Civilinės bylos Nr. e2-1774-781/2020
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00684-2020-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3262-467/2020 pagal ieškovo A. C. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. (toliau – atsakovas), kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo 149 975 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šios bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti ieškovo iškeldinimo veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, uždrausti ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims.
2. 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teisme gauti papildomi ieškovo prašymai ir paaiškinimai, kuriuose prašoma pakeisti ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir panaikinti jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo) ginčo turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šios bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus; uždrausti ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims; skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą ginčo turtui, paskirti ieškovą turto administratoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašomą priteisti turtinę žalą ieškovas kildina iš to, kad iš varžytynių parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta neteisinga buto būklė bei neatsižvelgta į ieškovo investicijas (išlaidas įrengiant minėtą butą), dėl ko butas buvęs parduotas už per mažą kainą. Prašomą priteisti neturtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, siekiant perimti iš varžytynių įsigytą butą. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendė nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus, t. y., kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
5. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti ginčo turto pakeitimo veiksmus, uždrausti ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą ginčo turtui, paskiriant ieškovą turto administratoriumi ir pan. – negali užtikrinti ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes ieškinio tenkinimo atveju teismas tik priteistų iš atsakovo ieškovo naudai žalos atlyginimą, o ne uždraustų atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir/ar panaikintų jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo) ginčo turtui ir ieškovui.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais ir neužtikrina jų priverstinio įvykdymo, be to, ieškovo patikslintas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir jo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
7.2. Iš ieškovo pateiktų aplinkybių ir duomenų visumos aišku, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado tik dėl atsakovo veiksmų ir ieškovo ieškinių ir jo prašymų savalaikio neišsprendimo, todėl teismas vadovaudamasis ne formaliais, o teisėtais argumentais, turėjo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.3. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), t. y., kad ieškovas pareikštam ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su ieškinio reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šioje byloje prašomos priteisti žalos atlyginimo užtikrinimui yra būtinas įkeisto ir neteisėtai parduoto turto (buto) stabilumas.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl ieškovo prašymų ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. Ieškovas 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė dokumentą, pavadintą „prašymai prie atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių“, skelbimo iš interneto svetainės aruodas.lt apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, kopiją, Europos Komisijos pranešimą ieškovui apie jo skundo užregistravimą, lenteles dėl nekilnojamojo turto sandorių, susirgimų COVID – 19 statistiką, informaciją iš VĮ Registrų centro apie Vilniuje esančių butų kainų pokyčius nuo 1998 m. iki 2019 m.
10. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo prašymų ir naujų įrodymų turiniu, sprendžia, jog jais siekiama papildyti atskirąją skundą. Tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus (prašymus) ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti kaip pateiktus pavėluotai. Pažymėtina ir tai, kad su prašymais pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, todėl juos ir dėl šios priežasties atsisakytina priimti (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atlikti buto pakeitimo veiksmus, uždrausti ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštą ginčo turtui, paskiriant ieškovą turto administratoriumi, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
14. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.
15. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
16. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei pažymėjo, kad jos nėra susijusios su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Atskirajame skunde ieškovas nesutinka su minėtomis teismo išvadomis.
17. Ieškovo manymu, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo pareikšto ieškinio prima facie nepagrįstumą. Šią poziciją ieškovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kurioje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nesuformulavo ieškinio dalyko bei ieškinio pagrindo.
18. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio pateiktų įrodymų vertinimo, pasisakyti dėl jų patikimumo ir pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Ieškovas, keletą kartų tikslinęs ieškinio reikalavimus, suformulavo tokius prašymus: priteisti iš atsakovo ieškovui 149 975 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos, panaikinti jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo) ginčo turtui ir ieškovui. Reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad pardavus iš varžytynių butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta neteisinga buto būklė bei neatsižvelgta į ieškovo padarytas investicijas (išlaidas įrengiant minėtą butą), dėl ko butas parduotas už per mažą kainą. Prašydamas priteisti neturtinę žalą iš atsakovo, ieškovas remiasi galimai atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, siekiant perimti iš varžytynių įsigytą butą. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas panaikinti jau atliktų veiksmų pasekmes (iškeldinimo) ginčo turtui ir ieškovui, nėra aiškus, tinkamai suformuluotas, todėl tikslintinas. Tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant teisinio apibrėžtumo šiuo klausimu, jis vertintinas kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo sudėtinė dalis.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl ieškovo ieškinio prima facie nepagrįstumo. Nesutikdamas su minėto buto pardavimu už, ieškovo manymu, aiškiai per mažą kainą, jis ieškinį turi reikšti CPK 602 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais, pagrindu. Nagrinėjamoje byloje prašydamas iš atsakovo, nusipirkusio ieškovui anksčiau priklausantį butą, žalos atlyginimo, ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečių duomenų apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, suponuojančius pagrindą pripažinti, kad būtent šis atsakovas turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, ir tik preliminariai įvertinus tikimybę dėl ieškovo pareikštų reikalavimų tenkinimo, pripažintina, kad ieškovas, šiuo atveju, pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, kas paneigia ieškovo pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo aspektą.
22. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir ieškovo nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kurioje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nesuformulavo ieškinio dalyko bei ieškinio pagrindo. Ši nutartis nagrinėjamam klausimui neturi prejudicinės galios, kadangi joje buvo sprendžiama, ar ieškovo pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje nurodytus reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, tačiau ieškinio prima facie pagrįstumas, svarstant jo priėmimo klausimą, nebuvo vertinamas.
23. Byloje nenustačius pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškovo reikalavimų tikėtiną (prima facie) pagrįstumą – atskirojo skundo argumentai dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, yra teisiškai nereikšmingi, todėl jie neanalizuojami bei dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma.
24. Ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad kitose bylose buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ir šioje byloje jo pašymas turėjo būti patenkintas, taip pat stokoja pagrįstumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienoje konkrečioje byloje vertinama bei sprendžiama individualiai pagal būtent toje konkrečioje byloje susidariusią situaciją.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė