trijų žemės sklypų rinkos vertė 2016-06-02 datai, darant specialiąją prielaidą, kad vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iškastos kūdros priskiriamos vandens ūkio paskirties žemės sklypams, naudojant juos rekreacijai; šiuo atveju nurodė, kad patikslinta 11,6100 ha žemės vertė, įvertinus pataisą dėl žemės Rekreacinio naudojimo, būtų apie 52 700 Eur, nustatyta 1,64 ha užimančių kūdrų vertė galėtų būti apie 23 800 Eur; ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje; patikslinta 3,6600 ha žemės vertė, įvertinus pataisą dėl žemės Rekreacinio naudojimo – apie 22 800 Eur, nustatyta 0,92 ha užimančių kūdrų vertė galėtų būti apie 14 300 Eur; ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje; patikslinta 7,7700 ha žemės vertė, įvertinus pataisą dėl žemės Rekreacinio naudojimo – apie 40 200 Eur, nustatyta 1,52 ha užimančių kūdrų vertė galėtų būti apie 22 000 Eur; ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje.
2/ nustatoma trijų žemės sklypų rinkos vertė 2016-06-02 datai, darant specialiąją prielaidą, kad vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iškastos kūdros priskiriamos pelkių, pažeistos ir nenaudojamos žemės teritorijai. Ekspertė nurodė, kad šiuo atveju bus patikslintos gautos žemės sklypų rinkos vertės, įvertinus Pelkių, pažeistos ir nenaudojamos žemės koeficiento Kn pataisą dėl iškastų žemės sklypuose kūdrų ir: 7,7700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) vertės, darant specialiąją prielaidą, nustatymas 2016 m. birželio 2 d. datai būtų 19 000 Eur, nustatyta 1,52 ha užimančių kūdrų vertė galėtų būti apie 900 Eur, ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje; 11,61 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) – 29 900 Eur, nustatyta 1,64 ha užimančių kūdrų vertė galėtų būti apie 1000 Eur, ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje; 3,6600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) – 9 100 Eur, nustatyta 0,92 ha užimančių kūdrų vertė galėtų būti apie 600 Eur; ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje.
32. Nagrinėjamu atveju NTR duomenimis ginčo žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis ekspertės sprendimo 31 p. nurodytomis prielaidomis. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad žemės sklypų paskirtis, atsižvelgiant į jų dislokaciją, apskritai gali būti pakeista. Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamo ginčo kontekste ir esant aukščiau aptartoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iškastos kūdros žemės ūkio paskirties žemės sklypuose gali būti vertinamos kaip žemės ūkio paskirties sklypų „pagerinimas“, o apskaičiuotos kūdrų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaštų vertės galinčios turėti įtakos sklypų vertės didinimui.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių, kuomet parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnis 1 dalis). Pagal UAB „Ober haus“ atliktą turto vertinimą sklypų kaina parduodant antrose varžytinėse būtų 38 229, 60 Eur, pagal ekspertės D. A. ekspertizės akte nustatytas ginčo turto vertes ginčo sklypų kaina – 40 500, 60 Eur. Faktiškai ginčo turtas buvo parduotas už 41 036 Eur, t. y. už didesnę nei ekspertės nustatyta ginčo objektų vertė. Ir jeigu nagrinėjamu atveju aktualus yra UAB „Ober haus“ atliktas vertinimas, kuriuo buvo remiamasi skelbiant varžytines, tai atlikta verčių analizė rodo, kad realiai iš varžytinių ginčo sklypai buvo parduoti už dar didesnę nei ekspertės vertinime nustatytą kainą. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, teismo padarytos išvados nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo sklypai iš varžytinių buvo parduoti pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytą tvarką už ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainą. Ieškovių argumentai dėl ginčo turto pardavimo kainos bei realios turto rinkos vertės disproporciją, t. y. kad ginčo sklypai parduoti už kartais mažesnę nei rinkos vertė kainą, laikytini neįrodytais ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
34. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu yra ir tai, kad varžytinių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytinių dalyvių skaičiaus ir t. t. Esant didelei paklausai parduodant turtą iš varžytinių, jo kaina gali pakilti net daugiau, nei buvo nustatyta vertintojo. Tikroji iš varžytinių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytinėse varžytinių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytinių parduodamą daiktą. Nagrinėjamu atveju pirmosios skelbiamos varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antrose varžytinėse turtą įsigijęs atsakovas pasiūlė didžiausią kainą. Nei išieškotojas, nei skolininkai varžytinių procedūrų (turto vertės, eigos ar pan.) neskundė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl skolininkų ir turto įgijėjo sąsajų, galimos „turto išvedimo“ schemos ar pan. Byloje esantys trečiojo asmens V. D. paaiškinimai apie atsakovo neva domėjimąsi galimybe mainyti sklypus yra abstraktūs, nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl vertintini rezervuotai. V. D. pasyvus elgesys vykusio priverstinio turto realizavimo metu, teismo vertinimu, paneigia ieškovės poziciją dėl neva jo siekio „išvesti“ turtą prieš bankrotą. Vėlgi, jeigu, anot ieškovės, skolininkai siekė „išvesti“ turtą prieš bankrotą, galėjo mažų mažiausia pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe siūlyti turto pirkėją.
