Administracinė byla Nr. eA-5432-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02157-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą R. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, Paramos gavėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas, NMA) 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą, panaikinti Agentūros 2017 m. gegužės 8 d. aktą Nr. BRK-1900 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Agentūros aktas) ir įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį tyrimą; 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 3R-208(AG-157/05-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei priimti naują sprendimą – panaikinti pareiškėjui pritaikytą 199 999,99 Eur paramos sumos grąžinimo sankciją.
2. Pareiškėjas nurodė, jog išvadą dėl tariamo projekto „Kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir Sodyba) įkūrimas“ Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 (toliau – ir Projektas) nebaigtumo Agentūra padarė neatsižvelgdama į atliktus Projekto pakeitimus ir neįvertinusi aplinkybės, kad atlikus Projekto korekcijas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl 2012 m. sausio 25 d. paramos sutarties Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) pakeitimo (toliau – ir Prašymas dėl Paramos sutarties pakeitimo), Projekto įgyvendinimas buvo išskaidytas į du etapus. Pareiškėjas įsipareigojo visiškai užbaigti tik žemutinį sodybos korpusą ir šį įsipareigojimą visiškai įvykdė. Antrąjį etapą (aukštutinį Sodybos korpusą) numatyta užbaigti vėliau, gavus papildomą finansavimą ar savo lėšomis.
3. Pareiškėjas, vykdydamas Agentūros nurodymus, 2014 m. kovo 14 d. pateikė Projekto baigimą patvirtinančius dokumentus. Pastabų dėl Projekto užbaigtumo nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino tai, kad pagal III mokėjimo prašymą pareiškėjui 2017 m. balandžio 8 d. buvo išmokėta likusi paramos suma.
4. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka tikslumo, aiškumo bei objektyvumo reikalavimų, yra grindžiamas selektyviai pasirinktomis aplinkybėmis, o ne visapusišku aplinkybių vertinimu, kadangi Agentūra paskyrė maksimalią visos paramos susigrąžinimo sankciją dėl pažeidimo, kuris Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo metu nebuvo visapusiškai tiriamas. Visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir jam pasibaigus, Agentūra vykdė Projekto įgyvendinimo priežiūrą ir jokių neatitikimų / pažeidimų nenustatė. Priešingai, Agentūros patikrinimų vietoje atlikimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, netinkamo lėšų panaudojimo.
5. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros sprendimas nėra tinkamai motyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) taikymo prasme, Agentūros išvados dėl Projekte numatyto statinio (ne)baigtumo neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Agentūra nepagrįstai Projekto įgyvendinimo tinkamumą / pakankamumą sieja išskirtinai tik su Projekte numatytu statinio statybų užbaigimu ir visiškai nevertina kitų, su Projekto įgyvendinimu, susijusių tikslų. Agentūra neatliko tyrimo dėl tikslų (ne) pasiekimo, o išvadą dėl tariamo pažeidimo padarė remdamasi vienintele aplinkybe – tuo, kad nėra surašytas statybos užbaigimo aktas / deklaracija apie statybos užbaigimą ir įregistruotas viso Projekte numatyto statinio (aukštutinio ir žemutinio korpuso) 100 proc. baigtumas, nors šie darbai net neturėjo būti įvykdyti pagal Projekto pakeitimus.
6. Pareiškėjas teigė, kad faktiškai patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti ir atitinka 2011 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo R. Ž. pateiktoje paraiškoje Nr. 3KT-KM-11-1-007066-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles (toliau – ir Paraiška) ir Paramos sutartyje nurodytas sąlygas, todėl neaišku, kokiu pagrindu Agentūra konstatavo, kad patirtos išlaidos yra netinkamos finansuoti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir jų neišanalizavo.
7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Paramos gavėjas įsipareigojo įkurti Sodybą, išskyrus SPA centro ir pirties įrengimo darbus, tačiau to nepadarė. Paramos gavėjas įsipareigojo Sodybą įrengti iki 2014 m. sausio 24 d., t. y. jis pats patvirtino, kad Projekto neįgyvendino dėl nepamatuotos verslo rizikos. Teiginys, kad pareiškėjas vykdė veiklą ir teikė paslaugas, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas teikė ne kaimo turizmo paslaugas ir ne turistams, o statybininkams, kurie Projekto įgyvendinimo vietovėje vykdė darbo funkcijas. Be to, Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Prie Paraiškos pridėtame verslo plane teigiama, kad įgyvendinus projektą planuojama vykdyti kaimo turizmo veikla orientuotųsi į kompleksines kaimo turizmo paslaugas didesnėms iki 40 asmenų grupėms su salės nuoma, maitinimu ir apgyvendinimu numeriuose su atskirais sanitariniais mazgais. Tai reiškia, kad pagal prie Paraiškos pridėtą Projektą turėjo būti statoma ūkininko ūkio sodyba, pritaikyta kaimo turizmui (duomenys neskelbtini) k., Kalvarijos sav. Paramos gavėjas koregavo techninį projektą, kurio aiškinamajame rašte užsiminta, kad statybos vykdomos dviem etapais (Agentūra apie tai informuota 2015 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BR5.1-2926), bet tuo pačiu pažymėta, kad projektuojamos ūkininko sodybos, pritaikytos kaimo turizmui, kompozicinę struktūrą sudaro gyvenamojo namo, pritaikyto kaimo turizmui, kompleksas, kuris susideda iš dviejų trikampių korpusų, kurie sujungti į vieną funkcinę grandinę, komplekse suprojektuota 20 apgyvendinimui skirtų kambarių su sale renginiams–maitinimui bei baseinu ir pirtimis“. Viena pastato dalis, kaip butas, buvo užbaigta 2014 m. kovo 12 d., surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (registracijos Nr. UDT-40-140312-00082). Butui / patalpai – konferencijų salei su kambariais baigtumas registruotas 100 proc., suteiktas unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Kita pastato dalis registruota kaip butas / patalpa – neįrengtos patalpos, kuriam suteiktas unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 60 proc. Visas pastatas registruotas kaip kaimo turizmo pastatas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo baigtumas – 81 proc. Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. sausio 24 d. Iki šios datos kaimo turizmo pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, tačiau pastatas negali būti naudojamas veiklai vykdyti, nes nėra užbaigti viso pastato statybos darbai.
