Civilinė byla Nr. e2-298-761/2021

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00682-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.2.6.1; 3.2.3.8.

     (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Šilalė

            Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei,

atsakovui P. D., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei Eglei Voverienei,   

trečiajam asmeniui R. G.,

trečiajam asmeniui V. G.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, IĮ A. L. firmai, P. D., tretiesiems asmenims R. G., V. G., A. L. dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančiu Šilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. išduotą statybos leidimą – leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti statytoją P. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato – neypatingosios kategorijos, pagalbinio ūkio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; per nustatytą terminą neįvykdžius 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją P. D. per 3 mėnesius savo, Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo IĮ A. L. firmos lėšomis pašalinti statybos padarinius – išardyti neypatingosios kategorijos, pagalbinio ūkio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, rekonstruotą pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. išduotą statybos leidimą – leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

2.       Ieškovė ieškinyje, dublike bei jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2020 m. liepos 30 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SLD), suteikiantį teisę statytojui P. D. vykdyti pagalbinio ūkio paskirties statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą pagal IĮ A. L. firmos 2020 m. parengtą techninį projektą „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. J2006-01 (toliau – ir Projektas). Atlikus patikrinimą, 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-160-(16.54). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius. Pažymėtina, kad SLD (kuris yra pagrindas įgyvendinti Projektą) gautas savavališkos statybos, konstatuotos 2019 m. spalio 17 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191017-00039 padarinių šalinimui. Inspekcija, patikrinusi SLD išdavimo teisėtumą, 2020 m. spalio 13 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-201013-00072, kuriame konstatuota, kad SLD yra neteisėtas.

3.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodomas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie turi būti pateikiami, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šios dalies 6 punkte nurodyta, kad, kartu su kitais privalomais dokumentais, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą statyti ar rekonstruoti statinį mažesniu negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos turi būti pateikti gretimo sklypo savininkų sutikimai. Šis teisės akto reikalavimas yra imperatyvus.

4.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878S patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 7 priede nurodyti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) privalomumo atvejai ir 4 punkte įtvirtinta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

5.       Iš Projekto sklypo plano matyti, kad rekonstruojamas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1,80 m atstumu nuo besiribojančio sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, t. y. 3 m atstumas iki sklypo ribos yra neišlaikomas. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus, statant statinį 1,80 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, privalomi šio sklypo savininkų sutikimai. Tačiau statytojas P. D. kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė tik vieno iš besiribojančio sklypo bendrasavininkų – V. G. sutikimą, nors nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra V. G. ir R. G.. R. G. sutikimas statyti statinį – vykdyti pagalbinio ūkio negyvenamos paskirties pastato rekonstrukciją –1,80 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ribos nebuvo gautas. Būtent šio sutikimo iš besiribojančio sklypo bendrasavininkės R. G. nebuvimas lemia tai, kad buvo pažeistas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimas.

6.       Inspekcijos specialistas, atlikęs patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y. pristatoma prie pagrindinio pastato papildoma statinio dalis 15,5 m ilgio, 8,0 m pločio, 6,7 m aukščio – iki montuojamų gegnių viršaus, sienos mūrijamos iš silikatinių blokelių, sukerpamos ir montuojamos medinių tašų gegnės. Tai, kad statyba yra pradėta patvirtina 2019 m. spalio 14 d. užregistruotas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. BIPA-30-191014-00073 bei jame fiksuoti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad SLD išduotas savavališkos statybos (kuri buvo fiksuota 2019 m. spalio 17 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191017-00039) padarinių šalinimui.

7.         Atsižvelgiant į tai, kad Projekte, pagal kurį išduotas SLD, neišlaikomas teisės aktuose nustatytas minimalus 3 m atstumas iki sklypo ribos ir rekonstruojamas pastatas yra 1,80 m atstumu nuo besiribojančios sklypo, padarinių šalinimas galimas pertvarkius statinio projektą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus (išlaikant statinio 3 m atstumą iki besiribojančio sklypo) bei gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, o statinys turėtų būti atitinkamai perstatytas. Taip pat padarinių šalinimas galimas ir neperstatant statinio, bet gavus visų besiribojančio sklypo bendrasavininkų sutikimus dėl statinio statybos mažesniu norminiu atstumu bei gavus naują SLD pertvarkytam statinio projektui.

8.       Valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigą užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios norminių aktų. Jeigu atitinkamas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo ar sprendimą pritarti statinio projektui, nepaiso minėtų ribojimų, tai reiškia, kad jis nevykdo tiesioginės savo pareigos išsamiai patikrinti visus dokumentus bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Inspekcija 2020m. spalio 13 d. patikrinimo akte konstatavo, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti ginčijamo SLD, kadangi nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, numatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte.

9.       Šilalės rajono savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pagal Reglamento 5 priedo 1.7 punkte nustatytą kompetenciją turi patikrinti ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, numatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tačiau ši pareiga buvo tinkamai neįvykdyta, SLD išduotas pagal Projektą, kurio sprendiniai dėl statinio statybos gretimo sklypo atžvilgiu prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Jei pateikti ne visi privalomi dokumentai – atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai kyla pareiga pažymėti IS „Infostatyba“ tokį prašymą nepriimtu ir informuoti apie tai statytoją, nurodant, kokių konkrečiai dokumentų statytojas nepateikė, nors privalėjo pateikti. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė Administracija ne tik privalėjo patikrinti ar kartu su prašymu statytojas pateikė visus privalomus dokumentus, bet ir tai, kad nustačius tokių dokumentų trūkumą, atsakovė privalėjo nutraukti prašymo priėmimo procedūrą ir apie tai informuoti statytoją. Kadangi SLD išdavimo procedūra buvo pažeista dar prašymo priėmimo stadijoje, visi kiti veiksmai, atlikti sekančiose procedūros stadijose tampa neteisėtais. Neteisėtu tampa ir baigiamasis procedūros dokumentas – SLD. Visos šios procedūros atlikimas patikėtas atsakovei Administracijai, kuri ir atsakinga už tai, kad procedūros būtų vykdomos be pažeidimų, o padarius pažeidimus – atsako už jų sukeltas neigiamas pasekmes. Administracija nepatikrino, kad Projekto sprendiniai pažeidžia Reglamento 5 priedo 1.2 punktą, todėl neteisėtai išduoto SLD atsakingu asmeniu laikytina Administracija, kaip institucija, pritarusi neteisėto SLD išdavimui bei jį išdavusi. Taigi, Administracija laikytina atsakingu asmeniu už neteisėto SLD išdavimą ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padariniai.

10.       SLD neteisėtumas taip pat sietinas su statinio projektuotojo IĮ A. L. firmos, parengusios projektą, veiksmais. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi šiuo atveju IĮ A. L. firma yra kalta dėl netinkamai parengto Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas SLD. Kartu IĮ A. L. firma laikytina kaltu asmeniu dėl SLD neteisėto išdavimo bei laikytina subjektu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. Pažymėtina, kad IĮ A. L. firmos atlikti veiksmai, t. y. parengtas Projektas, kuris prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu – SLD neteisėtumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad IĮ A. L. firmos atlikti veiksmai, susiję su Projekto rengimu, turi tiesioginį priežastinį ryšį su Inspekcijos patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, kurie sąlygoja SLD neteisėtumo faktą.

11.       SLD neteisėtumas taip pat sietinas su statinio statytojo P. D. veiksmais. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad būtent statytojo pareiga, o kartu ir atsakomybė yra pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus. Būtent statytojas P. D., vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, privalėjo statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikti Administracijai besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų V. G. ir R. G. rašytinius sutikimus statyti statinį 1,80 m atstumu iki sklypo ribos, t.y. sutikimus dėl mažesnio statomo statinio atstumo iki sklypo ribos nei teisės aktų nustatytas 3 m atstumas (buvo pateiktas tik vieno iš bendraturčių – V. G. rašytinis sutikimas). Atsakovas P. D. taip pat privalėjo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat ir tuo, ar įgyvendindamas savo teises jis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Atsakovas, kaip jis pats nurodo savo atsiliepime, net nepaklausė V. G., ar nėra kitų asmenų, kurių teisės bei teisėti interesai būtų paliesti jo planuojamų statybų. Tačiau atsakovas P. D. to nepadarė, nesielgė rūpestingai, apdairiai ir teisingai, o toks jo lengvabūdiškas elgesys ir sukėlė pasekmes, t. y. buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai bei nepagrįstai išduotas statybą leidžiantis dokumentas. P. D. nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į VĮ Registrų centras, kad gautų duomenis apie tai, kas yra gretimo sklypo savininkai ir toks jo prašymas būtų netenkintas. Pažymėtina, kad statytojo P. D. atlikti veiksmai (neveikimas), t.y. nepateikti visi būtini statinio projekto rengimo dokumentai projektuotojui bei nepateikti visi būtini dokumentai Šilalės rajono savivaldybės administracijai SLD gauti, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu – SLD neteisėtumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad statytojo P. D. atlikti veiksmai (neveikimas), susiję su statytojo pareigų vykdymu, turi tiesioginį priežastinį ryšį su Inspekcijos patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, kurie sąlygoja SLD neteisėtumo faktą.

12.       Inspekcijos nuomone šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, kadangi statytojas P. D., IĮ A. L. firma ir Administracija kartu dalyvavo procese, susijusiame su SLD išdavimu, kurį Inspekcija prašo panaikinti teikiamu ieškiniu, todėl šiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Statytojas P. D. neužtikrino privalomų dokumentų pateikimo, projektuotojas IĮ A. L. firma parengė Projektą, Administracija yra tas subjektas, kuris turi teisės aktų nustatytą pareigą patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams bei priklausomai nuo to, ar įvykdytos visos sąlygos statybos leidimui gauti, jį išduoti arba ne. Atsakovų solidarią atsakomybę lemia tai, kad buvo vienas bendras procesas, lėmęs ginčijamo SLD išdavimą.

13.       Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija su ieškovės ieškiniu atsiliepime į jį, triplike bei teismo posėdžio metu nesutiko. Nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Administracija netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas neįpareigoja statytojo Administracijai pateikti gretimo žemės sklypo nekilnojamojo turto išrašą, taip pat nenustatyta pareiga Administracijai papildomai tikrinti ir vertinti ne tik statytojo pateiktus dokumentus, bet ir savo iniciatyva tikrinti kitus viešuosius registrus. Būtent statytojas P. D., vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, privalėjo pateikti Administracijai abiejų besiribojančio žemes sklypo savininkų V. G. ir R. G. rašytinius sutikimus dėl mažesnio statomo statinio atstumo iki sklypo ribos nei teisės aktų nustatytas 3m atstumas. Administracija, gavusi visus statytojo pateiktus dokumentus, turėdama įsitikinimą, kad statytojas yra protingas, apdairus ir sąžiningas, remdamasi teisės aktais, patikrino gautus dokumentus ir nusprendė, jog jie yra pakankami ir tinkami. Statytojas turėjo visas galimybes susipažinti su galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, neabejotinai žinojo kokius dokumentus privalo pristatyti Administracijai, nes buvo pasisamdęs profesionalius projektuotojus. Vadinasi žinodamas, kad gavo tik vieno bendraturčio sutikimą, privalėjo informuoti Administraciją. Pažymėtina, kad statytojo P. D. atlikti veiksmai (neveikimas), t. y. nepateikti visi būtini statinio projekto rengimo dokumentai projektuotojui bei nepateikti visi būtini dokumentai Administracijai SLD gauti, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu - SLD neteisėtumu. Teisės aktai nenustato pareigos Administracijai aiškintis pačiai kiek bendraturčių gretimas žemės sklypas turi - visą tikslią ir teisingą informaciją ir dokumentus privalo pateikti asmuo, prašantis išduoti jam SLD. Taigi Administracija, vykdydama SLD išdavimo funkciją, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, pagal kompetenciją patikrino visus pateiktus privalomus dokumentus, o šiuo atveju gretimo žemės sklypo bendrasavininko sutikimas pateiktas buvo, ir nepažeisdama teisės aktų išdavė SLD. Inspekcija nepagrįstai siekia išplėsti Administracijos funkcijas ir išduodant SLD įpareigoti atlikti papildomus veiksmus, nenumatytus teisės aktuose. Jei Administracija, išduodama SLD, nepasitikėtu statytojais ir kiekvieną pateiktą dokumentą dar papildomai tirtų (ne pagal savo kompetenciją ir funkcijas) susidarytų begalinis nesibaigiantis tikrinimo procesas, reikalaujantis papildomų žinių, specialistų Administracijoje.

14.       Tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad SLD yra neteisėtas, statytojas P. D. turi priimti sprendimą, kokį alternatyvų padarinių šalinimo būdą pasirinks. Atsižvelgiant į tai, kad Administracija neteisėtų veiksmų išduodant SLD neatliko, ji jokiu būdu negali būti solidariai atsakinga už statybos padarinių šalinimą. Visų pirma, nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas nenustato pareigos Administracijai pačiai savo iniciatyva rinkti papildomus duomenis, tikrinti ar prašymas nepažeidžia kitų asmenų teisių, išduodant SLD, nes tai nėra Administracijos kompetencija. Nėra jokio teisinio pagrindo išplėsti Administracijos funkcijų ribas. Antra, SĮ 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Kartu su ieškiniu pateikto projekto 13 lape nurodoma, kad neišlaikomi norminiai priešgaisriniai atstumai iki artimiausių asmenų pastatų gretimuose sklypuose - gautas gretimo sklypo savininko pritarimas projekto sprendiniams. Aplinkybių, jog savininkai yra du (V. G. ir R. G.), nenurodoma. Akivaizdu, kad šiuo atveju IĮ A. L. firma yra atsakinga dėl netinkamai parengto projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas SLD. IĮ A. L. firma laikytina kaltu asmeniu dėl SLD neteisėto išdavimo bei laikytina subjektu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. Trečia, SLD gautas savavališkos statybos, konstatuotos 2019 m. spalio 17 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191017-00039 padarinių šalinimui. Taigi, akivaizdu, kad statinys jau iki SLD išdavimo buvo pastatytas. Administracija jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie to, kad statinys būtų statomas, taigi ir padarinių šalinimo našta negali būti perkeliama Administracijai. Taigi, Administracijos atsakomybės šiuo atveju nėra ir ji negali būti nei solidariai, nei kaip kitaip atsakinga už statybos padarinių šalinimą.

15.       Atsakovas P. D. atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti jo vardu. Kadangi yra sudaręs santuoką, todėl nors pastatai registruoti jo vieno vardu, statiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir I. D.. Pastatų įsigijimo metu, kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), jau gyveno kaimynai - sutuoktiniai V. G. ir R. G.. Kada ir kieno vardu jie buvo įgiję pastatus, jam nebuvo žinoma, niekas tokių duomenų nesuteikė. Kai jis įsigijo pastatus, tiek po jo, tiek po G. pastatais esantys žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus. 2000 m. UAB „Šilutės hidroprojektas“ jis užsakė savo namų valdos kadastrinius matavimus. Pagal jo preliminarų namų valdos planą, gretimame sklype esančių pastatų savininkas V. G., siekdamas patekti į savo garažą, turėjo važiuoti per jo žemės sklypą. Jeigu tuo metu nebūtų susitarta dėl sklypų ribų pakeitimo, tai V. G. būtų privalėjęs nusigriauti jam priklausantį garažą, nes neturėjo kaip į jį patekti. Tačiau jis buvo kaimyniškas ir atliekant kadastrinius matavimus, su V. G. vyriškai susitarė, kad jam priklausančios namų valdos riba patraukiama į jo pusę, sumažinant jam priklausantį žemės sklypą, o kaimynui padidinant žemės sklypo plotą taip, kad V. G. galėtų patekti į jam priklausantį garažą.

16.       Ilgą laiką su kaimynu V. G. buvo normalūs kaimyniški santykiai. V. G. davė jam sutikimą rekonstruoti garažą, pasirašydamas, kad jokių pretenzijų neturi, jeigu jo garažas bus arčiau, negu 3 m atstumu nuo jo žemės sklypo ribos. Atlikus namų valdos kadastrinius matavimus, 1079 m2 žemės sklypo planas buvo suderintas su visomis atitinkamomis institucijomis, o taip pat su gretimo žemės sklypo naudotoju V. G., kuris pasirašė šiame plane. Tuo metu jokių pastabų V. G. nepateikė ir nenurodė, kad gretimo žemės sklypo naudotoja yra ir jo sutuoktinė R. G., kuriai nebuvo pateiktas žemės sklypo planas pasirašyti. Taigi apie tai, kad pastatų savininke yra viešajame registre įrašyta ir jo sutuoktinė R. G., V. G. nieko nesakė. Jo sutuoktinė R. G. apskritai nesikišo į jokius žemės sklypų-namų valdos formavimo klausimus. Kadastrinių matavimų planą pasirašę valstybinių institucijų atstovai, nė vienas nepareiškė jokių pastabų, kad gretimame žemės sklype pastatus yra įgiję du bendraturčiai, t. y. V. G. ir R. G., niekas nenurodė, kad žemės sklypo planą turėtų pasirašyti abu gretimo žemės sklypo naudotojai, t. y. būsimi savininkai, nes abiejų vardu buvo įregistruoti pastatai. Nuo to laiko, kai įsigijo pastatus, o vėliau iš valstybės nusipirko žemės sklypą, gretimo žemės sklypo naudotoju, o vėliau savininku, save pristatė V. G.. Pokalbiuose su juo, niekuomet nebuvo minima, kad žemės sklypo savininke yra ir jo sutuoktinė R. G.. Pati R. G. niekuomet nėra sakiusi, kad ji yra pastatų ir žemės savininke, nes absoliučiai visus klausimus, susijusius su pastatų ir žemės tvarkymu, spręsdavo išimtinai V. G.. Jis neturi absoliučiai jokios teisinės galimybės patikrinti viešajame registre, kas yra įrašyti gretimo žemės sklypo savininkais.

17.       Jis turėdamas rašytinį dokumentą - kadastrinių matavimų planą, kad jo žemės sklypas ribojasi su V. G. sklypu, gaudamas statybos leidimą pateikė V. G. sutikimą, todėl elgėsi tikrai sąžiningai, teisingai ir protingai. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį kaltinti nesąžiningumu, kokių nors aplinkybių nuslėpimu. Suderinęs žemės sklypo planą su V. G., kurį patvirtino atitinkamos institucijos ir kadastriniai matavimai buvo įregistruoti viešajame registre, buvo įsitikinęs, kad V. G. yra pastatų ir žemės savininkas, todėl viską derino su juo. Nei jis pats, nei kiti asmenys, nei institucijų specialistai jo neįspėjo, kad V. G. sutuoktinė R. G. yra žemės sklypo bendraturtė.

18.       Sutikimas, kad renovuojamas garažas būtų nutolęs nuo kaimyninio žemės sklypo ribos mažiau nei 3 m, yra vienašalis sandoris. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.92 straipsnis reglamentuoja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė valdymą, naudojimą, disponavimą juo. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Pasirašant sutikimą leisti jam renovuoti garažą ir, kad jis būtų nutolęs nuo gretimo žemės sklypo ribos mažiau nei 3 m, jam davė bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojas V. G., kurį pateikė leidimą išduodančiai institucijai - Šilalės rajono savivaldybės administracijai. Sudarant tokio pobūdžio sandorį ir duodant sutikimą leisti gretimo sklypo savininkui statyti statinį arčiau nei 3 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos, įstatymo leidėjas rašytinio kito sutuoktinio sutikimo nereikalauja. Vadinasi, vieno iš bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojų duotas sutikimas yra pakankamas leidimui gauti ir nepažeidžia kito sutuoktinio teisių.

19.       Nei V. G., nei R. G. teismui nepateikė jokio atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Tretysis asmuo R. G. nepateikė bent mažiausio prieštaravimo dėl savo sutuoktinio V. G. veiksmų sudarant vienašalį sandorį ir jam duodant sutikimą garažo renovacijai. Taigi, šiuo atveju, iš bendrosios jungtinės nuosavybės vieno iš subjektų, t. y. V. G., jam gavus sutikimą renovuoti garažą, kuris nutolęs nuo gretimo sklypo ribos mažiau nei 3 m, kito bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojo sutikimas nereikalingas, nes sutuoktiniai nekilnojamojo turto valdymo klausimus sprendžia susitarimo būdu, o kito sutuoktinio sutikimas sprendžiant tokio vienašalio sandorio sudarymą, nėra numatytas įstatyme.

20.       Teismo posėdžio metu atsakovas P. D. ir jo atstovė advokatė Stanislava Jorudienė papildomai paaiškino, jog P. D. pastatas, nuo senų laikų stovėjo arčiau nei 3 m atstumu nuo kaimynų ribos. P. D. sugalvojo rekonstruoti pastatą neturėdamas leidimo. Kaimynai G. parašė skundą, kad P. D. vykdo rekonstrukciją be leidimo. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuomet D. kreipėsi į A. L. firmą dėl projekto paruošimo, pradėjo rinkti kitus dokumentus, kreipėsi dėl leidimo. Vyko susirašinėjimas su teritorijų planavimo specialistu. Pastarasis pasakė, kad jam reikia gauti kaimyno sutikimą. Tuomet jis nuėjo pas kaimyną G., kuris sutikimą pasirašė. Reglamentas nereikalauja abiejų bendrasavininkų sutikimo. Davus vienam iš sutuoktinių sutikimą, užtenka tokio sutikimo, kad būtų išduotas leidimas. Jei kitam bendrasavininkui nepatinka kito toks žingsnis, tai turi spręsti, kad toks sutikimas turėtų būti nuginčytas. Jei turtas bendrai valdomas, tai vieno savininko sutikimo pakanka. Jau 2 metai kai sustabdytos statybos. Nėra nei lietvamzdžių, todėl kaimynai skundžiasi, kad kažkas nesutvarkyta, tačiau jis negali tvarkyti kol vyksta teisiniai ginčai. Jo fekalijos patenka į bendrą naudojimosi sistemą ir niekas nebėga į kaimyno žemę. Po namo pamatu yra dangtis. Ten viskas uždaryta.

21.       Atsakovė IĮ A. L. firma bei trečiasis asmuo A. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Gautas A. L. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovei bei trečiajam asmeniui A. L. nedalyvaujant.

22.       Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis sutikimo, kad pastatas būtų statomas arčiau kaip 3 m atstumu nuo jo ribos nesirašė ir nesirašys, todėl prašo neteisėtai pastatytą pastatą pašalinti ir sutvarkyti statybvietę. Patikslino, jog pastatas pastatytas ne 1,8 m atstumu nuo jo sklypo ribos, o 1,65 m viename pastato gale, o kitame 1,70 m atstumu. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. D. pradėjus statybas, jis kreipėsi su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Gavo atsakymą, jog kaimynas turi nugriauti savavališkas statybas, tačiau kaimynas ir toliau vykdė statybas. Po to, P. D. atėjo pas jį su parašytu sutikimu ir jis pasirašė, jog sutinka, kad yra statomas pastatas 1.80 m atstumu nuo jo tvoros. Jis pasirašė, kad tik tokiu atstumu yra statomas pastatas nuo jo ribos, tačiau tai ne jo sutikimas. Statybos inspektorius jam pasakė, kad tai nėra tinkamas sutikimas, kad ištrauks sutikimo blankus. P. D. atėjo su tais blankais pas juos, bet nei jis, nei žmona nesirašė. Leidimas buvo išduotas kai jau buvo pabaigta statyba. Tas pastatas užstoja jų kiemą ir namas negauna saulės. P. D. sklypas yra iškeltas, ir nuo pastato stogo vanduo bėga į jo teritoriją, o žiemą krenta sniegas nuo stogo į jo teritoriją. Į jų pusę kaimynas nieko netvarko, lietvamzdžius susidėjo tik į savo pusę. Jo taip vadinamas sutikimas yra niekinis. P. D. žinojo, jog nei jis, nei jo žmona nesutinka. P. D. taip pat žinojo, jog sklypas priklauso jam su žmona.

23.       Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kaimyno P. D. pastatytas negyvenamosios paskirties pastatas yra per arti jos sklypo ribos ir pastatytas be jos sutikimo. Šilalės rajono savivaldybės administracija išdavė neteisėtą statybos leidimą, todėl prašo jį panaikinti ir pašalinti statybos padarinius. Ji nesutinka, kad pastatas būtų arčiau kaip 3 m atstumu nuo jos sklypo ribos Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1992 m. pirko žemę ir abu su vyru yra bendraturčiai. Kaimynui P. D. pradėjus statybas labai arti jos sklypo ribos, ji su vyru pradėjo domėtis atstumais. Vyras V. G. parašė skundą statybų inspekcijai. Statybos inspekcijos atstovas juos informavo, jog kaimynas turės nugriauti statinį. Tačiau statybos nebuvo sustabdytos, vyko toliau. Paskui kaimynas atėjo prašyti pasirašyti leidimą. Vyras pasirašė, tačiau buvo pasirašyta, kad tokiu atstumu statomas pastatas. Tai ne sutikimas. Ji buvo kieme kai vyras pasirašė. D. sakė, kad pasirašyk, jog jis tokiu atstumu stato. Vyras leidimo statyti nedavė ir pasakė, jog žmona nepasirašys. Statybos ir toliau vyko, kaimynas su jais nieko nederino. Kaimyno sklypas yra iškeltas apie 0,5 m ir nuo stogo bėga vanduo, krenta sniegas į jų teritoriją. Vandens nuotekos, fekalijos bėga po jų garažu. Ji nori viską susitvarkyti pagal įstatymą, kad po to jos dukrai nebūtų vargo su turtu ir nekristų turto vertė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkinamas iš dalies.

24.       Teismas nustatė, kad atsakovas P. D. ir tretieji asmenys R. G. ir V. G. yra kaimyninių sklypų savininkai. R. G. ir V. G. nuo 2005 m. kovo 25 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesilaikant atstumo nuo trečiųjų asmenų sklypo ribos, pastatytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Trečiasis asmuo V. G. 2019 m. spalio 11 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė skundą, dėl statomo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), galimai savavališkos statybos. Žemės sklypo savininkas bei statytojas nurodytas P. D.. Inspekcijos 2019 m. spalio 14 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. BIPA-30-191014-00073, nustatyta, jog skundas pagrįstas, statinio statyba vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento ir projekto. Nuspręsta P. D. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį. Inspekcija P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191017-00039, kuriame nurodyta pažeidimo esmė: statomas pagalbinio ūkio paskirties pastatas 15,5 m ilgio, 8,0 m pločio, 6,7 m aukščio iki montuojamų gegnių viršaus (neypatingosios kategorijos pastatas), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Statyba vykdoma neturint įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Statyba savavališka. Atsakovas P. D., siekdamas pašalinti Savavališkos statybos akte konstatuotus pažeidimus, ėmėsi veiksmų ginčo statinio rekonstrukcijos projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti. 2020 m. birželio mėnesį IĮ A. L. firma parengė techninį darbo projektą „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. J2006-01. Šio projekto pagrindu, Šilalės rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 30 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį, suteikiantį teisę statytojui P. D. vykdyti neypatingosios kategorijos, pagalbinio ūkio, negyvenamosios paskirties statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą. 2020 m. rugsėjo 7 d. Inspekcija surašė Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-160-(16.54). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius. Inspekcija, patikrinusi SLD išdavimo teisėtumą, 2020 m. spalio 13 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-201013-00072, kuriame konstatavo, kad SLD yra išduotas neteisėtai. Pažeidimo esmė: nepateiktas besiribojančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vieno iš bendrasavininkų rašytinis sutikimas dėl mažesnio (1,8 m) negu norminiai (3 m) atstumai nuo rekonstruojamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sklypo ribos. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas. 

Dėl statybos leidimo rekonstruoti statinį pripažinimo negaliojančiu

25.       Byloje ginčas kilo dėl atsakovo P. D. teisės rekonstruoti statinį, nesilaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos esant tik vieno iš gretimo sklypo bendraturčių rašytiniam sutikimui.

26.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimas“ 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Vienas iš tokių atvejų, nustatytų minėto priedo 4 punkte, yra tuomet, kai statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

27.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).

28.       Byloje nustatyta, jog nuo trečiųjų asmenų R. G. ir V. G. sklypo ribos iki atsakovo P. D. rekonstruoto pastato sienos atstumas yra 1,80 m. Tiesa, tretieji asmenys tvirtina, jog minėtas atstumas yra dar apie 10-15 centimetrų mažesnis, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, jog 3 m atstumas neišlaikytas. Pažymėtina, kad aplinkybę apie imperatyvaus reikalavimo išlaikyti 3m atstumą iki gretimo sklypo ribos nesilaikymą atsakovas P. D. pripažįsta. Tai, kad minėtas normatyvinis reikalavimas yra pažeistas patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: atsakovo Pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo projektas, Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas. Taigi byloje ginčo dėl to, kad P. D. rekonstruodamas pastatą nesilaikė privalomojo 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos, nėra.

29.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šios dalies 6 punkte nurodyta, kad kartu su kitais privalomais dokumentais, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį mažesniu negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos turi būti pateikti gretimo sklypo savininkų sutikimai.

30.       Konstatavus, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas pastatytas atsakovui P. D. priklausančiame žemės sklype mažesniu nei 3 m atstumu nuo trečiųjų asmenų žemės sklypo, svarbu įvertinti, ar statybos darbams, t. y. pastato rekonstrukcijai, atlikti buvo būtinas trečiųjų asmenų sutikimas. Byloje ginčo, kad pastatas buvo rekonstruojamas, o ne statomas naujai ar remontuojamas, nėra.

31.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Reglamento 7 priedo 8 punktas nustato, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

32.       Išanalizavęs ginčo objekto rekonstravimo projektą teismas nustatė, jog ginčo pastato dydis iki rekonstrukcijos buvo 9,63 m x 6,10 m, tačiau po rekonstrukcijos viena iš lygiagrečiai sklypo ribai einančių sienų, kaip nurodė Inspekcijos specialistai, padidėjo į priekį 8,0 m, o lygiagrečiai sklypo ribai einančios sienos ilgis siekia 15,5 m. Akivaizdu, kad rekonstruotas pastatas, lyginant su buvusiu, yra ženkliai didesnis. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovui P. D., rekonstravus statinį, pristatant didesnių išmatavimų, didesnio tūrio priestatą, kuomet jo viena iš lygiagrečiai sklypo ribai einančių sienų padidėjo į priekį beveik dvigubai (nuo 9,63 m iki 17,63 m), kas tokiu būdu sumažino buvusį atstumą nuo rekonstruojamo statinio buvusių konstrukcijų, iki besiribojančio žemės sklypo ribos, naujos pagal rekonstrukcijos projektą ginčo priestato konstrukcijos buvo įrengiamos ne pagal imperatyvius teisės aktų nustatytus atstumus iki besiribojančio žemės sklypo ribų, buvo privalomas rašytinis besiribojančio sklypo savininkų (trečiųjų asmenų V. G. ir R. G.) sutikimas.

33.       Kaip nurodyta aukščiau P. D. pastatą rekonstravo savavališkai, tačiau siekdamas pašalinti 2019 m. spalio 17 d. Savavališkos statybos akte konstatuotus pažeidimus, ėmėsi veiksmų ginčo statinio rekonstrukcijos projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti. P. D. kartu su prašymu išduoti SLD pateikė vieno iš besiribojančio sklypo savininkų, t. y. V. G. pasirašytą sutikimą, kuriame nurodyta „dėl garažo statybos, atstumas 1,80 metro“. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog besiribojančio žemės sklypo bendrasavininkai yra V. G. ir R. G., tačiau pastarosios sutikimas nebuvo gautas.

34.       P. D. tvirtina nežinojęs, kad gretimo sklypo savininke viešajame registre yra įrašyta ir V. G. sutuoktinė R. G.. Pastaroji niekada nesikišo į jokius žemės sklypų-namų valdos formavimo klausimus, absoliučiai visus klausimus, susijusius su pastatų ir žemės tvarkymu, spręsdavo išimtinai V. G.. Niekuomet nebuvo minima, kad žemės sklypo savininke yra ir R. G.. Nurodo, jog Reglamentas nereikalauja abiejų bendrasavininkų sutikimo. Jei turtas bendrai valdomas, tai vieno savininko sutikimo pakanka. 

35.       CK 4.72 straipsnyje reglamentuotos vienodos bendraturčių teisės į bendrą daiktą. CK 4.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. CK 3.92 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai: 1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti; 2) atsisakoma sudaryti sutartį; 3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti; 4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo; 5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

36.       Aptarti teisės aktai įsakmiai nurodo, jog vykdant statybos darbus ir nesilaikant minimalių atstumų nuo besiribojančio sklypo, turi būti gauti visų besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimai. Taigi teismas nesutinka, su P. D. teiginiu, jog Reglamentas nereikalauja abiejų bendrasavininkų sutikimo. Taip pat atmestinas P. D. teiginys, kad jam gavus vieno iš sutuoktinio sutikimą renovuoti pastatą, kuris nutolęs nuo gretimo sklypo ribos mažiau nei 3 m, kito bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojo sutikimas nereikalingas, nes sutuoktiniai nekilnojamojo turto valdymo klausimus sprendžia susitarimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju sutikimas, t. y. sandoris, yra susijęs su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, todėl vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, tokį sandorį gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Atsakovui P. D. nesilaikant minimalių statybos atstumų yra suvaržomos, ribojamos R. G. kaip bendro turto savininkės teisės, todėl jos sutuoktinio V. G. pasirašytas sutikimas nepašalina būtinumo gauti ir R. G. sutikimo.

37.       Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek V. G., tiek R. G. nuo pat ginčo objekto statybos pradžios nepritarė, jog rekonstruojamas pastatas būtų statomas arčiau kaip 3m atstumu nuo jų sklypo ribos. Tai patvirtina V. G. skundai teikti Inspekcijai dėl savavališkos statybos. Be to, teismo posėdžio metu V. G. tvirtino, kad jis nedavė sutikimo statyti pastato arčiau jo sklypo ribos. Pasirašydamas ant P. D. paruošto sutikimo, jis tik konstatavo faktą, kad pastatas statomas 1,80 m atstumu nuo jo tvoros, tačiau tai nerodo jo pritarimo ar leidimo tokiai statybai.

38.       Atkreiptinas dėmesys, jog bet kokio pobūdžio statyba turi būti planuojama ir vykdoma laikantis jai Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų. Būtent statytojui tenka pareiga surinkti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Kiekvienas asmuo, taip pat ir statytojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Tai apima ir domėjimąsi ar įgyvendindamas savo teises asmuo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Taigi, P. D., būdamas apdairus ir atidus, turėjo įsitikinti, jog jo surinkti dokumentai statybos įteisinimui yra tinkami ir pakankami. P. D. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog „V. G. jam nepateikė ir nenurodė, kad gretimo žemės sklypo savininkė yra ir R. G.“, „R. G. į jokius ūkinius reikalus niekuomet nesikišo, visais klausimais jis bendravo tik su V. G.“, „pati R. G. niekuomet nėra sakiusi, kad ji yra pastatų ir žemės savininkė“, „institucijų specialistai neįspėjo jo, kad V. G. sutuoktinė R. G. yra žemės sklypo bendraturtė“, nepašalina jo pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pasidomėti ar nėra kitų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai būtų paliesti jo vykdomų statybų. Be to, byloje nustatyta, jog P. D. net nesikreipė į VĮ Registrų centrą, kad gautų duomenis apie gretimo sklypo savininkus.

39.       Pažymėtina, jog P. D. nežinojimas apie gretimo sklypo bendrasavininkę R. G., nepašalina jo atsakomybės dėl neteisėtų statybų. P. D. turėjo žinoti imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su statybų arčiau gretimo sklypo ribojimu, todėl turėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti vykdomų statybų teisėtumu. Byloje teismo nustatytos ir atsakovo P. D. nurodytos aplinkybės, susijusios su kitų juridinių asmenų dalyvavimu statybos dokumentacijos tvarkymo procese (dokumentus statybos leidimui gauti atsakovo užsakymu rengė privati teritorijų planavimo ir projektų rengimo srityje kompetentinga įmonė A. L. firma, šie dokumentai suderinti su atsakingomis valstybės valdžios institucijomis ir atsakovui išduotas statybos leidimas) atsakovo P. D. kaltės nepaneigia. Atsakingo ir protingo statytojo elgesio reikalavimo laikymasis reiškia statytojo, šiuo atveju P. D., pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas statybos procesui pradėti aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reglamentavimą. Taigi teismas konstatuoja, jog P. D. nesielgė rūpestingai, apdairiai bei teisingai ir toks jo lengvabūdiškas elgesys sukėlė atitinkamas pasekmes, t. y. buvo pažeistos R. G. teisės, teisėti interesai bei nepagrįstai išduotas SLD.

40.       Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog Šilalės rajono savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pagal Reglamento 5 priedo 1.7 punkte nustatytą kompetenciją turėjo patikrinti ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, numatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tačiau ši pareiga buvo tinkamai neįvykdyta ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal projektą, kurio sprendiniai dėl statinio statybos gretimo sklypo atžvilgiu prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymi, jog statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų, o savivaldybės administracija, vykdydama šią funkciją, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Šiuo atveju, Šilalės rajono savivaldybės administracija turėdama pareigą patikrinti, ar atsakovas P. D. pateikė visus teisės aktais nustatytus dokumentus, reikalingus SLD gauti, savo pareigų neatliko tinkamai, nes išdavė SLD nepatikrinusi, ar prašymas išduoti SLD bei kartu su juo pateikti kiti privalomi dokumentai yra be trūkumų, ar yra visų gretimo sklypo bendrasavininkų sutikimai ir pan. Bendrasavininkų sutikimo buvimas yra viena esminių aplinkybių, nes imperatyvios teisės normos draudžia rekonstruoti statinį mažesniu negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininkų sutikimo. Teismas konstatuoja, kad nesant besiribojančio žemės sklypo bendrasavininkės R. G. sutikimo, atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti SLD.

41.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek dėl atsakovo P. D. nerūpestingumo, neapdairumo bei lengvabūdiško elgesio, tiek dėl atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos netinkamo teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymo, buvo neteisėtai išduotas SLD.

42.       Teismas, apibendrindamas tai kas paminėta, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. išduoto statybos leidimo – leidimo rekonstruoti statinį pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstas, atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį laikytinas išduotu nepagrįstai ir neteisėtai, todėl naikintinas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

43.       Ieškovės teigimu, projektuotojas IĮ A. L. firma taip pat yra atsakingas dėl neteisėto SLD išdavimo ir kylančių pasekmių. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi šiuo atveju IĮ A. L. firma yra kalta dėl netinkamai parengto Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas SLD.

44.       Teismas nesutinka su aukščiau nurodytais ieškovės teiginiais. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalį už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, projektuotojas nėra atsakingas už valstybės institucijų veiksmus, nes netikrina ir neatsako už valstybės institucijų sprendimus, tame tarpe ir sprendimą išduoti SLD. Antra, ieškovės nurodytos teisės normos nustato projektuotojo pareigas ir atsakomybę prieš užsakovą. Šioje byloje nėra pareikšti ir nenagrinėjami užsakovo P. D. reikalavimai projektuotojui, todėl ieškovės nurodomos teisės akto nuostatos dėl projektuotojo atsakomybės negali būti taikomos šiam ginčui spręsti. Trečia, nėra priežastinio ryšio tarp projektuotojo veikos ir pasekmių – Projekto parengimas ir pateikimas atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai neįpareigojo išduoti statybą leidžiančio dokumento. Priešingai, būtent atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija prieš išduodama SLD turėjo pareigą įvertinti ir įsitikinti Projekto ir su juo pateikiamų dokumentų atitikimu teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimai atsakovei IĮ A. L. firmai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

45.       CK 4.103 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Minėtame straipsnyje tiesiogiai nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

46.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir savavališkos statybos santykio bei padariniams šalinti taikytinų teisės normų, nurodė, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas yra svarbus išlaidų už statybos padarinių šalinimą paskirstymo aspektu. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

47.       Byloje nustatyta, jog statytojo P. D. atžvilgiu yra surašytas Savavališkos statybos aktas, patvirtinantis, jog statyba buvo vykdoma neturint įstatymo nustatyta tvarka parengto Projekto ir SLD. Tik po minėto akto, atsakovas P. D., siekdamas pašalinti Savavališkos statybos akte konstatuotus pažeidimus, kreipėsi į IĮ A. L. firmą dėl statinio rekonstrukcijos projekto parengimo. Šio Projekto pagrindu 2020 m. liepos 30 d. Šilalės rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą rekonstruoti statinį. Taigi, konstatuotina, jog P. D. pagalbinio ūkio paskirties pastatas rekonstruotas savavališkai. Pastato rekonstrukcija nebuvo atliekama Šilalės rajono savivaldybės administracijos išduoto SLD pagrindu. Minėtas dokumentas buvo išduotas siekiant įteisinti savavališką statybą. Aplinkybę, jog po SLD išdavimo nebuvo vykdomi jokie statybos darbai patvirtino tiek P. D., nurodęs, jog jau 2 m. kaip statybos yra sustabdytos, tiek trečiasis asmuo V. G., tvirtinęs, kad SLD buvo išduotas kai statyba jau buvo pabaigta. Taigi akivaizdu, jog SLD realiai materialinių teisinių padarinių nesukėlė. Todėl atsižvelgiant į sprendimo 46 pastraipoje nurodytą teisinį reguliavimą, P. D. statybos padariniai šalintini jo lėšomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

48.       Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipėsi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

49.       Atkreiptinas dėmesys, jog pačios savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padarinių šalinimo priemonės yra tapačios. Taigi nepaisant to, jog ieškovė reikalaudama pašalinti neteisėtos statybos padarinius vadovaujasi Statybos įstatymo 33 straipsniu, o ne Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu, ieškovės reikalavimų dėl statybos padarinių pašalinimo esmė nesikeičia, kadangi kaip minėta, padarinių šalinimo priemonės yra tokios pačios. Tačiau taikant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą statybos padarinių pašalinimo išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes tokiu atveju savavališkos statybos padariniai šalinami tik statytojo lėšomis.

50.       Šiuo atveju, ieškiniu, be reikalavimo įpareigoti statytoją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė teismo prašo, neįgyvendinus prieš tai nurodyto reikalavimo, įpareigoti statytoją P. D., per 3 mėnesius, savo, Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo IĮ A. L. firmos lėšomis pašalinti statybos padarinius – išardyti aptariamo statinio dalį, rekonstruotą pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos P. D. išduotą statybos leidimą – leidimą rekonstruoti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

51.       Pažymėtina tai, kad byloje iškeltų savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimo išsprendimas yra neatsiejamai susijęs su atsakovo P. D., kuriam nuosavybės teise priklauso rekonstruotas ūkio paskirties pastatas nuosavybės teisės į paminėtą statinį įgyvendinimu. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra konstitucinė teisė, kurią asmeniui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

52.       Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

53.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2–3 punktai, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Pirmiau išskirtos savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio, kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

54.       Reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

55.       Šiuo atveju, ieškovė ieškinio 2 reikalavimu, teismo prašo atsakovo atžvilgiu taikyti sąlyginai lengvesnės formos neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmes, numatytas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir tik minėtam atsakovui neįgyvendinus pareigos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą pastatą, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, ieškovė teismo prašo taikyti pačios griežčiausios apimties neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmes - įpareigoti atsakovą P. D., nurodytų kaltų asmenų, t. y. P. D., Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo IĮ A. L. firmos lėšomis, per 3 mėnesius išardyti statomą pastatą bei sutvarkyti statybvietę.

56.       Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad atsakovas gali reikiamai pertvarkyti statinio projektą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą arba pertvarkyti (perstatyti) statinį taip, kad būtų išlaikyti teisės aktų nustatyti reikalavimai bei atstumai iki besiribojančio žemės sklypo. Taigi darytina išvada, jog savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinami ir netaikant kraštutinių savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių. Todėl atsakovui P. D. leistina per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato – neypatingosios kategorijos, pagalbinio ūkio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

57.       Minėto įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, atsakovas

Dėl kitų šalių argumentų

58.       Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.

60.       Ieškinį iš esmės patenkinus, atmestini atsakovų P. D. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos prašymai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61.       Kadangi ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tai iš esmės patenkinus ieškinį iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu valstybei priteistinas 150 Eur žyminis mokestis už patenkintus du neturtinio pobūdžio reikalavimus (75 Eur – už reikalavimą pripažinti SLD negaliojančiu bei 75 Eur už reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio viena iš reikalavimo dalių, susijusi su atsakovei IĮ A. L. firmai keliamomis pareigomis, buvo atmesta, žyminio mokesčio dalis iš atsakovės A. L. firmos nepriteistina. SLD pripažintas negaliojančiu dėl atsakovų P. D. bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, todėl būtent iš šių atsakovų lygiomis dalimis turėtų būti priteistas 75 Eur žyminis mokestis. Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsakingas yra atsakovas P. D., todėl 75 Eur žyminis mokestis už antrą ieškovės reikalavimą priteistinas iš jo. Taigi valstybei iš atsakovo P. D. priteistinas 112,50 Eur (75 Eur/2 + 75 Eur) dydžio žyminis mokestis. Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priteistinas 37,50 Eur žyminis mokestis.

62.       Vadovaujantis CK 4.254 straipsnio 6 punktu, CPK 137 straipsnio 6 dalimi, byloje teismo 2020m. gruodžio 17 d. pranešimo Nr. e2-5003-1010/2020 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimui įsiteisėjus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas informuotinas, kad panaikintų teismo pranešimo pagrindu įregistruotą juridinį faktą apie draudimą perleisti nuosavybės teisę.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu Šilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. 2020 m. liepos 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato – neypatingosios kategorijos, pagalbinio ūkio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą

Atsakovui P. D. neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo (parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą P. D. per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos padarinius - išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pagalbinio ūkio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 centų) žyminį mokestį.

Priteisti iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos, kodas 188773720, 37,50 Eur trisdešimt septynis eurus 50 centų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie draudimą perleisti nuosavybės teisę, kuris įregistruotas pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. pranešimą Nr. e2-5003-1010/2020.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas                                                                   Osvaldas Briedis