35. Ieškovai, prašydami pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, apeliuoja ir į tai, kad turto pardavimas iš varžytinių mažesne nei rinkos vertė kaina, pažeidė esmines suinteresuotų asmenų, t. y. bankrutuojančios ieškovės BTŪB „Energija“ kreditorių teises(CPK 602 straipsnis 1 dalies 7 punktas). Minėta, ieškovai nurodo, kad žemės sklypai buvo parduoti prieš pat ieškovės bankrotą, o tai, kad pardavėjai neginčijo nustatytos turto pardavimo kainos ir teisinėmis priemonėmis nesiekė turto pardavimo už didesnę kainą (ką darytų bet kuris skolininkas, siekdamas labiau sumažinti turimas skolas), sudaro pagrindą išvadai, jog galimai buvo iš anksto ruošiamasi bankrotui „išvedant“ turtą iš bendrijos, tokiu būdu kuo didesne suma išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais.
36. Teismui nenustačius, kad ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytą tvarką už ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainą bei byloje nesant jokių duomenų dėl, anot ieškovės, galimo turto „išvedimo“ prieš pat bankrotą, teismas nagrinėjamo ginčo kontekste neturi pagrindo išvadai dėl esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo bei dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad varžytinėse parduotas turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui; vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad įsiskolinimas hipotekiniam kreditoriui buvo 1 179 113,94 Eur ir skaičiuojamos palūkanos, be to buvo priimta hipotekos nutartis dėl turto pardavimo. Ieškovės argumentai, kad galimai buvo iš anksto ruošiamasi bankrotui „išvedant“ turtą iš bendrijos, tokiu būdu kuo didesne suma išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais, jais nėra pagrindo vadovautis. Akcentuotina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės pareigos įrodyti jų nurodomas aplinkybes neįvykdė.
37. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes skelbime apie varžytines turėjo būti nurodoma ne tik turto buvimo vieta ir teisingas trumpas aprašymas, bet ir prie skelbimo apie varžytines turėjo būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos).
38. Teismas pažymi, jog paskelbimo apie varžytines tvarka reglamentuojama CPK 706 ir 707 straipsniuose. CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog skelbime apie varžytines nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Prie skelbimo apie varžytines turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytinių parduodamas nematerialusis turtas (CPK 707 straipsnio 2 dalis). Nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra numatyti reikalavimai trumpam turto aprašymui (kokie esminiai turto požymiai aprašomi) bei turto nuotraukoms (jų kokybei ir kiekiui). Iš vykdomosios bylos matyti, kad esančiuose išrašuose iš internetinio puslapio www.evarzytynes.lt yra nurodyta ginčo turto (buto ir aikštelės) varžytinių pradžia ir pabaiga, pradinė turto pardavimo kaina ir duomenys apie nekilnojamąjį turtą, nurodytas turto potipis: sklypai, nurodyti jų unikalūs numeriai, jų plotas. Iš minėtame skelbime nurodytų varžytinėse parduodamo ginčo turto požymių galima identifikuoti turto buvimo vietą ir esminius jo požymius: plotą, unikalų numerį, savininką, turtui taikomus apribojimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nors prie skelbimo apie varžytines nebuvo pridėtos ginčo turto nuotraukos, tačiau šiuo atveju informacija apie turtą buvo pakankama, nėra pagrindo konstatuoti, jog CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas turėjo esminės įtakos ir apribojo galimybes potencialiems pirkėjams pasidomėti parduodamu objektu ir dėl to turtas galėjo būti parduotas už mažesnę kainą.
39. Teismas, nenustatęs pagrindo išvadai dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio nuostatų prasme, atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei netenkina. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo instituto taikymo (CPK 95 str. 3 d.) buvo gautas beveik prieš pat posėdį, kuriuo metu teismas baigė bylos nagrinėjimą ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, laikytina, kad jo nagrinėjimas prarado aktualumą, todėl jis netenkintinas.
40. Kiti proceso dalyvių argumentų nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas jų plačiau nepasisako.
41. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovių reikalavimai dėl varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais CPK CPK 602 straipsnio 1dalies 6 ir 7 punktų pagrindu, restitucijos taikymo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini ir netenkintini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atmetus ieškinį, atsakovas turi teisę gauti iš ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 24 536,53 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 300 Eur apmokėjo už ekspertės D. A. dalyvavimą posėdyje. Įvertinus byloje kilusio ginčo specifiką, galimas atsakovui atstovavusio advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, vykusių posėdžių skaičių, posėdžių trukmę, yra pagrindas atsakovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas atlyginti iš dalies. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus kriterijus, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos vertintinos kaip pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 10 500 Eur. Bendra priteistina iš ieškovių atsakovui bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 10 800 Eur (po 5 400 Eur iš kiekvienos ieškovės). Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
43. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo S. Š. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BTŪB „Energija“, j.a.k. 120202619, (bankroto administravimui skirtų lėšų) 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) ir iš ieškovės UAB „Egerijos projektai“ (j.a.k. 304418046) 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) atsakovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič