Civilinė byla Nr. e2-903-614/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00771-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.; 3.2.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
sekretoriaujant Renatai Andreson, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui V. G., atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui G. B., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“ nesant, viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per zoom konferencijų programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovės 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovėms, prašydamos pripažinti negaliojančia 2021 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“.
2. Ieškovės nurodė, jog 2016 m. gegužės 17 d. tarp ieškovės UAB „Čia Market“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16-307 (Nemuno sutartis) pagal kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis patalpas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16-306 (Gvazdikų sutartis), pagal kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis patalpas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 17 d. tarp nuomotojo ir ieškovės AB „Žemaitijos pieno investicija“ sudaryta Laidavimo sutartis užtikrinant nuomininko prievolių pagal Nemuno sutartį vykdymą. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartis. 2021 m. kovo 9 d. nuomotojas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ (naujasis kreditorius) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį (ginčo Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido naujajam kreditoriui „teisę iš Skolininkų [UAB „Čia Market“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“] reikalauti 305 963,86 Eur nuomos mokesčio bei teisę iš Skolininkų reikalauti visų pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įstatymus ir kitus teisės aktus galimų papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, baudų, kitų netesybų, nuostolių ir kt.) įvykdymo“ (Sutarties 1.2 p.). Atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla. Tarp šalių Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl vienašalio nuomos sutarčių pripažinimo neteisėtu, žalos atlyginimo, depozito grąžinimo, vienoje kurių ieškovė pakeista būtent ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Ieškinį ieškovės iš esmės grindžia argumentais:
2.1. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui be skolininko sutikimo kreditorius gali įgyvendinti, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1 - 3 dalis); reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo tuo atveju, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos yra imperatyvios.
2.2. Ieškovę UAB „Čia Market“ ir reikalavimo teisės pardavėją UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sieja dvišalė prievolė – ieškovė UAB „Čia Market“ yra reikalavimo teisės pardavėjo ir skolininkas, ir kreditorius, ir dėl to ieškovės (skolininko) sutikimas perleisti reikalavimo teises kitam asmeniui buvo privalomas. Be skolininko sutikimo kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę kitam asmeniui tik vienašalės prievolės atveju, o esant dvišalei prievolei reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, todėl reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis CK 6.115 - 6.122 straipsnių reikalavimų (Skolos perkėlimas).
2.3. Ieškovės vertina, jog reikalavimo teisės perleidimas buvo ir skolos perkėlimas, kadangi atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ieškovę UAB „Čia Market“ siejo dvišalė prievolė, t. y. kreditorius buvo ir skolininkas, todėl šiam civiliniam teisiniam santykiui taikomi CK 6.115-6.122 straipsnyje nustatyti (Skolos perkėlimo) reikalavimai.
2.4. Nuostolių byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pareiškusi ieškinį UAB „Čia Market“ (ir laiduotojo AB „Žemaitijos pieno investicija“) atžvilgiu dėl nuostolių neva atsiradusių iš Nuomos sutarčių. Toje pačioje byloje buvo nagrinėjami iš Nuomos sutarčių kylantys UAB „Čia Market“ priešpriešiniai reikalavimai nuomotojos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu dėl depozito grąžinimo.
2.5. Ieškovės padėtis yra pabloginta, kadangi ieškovė UAB „Čia Market“ (dviejose bylose) turi atsikirtinėti prieš du kreditorius dėl to paties dalyko. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teigia, kad yra perleistos tik teisės.
2.6. Ieškovei UAB „Čia Market“ kreditoriaus asmuo turėjo reikšmės, todėl konstatuotina, kad yra pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios reikalavimo teisės perleidimą ir skolos perkėlimą.
2.7. Sutartis taip pat pažeidžia CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą perleisti neegzistuojantį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, kadangi Sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siekė perleisti 305 963,86 Eur ir papildomus reikalavimus tiek nuomininko UAB „Čia Market“, tiek laiduotojo AB „Žemaitijos pieno investicija“ atžvilgiu, nors UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tokių reikalavimo teisių laiduotojo atžvilgiu neturėjo: pagal Gvazdikų sutartį laiduotojas AB „Žemaitijos pieno investicija“ nebuvo laidavęs ir toje dalyje reikalavimo teisių laiduotojo atžvilgiu atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturėjo, vadinasi reikalavimo perleidimas taip pat buvo neįmanomas ir buvo pažeista CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma. Sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį yra niekinis ir negalioja.
2.8. Sutartis pažeidžia Laidavimo sutartyje įtvirtintą draudimą perleisti teises ir pareigas: Laidavimo sutarties 3.5 punkte įtvirtinta, kad nė viena iš šalių - UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir laiduotojas AB „Žemaitijos pieno investicija“ neturi teisės be kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo perleisti visų ar dalies savo teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties, tretiesiems asmenims. Neturėdama laiduotojo sutikimo, atsakovė negalėjo perleisti reikalavimo teisių, kildinamų iš Nemuno sutarties į laiduotoją.
2.9. Sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų dėl sutarties dalyko apibrėžtumo: Sutarties dalyką apibrėžiantis Sutarties 1.2 punktas reiškia, kad naujajam kreditoriui pradinis kreditorius perleido tiek teisę reikalauti 305 963,86 Eur nuomos mokesčio, tiek teisę reikalauti bet kokių kitų papildomų reikalavimų - palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų netesybų, nuostolių ir kt., tačiau teismai kitose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose traktavo kitaip. Sutartimi turėjo būti perleistos visos iš sutarčių kylančios reikalavimo teisės, taip pat ir pareigos. Kadangi skirtingi subjektai Sutarties dalyką aiškina skirtingai, sutarties dalykas laikytinas neapibrėžtu ir Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.
2.10. Sutartis pažeidžia bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių interesus, kadangi Sutarties sudarymo metu NTV buvo nemoki.
3. Atsiliepimu į ieškinį (bei atskiru raštu) atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo sustabdyti šią civilinę bylą, o jei teismas bylos nagrinėjimo nestabdytų - ieškovių ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, jog dar 2023 m. rugpjūčio 11 d. savo prašyme ji nurodė, kad bankrutuojančios atsakovės nemokumo administratorius turi pagrindo manyti, kad 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sandoris buvo nesąžiningas, kadangi galimai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido savo turtą (turtinę reikalavimo teisę) atsakovei UAB „NT Paslaugos“ jau turėdamas finansinių sunkumų ir būdamas nemokus, ir dėl ko prarado turtą, kuris turėjo/galėjo būti nukreiptas jo kreditorinių reikalavimų dengimui. Gindamas bankrutuojančios įmonės interesus, atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir ieškinio pagrindu yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2683-1187/2023 (teismo pastaba: bylos numeris 2024 metais yra Nr. e2-987-1187/2024, teisminio proceso numeris 2-55-3-00907-2023-8).
4. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesutinka, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidžia teisės normas ir į ieškinį atsikerta iš esmės šiais argumentais:
4.1. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teisę kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. CK 6.102 straipsnyje numatyti atvejai kada reikalavimo teisės perleidimas yra draudžiamas, tačiau šiuo atveju nėra nė vieno CK 6.102 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, dėl kurio atsakovai nebūtų galėję sudaryti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties.
4.2. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kreditoriui, siekiančiam perleisti reikalavimą, nereikalingas skolininko sutikimas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. To paties straipsnio 5 dalyje iš esmės atkartota ši taisyklė nurodant, kad be skolininko sutikimo draudžiama perleisti reikalavimą, jei kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę skolininkui. Ši bendrojo pobūdžio taisyklė įtvirtina idėją, kad skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Svarbiausia, kaip nurodyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
4.3. Kasacinis teismas yra paaiškinęs, jog skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Jeigu laikomasi šių įstatymo reikalavimų, t. y. nėra pažeidžiamos skolininko teisės ar pastarasis labiau suvaržomas, tai kreditoriaus pasikeitimas jam nesukelia jokių papildomų sunkumų.
4.4. Teismų praktikoje paprastai laikoma, kad perleidžiant pinigines prievoles kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės. Ieškovės ieškinyje nepateikė jokių svarių argumentų, kad kreditoriaus asmuo joms turėjo esminę reikšmę, ar kad ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kaip nors būtų pažeistos ieškovių teisės, o vien tai, kad yra iškeltos dvi civilinės bylos, kuriose tų pačių nuomos sutarčių pagrindu, tačiau už skirtingus laikotarpius yra pareikšti reikalavimai nuo skirtingų ieškovų, nereiškia UAB „Čia Market“ ar AB „Žemaitijos pieno investicija“ teisių pažeidimo ar jų padėties pabloginimo.
4.5. Nesutinka ir su ieškovių teiginiu, jog šiuo atveju reikalavimo teisės perleidimas buvo ir skolos perkėlimas, kadangi atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ieškovę UAB „Čia Market“ siejo dvišalė prievolė, t. y. ne tik atsakovė turėjo reikalavimą į ieškovę UAB „Čia Market“, tačiau ir ieškovė UAB „Čia Market“ turi reikalavimo teisę (dėl depozito grąžinimo) atsakovei. Pagal CK 6.116 straipsnio 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka.
4.6. Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Šiuo atveju atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ galima prievolė ieškovei UAB „Čia Market“ dėl depozito pagal UAB „Čia Market“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytas 2016 m. gegužės 17 d. Nuomos sutartis grąžinimo nebuvo perkelta naujajai kreditorei - atsakovei UAB „NT Paslaugos“. Atsakovei UAB „NT Paslaugos“ yra perleista tik teisė reikalauti 305 963,86 Eur nuomos mokesčio iš ieškovių ir kitų pagal teisės aktus galimų papildomų reikalavimų, tačiau Sutartyje nėra visiškai jokių nuostatų apie UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareigų/prievolių ieškovių atžvilgiu perleidimą.
4.7. UAB „Čia Market“ reikalavimus dėl depozito pagal UAB „Čia Market“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytas Nuomos sutartis grąžinimo yra pareiškusi būtent atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, šis reikalavimas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-189-856/2023, kas vėlgi patvirtina, kad skolos perkėlimo nebuvo.
4.8. Pasak ieškovių, Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė siekė perleisti 305 963,86 Eur ir papildomus reikalavimus tiek ieškovės UAB „Čia Market“, tiek laiduotojo AB „Žemaitijos pieno investicija“ atžvilgiu, nors neturėjo tokių reikalavimo teisių laiduotojo atžvilgiu, o tai reiškia, kad Sutartimi perleistas nevykdytinas, negaliojantis reikalavimas, tačiau su tokiu aiškinimu atsakovė nesutinka ir pažymi, kad argumentai dėl reikalavimų laiduotojui ir jų apimties turėtų būti teikiami kitoje civilinėje byloje, kurioje prašoma tiek nuomos sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, tiek ir priteisti atitinkamas sumas iš UAB „Čia Market“ ir laiduotojo AB „Žemaitijos pieno investicija“. Šioje byloje nurodomi neva esantys laiduotojo teisių pažeidimai nesudaro savarankiško pagrindo 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia.
4.9. Minėta, jog atsakovės nemokumo administratorius išanalizavo ir įvertino atsakovių sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sandorio pagrįstumą, teisėtumą ir, turėdamas pagrindo manyti, kad sandoris buvo nesąžiningas, gindamas bankrutuojančios įmonės interesus 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovei UAB „NT paslaugos“ dėl 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento actio pauliana instituto pagrindu. Taigi, atsakovė pati siekia, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tačiau nesutinka su ieškovių dėstomais pagrindais sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi Sutartis galimai būtų pripažinta negaliojančia būtent konstatavus atsakovės kreditorių teisių pažeidimą, tačiau ne ieškovių išdėstytais pagrindais.
4.10. Pažymi, kad pirmiausia turėtų būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2683-1187/2023 (teismo pastaba: 2024 m. bylos numeris Nr. e2-987-1187/2024, teisminio proceso numeris 2-55-3-00907-2023-8) pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovei UAB „NT paslaugos“ ir nustatyta, ar minima Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (ne)pažeidė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių interesų. Tuo atveju, jeigu kreditorių teisių pažeidimas nebūtų konstatuotas, o ieškinys atmestas, tuomet ginčo sutarties (ne)teisėtumas galėtų būti vertinamas ir kitais - šioje byloje ieškovių nurodomais pagrindais, todėl palaiko savo 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl šios nagrinėjamos bylos sustabdymo.
5. Papildomai 2023 m. spalio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodė, jog atsakymų dėl informacijos pateikimo į savo 2023 m. sausio 20 d. pateiktus prašymus ji nėra gavusi nei iš UAB „NT paslaugos“, nei iš R. B., į pakartotinį 2023 m. gegužės 23 d. prašymą – taip pat ir ieškovėms apie tai žinoma iš kitos civilinės bylos, kurioje jos dalyvauja. Pakartotiniai ieškovių prašymai prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Ieškovės sukūrė nereikalingą teisminį procesą, taip didindamos bylinėjimosi išlaidas, nors jau nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. jos buvo informuotos, kad nemokumo administratorius gins kreditorių interesus ir Sutartį ginčys - teiks ieškinį teismui. Tokia civilinė byla pradėta - Nr. e2-987-1187/2024, ieškovės yra įtrauktos joje dalyvauti trečiaisiais asmenimis, tačiau yra nurodžiusios poziciją bylą spręsti teismo nuožiūra. Vadinasi ši byla yra tik bereikalingas ir nesąžiningas teisminis procesas. Atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios nemokumo administratorius atstovauja įmonės ir visų jos kreditorių interesams, pirmiausia turėtų būti išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-987-1187/2024 pagal nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovei UAB „NT paslaugos“. Tuo atveju, jeigu kreditorių teisių pažeidimas nebūtų konstatuotas, o ieškinys atmestas, sutarties (ne)teisėtumas galėtų būti vertinamas ir kitais civilinėje byloje ieškovių nurodytais pagrindais. Teismas turėtų pakartotinai spręsti civilinės bylos stabdymo klausimą, būtent atsižvelgdamas į dviem inicijuotomis bylomis siekiamą tą patį rezultatą. Bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas, todėl Reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia būtent konstatavus atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių teisių pažeidimą actio pauliana instituto pagrindu, tačiau ne ieškovių išdėstytais pagrindais. Atsakovė su ieškiniu galėtų sutikti tik tuomet, jeigu jis būtų reiškiamas actio pauliana instituto pagrindu, tačiau ieškovės nėra įrodžiusios savo reikalavimo teisių bankrutuojančiai atsakovei ir šiuo metu nėra atsakovės kreditorėmis. Tokį statusą iš esmės ieškovė UAB „Čia Market“ galėtų įgyti tik galutinai išnagrinėjus Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-189-856/2023 dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo – jei teismas ieškovei UAB „Čia Market“ priteistų iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal Nuomos sutartis sumokėto depozito sumas.
6. Atsakovė UAB „NT paslaugos“ atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
9. Atstovė UAB „NT paslaugos“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir CPK nustatyta tvarka. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl priežasčių, kurias teismas vertina kaip nesvarbias, todėl bylą nagrinėjama jai nesant.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
10. Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta ir šalys vieningai nurodo, jog ieškovę UAB „Čia Market“ (nuomininkę) ir atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (nuomotoją) siejo nuomos teisiniai santykiai, kilę iš šių šalių 2016 m. gegužės 17 d. sudarytų dviejų nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių. Šalis taip pat siejo laidavimo teisiniai santykiai - tais pačiais 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudariusios Laidavimo sutartį, kuria laidavo už ieškovės UAB „Čia Market“ prievoles, kilusias iš nuomos sutarties.
11. Abi ginčo šalys nurodė, jog ieškovė UAB „Čia Market“ vienašališkai nuomos sutartis 2020 m. nutraukė, dėl ko tarp šalių yra kilę teisminiai ginčai - dėl nuostolių, dėl depozito grąžinimo, palūkanų už pinigines prievoles, laidavimo.
12. Pirmas teisminis ginčas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. vasario 24 d. ieškinio pagrindu buvo pradėtas Šiaulių apygardos teisme, šioje byloje reikalavimai buvo pareikšti bendrovėms UAB „Čia Market“ (nuomininkei) ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ (laiduotojai) dėl 305 963,86 Eur sumos žalos priteisimo, civilinės bylos numeris dabar yra Nr. e2-85-357/2024 (teisminio proceso numeris 2-58-3-00028-2021-3). Kadangi 2021 m. kovo 9 d. atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pradinė kreditorė) ir UAB „NT paslaugos“ (naujoji kreditorė) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, šioje byloje UAB „NT paslaugos“ perėmė procesines ieškove buvusios BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teises ir pareigas. Teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi ši civilinė byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėtas kitas šalių ginčas – dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo (ir susijusių reikalavimų).Atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje nuomotojo ir / ar jo reikalavimo teisių perėmėjo (dėl ko yra ginčas) reikalaujama 305 963,86 Eur nuostolių (iš nuomos sutarčių negautų pajamų) suma yra apskaičiuota ir reikalavimai pareikšti už laikotarpį nuo Sutarčių nutraukimo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
13. 2021 m. kovo 9 d. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje (ginčo sutartis), sudarytoje atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pradinė kreditorė) ir atsakovės UAB „NT paslaugos“ (naujoji kreditorė) nurodyta, jog šalys susitaria dėl 305 963,86 Eur dydžio reikalavimo teisės į solidarius skolininkus UAB „Čia Market“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“, atsiradusios iš 2016 m. gegužės 17 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos ir Laidavimo sutarčių, dėl kurios pirminė kreditorė Šiaulių apygardos teisme yra pradėjusi ginčą – pareiškusi reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo (teisminio proceso numeris 2-58-3-00028-2021-3) – tarp pradinės kreditorės ir skolininkių vyksta ginčas dėl reikalavimo teisės. Sutartyje nurodoma, jog perleidžiama reikalavimo teisė apima teisę iš skolininkų reikalauti 305 963,86 Eur nuomos mokesčio bei teisę reikalauti visų pagal CK, įstatymus, kitus teisės aktus galimų papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, baudų, kitų netesybų, nuostolių) įvykdymo (Sutarties 1.2. punktas).
14. 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo iškelta bankroto byla, teismo nutarti įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“.
15. Susipažinus su teisminiu procesu ir civilinės bylos medžiaga, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei tapo žinoma situacija apie sutarčių nutraukimą, bei tai, kad yra buvęs pareikštas ieškinys dėl nuostolių priteisimo tik už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. (nuo nuomos sutarčių nutraukimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei apie 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį (ginčo sutartį), išanalizavus ir įvertinus nurodytas aplinkybes bei gindama bankrutuojančios įmonės interesus, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė, nusprendė reikšti ieškinį dėl atsakovės UAB „Čia Market“ vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei ieškovės nuostolių atlyginimo, t. y. dėl negautų nuomos pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos pagal pirmą patalpų nuomos sutartį ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 19 d. (iki šios dienos sutartis turėjo galioti) pagal antrąją sutartį.
16. Šio teismo sprendimo 15 punkte nurodyto bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės 2022 m. spalio 25 d. ieškinio pagrindu Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta antra civilinė byla (Nr. e2-189-859/2023, teisminio proceso numeris 2-58-3-00202-2022-8), prie kurios taip pat buvo prijungtas iš pirmosios bylos išskirtas nuomininkės UAB „Čia Market“ reikalavimas dėl 51 625,78 Eur depozito grąžinimo bei 1 264,48 Eur palūkanų priteisimo. Taigi, šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovei UAB „Čia Market“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl 603 925,33 Eur nuostolių, susidariusių už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d., priteisimo, palūkanų bei atsakovės UAB „Čia Market“ priešieškinis ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sumokėto depozito ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir UAB „NT paslaugos“.
17. Minimą civilinę bylą Nr. e2-189-856/2023 Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs – jis yra šalių apskųstas ir kartu su apeliaciniais skundais byla yra perduota toliau nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kur bylai suteiktas Nr. e2A-217-XX/2024. Byla nėra išnagrinėta.
18. Šalių apskųstu (neįsiteisėjusiu) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismas nusprendė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį tenkinti iš dalies, UAB „Čia Market“ priešieškinio netenkinti. Teismas sprendimu pripažino atsakovės UAB „Čia Market“ vienašališką abiejų 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d. neteisėtu ir priteisė iš UAB „Čia Market“ BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 400 936,15 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 2 461,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė; priteisė iš UAB „Čia Market“ žyminį mokestį valstybei.
19. Minimoje civilinėje UAB „Čia Market“ AB „Žemaitijos pieno investicija“ laikėsi pozicijos, jog nuomotoja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra perleidusi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo nuostolių skaičiavimo laikotarpio naujajai kreditorei UAB „NT paslaugos“ 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, todėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra netinkama ieškovė, ne kartą teikė prašymus stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės šioje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-903-614/2024 dėl 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismo priimtas procesinis sprendimas, bei dėl tos pačios Reikalavimų teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2-987-1187/2024 (2-55-3-00907-2023-8) teismo priimtas procesinis sprendimas, kurioje nagrinėjamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovei UAB „NT paslaugos“, o trečiaisiais asmenimis dalyvauja UAB „Čia Market“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“. Šiaulių apygardos teismas su šiais UAB „Čia Market“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ argumentais nesutiko ir sprendė, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra tinkama ieškovė šioje byloje. Taigi, spręsdamas iš šalių nuomos ir laidavimo teisinių santykių kilusį ginčą, teismas minimoje savarankiškai vertino tiek nuomos sutartis, tiek laidavimo sutartį, tiek Reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei šalių prievolių apimtis. Teismas sprendė, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys aiškiai apibrėžė šios sutarties objektą, siedami jį su teisme nagrinėjama civiline byla (tuometinis Nr. e2-317-569/2021), t. y. konkretų nuostolių dydį, kuris yra sustabdytos civilinės bylos Nr. e2-190-357/2023 (dabar - e2-85-357/2024) nagrinėjimo dalykas, ir kurioje laikotarpis, už kurį prašoma priteisti nuostolius, yra nuo 2020-04-01 iki 2020-12-31, taipogi su būtent šiuo pagrindiniu pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį 305 963,86 Eur dydžio reikalavimu susijusius visus kitus galimus papildomus reikalavimus. Teismas sprendė, jog todėl nagrinėjamam ginčui visiškai neaktualus Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuginčijimas, kadangi šioje byloje prašoma priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. ir vėliau, kas nepatenka į Reikalavimo teisių perleidimo sutarties objektą. Nustatęs visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas UAB „Čia Market“ atžvilgiu, teismas sprendė, jog ji turi atlyginti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 452 561,93 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė negaudama suplanuotų patalpų nuomos pajamų. Nurodė, jog šalys susitarė, jog nuomininkės UAB „Čia Market“ depozitas bus naudojamas pradelstiems finansiniams nuomininko įsipareigojimams pagal šią sutartį padengti, todėl nuomininkei nebemokant nuomos mokesčio depozito suma buvo įskaityta pradelstiems jos įsipareigojimams dengti, teismas padarė išvadą, jog įskaitymas atliktas pagrįstai, vadovaujantis sutarčių nuostatomis. UAB „Čia Market“ byloje teigė, jog pagal sutartis sumokėtas depozitas buvo panaudotas dengiant jos įsipareigojimus nuo 2021 m. sausio 1 iki 2021 m. vasario 28 d., tačiau jis nebuvo atimtas iš bendros ieškiniu prašomos priteisti sumos (kaip minėta, civilinė byla pagal atsakovės priešieškinį buvo išskirta iš civilinės bylos Nr. e2-190/357/2023 arba e2-85-357/2024 ir prijungta prie šios nagrinėjamos civilinės bylos), todėl, remiantis sutarčių 6.5. punktų nuostatomis, depozitą panaudojus neįvykdytiems atsakovės įsipareigojimams padengti tuo laikotarpiu, kuris patenka į šios bylos ginčo laikotarpį, iš šiuo sprendimu priteistos nuostolių sumos, t. y. 452 561,93 Eur sumos, teismas išskaičiavo sumokėto depozito sumą, t. y. 51625,78 Eur, priteisiant nuomotojai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš nuomininkės UAB „Čia Market“ 400 936,15 Eur dydžio nuostolius.
20. LITEKO bei šalių suteiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme, ginčydama actio Pauliana pagrindu dėl tos pačios ginčo 2021 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuginčijimo, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-2683-1187/2023 pagal ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Lideres“, ieškinį atsakovei UAB „NT paslaugos“, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje UAB „Čia Market“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „NT Paslaugos“ sudarytos 2021 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) ir restitucijos taikymo – reikalavimo teisės į 305 963,86 Eur grąžinimo, dabar bylos numeris yra Nr. e2-987-1187/2024 (teisminio proceso numeris 2-55-3-00907-2023-8). Ši civilinė byla nėra išnagrinėta, teismo posėdis atidėtas 2024 m. vasario 28 d. šalims svarstant taikos sutarties sudarymo galimybę bei šiuo klausimu šaukiant bankrutuojančios ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimą.
III. Dėl bylos baigties
21. Teismas sprendžia, jog ieškovių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, kadangi atsakovės nepažeidė bendrųjų CK normų, reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimą, o kiti ieškovių argumentai nesudaro nei realaus savarankiško bylos pagrindo, nei pagrindo sutarčiai nuginčyti apskritai, kadangi ieškovės jų neįrodė, tačiau gali būti (ir buvo) reiškiami kaip atsikirtimai ginantis nuo ieškinio (ieškinių) kitose (žalos, nuotolių ir pan.) bylose.
22. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su skolininko asmeniu, o šio straipsnio 5 dalyje – kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės; 6.102 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatytas draudimas perleisti reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).
23. Visais atvejais reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), t. y. naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų.
24. Ieškovės nurodo, kad ginčo reikalavimo perleidimo sandoris, sudarytas be jų sutikimo, pažeidžia jų teises, nes kreditoriaus asmuo joms turi esminę reikšmę (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) ir sandorį jos ginčija šiuo pagrindu.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalyje ir 6.102 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos dvi skirtingos teisinės situacijos, todėl abiejų šių pagrindų taikymas kartu negalimas. CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. CK 6.102 straipsnio 3 dalyje nustatytus draudimus lemia prievolės prigimtis, tai daro ją neatskiriamą nuo kreditoriaus asmens ir todėl negalimą perleisti.
26. Aiškindamas CK 6.101 straipsnio 5 dalį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrocelas“ v. BUAB „Butrema“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2011). Tačiau ieškovės nenurodo argumentų, išskyrus siekį atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuris, kaip minėta, teismo nėra pripažintas (ginčas nebaigtas nagrinėti, nes teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs), o be to įskaitymas bankroto byloje negalimas, kuo pradinis kreditorius jam reikšmingesnis, negu naujasis, todėl teismas atmeta šį ieškovių argumentą dėl CK 6.101 ir 6.102 straipsnių pažeidimo.
27. Byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė ieškovės (nuomininkės) prievoles, negu jas turėjo pradinis kreditorius (nuomininkas). Kadangi ginčijamas sandoris ieškovės interesų nepažeidė, teismas tenkinti ieškinio jame nurodytais argumentais neturi pagrindo. Teismo vertinimu ieškovių argumentai, jog ginčo sutartis jų padėtį pablogina, nes joms reikia gintis dviejose bylose, yra deklaratyvaus pobūdžio.
28. Kadangi ieškovės neįrodė, jog kreditoriaus asmuo joms turėjo esminės reikšmės, o žalos byloje reikšdamos reikalavimą dėl depozito grąžinimo pačios ieškovės laikė atsakovę BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkama atsakove pagal priešieškinį, nėra pagrindo išvadai, abiejose Šiaulių apygardos teismo civilinėse byloje – tiek sustabdytoje byloje Nr. e2-85-357/2024, tiek išnagrinėtoje byloje Nr. e2-189-856/2023 (kuri perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui) žalos laikotarpiai skiriasi, teigti, kad ginčo sutarties dalykas yra neapibrėžtas taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl ieškovių argumentų, grindžiamų actio Pauliana instituto nuostatomis, teismas plačiau nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o be to ieškovės nėra pagrindusios savo kaip bankrutuojančios atsakovės kreditorės statuso.
29. Primintina, jog teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino šalių prašymo stabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-987-1187/2024 pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus ieškinį actio pauliana pagrindu, kadangi nenustatė kliūčių nagrinėti minimas bylas savarankiškai, sprendė, kad dėl to taip pat nėra pagrindo bylas jungti (CPK 136 straipsnio 4 dalis, 1623 - 164 straipsniai). Teismo sprendimas bylos nestabdyti dar kartą patvirtinamas ir minimos bylos proceso eiga – joje vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo, o jei sutarties (bylos) šalys sutartų ginčo sutarties nenutraukti, ieškovių argumentai būtų buvę (ar per ilgai) neįvertinti.
30. Šiais argumentais teismas ieškovių ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 187 straipsnis).
31. Kiti šalių nurodomi argumentai teismo vertinimu neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Bylinėjimosi išlaidos
32. Ieškovės byloje sumokėjo 3 270 Eur žyminio mokesčio (mokėtoja UAB „Čia Market“). Bankrutuojanti atsakovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė UAB „Čia Market“ pateikė duomenis, jog byloje patyrė 5 389,10 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė duomenis, jog byloje patyrė 2 541,00 Eur byloje advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovė UAB „NT paslaugos“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Išieškotinos pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje nesusidarė. Ieškinį atmetus ieškovėms iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovei BAUB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos pagrįstos jos patirtos 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovių ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ (j. a. k. 141354683) ir iš ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ (j. a. k. 300041701) atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) naudai 2 541,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt vienas euras 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Eglė Surgailienė