9. Agentūra nurodė, jog pareiškėjas nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių. Pareiškėjas negalėjo naudoti Sodybos pastato Paraiškoje numatytai veiklai vykdyti, t. y. nepateikė viso pastato statybos užbaigimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad statiniai gali būti naudojami numatytai veiklai vykdyti. Paramos gavėjas 2014 m. sausio 24 d. pateikė paskutinį mokėjimo prašymą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie buto / patalpos – konferencijų salės su kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumą, deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad antrasis gyvenamojo namo korpusas neužbaigtas Iš paramos gavėjo galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos matyti, kad vietoj 20 kambarių įrengta 13. Paramos gavėjas 2013 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą suderinti Projekto pakeitimus (juo patikslintas Prašymas dėl Paramos sutarties pakeitimo) (toliau – ir Patikslintas prašymas), kurie buvo padaryti Projekto vykdymo metu.
10. Patikslintame prašyme buvo nurodyta, kad statant pastatą buvo pakeista tai, jog kaimo turizmo apgyvendinimo patalpas buvo nuspręsta nukelti nuo antros pastato dalies zonos ir po antro pastato zona, t. y. nei techniniame projekte, nei Patikslintame prašyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kad mažėja kambarių skaičius, taip pat nenurodyta, kad įsipareigoja įrengti tik vieną pastato korpusą.
11. Agentūrai 2016 m. rugsėjo 26 d. pateiktuose paaiškinimuose paramos gavėjas patvirtino, kad Projekto neįmanoma pabaigti, bei nurodė, kad negavęs paramos iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos priemonių atsisakys įgyvendinti Projektą ir grąžins gautą paramą, o tai yra akivaizdu, kad Paramos gavėjui sankcijos dydis ir mastas, kuomet Projektas nėra įgyvendinamas, buvo žinomas dar iki Sprendimo priėmimo. Nustojus įgyvendinti Projektą, jo neužbaigus bei nepasiekus Paraiškoje numatytų rodiklių, Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą susigrąžinti visą paramos gavėjui skirtą paramą. 2017 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtino, kad pareiškėjas nėra įgyvendinęs Projekto, todėl Agentūra neturėjo pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sujungė administracinę bylą Nr. eI-4969-473/2017 su administracine byla Nr. eI-4239-473/2017 ir bylai suteikė Nr. eI-4239-473/2017 (proceso Nr. 3-61-3-02157-2017-8). Nurodytoje administracinėje byloje Agentūra kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš pareiškėjo R. Ž. 199 999,99 Eur dydžio išmokų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas dėl galbūt neteisėtai gautų paramos lėšų.
13. Prašyme nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios nurodytos ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Agentūra pažymėjo, kad Projekto įgyvendinimo galutinės ataskaitos pateikimo (pateikta 2014 m. vasario 14 d., reg. Nr. BR5.1-3641) ir Projekto įgyvendinimo terminas – 2014 m. sausio 24 d. (Paramos sutarties 5.1 punktas, kuriame nurodyta, kad Paramos gavėjas „įvykdys projektą iki 2014 m. sausio 24 d.“) ir Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. sausio 24 d., tačiau iki prašymo pateikimo teismui dienos kaimo turizmo pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti. Vis dėlto visas pastatas registruotas kaip kaimo turizmo pastatas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo užbaigtas Projekto įgyvendinimo dieną. Pastato baigtumas sprendimo priėmimo dieną buvo 81 proc., o bendras plotas – 1 403,40 kv. m. Pagal Paraišką buvo numatyta Sodybos kūrimo etape įrengti išorės inžinerines komunikacijas, pastatyti gyvenamąjį namą, pritaikytą kaimo turizmui, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimo kelią, pasivaikščiojimo takelius, tinklinio aikštelę bei aplink esančią teritoriją užsėti žalia veja, taip pat įsigyti baldus ir virtuvės įrangą ir, atlikus numatytas investicijas, pradėti kaimo turizmo veiklą.
14. R. Ž. atsiliepime į Agentūros prašymą prašė jį atmesti.
15. R. Ž. atsiliepime į Agentūros prašymą išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir skunde.
III.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo R. Ž. skundą atmetė ir tenkino Agentūros prašymą, t. y. priteisė Agentūrai iš pareiškėjo 199 999,99 Eur dydžio išmokas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2017 m. balandžio 26 d. už negrąžintą lėšų dalį iki visiško grąžintinos paramos lėšų sumos sugrąžinimo.
17. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad:
17.1. Pareiškėjo paramai gauti parengto Projekto tikslas (nurodytas – Paraiškoje) – vaizdingoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime sukurti kaimo turizmo sodybą, kaime plėtojant ne žemės ūkio veiklą, didinant kaimo gyventojų užimtumą ir gyvenimo kokybę bei kuriant papildomas nakvynės vietas kaimo turizmui ir sukuriant didesnę kaimo turizmo paslaugų įvairovę. Kaimo turizmo sodybos kūrimo etape planuojama įrengti išorės inžinerines komunikacijas, pastatyti gyvenamąjį namą, pritaikytą kaimo turizmui, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimo kelią, pasivaikščiojimo takelius, tinklinio aikštelę bei aplink esančią teritoriją užsėti žalia veja, taip pat įsigyti baldus ir virtuvės įrangą ir, atlikus numatytas investicijas, pradėti kaimo turizmo veiklą.
17.2. Paramos sutarties 32 punkte numatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto išlaidas, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Paramos sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Taip pat numatyta, kuomet Paramos sutartis gali būti pakeista (33 p.): pirmiausia, paramos gavėjui raštu informuojant apie numatomus sutarties pakeitimus, ir antra, šalių rašytiniu susitarimu.
18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodyto teiginio, kad Agentūra pritarė pakoreguotam techniniam projektui ir kambarių mažinimui nuo 20 iki 13 kambarių, nurodė, kad Agentūra pripažįsta, jog Paramos gavėjas koregavo techninį projektą, tačiau nurodo, kad techninio projekto aiškinamajame rašte tik užsiminta, kad statybos vykdomos dviem etapais (Agentūra apie tai informuota 2015 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BR5.1-2926, t. y. po Projekto užbaigimo). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl Paramos sutarties keitimo apimties nepagrįsti, kadangi pats pareiškėjas 2013 m. gruodžio 17 d. teikė Agentūrai Prašymą dėl Paramos sutarties pakeitimo, kuriame nurodoma, kad statant pastatą buvo pakeista tai, jog kaimo turizmo apgyvendinimo patalpas buvo nuspręsta sukelti ant antros pastato dalies zonos ir po antros pastato zona, o dėl šio pakeitimo pagerėja pastato vizualinis vaizdas, efektyviau ir kompaktiškiau išnaudojamas pastato erdvės bei patalpos. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo statybos leidimą ir kitus priedus. Teismas vertino, kad Agentūra 2014 m. sausio 14 d. raštu akceptavo tik pareiškėjo raštu aiškiai nurodytus pakeitimus, kurie neprieštaravo Projekto tikslams, ir pažymėjo, kad Agentūra pagrįstai nurodė, jog tyrimo metu nustatyta, kad prie Patikslinto prašymo pateikta techninio projekto dalis, pagal kurią tiksliai nustatyti įrengiamų kambarių skaičiaus nebuvo galima, bet aprašant bendruosius statinio rodiklius buvo nurodoma 20 kambarių. Paramos gavėjas Agentūrai pateiktame Patikslintame prašyme (ir visoje Projekto vykdymo eigoje) neprašė pakeisti įrengiamų kambarių skaičiaus ir nebuvo prašoma keisti Projekto priežiūros rodiklių. Agentūros sprendime aiškiai nurodyta, jog NMA niekada nėra pritarusi, kad gali būti įrengti ne visi kambariai, ir tokio prašymo ji nėra gavusi.
19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Patikslintame prašyme dėl Paramos sutarties pakeitimo buvo rašoma apie Projekto pakeitimus, kurie jau buvo padaryti Projekto vykdymo metu ir Paramos gavėjas neprašė pakeisti įrengiamų kambarių skaičiaus bei Projekto priežiūros rodiklių, kaip ir neprašyta skaidyti Projekto į atskirus projektus, nurodė, kad jokia abejonė dėl Projekto neskaidymo teismui nekilo.
20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neneigia pažeidimų fakto, tačiau nesutinka su jų įvertinimu ir nustatyto pažeidimo mastu bei pobūdžiu, kaip pagrindu Agentūrai susigrąžinti visą išmokėtos paramos sumą. Teismas nurodė, kad vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus ir jų mastą, svarbu atsižvelgti į patikrinimo vietoje duomenis, kuriuos renkant dalyvavo pats pareiškėjas. Pareiškėjas neginčijo patikrų vietoje užfiksuotų faktinių duomenų, atsispindinčių ir fotonuotraukose. Tai, kad pareiškėjas 2017 metais fiksavo ginčo statinius (tiek pasitelkdamas teismo antstolį, tiek ir pats), nesudaro pagrindo spręsti šioje situacijoje kitaip, kadangi reikšmingas ginčo spręsti laikotarpis yra Projekto užbaigimo data (2014 m. sausio 24 d.) ir Projekto pirmųjų metų po užbaigimo priežiūros rodikliai, kuriuos atsakovas įvertino, priimdamas Sprendimą. Agentūra, vykdydama pareiškėjo Projekto tinkamo įvykdymo priežiūrą, atliko Projekto patikrinimus, buvo įvertintas pakoreguotas techninis projektas.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje neneigė, jog iki 2014 m. sausio 24 d. Projekto įgyvendinimo termino projekto pareiškėjas neįgyvendino, tačiau manė, kad pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija (susigrąžinti visą paramos sumą) yra neproporcinga, nes turizmo veikla Sodyboje buvo vykdoma iki Projekto užbaigimo ir po to. Pareiškėjo atstovas teigė, kad ginčo objekte buvo apgyvendinti statybininkai kaip turistai. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, taip pat į Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turisto sąvoką, konstatavo, kad ginčo objekte apgyvendinti statybininkai neatitinka Turizmo įstatyme nurodytos sąvokos ir tikslinės kaimo turizmo sodybos klientų grupės, dėl ko 2016 metais Agentūra konstatavo, kad priežiūros rodikliai nebuvo pasiekti.
22. Pasisakydamas dėl sankcijos proporcingumo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatomis (197.3 ir 256 p.), bylos medžiaga ir Agentūros sprendimo išvadomis, konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog nustatytų pažeidimų mastas ir pobūdis nesudaro pagrindo spręsti kitaip, kaip tik susigrąžinti visą suteiktos paramos sumą. Pareiškėjo argumentai apie Projektu numatytos kaimo turizmo veiklos vykdymą 2013–2014 metais nepatvirtinti jokiais papildomais rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad sutinka su Agentūros įvertinimu priežiūros rodiklių pasiekimo kontekste. Be to, įvertinus ginčo statinio baigtumo (tiksliau – neužbaigtumo) duomenis, nepridavus ginčo statinio (Sodybos kaip komplekso) eksploatacijai ir neužbaigus statybos, neįtikinami yra pareiškėjo argumentai apie kaimo turizmo veiklos vykdymą Projekto užbaigimo dieną ar remontą neužbaigtame statyti statinyje.
23. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog pastatytas pastatas, nepritaikytas kaimo turizmo veiklai, pareiškėjas negalėjo naudoti 2014 metų pradžioje pastatyto pastato kaimo turizmo veiklai ir teikti kokybiškas kaimo turizmo paslaugas. Teismas taip pat sutiko su Komisijos sprendimo motyvais, kad pareiškėjo padaryti Paramos sutarties pažeidimai yra esminiai, todėl ir Agentūros pritaikyta poveikio priemonė – Paramos sutarties nutraukimas ir visos paramos susigrąžinimas savo griežtumu yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui. Taikytos sankcijos pagrįstumą lemia tai, kad pareiškėjas nepasiekė Projekto tikslo (rezultatų), o paramos lėšų išmokėjimas būtent ir siejamas su tinkamu Projekto įgyvendinimu bei Paramos sutarties ir teisės aktų nuostatų vykdymu.
24. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais Sprendimą ir Komisijos Sprendimą. Teismo vertinimu, pritaikyta poveikio priemonė, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų apimtį, mastą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati. Agentūros Sprendimas priimtas visapusiškai ir išsamiai išanalizavus visas su Projekto vykdymu susijusias aplinkybes, paties pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, gautus suderinimus dėl Projekto pakeitimų ir pakeitimų apimtį.
25. Pasisakydamas dėl Agentūros akto, kuriuo atsisakyta atnaujinti pažeidimo tyrimą, teismas nurodė, kad šis aktas pareiškėjui nesukėlė atskirai paėmus teisinių pasekmių. Jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas Agentūrai spręsti dėl poreikio atnaujinti pažeidimo tyrimą, nebuvo nurodyta.
26. Pasisakydamas dėl Agentūros prašymo priteisti grąžintiną paramos sumą bei palūkanas teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) taikymo prasme.
27. Teismas pažymėjo, kad R. Ž. pareigą grąžinti lėšas nustatantis Sprendimas yra galiojantis, o NMA į teismą kreipėsi prašydama priteisti būtent Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. R. Ž. buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą, taip pat yra pasibaigęs Grąžinimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas. Teismas pažymėjo, kad Agentūros prašomos priteisti palūkanos, numatytos Grąžinimo taisyklių 14 ir 15 punktuose, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos.
28. Teismas nurodė, kad patenkinus Agentūros prašymą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimas pareiškėjui parduoti ar kitokiu būdu perleisti kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus) paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 10 d.).
IV.
29. Pareiškėjas R. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti, atmesti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl 199 999,99 Eur dydžio skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš pareiškėjo.
30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neprašė Agentūros sutikimo pakeisti techninį projektą mažinant kambarių skaičių nuo 20 iki 13 ir kad Agentūra nedavė sutikimo tokiam techninio projekto pakeitimui, nes jis pateikė ne tik Prašymą dėl Paramos sutarties pakeitimo, bet ir statybos leidimą, brėžinius, parodančius Projekto pakeitimus, ir techninį projektą. Pareiškėjas pagal NMA pateiktus techninio projekto pakeitimus nekeitė galutinio kambarių skaičiaus per abu korpusus, t. y. jų išliko 20, kaip ir buvo numatyta pirminiame techniniame projekte, tačiau minėtą kambarių skaičių pareiškėjas įsipareigojo įrengti per du etapus ir per pirmąjį statybos etapą įrengti 13 kambarių.
31. Pareiškėjas akcentuoja, kad NMA sutikime aiškiai matyti, jog NMA expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) sutiko su pareiškėjo pateiktu Patikslintu prašymu, techninio projekto bei atliktų darbų pakeitimais, todėl negalima teigti, kad NMA akceptavo tik pareiškėjo šiame prašyme aiškiai nurodytus pakeitimus, kurie neprieštaravo Projekto tikslams, kaip tai konstatuojama teismo sprendime. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjui 2014 m. sausio 24 d. pateikus III mokėjimo prašymą, NMA pareikalavo pateikti Projekto statybos darbų užbaigimo aktą bei išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjas 2014 m. kovo 14 d. pateikė Projekto baigimą patvirtinančius dokumentus t. y. 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą bei 2014 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurių matyti, jog žemutinis korpusas yra baigtas 100 proc., o Sodybos kambarių skaičius – 14. NMA jokių pastabų dėl Projekto užbaigimo neturėjo ir Paramos gavėjui 2014 m. balandžio 8 d. buvo išmokėta likusi paramos suma. Pareiškėjas pažymi, kad NMA turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo atliktais Projekto pakeitimais ne tik tada, kai buvo teikiamas Prašymas dėl Paramos sutarties pakeitimo, bet ir tuomet, kai Pareiškėjas 2014 m. kovo 14 d. pateikė NMA minėtus Projekto baigimą patvirtinančius dokumentus.
32. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti techninę ekspertizę. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent minėta ekspertizė galėjo objektyviai atsakyti į klausimą, apie kokius techninio pobūdžio Projekto pakeitimus pareiškėjas informavo NMA, t. y. būtų atsakyta į esminį šios bylos klausimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo šalys skirtingai interpretavo esminius bylos duomenis, t. y. statybinio techninio pobūdžio dokumentus, kurie buvo pateikti kartu su pareiškėjo Prašymu dėl sutarties pakeitimo. Pareiškėjo nuomone, teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad savarankiškai kreipėsi į ekspertą, tačiau kartu su apeliaciniu skundu negali pateikti ekspertizės rezultatų, nes apeliacinio skundo padavimo terminas yra trumpas, todėl pareiškėjas pateiks į bylą statybų ekspertų išvadas, kai tik jos bus gautos.
33. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad vykdant Projektą patikrinimų metu nebuvo identifikuoti pažeidimai, neturi teisinės reikšmės. Šia poziciją teismas grindė Administravimo taisyklių 5.9 punktu. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas visiškai neįvertino to, jog NMA, savo sutikimu dėl Paramos sutarties pakeitimo pritardama pareiškėjo pateiktiems Projekto pakeitimams ir patikrinimų metu nenustatydama jokių pažeidimų, suformavo pareiškėjo teisėtą lūkestį, jog pastarojo atlikti Projekto pakeitimai yra teisėti ir jiems pritarė NMA. NMA priežiūros laikotarpiu nenustatė jokių galimų Projekto įgyvendinimo pažeidimų bei nepareiškė jokių įspėjimų dėl tariamai netinkamo Projekto įgyvendinimo.
34. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, jog pareiškėjas neįkūrė Sodybos. NMA, prieš išmokėdama III mokėjimą, gavo iš pareiškėjo Projekto užbaigimo dokumentus, t. y. deklaraciją apie statybos užbaigimą bei 2014 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kurie patvirtino 100 proc. Sodybos žemutinio korpuso baigtumą bei tai, kad Sodyboje yra įrengta 14 kambarių. Būtent šiems Projekto pakeitimams pritarė NMA ir būtent šiuos Projekto pakeitimus ir įgyvendino pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, jog pareiškėjas nepradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklos. Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kad Sodyba veikia ir yra naudojama pagal paskirtį. Šiuos teiginius inter alia (be kita ko) įrodo ir pateiktos Sodybos patalpų nuomos sutartys bei PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už Sodybos nuomą.
35. Pareiškėjo nuomone, paskirta sankcija yra neproporcinga. Pareiškėjo įsitikinimu, net ir tuo atveju jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas iš dalies neįgyvendino Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (ar) pažeidė teisės aktų nuostatas, visos paramos susigrąžinimo sankcija būtų visiškai neprotinga ir neproporcinga ir dėl šios priežasties negalėtų būti taikoma. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, kad NMA savo 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. BRK-4184 „Dėl projekto priežiūros rodiklių“ nurodė, kad pareiškėjas nepasiekė Paraiškoje planuotų priežiūros rodiklių: grynasis pelnas pasiektas 49 proc.; kambarių (numerių) skaičius pasiektas 65 proc.; turistų (poilsiautojų kaime) skaičius pasiektas 64 proc.; turistų (poilsiautojų kaime) su nakvyne skaičius pasiektas 64 proc. Remiantis šiais rodikliais ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu, galima teigti, kad pareiškėjas pasiekė 60,5 proc. numatytų priežiūros rodiklių, todėl NMA pareiškėjui skirdama sankciją turėjo pasirinkti kitą sankcijos rūšį t. y. paramos dalies susigrąžinimą, o jos dydį turėjo individualizuoti.
36. Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendime nurodytais išaiškinimais dėl Sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
37. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
38. Agentūros nuomone, teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, aiškiai ir detaliai tai išdėstė savo sprendime, be to, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokio argumento (įrodymo) teismas neįvertino. Agentūra pažymi, kad teismo sprendime buvo išnagrinėtos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, įvertinti visi įrodymai, atlikta teisinės bazės analizė, todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl kažkurio aspekto nebuvo pasisakyta, Agentūros įsitikinimu, yra nepagrįsti.
39. Dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, Agentūra nurodo, jog Sprendime nuosekliai aprašytos visos faktinės aplinkybės, informacija, surinkta patikrų vietoje metu, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, be to, Agentūra remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, kuria panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimas.
40. Agentūra akcentuoja, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog „aukštutinio korpuso įrengimo pirmame etape iš viso atsisakyta, t. y. pareiškėjas pagal Projekto pakeitimus įsipareigojo užbaigti tik žemutinį korpusą ir tik šiam korpusui buvo prašyta III mokėjimu suteikti paramos išmoką“. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad Patikslintame prašyme nebuvo nurodyta, jog kažkurio korpuso įrengimo atsisakoma, todėl tokie pareiškėjo teiginiai aiškiai prieštarauja jo paties teiginiams Patikslintame prašyme. Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai yra nelogiški, kadangi sumažinus kambarių skaičių nebus pasiekti numatyti rodikliai, o jų pareiškėjas neprašė keisti. Pareiškėjo argumentų klaidingumą atskleidžia ir NMA 2014 m. sausio 14 d. raštas Nr. BRK-400 (toliau – Atsakymas į Patikslintą prašymą), kur nurodoma, kad NMA sutinka su pakeitimais, kadangi Projekto tikslai ir uždaviniai bus pasiekti. Pareiškėjas neminėjo apie tai, kad ketina įrengti tik dalį kambarių, todėl NMA ir laikė, kad įrengus tiek kambarių, kiek numatyta, įrengus konferencijų salę ir kt. bus pasiekti visi Projekto tikslai ir uždaviniai. Pareiškėjas su Patikslintu prašymu pateikė ir naują techninį projektą Nr. 02013, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad gyvenamųjų kambarių skaičius – 20 vnt., šiame projekte taip pat nebuvo nieko užsiminta, kad pareiškėjas ketina įgyvendinti tik dalį Projekto.
41. Agentūra pažymi, kad pareiškėjo argumentus, jog jis ketino užbaigti tik žemutinį kompleksą ir su tuo sutiko Agentūra, aiškiai paneigia ir Paramos sutartis – jei NMA būtų su tuo sutikusi, būtų pakeisti Projekto rodikliai bei būtų pakeista pati Paramos sutartis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 2016 rugsėjo 23 d. Agentūrai teiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad 2014 metais įgyvendindamas Projektą ir pamatęs, kad buvo blogai įvertinta statybų kaina, pastebėjo, jog neįmanoma pabaigti Projekto visiškai įrengiant du korpusus, t. y. pats pareiškėjas patvirtino, kad Projekto neįgyvendino dėl nepamatuotos verslo rizikos. Agentūra akcentuoja, kad nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuriame būtų matoma, kad pareiškėjas nurodo, jog įrenginės tik dalį kambarių.
42. Agentūra paaiškina, kad nuvykus į patikras vietoje jau po Projekto įgyvendinimo termino rasti neįrengti kambariai bei neįrengta konferencijų salė. Nors Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. sausio 24 d., tačiau po beveik trijų metų, 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo nustatyta, kad įrengtas ir tinkamas apgyvendinimui yra tik 1 kambarys. Agentūra nurodo, kad nėra aišku, kaip Pareiškėjas gali teigti, kad iki 2014 m. sausio 24 d. įsipareigojo įrengti 13 kambarių, nors net ir po daugiau kaip dviejų metų tebuvo įrengtas vienas kambarys. Agentūra nurodo, kad apeliaciniame skunde pateiktų teiginių klaidingumą dėl neva buvusio Agentūros sutikimo iš esmės keisti Projektą patvirtina ir galutinė ir neginčijama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis, kuria panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimas.
