Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-309/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1., 1.1.9.7., 1.1.10.1., 2.4.6.3.1., 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,
gynėjui advokatui Sauliui Staškui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 punktu, 7 punktu (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) bausmės vykdymas M. B. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
M. B. paskirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba per 1 (vieną) mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą bei teismo priteistą turtinę žalą.
Priteista iš A. J. ir M. B. solidariai E. R. – 1000 (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo, A. K. – 375 Lt (trys šimtai septyniasdešimt penki litai) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. J., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
M. B. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. J. 2007 m. vasario 24 d. apie 21.30 val., veikdami grupėje, viešoje vietoje – biliardinėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su nukentėjusiuoju E. R. dėl biliardo stalo užsakymo, M. B. pastūmus nukentėjusįjį E. R. alkūne, A. J. smogus vieną kartą kumščiu E. R. į veidą, tokiu būdu nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo E. R. sveikatą, M. B. smogus nukentėjusiajam A. K. vieną kartą kumščiu į veidą, A. J. kumščiu smogus nukentėjusiajam A. K. į pakaušį ir veidą nenustatytą smūgių skaičių, M. B. mėginant nukentėjusiajam A. K. smogti pašokus rankos alkūne ir kojomis, M. B. ir A. J. pargriovus A. K. ant grindų, A. J. smūgiavus nukentėjusiajam A. K. kumščiais į įvairias kūno vietas, M. B. spyrus kelis kartus nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, bandant užšokti ant galvos – įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendį ir panaikinti jam skirtus įpareigojimus – pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Skunde nurodo, kad labai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, nuo nusikalstamos veikos padarymo (2007-02-24) praėjo daugiau nei ketveri metai, o per šį laiką iš esmės pasikeitė jo būdas bei gyvenimas (naujų nusikaltimų nepadarė, kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nėra tiriama ar nagrinėjama, šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje). Nurodo, jog prieš du metus buvo priverstas emigruoti į užsienį, nes Lietuvoje nepavyko rasti darbo. Šiuo metu dirba fabrike maisto pakuotoju (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog gautas lėšas skiria ne tik savo pragyvenimui, bet ir sūnaus – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), lanko vietos mokyklą ((duomenys neskelbtini)). Dėl paminėtų aplinkybių nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismo skirti įpareigojimai dėl įsidarbinimo ir neišvykimo iš gyvenamosios vietos yra visiškai netinkami. Teigia, kad jis yra dirbantis, todėl įpareigojimas pradėti dirbti yra pavėluotas ir jokio poveikio neduos. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad jo gyvenamoji ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, o Lietuvos pataisos inspekcijų kompetencija galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, apeliantas daro išvadą, kad minėto įpareigojimo Lietuvos pareigūnai negalės realiai kontroliuoti. Nuteistasis sutinka, kad minėti du įpareigojimai būtų pakeisti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir teigia, kad įpareigojimų pakeitimas neužkirstų kelio jam toliau dirbti, būti su šeima, rūpintis sūnumi, o įmokos paskyrimas būtų ne tik teisingas, bet ir naudingas valstybei.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuostatas ir, todėl neteisingai paskyrė nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 7 punkte numatytus įpareigojimus (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), dėl ko nuosprendis ir keistinas.
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių bylos aplinkybių ir nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos klausimų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, t. y. dėl M. B. paskirtų įpareigojimų teisėtumo.
Dėl BK 75 straipsnio (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 2 dalies taikymo
Bylos aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalį, nuteistajam M. B. paskyrė sekančius įpareigojimus: pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per (3) tris mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą bei teismo priteistą turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti jam skirtus įpareigojimus – pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nuteistasis M. B. nusikalstamą veiką padarė 2007 m. vasario 24 d., t. y. galiojant BK 75 straipsnio 2 dalies (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuostatoms, kuriose nebuvo numatytas BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 buvo pakeista BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija ir numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Įvertinus naująją BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją iš BK 3 straipsnio pozicijų, darytina išvada, kad naujoji redakcija yra įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes pagal savo pobūdį baudžiamojo poveikio priemonės yra griežtesnės nei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai (kasacinė byla Nr. 2K-710/2007). Dėl šios priežasties naujoji BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija M. B. netaikytina (BK 3 straipsnio 3 dalis), ir jam negali būti skirtina jo prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Tačiau kolegija įvertinusi bylos medžiagą, nuteistojo asmenybę – pasikeitusį jo gyvenimo būdą (po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, duomenų, apie jo atžvilgiu nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas nėra), jo ryšį su vaiku, užsienio valstybe, kurioje dirba ir gyvena, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skirti įpareigojimai nuteistajam, ne tik kad prieštarauja teisingumo principui, bet ir atskiria vaiką nuo tėvo, užkerta kelią nuteistajam dirbti (duomenys neskelbtini) ir taip užtikrinti šeimos gerbūvį, t. y. pažeidžia ne tik apelianto bet ir vaiko interesus.
Baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų yra bausmės vykdymo atidėjimas, kai pilnamečiui nuteistajam, kuris yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriamas vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai.
Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Skirdamas įpareigojimus nuteistajam, teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į nukentėjusiojo interesus.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam įpareigojimus šių reikalavimų nepaisė, skirdamas nuteistajam įpareigojimus – pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms – neatsižvelgė, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai daug laiko, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistojo mažametis sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) bažnyčios pradinės mokyklos vyresniąją klasę, mokyklos adresas (duomenys neskelbtini), kad nuteistasis M. B. nuo 2011-10-09 dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kas, kolegijos nuomone, esmingai įtakojo teismo išvadą dėl nuteistajam skirtinų įpareigojimų.
Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą turi pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir formaliai, neatsižvelgdamas į byloje esančių aplinkybių visetą, kurios pasireiškia ne tik nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos tinkamu įvertinimu, bet ir su kitomis iš to kylančiomis pasekmėmis, paskyrė nuteistajam, kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstus ir nagrinėjamoje byloje netinkančius ir netgi perteklinius įpareigojimus – pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad paskirdamas aptariamus įpareigojimus nuteistajam, pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidžia apelianto interesus, bet ir faktiškai atskiria vaiką nuo tėvo, užkerta kelią nuteistajam dirbti (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant šeimos gerbūvį.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“. Pagal šios Konvencijos 1 straipsnį vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų. Be to, valstybės dalyvės turi užtikrinti, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis).
Remdamasi šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pasirinkta gyvenamoji vieta kartu su šeima geriausiai atitinka jo vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje M. B. paskirti draudimai akivaizdžiai jį verčia grįžti gyventi į Lietuvą, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į minėtas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, nepaisė ir vaiko interesų. Taikant įpareigojimus pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, apeliantas šiuo atveju verčiamas keisti savo faktinę gyvenamąją vietą, kuri atitinka geriausius jo ir jo šeimos interesus bei lūkesčius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šiuos įpareigojimus M. B. paskyrė jų visiškai nemotyvuodamas (BPK 331 straipsnio 1 dalies pažeidimas), neįvertinęs faktinės gyvenamosios ir darbo vietos klausimų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bei į tai, kad nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kolegija sprendžia, kad M. B. paskirti įpareigojimai – pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, naikintini kaip pertekliniai, paliekant apylinkės teismo skitą įpareigojimą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą bei teismo priteistą turtinę žalą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio 2 dalies – taikymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendį dalyje, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 7 punktu (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) M. B. paskirti šie įpareigojimus:
pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje;
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Vidmantas Mylė