Byla Nr. 1S-21-627/2023

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24376-2021-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;            

                                                                                       2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,

kaltinamojo N. K. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       N. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus tuo, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y., jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. 14.00 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 6.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. S. ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvą ir nemažiau du kartus pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko jis galva trenkdamasis į sieną prarado sąmonę, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (N. K.), suvokdamas, kad nukentėjusysis dėl prarastos sąmonės yra bejėgiškos būklės ir negali aktyviai priešintis, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą, nustūmęs nukentėjusiojo kūną prie lango, išmetė jį pro ketvirtame aukšte esantį atidarytą buto langą, tuo padarydamas A. S. kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse, dauginiais odos nubrozdinimais abipus veido srityse, odos nubrozdinimu juosmens kairio šoninio paviršiaus srityje, minkštųjų audinių kraujosruva galvos kairėje pusėje, skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, dešinio skruostikaulio visų ataugų atvirais lūžiais, dešinio smilkinkaulio lanko skeveldriniu lūžiu, viršutinių žandikaulių alveolinių ataugų lūžiais, krūtinkaulio ir dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais kairėje pusėje, kairiojo plaučio pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, juosmeninio I slankstelio kūno kompresiniu ir juosmeninių I-IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais, dešinės mentės skeveldriniu lūžiu, stuburo krūtininių VIII-XII ir juosmeninių I-V slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiais, blužnies ir kepenų plyšimais su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis A. S. mirė, ir taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. S..

2.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis N. K. 2021 m. liepos 25 d. 15.50 val. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 (dviem) mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam N. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Kaltinamasis N. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1.                      Kaltinamasis skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, nesant BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų, pažeidžiant proporcingumo principą. Be to, kaltinamojo vertinimu, teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje suformuotą būtinumo kriterijų.

4.2.                      Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaltinamasis nurodo, kad iki kardomosios priemonės taikymo nesislapstė, palaikė ryšius su artimaisiais, jo buvimo vietą galėjo nustatyti policijos pareigūnai. Teigia, jog yra saistomas socialiniais ryšiais: turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

4.3.                      Nesutikdamas su suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaltinamasis nurodo, kad ankstesnis teistumo faktas ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas nėra pakankamas pagrindas taikyti suėmimą, turi būti atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei laikotarpį.

4.4.                      Kaltinamojo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nevertino galimybės taikyti švelnesnės kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros ar namų arešto), ar jų komplekso. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas formaliai nurodė, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Pažymi, jog yra suimtas 18 mėnesių, varžant jo teisę pasimatyti su artimaisiais, dirbti.

5.       Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo N. K. skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. K. skundas atmetamas.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo N. K. skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. K. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas N. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl kardomosios priemonės taikymas tęstinas.

7.       Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, jog ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę.

8.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti byloje esančiose liudytojų apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylose medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo, nesprendžia suimtojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

9.       Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. K. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, t. y, esant manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, remiantis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus reikšmingus ir pakankamus pagrindus, kurie nėra išnykę ar pasikeitę.

10.       Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, jog, pratęsiant taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gręsiančios bausmės dydį kitų kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste, t. y., atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes – kaltinamojo ankstesnį teistumą, jo socialinius ir ekonominius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes, suimtajam gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, kurių visuma rodo realią kaltinamojo pasislėpimo riziką nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, jog N. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, tai yra, yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje yra numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pastebėtina, jog gręsiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindą skirti suėmimą, kitas vertus, priešingai nei teigiama skunde, pastaroji aplinkybė nebuvo esminiu ir vieninteliu pagrindu pratęsti kardomosios priemonės taikymą. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinę reikšmę nei vienai iš jų.

12.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nustatant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką skundžiamoje teismo nutartyje buvo tinkamai atsižvelgta į suimtojo ekonominius ir socialinius ryšius – tai, kad N. K. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs nuo 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 5, b. l. 79), taigi, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Šią išvada pagrindžia ir byloje nustatyti tarpiniai faktai: nenuosekli kaltinamojo pozicija, nurodant skirtingus nuolatinės gyvenamosios vietos adresus – skunde kaltinamasis nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), tačiau ankstesnių apklausų metų, be kita ko, ankstesniuose skunduose dėl jam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo, pastarasis teigė, jog turi gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nors iš byloje esančio J. G. 2021 m. gruodžio 7 d. prašymo yra žinoma, kad kaltinamasis jos nuomojamame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) ankščiau gyveno tik laikinai (t. 5, b. l. 117). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo vienas gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 24–25, 27–28). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog suimtasis nėra saistomas socialiniais ar ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Kaltinamasis yra nevedęs, duomenų, kurie patvirtintų jo tvirtus socialinius-šeiminius ryšius nėra. Iš byloje esančio duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išrašo matyti, kad suimtasis nuo 2020 m. gruodžio 17 d. vykdo individualią veiklą (t. 5, b. l. 80), tačiau byloje nėra duomenų rodančių realų kaltinamojo pajamų šaltinį, kadangi nenustatyta, jog iš individualios veiklos kaltinamasis gavo realių pajamų.

13.       Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai yra tvirti ir sulaikys jį nuo siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, kaltinamasis N. K. praeityje teistas 7 kartus (t. 5, b. l. 67-73), paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje; taip pat ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą – kaltinamasis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2020 m. sausio 7 d. baustas 19 kartų (t. 5, b. l. 81–96), nuo 2010 m. administracine tvarka baustas iš viso 26 kartus (t. 5, b. l. 63–64). Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, be kita ko, faktas, jog, kaltinamojo teigimu, iki taikomo kardomojo kalinimo suimtasis gyveno vienas, kelia pagrįstų abejonių deklaruojamų šeimyninių ryšių glaudumu, kartu ankstesnis teistumų bei baustumų faktas rodo tai, jog kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai neturi realios įtakos jo apsisprendimui, nusikalstamiems polinkiams – nesustabdė nuo ankstesnių nusikalstamų veikų darymo, kas, nesant realių veiksnių, mažinančių pasislėpimo riziką, taip pat kelia pagrįstų abejonių mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių efektyvumu. Taigi, skunde nurodomi deklaratyvūs ekonominiai ryšiai, nesant duomenų apie realius nuolatinio pobūdžio suimtąjį siejančius ekonominius santykius su gyvenamąja aplinka, kurių negali patvirtinti trumpalaikiai darbo santykiai ar tikėtinas faktas dėl galimo įdarbinimo, ar šeimyniniai ryšiai, nepasižymintys tamprumu, prieraišumu, nesuteikia pagrindo spręsti, jog galimas jų praradimas eliminuotų suimtojo pasislėpimo riziką. Tuo metu nustatytas ankstesnis teistumo faktas rodo, kad suimtasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas, gręsiančios baudžiamosios atsakomybės kontekste, didina bėgimo (slėpimosi) riziką, vertinant tai taikytinų mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių aspektu.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti suimtojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, ankstesni suimtojo teistumai, įvertinus kartu su inkriminuojamo nusikaltimo pobūdžiu kartu ir gręsiančios baudžiamosios atsakomybės kontekste, priešingai nei nurodoma skunde, yra pakankami nustatant suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis N. K., siekdamas išvengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

15.       Kardomosios priemonės – suėmimo terminas N. K. buvo pratęstas ir nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, t. y. N. K. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje be formalių pagrindų, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų šiuo atveju taip pat patvirtinta galimas pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kaltinamojo ankstesnis teistumas. Kaip minėta, N. K. praeityje teistas 7 kartus už BK XXVIII skyriuje įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą (t. 5, b. l. 67-73), t. y., suimtasis anksčiau teistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų apie realų suimtojo pajamų šaltinį, suponuoja išvadą dėl pragyvenimo lėšų gavimo iš nusikalstamų veikų. Aukščiau aptarti kaltinamojo baustumai už administracinių nusižengimų padarymą taip pat rodo tai, jog N. K. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltinamajam inkriminuojama veika ir pastarąjį charakterizuojantys duomenys, rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo, N. K. ir toliau gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. tai, kad šiuo atveju viešąjį interesą sudaro ne tik siekis netrukdomai ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, bet ir izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, įvertinus N. K. asmenybę, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą bei gręsiančią bausmę, šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės, ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų. Teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių efektyvumo šioje proceso stadijoje, kadangi kitos kardomosios priemonės negali eliminuoti galimos naujų nusikaltimų darymo rizikos, o nustačius, jog suimtasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kontroliuojamas asmens buvimas jo gyvenamojoje vietoje, taikant intensyvią priežiūrą, negali būti užtikrintas. Taigi, nėra galimybės, neizoliuojant kaltinamojo, užtikrinti visų kardomąja priemone siekiamų tikslų, dėl ko teismas sprendžia, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, ar skunde nurodomo būtinumo kriterijaus bei kitų BPK reikalavimų.

17.       Pabrėžtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiame kontekste, analizuojant skunde nurodomas aplinkybes, pažymėtina ir tai, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gręsiančios bausmės dydį, bendras N. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia įstatyme imperatyviai numatyto maksimalaus suėmimo termino. Be to, suėmimo taikymo trukmė nelaikytina aiškiai neproporcinga, kadangi ją lemia objektyvios priežastys – bylos sudėtingumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) matyti, kad byla nagrinėjama pagal iš anksto suderintą posėdžių grafiką, posėdžių metu apklausiami liudytojai, neįvykus teisiamajam posėdžiui dėl teisėjų kolegijos nario teisėto nebuvimo darbe (ligos), tęsiant bylos nagrinėjimą, numatyta specialisto apklausa, planuojamos baigiamosios kalbos, taigi, byla nėra vilkinama. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti suėmimo terminą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

18.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam N. K. pratęstą kardomosios priemonės –  suėmimo, terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                    Jūratė Jakubonienė

                                                                                                                                 Nerijus Meilutis

                                                                                                                                 Evaldas Pašilis