43. Agentūra pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie yra paremti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendime pateiktais išaiškinimais, yra neaktualūs ir nepagrįsti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
44. Agentūra nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Agentūra akcentuoja, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Agentūros įsitikinimu, šiuo atveju būtų nepagrįsta teigti, jog pareiškėjas, pats nesilaikydamas Administravimo taisyklių ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (taip pat ir Paramos sutarties), turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog Projektas pagal teiktą Paraišką bus bet kuriuo atveju finansuojamas ir jokios sankcijos nebus taikomos.
45. Dėl techninės ekspertizės skyrimo Agentūra nurodo, kad pareiškėjas iš esmės siekia nagrinėti ne techninio pobūdžio statybų srities klausimus, o klausimą, kaip turėtų būti vertinamas jo pateiktas Patikslintas prašymas ir Agentūros atsakymas į Patikslintą prašymą. Agentūra pažymi, kad šiuo atveju ginčo dalykas nėra techninio projekto vertinimas – šiuo atveju aktualu tai, kad pareiškėjas pateikė techninį projektą, kur net keliose vietose buvo aiškiai nurodoma, kad kambarių skaičius išlieka toks pats, jokių kitų aplinkybių ar prašymų iš esmės keisti Projektą Patikslintame prašyme nebuvo pateikta. Agentūros vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nesuprato techninio projekto, yra atmestini.
46. Dėl pareiškėjo kreipimosi į ekspertą Agentūra nurodo, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui galėjo pateikti turimus įrodymus, tačiau to nepadarė. Agentūra laikosi pozicijos, kad apeliacinėje instancijoje turi būti nagrinėjamas teismo sprendimo pagrįstumas, o tai, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka įrodymų nepateikė teismui, yra pareiškėjo atsakomybė.
47. Agentūra nurodo, kad yra neaiškūs apeliacinio skundo teiginiai, jog „NMA priežiūros laikotarpiu nenustatė jokių galimų Projekto įgyvendinimo pažeidimų ir nereiškė jokių įspėjimų dėl tariamai netinkamo Projekto įgyvendinimo“. Agentūra pažymi, kad neaišku, apie kokius įspėjimus kalba pareiškėjas, kadangi toks dalykas, kaip įspėjimų siuntimas, NMA neegzistuoja. Agentūra pažymi, kad pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, jog NMA nenustatė jokių pažeidimų. NMA iš pareiškėjo nėra gavusi skundų dėl patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų, nurodytų ataskaitose, t. y. šiuo atveju byloje yra pateikti pareiškėjo neapskųsti dokumentai – NMA patikros vietoje ataskaitos, kuomet NMA tikrintojas, fiziškai būdamas Projekto įgyvendinimo vietoje galėjo tinkamai įvertinti, ar pareiškėjas vykdo prisiimtus įsipareigojimus.
48. Dėl sankcijos proporcingumo Agentūra nurodo, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kad nustatytas veiklos nevykdymo faktas ir statybų darbų neužbaigimas, nepasiekti rodikliai, NMA aiškiai aprašė aplinkybes, lėmusias Agentūros sprendimo priėmimą. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad toks traktavimas, jog iš pareiškėjo neturi būti susigrąžinama parama, nors jis neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Paraišką bei verslo planą būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas. Agentūra nesutinka su pareiškėjo pateikiamais skaičiavimais, nes tokių skaičiavimų pagrįstumas nėra numatytas jokiuose teisės aktuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
49. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SKP-22 „Dėl R. Ž. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas R. Ž. šioje byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimus panaikinti Agentūros 2017 m. gegužės 8 d. aktą Nr. BRK-1900 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį tyrimą; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 3R-208(AG-157/05-2017) bei priimti naują sprendimą – panaikinti pareiškėjui pritaikytą 199 999,99 Eur paramos sumos grąžinimo sankciją. Agentūra yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš pareiškėjo 199 999,99 Eur išmoką bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
50. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, nustatęs, kad nebuvo pasiektas Projekto tikslas, t. y. nebuvo įkurta Sodyba, pritaikyta turizmui, ir pastatytame objekte negalima jokia kaimo turizmo veikla Projekto užbaigimo dieną (2014 m. sausio 24 d.), nebuvo priduotas ginčo statinys eksploatacijai ir neužbaigta statyba, be to, praėjus dvejiems metams po Projekto užbaigimo nebuvo įrengti kambariai (jų turėjo būti įrengta 20, o buvo įrengtas tik 1) ir konferencijų salė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti Paramos sutarties pažeidimai yra esminiai, todėl Agentūra pagrįstai ir teisėtai nutraukė Paramos sutartį ir nurodė pareiškėjui grąžinti gautus 199 999,99 Eur, t. y. pareiškėjui pritaikė savo griežtumu proporcingą sankciją padarytam pažeidimui.
51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės ir priimto sprendimo, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-9690-1062/2019), priimtoje šioje byloje, kuria buvo panaikintas pareiškėjo nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimas, nustatė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, inter alia (be kita ko) tokio pobūdžio dokumentui keliamus motyvavimo reikalavimus (ABTĮ 148 str. 2 d.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams nepripažintini pagrįstais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti bylą iš naujo, nurodė išsamiai išnagrinėti kitus pareiškėjo keliamus klausimus, inter alia (be kita ko), dėl Agentūros pritarimo pareiškėjo teiktam techniniam projektui pagal pareiškėjo 2013 m. gruodžio 27 d. pateiktą prašymą, taip pat išnagrinėti Agentūros prašymą.
