Civilinė byla Nr. e2-391-330/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00189-2022-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:        3.1.18.1.1.; 3.1.18.1.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ispanijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Mirada Levante S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ispanijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Mirada Levante S. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krantechna“ dėl lėšų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ispanijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo Mirada Levante S. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krantechna“ 247 650 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos dydžiu areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis,.

3.       Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pažymėjo, kad apie atsakovės nesąžiningumą, kaip vieną iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, spręstina iš šalis siejančių sutartinių santykių, kurie rodo, jog atsakovė nesiima priemonių ginčo situacijai išspręsti, negrąžina ieškovei priklausančių lėšų. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės veikla ilgą laikotarpį buvo nuostolinga ir tik 2020 metais, kuomet ieškovas atliko šimtatūkstantinius mokėjimus atsakovei, buvo fiksuotas 296 731 Eur dydžio grynasis pelnas, nors atsakovės tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas turi mažėjimo tendenciją. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali reikšmingai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

5.       Teismas pažymėjo, kad nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl nusprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien ieškinio sumos dydis ar atsakovės neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi savaime nepatvirtina, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nusprendė, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės veiksmus, liudijančius jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovas Mirada Levante S. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei. 

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, ieškovas pateikė informaciją, patvirtinančią, kad ilgą laikotarpį atsakovės veikla buvo nuostolinga. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu turi tam tikro ilgalaikio ir trumpalaikio turto, jai nėra inicijuota civilinių bylų, esą paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

8.2.                      Ieškovo vertinimu, atsakovės elgesys šalis siejančiuose sutartiniuose santykiuose (ieškovui perdavusi netinkamos kokybės prekes bei gavusi daugiau nei priklauso gauti lėšų, atsakovė taikiai nesprendžia susidariusios situacijos), leidžia spręsti apie jos nesąžiningumą.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

11.       Kadangi galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).

12.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį, bei pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nusprendęs, kad ieškovas neįrodė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

13.       Pirmoji teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas (preliminarus) ieškinio reikalavimų pagrįstumas – nekvestionuojama. Susipažinus su ieškovo reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti daugiau nepasisako.

14.       Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.

16.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.

17.       Analizuojamu atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo jas taikyti, nurodo, kad atsakovės elgesys šalis siejusių sutartinių santykių metu bei byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės turto mažėjimą, įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, dėl prievolių pagal kuriuos vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo, todėl aplinkybė, jog atsakovė negrąžina ieškovui lėšų, už pristatytus, ieškovo teigimu, nekokybiškus gaminius, bei lėšų, kurios, pasak ieškovo, buvo atsakovei permokėtos, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo jie nevertinami.

19.       Ieškovas taip pat teigia, kad duomenys apie atsakovės turto mažėjimą sudaro pagrindą manyti, kad ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti.

20.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymą pareiškęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-370-516/2022 ir joje nurodyta praktika). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turimo turto masei sumažinti, jį nuslėpti, apsunkinti ar pan.

21.       Šiuo atveju ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovės turtas, o tuo pačiu ir jos galimybės atsiskaityti pagal pareikštą ieškinį mažėja, nesant duomenų, jog atsakovė sąmoningai turtą slepia, perleidžia ar imasi kitų veiksmų, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi tokia situacija gali susiklostyti dėl įvairių, ne nuo atsakovės valios priklausančių aplinkybių (nuostolingų sandorių sudarymas, debitorių neatsiskaitymas ir kitos objektyvaus turinio aplinkybės), nepatvirtinančių atsakovės nesąžiningumo.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kuriam tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus nuosavybės teise turimą turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Taip pat nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl ieškovo reiškiamų turtinių reikalavimų. 

23.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas           Gintaras Pečiulis