52. Byloje nustatyta, kad Projekto tikslas – vaizdingoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime sukurti kaimo turizmo sodybą, kaime plėtojant ne žemės ūkio veiklą, didinant kaimo gyventojų užimtumą ir gyvenimo kokybę bei kuriant papildomas nakvynės vietas kaimo turizmui ir sukuriant didesnę kaimo turizmo paslaugų įvairovę. Kaimo turizmo sodybos kūrimo etape planuojama įrengti išorės inžinerines komunikacijas, pastatyti gyvenamąjį namą, pritaikytą kaimo turizmui, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimo kelią, pasivaikščiojimo takelius, tinklinio aikštelę bei aplink esančią teritoriją užsėti žalia veja, taip pat įsigyti baldus ir virtuvės įrangą ir, atlikus numatytas investicijas, pradėti kaimo turizmo veiklą. Pareiškėjas Paramos sutartimi prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Paramos sutartyje buvo numatyti konkretūs projekto vykdymo priežiūros rodikliai, kuriuos pareiškėjas buvo įsipareigojęs pasiekti, t. y., be to, kad pareiškėjas visiškai iki Projekto pabaigos įkurtų ir įrengtų kaimo turizmo sodybą, taip pat priežiūros rodikliais buvo nurodyti: numerių skaičius (20), lovų skaičius (40), turistų (poilsiautojų kaime) su nakvyne skaičius (2013 metais – 882; 2014 metais – 2 804; 2015 metais – 3 134). Pagal Paramos sutartį pareiškėjas Projektą privalėjo įgyvendinti iki 2014 m. sausio 24 d.
53. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. išrašus, pareiškėjas vieną pastato dalį, kaip vieną butą, užbaigė 2014 m. kovo 12 d., surašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą butui / patalpai – konferencijų salė su kambariais, kurių baigtumas registruotas 100 proc. (bendras plotas – 935,81 kv. m), kita pastato dalis registruota kaip butas /patalpa – neįrengtos patalpos (bendras plotas – 467,59 kv. m), kurių baigtumas 60 proc. Visas pastatas registruotas kaip kaimo turizmo pastatas, kurio bendras plotas – 1 403,40 kv. m, o baigtumas – 81 proc.) Iš pareiškėjo galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos, pateiktos 2014 m. vasario 14 d., nustatyta, kad vietoj 20 kambarių įrengta 13 kambarių. Agentūros atliktos 2015 m. balandžio 24–27 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. rugsėjo 7 d. patikros patvirtina, kad nėra įrengta 20 kambarių. 2016 m. rugsėjo 7 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nustatyta, kad korpuse A numatyta įrengti 13 kambarių, korpuse B – 7 kambariai, tačiau tinkamai įrengtas ir tinkamas gyventi yra vienas kambarys su sanitariniu mazgu, kituose kambariuose pastatytos lovos, įvestas apšvietimas, tačiau nepadaryta kambarių apdaila ir nei viename iš jų nėra įrengtų sanitarinių mazgų. Pusrūsyje esančiuose kambariuose P-4, P-6, P-8 iš viso nėra įrengtų patalpų sanitariniams mazgams P-5, P-7 ir P-9. Vietoje kambario P-10 ir jo sanitarinio mazgo P-11 įrengtos dirbtuvės. Konferencijų salė neįrengta, joje sandėliuojamos statybinės medžiagos. Patalpos pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukšte numatyta įrengti poilsio zona nėra įrengta, vietoje numatytų 7 kambarių įrengiami 9 kambariai. Neįrengtos patalpos su sanitariniais mazgais, pažymėtos 11, 15, 18, 19, 22 ir 23 numeriais, taip pat neįrengta palėpė.
54. Pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. Agentūrai teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Projektas nėra įgyvendintas visu 100 proc. ir Sodyba nėra iki galo baigta ir pritaikyta kaimo turizmui, pareiškėjas neturi galimybių teikti visų pagal Projektą numatytų paslaugų (paaiškinimų 60 p.), dėl lėšų trūkumo nėra atlikti visi pagal Projektą planuoti darbai (paaiškinimų 69 p.). Akcentuotina, kad pareiškėjas Agentūrai iki Sprendimo priėmimo neteikė jokių įrodymų, kad Projekto tikslai pasiekti, t. y. galutinai Sodyba yra įrengta ir eksploatuojama, teikiamos kaimo turizmo paslaugos.
55. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl Paramos sutarties pakeitimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas, pateikdamas III mokėjimo prašymą, nori suderinti Projekto pakeitimus, kurie buvo padaryti Projekto vykdymo metu. Nurodyta, jog „statant pastatą buvo pakeista tai, kad kaimo turizmo apgyvendinimo patalpas buvo nuspręsta sukelti ant antros pastato dalies zonos (parodyta pridėtuose brėžiniuose) ir po antro pastato zona (parodyta pridėtuose brėžiniuose)“. Pareiškėjas jokių kitų Projekto pakeitimų nenurodė. Be to, pareiškėjas prašė „III mokėjimo prašymą pridavinėti kartu su galutiniu IV mokėjimo prašymu, t. y. iki 2014 m. sausio 24 d. (tai galutinė data iki kada turi būti užbaigtas projektas, kadangi sukanka 2 metai nuo projekto pasirašymo dienos)“.
56. Pareiškėjas kartu su minėtu prašymu atsakovui pateikė 2013 m. gruodžio 18 d. statybos leidimą, kuris išduotas pagal parengtą statinio projektą: Ūkininko ūkio sodybos pritaikymas kaimo turizmui, (duomenys neskelbtini) k., Kalvarijos sav., statybos projekto korektūra, Nr. 0213, parengtą 2013 metais. Statybos leidime nurodyta, kad leidžiama statyti vieno buto pastatą, kurio bendras plotas 1 811,5 kv. m. Projekto korektūroje nurodyta 20 kambarių. Toks kambarių skaičius nurodytas ir techninio projekto aiškinamajame rašte. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad projektuojamos ūkininko ūkio sodybos, pritaikytos kaimo turizmui, kompozicinę struktūrą sudaro: gyvenamojo namo, pritaikyto kaimo turizmui, kompleksas, kuris susideda iš dviejų trikampių korpusų, kurie yra sujungti į vieną funkcinę grandinę; trikampiai korpusai tarpusavyje sujungti ir funkcionuoja kaip vienas kompleksas.
57. Agentūra 2014 m. sausio 14 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad neprieštarauja įgyvendinamo Projekto techninio projekto bei atliktų darbų pakeitimams, atsižvelgdama į tai, jog numatyti Projekto tikslai ir uždaviniai bus pasiekti.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. prašyme dėl Paramos sutarties pakeitimo neprašė pakeisti įrengiamų kambarių skaičiaus nuo 20 iki 13, o Agentūra nedavė sutikimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pagal Projekto pakeitimus Projekto įgyvendinimas buvo suskirstytas į du etapus, t. y. pirmas etapas apėmė tik žemutinį korpusą, o antras – aukštutinį, o aukštutinio korpuso įrengimo pirmame etape iš viso buvo atsisakyta, galutinis kambarių skaičius per abu korpusus išliko 20, tačiau pirmu statybos etapu numatyta įrengti tik 13 kambarių, kurie suplanuoti žemutiniame korpuse, o pareiškėjas pagal Projekto pakeitimus įsipareigojo užbaigti tik žemutinį korpusą ir tik šiam korpusui buvo prašyta III mokėjimu suteikti paramos išmoką.
59. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodomus įrodymus, kuriais jis grindžia minėtus argumentus (2013 m. gruodžio 27 d. prašymas dėl Paramos sutarties pakeitimo, statybos leidimą, brėžinius, parodančius Projekto pakeitimus, ir techninį projektą), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
60. Iš pirmiau aptartų 2013 m. gruodžio 27 d. prašymo dėl Paramos sutarties pakeitimo, statybos leidimo, techninio projekto aiškinamojo rašto akivaizdu, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Agentūra leido pareiškėjui statyti tik žemutinį korpusą, kuriame bus įrengta 13 kambarių, sutiko, kad pagal Paramos sutartį nebus statomas ir įrengiamas kitas korpusas, t. y. kad bus įgyvendinamas mažesnės apimties Projektas (Projektas skaidomas į dvi dalis). Agentūra Atsakyme į prašymą 2014 m. sausio 14 d. pareiškėjui nurodė, jog numerių skaičius apgyvendinamosiose patalpose negali būti didesnis kaip 20. Nepaneigti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas, 2014 m. kovo 3 d. teikdamas Projekto galutinę ataskaitą, taip pat nurodė, jog prognozuotas Paraiškoje kambarių skaičius 20, kad nebuvo pasiektas numatytas numerių skaičius, kambarių skaičius liko mažesnis (kambariai tapo didesni ir erdvesni klientų patogumui), t. y. kad pareiškėjas iš esmės sutiko su tuo, jog sumažino kambarių skaičių savo iniciatyva.
61. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo prašymas skirti statybinio – techninio pobūdžio ekspertizę, jog būtų atsakytas esminis klausimas – ar pareiškėjo Agentūrai pateiktuose statybos techniniuose dokumentuose (techninio projekto pakeitimuose) buvo numatyta, jog projekto vykdymo metu ketinama įrengti 20 kambarių, tačiau per du etapus, t. y. per pirmąjį etapą įrengiant 13 kambarių, negali būti tenkinamas.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, jog turėjo būti paskirta jo nurodoma ekspertizė, nes pats pareiškėjas neįvardija, dėl kokių priežasčių jo nurodytiems klausimams dėl Paramos sutarties pakeitimo išnagrinėti reikalinga skirti jo nurodomą ekspertizę. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su teisiniu pareiškėjo ir Agentūros susitarimo dėl Paramos sutarties pakeitimo vertinimu, o ne dėl aplinkybių, susijusių su statybos darbais, pareiškėjas nenurodo tokių klausimų ir bylos aplinkybių, kurioms išnagrinėti ir įvertinti yra reikalingos specialiosios žinios statybų ir / ar projektavimo srityje.
63. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei nustatė, jog pareiškėjas nei iki 2014 m. sausio 24 d., nei dar beveik trejus metus po nustatytos Projekto įgyvendinimo datos neįgyvendino Projekto ir neįvykdė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
64. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirta maksimali paramos susigrąžinimo sankcija, pirmiausia pažymi, kad Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1481-662/2018; 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018; kt.). Taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes.
65. Administravimo taisyklių normos, kurias taikė atsakovas šiuo atveju, nustato, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.); paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2 p.); projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių (197.3.13 p.); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 p.). Paramos sutarties 20.1 punkte numatyta Agentūros teisė inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies grąžinimą, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 26.1–26.22 punktuose.
66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visos paramos susigrąžinimo sankcija buvo pritaikyta dėl to, kad nebuvo pasiektas Projekto tikslas, t. y. nebuvo įkurta Sodyba, pritaikyta kaimo turizmui, ir pastatytame objekte negalima jokia kaimo turizmo veikla Projekto užbaigimo dieną, ir sutiko su Agentūros išvada, jog nustatytų pažeidimų mastas ir pobūdis nesudaro pagrindo spręsti kitaip, kaip tik susigrąžinti visą suteiktos paramos sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Agentūros nustatytus pažeidimus, patikros vietoje ataskaitas ir paties pareiškėjo poziciją, padarė išvadą, jog pažeidimai nėra mažareikšmiai (tinkamas apgyvendinti 2014 m. sausio 24 d. buvo tik vienas kambarys su sanitariniu mazgu, o 2016 metais, praėjus dvejiems metams po Projekto užbaigimo datos, nebuvo įrengti kambariai ir konferencijų patalpa, kuri pagal Nekilnojamo turto registro duomenis fiksuota kaip 100 proc. užbaigta).
67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1057-575/2018).
68. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjas neįvykdė esminių Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir Projekto tikslų, dėl kurių jam suteikta parama, nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui paskirta nepagrįsta ir neproporcinga sankcija, ir daro išvadą, jog pareiškėjas privalo grąžinti Agentūros Sprendime ir prašyme nurodytą 199 999,99 Eur sumą.
69. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
70. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nepažeidė proceso teisės normų.
71. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė