Baudžiamoji byla Nr. 1-4-187/2016

(Proceso Nr. 1-86-1-01101-2012-4)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.1.4.2;  1.1.4.4.3; 1.1.4.4.4; 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.10; 2.3.6.4.4.

Telšių rajono apylinkės teismas

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 22 d.

                                                          Telšiai

       Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Inai Visockienei, Astai Kryžiūtei, Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui, civilinio ieškovo atstovui advokatui Mindaugui D., kaltinamųjų gynėjams advokatams Laimondui Baršauskui, Audriui Karpinskui ir Irmantui Motužiui, kaltinamiesiems R. D., K. K. ir V. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-08 Telšių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-01-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda (teistumas neišnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (veikos 2012-12-10); 24 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (veikos po 2012-12-10, t. y 2013 m. sausio-vasario mėn.);

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 187 straipsnio 2 dalyje;

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbaęs (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-04-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda, BK 75 str. – 1 m.; 2) 2005-07-29 Vilniaus m. 3-ios apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. – 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda; 3) 2006-04-26 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (5 veikos), 178 str. 1 d., BK 63 ir 64 str. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda; 4) 2013-12-16 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – 45 paroms arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus,  n u s t a t ė:

Baudžiamojoje byloje kaltinamuoju aktu kaltinami trys asmenys:

R. D. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „S.“, įm. k. 180239789, reg. (duomenys neskelbtini) Telšių m., direktoriumi ir akcininku, siekdamas šios bendrovės naudai apgaule įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ turtą – draudimo išmoką, kuri pagal tarp UAB „Srava“ ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ sudarytą 2012-07-01 Gamybos (verslo) nutrūkimo draudimo sutartį (liudijimas (polisas) BIA Nr. 00000402) gali siekti 18.000.000 Lt, 2012 m. gruodžio 10 d., naktį, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, atrakinęs adresu: Sedos g. 37, Telšių m., esančių UAB „S.“ prekybos centro – sandėlio patalpų duris, administracinio pastato – sandėlio patalpų duris ir atjungęs apsaugos signalizaciją, pateko į šių patalpų vidų, jose išdėliojo tose patalpose buvusias ne mažiau kaip 16 vienetų 5 litrų talpos plastikinių talpų su skiedikliu „646“, dalį jo išliejo patalpose, dalį talpų atsuko, bei po šias patalpas ir tarp patalpose buvusių degių prekių išvedžiojęs popierinį rankšluostį, atsirakino angaro – sandėlio, esančio tuo pačiu adresu, duris, ant jo durų užpylė skiediklį „646“, buvusį 5 litrų plastikinėje talpoje ir apie 7 val. 30 min. padegė, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB „S.“ turto už ne mažiau kaip 1.425.651,04 Lt, po ko, nutylėdamas tikrąją kilusio gaisro priežastį, 2012-12-19 kreipėsi į draudimo bendrovę „If P&C Insurance AS“, prašydamas išmokėti avansinę draudimo išmoką už gaisre sudegusias prekes, kurių vertė daugiau kaip 800.000 Lt, taip, apgaule pasikėsino UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam nepavykus įrodyti UAB „Srava“ negauto pelno fakto, draudimo bendrovė atsisakė atlyginti verslo nutrūkimo nuostolius.

Kaltinamas šia veika padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,

Taip pat R. D. kaltinamas ir tuo, kad po 2012 m. gruodžio 10 d. jo įvykdyto UAB „S.“ turto sunaikinimo padegant, draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ atsisakius UAB „S.“ naudai atlyginti verslo nutrūkimo nuostolius pagal tarp UAB „S.“ ir draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ sudarytą 2012-07-01 Gamybos (verslo) nutrūkimo draudimo sutartį (liudijimas (polisas) BIA Nr. 00000402), jis, būdamas UAB „S.“, direktoriumi ir akcininku, siekdamas jo vadovaujamos bendrovės naudai apgaule įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ turtą – draudimo išmoką, kuri pagal minėtą sutartį gali siekti iki 18.000.000 Lt, organizavo antrą UAB „S.“ turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Telšių m., sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, o būtent, 2013 m. sausio mėnesį įkalbėjo savo pažįstamą K. K. surasti asmenį, kuris už atlygį apsiimtų padegti UAB „S.“ pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Telšių m., o pastarajam sutikus ir tam tikslui suradus savo pažįstamą V. L., per K. K. jam davė nurodymus dėl planuojamo padegimo, pats pasirūpino, kad į bendrovės teritoriją ir patalpas, kurios turės būti padegtos, būtų pristatyta ne mažiau kaip 15 vienetų 5 litrų talpų su benzinu ir 2013 m. sausio 31 d., dienos metu, V. L.‘ui atvykus į Telšių miestą, jam ir dar vienam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui perdavė UAB „S.“ prekybos centro, administracinio pastato – sandėlio bei laikinųjų administracinių patalpų – vagonėlių durų raktus ir pasakė apsaugos signalizacijos atjungimo kodą, ko eigoje, pagal jo sudarytą veiksmų planą, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 31 d., 18 val. 36 min. iki 2013 m. vasario 1 d., 03 val. 37 min., V. L.‘as, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, per tvoros kiaurymę patekę į UAB „S.“ teritoriją, esančią minėtu adresu, atrakinę UAB „S.“ prekybos centro patalpų duris ir suvedę kodą, 20 val. 46 min. atjungė prekybos centro patalpų apsaugos signalizaciją, pateko į šių patalpų vidų, į jas atsinešė ne mažiau kaip tris iš anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, šį benziną išliejo įvairiose patalpų vietose, po ko atsirakinę administracinio pastato – sandėlio duris ir suvedę kodą, 21 val. 45 min. atjungė administracinio pastato – sandėlio patalpų apsaugos signalizaciją, pateko į šių patalpų vidų, kur į ilgį surišo baltos spalvos audinį ir išvedžiojo jį tarp sandėlyje buvusių degių medžiagų, nupjovę sandėlyje buvusią priešgaisrinę žarną, ją pritvirtino prie ne mažiau kaip trijų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu - „Vaitspiritas“ ir atsuko šių talpų kranus, taip pat atsuko kitų, ne mažiau kaip dviejų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu - „Vaitspiritas“ kranus ir išleido šį degų skystį, taip pat atsinešę ne mažiau kaip tris iš anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, iš jų išliejo benziną įvairiose patalpų vietose, po ko atsirakinę laikinai įrengtų administracinių patalpų – trijų vagonėlių duris, pateko į jų vidų, kur atsinešę iš anksto paliktų talpų su benzinu, jį išliejo įvairiose šių patalpų vietose ir visas paminėtas UAB „Srava“ patalpas 2013 m. vasario 1 d., apie 3 val. 37 min. padegė, taip tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB „Srava“ ne mažesnės, nei 758.999 Lt vertės turtą, po ko, jis, nutylėdamas tikrąją kilusio gaisro priežastį, dėl gaisro metu UAB „S. “ patirtos žalos atlyginimo 2013-02-07 kreipėsi į draudimo bendrovę „If P&C Insurance AS“, prašydamas išmokėti avansinę draudimo išmoką ir nurodydamas, kad naujoms prekėms įsigyti reikalinga apie 3.000.000 Lt, taip, apgaule, UAB „S.“ naudai pasikėsino įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovei įtarus, kad prie šio gaisro kilimo yra prisidėję UAB „S.“ darbuotojai, draudimo išmoka nebuvo išmokėta. 

Kaltinamas šia veika padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

K. K. kaltinamas tuo, kad jis, nusikalstamos veikos organizatoriui – UAB „S.“ direktoriui R. D. padėjo padaryti nusikalstamą veiką, t.y. UAB „S.“ turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, šiai nusikalstamai veikai padaryti sukurstęs V. L., o būtent, jis, po 2013 m. sausio 8 d., adresu: Vytenio g. 10, Vilniaus m., įvykusio jo susitikimo su nusikalstamos veikos organizatoriumi R. D., vykdydamas pastarojo prašymą surasti asmenį, galintį padegti UAB „S.“ pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Telšių m., būdamas Vilniaus mieste, iki 2013 m. sausio 30 d., apie 18 val., šiai nusikalstamai veikai padaryti už atlygį, t.y. duodamas pinigų automobiliui nusipirkti, palenkė V. L., jam perdavė nusikalstamos veikos organizatoriaus R. D. nurodymus dėl padegimo įvykdymo, ko eigoje, pastarasis, 2013 m. sausio 31 d., dienos metu iš Vilniaus atvykęs į Telšius, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, vykdydamas jo perduotus nusikalstamos veikos organizatoriaus R. D. nurodymus, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 31 d., 18 val. 36 min. iki 2013 m. vasario 1 d., 03 val. 37 min., pateko į UAB „Srava“ teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Telšių m., kur padegė šios bendrovės prekybos centro, administracinio pastato – sandėlio bei laikinųjų administracinių patalpų – trijų vagonėlių patalpas, taip tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikindamas UAB „S.“ ne mažesnės, nei 758.999 Lt vertės turtą.

Kaltinamas šia veika padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5, 6 d. ir 187 str. 2 d.

V. L. kaltinamas tuo, 2013 m. sausio 31 d., dienos metu atvykęs į Telšių miestą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku pagal nusikalstamos veikos organizatoriaus – UAB „S.“ direktoriaus R. D. iš anksto, per K. K. jam duotus nurodymus, R. D. jam ir dar vienam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui perdavus UAB „S.“ prekybos centro, administracinio pastato – sandėlio bei laikinųjų administracinių patalpų – vagonėlių durų raktus ir pasakius apsaugos signalizacijos atjungimo kodą, jis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 31 d., 18 val. 36 min. iki 2013 m. vasario 1 d., 03 val. 37 min., per tvoros kiaurymę patekęs į UAB „S.“ teritoriją, esančią minėtu adresu, atrakinęs UAB „S.“ prekybos centro patalpų duris ir suvedęs kodą, 2013 m. sausio 31 d., 20 val. 46 min. atjungė prekybos centro patalpų apsaugos signalizaciją, pateko į šių patalpų vidų, į jas atsinešė ne mažiau kaip tris iš anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, šį benziną išliejo įvairiose patalpų vietose, po ko atsirakinęs administracinio pastato – sandėlio duris ir suvedęs kodą, 21 val. 45 min. atjungė administracinio pastato – sandėlio patalpų apsaugos signalizaciją, pateko į šių patalpų vidų, kur į ilgį surišo baltos spalvos audinį ir išvedžiojo jį tarp sandėlyje buvusių degių medžiagų, nupjovę sandėlyje buvusią priešgaisrinę žarną, ją pritvirtino prie ne mažiau kaip trijų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu - „Vaitspiritas“ ir atsuko šių talpų kranus, taip pat atsuko kitų, ne mažiau kaip dviejų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu - „Vaitspiritas“ kranus ir išleido šį degų skystį, taip pat atsinešęs ne mažiau kaip tris iš anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, iš jų išliejo benziną įvairiose patalpų vietose, po ko atsirakinęs laikinai įrengtų administracinių patalpų – trijų vagonėlių duris, pateko į jų vidų, kur atsinešęs iš anksto paliktų talpų su benzinu, jį išliejo įvairiose šių patalpų vietose ir visas paminėtas UAB „S.“ patalpas 2013 m. vasario 1 d., apie 3 val. 37 min. padegė, taip tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB „S.“ ne mažesnės, nei 758.999 Lt vertės turtą.

Kaltinamas šia veika padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, padarytos išvados

Visi trys kaltinamieji dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino visiškai. Parodymus sutiko duoti po liudytojų apklausos.

Kaltinamasis R. D. parodė, kad kaltu nepripažįstantis, kad draudžiant įmonės turtą gali būti apkaltintas, jo nuomone, šiame įvykyje tendencingai ieškoma kaip įvykį paversti nedraudiminiu ir visa teisėsauga garsiai šnekėjusi, kad R. D. darbas, draudimo bendrovė viską krovusi ant R.,D. pečių. Motyvas padegti savo įmonę, jo nuomone, tas pats kaip padegti savo namus, nes tai ką kūręs, ką sugyvenęs, o draudimo naudos gavėjas - bankas. Verslo nutraukimas kompensuoja tik nuostolį, papildomai pinigų niekas neduoda. Kadangi visi gaisrai atnešę nuostolius, banko prašęs pinigų, o ar SEB bankas būtų paleidęs pinigus priklausė tik nuo banko. Kai sudega 50-60 procentų prekinio likučio, įmonė neturi ką veikti. Jei paleistų pinigus, jie vėl galėtų užsipirktį prekių. Jei būtų siekęs kokios naudos, išmokų, tai toliau veikos nebūtų pratęsinėjęs, viską darę, kad bendrovę ištraukt iš viso to. ,,If“ draudimo bendrovės klientai buvę apie 15 metų, bet prieš 5-7 metus įkalbėję draustis ir dėl verslo nutraukimo. Paskutinius metus draudimo įmokoms išleidę 5-6 tūkst. Lt. Kai kurie asmenys bando patenkinti asmenines ambicijas. Nuo 2012 m pradėję pelningai dirbti, be to, buvo nekilnojamo turto kurį draudimo bendrovė draudė už 29 mlj. Lt., 6,5 mlj. Lt draudė prekinį likutį. Bandę prašyti 3 mlj. Lt, kad įsigyti prekių, pats inicijavęs gelbėti nuo gaisro likusias prekes rizikuodamas, išgelbėję 50-60 palečių, iš aprūkusių prekių realizavę, kai draudimo bendrovė 2 mėnesius nėjusi į vidų, nes sijos buvusios išlinkusios. Kad lipę iš duobės patvirtintų ir bankai. Kaltinime neva mineralinio vandens pylimas, V., raktai, kodai, pirmo gaisro jo alibi. Jo sūnus prieš antrą gaisrą dirbęs Norvegijoje. Po pirmo gaisro įmonėje nelikę vandens, nudegę vamzdžiai, vagonėliuose buvusi elektra kavai, vandens – gėrimui nebuvę, todėl ir veždavosi paprastą bei mineralinį vandenį. Atvažiavęs sūnus, nebuvę vandens, norėjęs atsigert kavos ir pasiuntęs vandens. Tas vanduo buvęs išdalintas po vagonėlius. Tie patys vagonėliai tą pačią naktį buvę išlaužti. Įmonėje 10 000 taros buvę, tonomis, šimtai kg. tarose degių skysčių, tai matyti pagal pardavimus. Bandoma pateikti, kad skysčiai specialiai buvo parvežti. Pokalbių išklotinėse, kad  5 t. skiediklio jo buvę užsakyta. Jei į lengvąjį automobilį įsipila kurą - 20 ltr ištraukti neįmanoma. Sandėliuose buvo ir pačių degių medžiagų. Tyrime nustatyta, kad vagonėliai buvo išlaužti, tačiau teigiama, kad R. D. įdavė V. L. raktus. Tą patį vakarą jis pats praleidęs su sūnumi Palangoje, praleidę Klaipėdoje kavinėje prieš jo išvykimą į Norvegiją. Dėl raktų – kodų: jis pats gyvenantis Vilniuje, kiti namai Palangoje. Kada lankydavosi Telšiuose - nakvodavęs Palangoje, aplankydavęs parduotuves Palangoje, Plungėje. Raktai nuo jo trečiųjų namų - darbovietės, kurioje praleidžiantis 1/3 laiko. Margelio rakto prašęs, nes iš 16 darbo vietų draudimas atkūrė 12. Jam darbo vietą kompiuteristas palikęs prekybos centre. Nuo visų savo darboviečių turintis: nuo parduotuvių Mažeikiuose, Klaipėdoje, Telšiuose. Važiuodamas visiems užvežantis prekių ir, kad Telšiuose paprašęs Margelio pagaminti raktų, tai  iš to padarytas detektyvas. Liudytojas A. S. įvardijo kaip ,,desperatiškai“ atstatinėjo signalizaciją, o juk tai iš draudimo bendrovės buvo gautas raštas atstatyti signalizaciją kaip buvo iki gaisro. Jis liepęs parvežti raštą finansininkei ir jis sudegęs. Dėl rašto parvežimo vėl daromas įtartinu. Draudimo bendrovės darbuotojas M. įvairiapusiškai tyrė bylą, dalyvavo visuose susitikimuose, jis pasakęs, kad deginti įmonę nematęs motyvų ir nuvykęs į Baltarusiją nematė. J. T., kurį gąsdino policijoje, parodymuose prirašyti ko jis nesakė, kad jis neklausęs jo kodų, o jis pats priėjęs ir pasakęs senuosius kodus. Kaltinamas, kad pirmą gaisrą pats padeginėjęs - reiškia turėjęs raktus, tai kodėl po antro gaisro prašęs raktų. Turėjęs raktus nuo vartų, kai užmiršdavęs paimti - duodavę jam raktus. Dėl R. V., kuris neva mates jį padeginėjant įmonę: jo tėvas dirbęs prie jo namų, įmonėje. Su tėvu konfliktavę kai prie stikliuko negaudavęs pinigų, o sūnus tai žinojęs. Sūnus įmonėje buvęs problematiškas, pagautas dėl vagystės, ir jo antrą kartą nebūtų priėmęs, ne nutvėręs kraunant prekes be sąskaitų, neva paskui būtų klientas sumokėjęs. Už tai buvę stuktelta per nagus. Tai vienintelis žmogus, kuris dirbo visų gaisrų tarpugaisriu. Netgi po pirmo gaisro, važiuojant iš Šiaulių, J. T. paskambino ir sakė, kad V. sakęs, kad bus antras ir trečias gaisras. Jis pats M. skambinęs ir sakęs ką sakė V.. V. godus pinigams, nes Kranauskui sakė: ,,Kaip gerai būt gaut premiją“. Gegužės 29 d. teisme buvusi V. apklausa, po posėdžio priėjęs žmogus, sakęs būti prie Žemaitės g. parkelio, žmogus duosiantis jam žinių. Nuvažiavus ten - buvęs V. ir pasakęs, kad pakeisiantis parodymus, prisiimsiantis ant savęs, o už tai - milijonas. Iki spalio mėnesio turėjęs kažkas atvažiuot to milijono pasiimti, buvęs pasiruošęs įrašyti, bet niekas neatvykęs, o paskui teisme V. pareiškęs, kad milijono neprašęs. D., Badaugienė parodė, kad jis buvęs keistesnis žmogus. Konfliktą su V. patvirtino J. T.. V. teigėė, kad per pirmą gaisrą buvęs su lietpalčiu. Žiemos metu su lietpalčiu?. V. tyrėją vadina vardu: A. pasakė, A. atvežė - tyrėjas A. jam kaip draugas. Jis pats kiekvieną kartą kai atvažiuojantis į Palangą, užsukantis į parduotuvę, 2012-12-10 8.00 val. užsukęs į parduotuvę, su pardavėju A. pabendrauti, sulaukęs iš jo informacijos, kad įmonėje gaisras ir iškart išvažiavęs 8.10- 8.15 val. į Telšius. Telšiuose turėjęs būti apie 9 val., o kad buvęs - matė darbuotojai. V. N., A. V. matę 9 val., A. A. nuo 8.30 val.- 9.00 val., Š. V. - 9.00 val., su juo vaikščioję. Per pirmą gaisrą vaikščiojęs kur norėjęs, ir kiti žmonės vaikščioję. Įėjęs, matęs kaip nuo skiedinio nuiminėja antspaudus, pasakęs, kad čia vaikščiojo kas norėjo. Praėjus kiek laiko - nuiminėja nuo rankenų, sakęs, kad čia vaikščiojo daug žmonių. Norėjęs praplėšt popierių nusivalyt pajuodusias rankas, tada iš nugaros jį paėmę, ėmę šnekėt, kad R. D. valė. Palangos parduotuvėje buvęs D. M. kaip klientas, turėjęs lojalumo kortelę. Su juo buvę susipažinę kai jis vertėsi nekilnojamu turtu. Jis patvirtinęs, kad tą rytą mates jį Palangoje, ką su juo šnekėjo - dabar atkurti negalintis.  Buvę draudimo darbuotojai nematė jo padegimui motyvų, o dabartiniai - vardija. Šeši žmonės įvardijo, kad nuo 8.30 val. iki 9.15 val. D. matę ,,S.“, 2 žmonės įvardija jį matę Palangoje. Praeitame posėdyje liudijo M. D., nes per pašalinius asmenis išgirdęs ką jis šneka, jo prašęs liudyti - jis atsisakęs, todėl prašęs teismo iškviest. Nesiaiškinus ar sakė tiesą, prokuroras M. D. sakė “kodėl apšnekat”. R. D. neskaičiuojantis darbo laiko, tikrinantis skaitiklius, vežantis prekes, bet prokurorui neįdomu iš kur kamštukai, iš kur paimti. Matęs kaip pareigūnai išsinešė popierių kur jis čiupinėjęs. Po pirmo gaisro J. T. pasakęs, kad daugiau tokios betvarkės nebus ir tiktai po antro gaisro niekas neįėjo, neleido. Per mūsų bėdas kenčiantys ir kiti žmonės. Po pirmo gaisro pagal antrą draudimo polisą - verslo nutraukimas, naudos gavėjas ,,S.“, bet esant skolai bankui, užstatyti laidavimai, prekės, sąskaitos, tai tie draudimo pinigai būtų atitekę bankui ir kol bankui skolingi, pinigai į S. sąskaitą nenukeliautų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad yra draudimo bendrovei prašymas išmokėti 800 tūkst. Lt gruodžio 19  d., po gaisro 9 dienos buvo praėję, pats rašęs, nes prekės buvo sudegusios. Kai paklausęs draudimo bendrovės, pasakę - rašykite. Draudimo bendrovės bet ko paklausus sakydavę, kad rašyti raštu, sakę spręs, žiūrės. Draudimo bendrovei per draudimo sutartis per 5 metus išleidę 600 tūkst. Lt, o draudėsi 15 metų. Jei būtų buvę nepatikimi - nebūtų draudę. Jie žiūrintys įmonės veiklą, 2012 m. perdraudžiant, buvęs atsiųstas draudimo bendrovės darbuotojas, kuris vaikščiojęs, fotografavęs. Verslo draudimo sutartis buvusi pratęsta, su draudimo bendrove bendradarbiavę per brokerinę kontorą. Sutartis sudaroma draudimo bendrovės iniciatyva. Jei nešokinėtų apie savo klientus, tai būtų kitos draudimo bendrovės klientas. Per pirmą gaisrą vaikščioti niekas nedraudė, nebuvo atskiriamųjų juostų. Vaikščiojęs kur norėjęs, net prie sudegusio angaro. Po sandėlį gal 5 kartus vaikščiojęs. Daiktų poėmį kaip darė mates:  skiediklio bakelius su šepetėliu ėmė, žmogus nueina, pasirankioja, atsineša, keista, kad žmonės pravaikščiojo, o čia antspaudus ima. Darbas ,,S.“ nuo 8.00 val., o, jei vairuotojai anksčiau išvažiuoja, tai anksčiau ateina. Dėl skiediklio užpirkimo. V. sakęs: ,,Ten vežė visas šiukšles“, per 7-8 m viskas pasikeitė ir padirbęs pora mėnesių jis žino - ,,šiukšles veža“. Jei taros brokas, etikečių brokas, be prekinės išvaizdos, tai viskas buvo vežama į Telšius ir nekondicinės išvaizdos prekėms buvo suteikiama prekinė išvaizda. Dėl vaitspirito. Visi pardavimai išskyrus Telšius buvo likę. Kaip draudimui galintis pateikt informaciją - likučius, jei nėra jų. Vasarą per mėnesį vaitspirito išfasuojantys virš 60 t. Liudytojas A. S. pareiškė civilinį ieškinį tokį, tai gal čia sumos keliems metams į priekį. Matę, kad kas savaitę atvažiuoja, apsižiūri, išvažiuoja. N. M. matėsi, kad dirbo, klausinėjo. Dėl apsaugos su juo (UAB “S.” to nederino, neklausė, buvo jų iniciatyva, net jo paties neįleidinėjo į teritoriją ir kitų darbuotojų. Buvo saugos tarnybų ekipažai, po pirmo gaisro gruodžio mėnesį ir sausio antroje pusėje nutraukė. Jis pats skambinęs kada nebeliko, klausęs draust ar ne, atsakę, kad nedrausti, o tada patys parašę raštą dėl signalizacijos. Saugojo 9-10 objektų: Palangoje, Plungėje, Telšiuose ir visoje Lietuvoje. Po pirmo gaisro Telšiuose vienas ekipažas ir po mėnesio išvykęs. Dėl 180 000 Lt sumos, dėl prekių rūšiavimo.  Draudikai atvažiavę į prekybos centrą pasakę, kad reikia buldozeriu išstumdyt - čia nieko nėra, bet jie patys iš tų degėsių už 400 000 Lt išsaugoję. Draudimo bendrovė nežiūrėjusi ar už paslaugas brangu ar ne, su bendrove niekas nederino. 80 procentų žalos atnešęs trečias gaisras, o pirmas - antras gaisrai maksimum 10 procentų žalos. Dėl bendravimo su K.. Su  K. K. esantys buvę kaimynai, šventę vaikų gimtadienius, kitas šventes, esantis pas jį buvęs. Kavos aparatas ne kartą buvęs taisytas. Ar internetas sugenda, vėl pas jį kreipiasi, nes yra K. K. įmonė, jo įmonė ir policijai teikusi paslaugas. Su P. M. susipažinęs ,,Marš Lietuva“ brokerinėje kompanijoje. Jų vadovas ėmė įkalbinėt ir  prieš 5-7 metus ėmę draustis visas kitas žalas, mokėję parduoti savo produktą. Įvyko draudiminis įvykis - atsivėrė Vilniuje smegduobė, brokeris buvo Šiauliuose, todėl kreipėsi pas P. M. dėl žalos administravimo ir paprašęs 20 000 Lt, sakęs, jei būtų klientas, mokėti nereikėtų. P. M. išeidinėjęs į kitą bendrovę, buvę reikalingi klientai, prašęs eit į jų įmonę. Prieš persidraudžiant įmonėje peržiūrėję išlaidas ir verslo nutraukimui išleidę 30 000 Lt, jis  paskambinęs jo paprašyt mažint įmoką, bet draudimo bendrovė nesutikusi. Po gaisro atsakę, kad draustusi 36 mėnesiams arba visai nesidraustų. Su P. M. po pirmo gaisro įvyko konfliktas, nes ėmę prašyt pinigų už žalos administravimą, jis ėmęs sakyti, kad esatys klientai, ir galutiniame rezultate jų santykiai nutrūko. Būtų kvaila klaust ,,Kas bus, jei užsidegsim?“ Draudimo sutartyje tokio klausimo kaip ,,Verslo nutraukimas dėl gaisro“ nebuvo.

Kaltinamasis K. K. parodė, kad kaltu neprisipažįstantis. Su V. L. pažįstami nuo vaikystės, su R. D. pažįstami 5-6 metai, buvę kaimynai, jų vaikai žaidžiantys kartu. Visas aplinkybes papasakojęs ikiteisminio tyrimo metu. Telšiuose pirmą kartą gyvenime buvęs kai buvo sulaikytas, nepamenantis kada buvo sulaikytas. Kaltinamas sukursčius V. L. vieną ,,S.“ padegimą, bet  jokios kalbos su V. L. nebuvę. Dėl suintensyvėjusio bendravimo su V. L. ir R. D., tai galintis pasakyti, kad bendravimas buvęs nuolatinis tolygus, nebuvęs padidėjęs, santykiai jų geri. V. L. su R. D. kartu nesantis matęs. Jo darbo vieta esanti (duomenys neskelbtini), R. D. darbo metu yra buvęs ir V. L. yra buvęs. Jie abu žino kur gyvenantis, V. L. yra buvęs, R. D. - ne. Pats į Telšius buvęs atvykęs priverstinai, teismas įpareigojęs. Pirmą kartą sulaikytas ir atvežtas pareigūnų. Sulaikytas Vilniuje, gyvenamojoje vietoje Kolektyvo gatvėje Vilniuje, buvusi atlikta pilna krata ir vežę į Telšius. Klausęs ką pasiimt, sakę nieko, kad tuoj grįšiantis, išvažiavęs su tapkėm, o išvežę dviem savaitėm. Tuo metu buvęs pagiringas, iš vakaro buvęs išgėręs, o atvažiavę ryte. Apklausinėjamas buvęs kelis kartus, buvę šaukiama, rėkiama. Parodymus davęs teisingus. V. L. pirkęs ne vieną automobilį, raudoną Golf-ą pirkęs Telšių m., iš jo paties buvęs pasiskolinęs kažkiek pinigų, o kai neteko teisės vairuot, sutarę, kad tą automobilį perleis jam ir  iki šiol turintis. Automobilių yra ne kartą važiavęs pirkt, jo darbas važiuot į kitus miestus, jis automobilius patvarkydavo ir parduodavo. Jis ne pirmą kartą pasiskolinęs pinigų ir dabar esantis skolingas. Su R. D. apie gaisrus šnekėję, pasakojęs kai pas jį svečiuose su šeimom buvę atvažiavę. Telefonu su V. L. kalbėdavę apie mašinas, apie viską, apie gaisrą tuo metu nežinoję, apie kompiuterius, šiaip bendravę ir anksčiau bendravimas buvęs. Pagal bylą - 10 skambučių su V. L., tai turėję būt tada, kai jis nuvažiavo žiūrėt automobilių. Su D. bendravę. R. D. iš žmonos telefono nekalbėjo. R. D. - jai problema su kompiuteriu, klaususi ar gali atvažiuoti arba dėl vaikų, būdavę, kad deriname, nes R. D. dažnai išvykęs. Remontuojantis ir kavos aparatus, senas aparatas ir buvęs remontuojamas ne kartą. Sulaikytas buvęs 2 savaites, neoficialių apklausų buvo dvi per tą laiką, tie patys klausimai: ,,Ko skambinai?“ ,,Tu papasakok, kad buvo taip ir išvengsi atsakomybės“,  kad “V. L. suvedė, o aš būsiu išteisintas”. Ar V. L. prašė parvežt iš Telšių nepasakysiantis, bet ne vieną kartą yra prašęs parvežt, kai buvo išgėręs, žmogus dėl to turintis problemų.

Kaltinamasis V. L. parodė, kad nelabai atsimenantis, buvęs išgėręs. Buvęs K. K. kaimynas, vėliau tėvai nupirkę namą užmiestyje. Nuo jaunystės taisęs mašinas. Keletą mašinų radęs Telšiuose, atvažiavęs su traukiniu apie 11 val., nuėjęs į piceriją, susipažinęs su mergina. Paskambinęs moteriai dėl Golfo, pavažinėjęs, ji sakiusi, kad vakare bus vyras. Dar paskambinęs dėl kito Golfo, ten pasakė, kad reiks važiuot 12 km, susitarę susitikt prie autobusų parko. Golfas patikęs, nupirkęs, apdraudęs pusei metų, norėjęs važiuot namo, bet buvęs išgėręs ir reikėję į servisą. Sustojęs prie Maximos po medžiais ir nakvojęs mašinoje. Ryte atsibudęs, pamatęs, kad nusėdo akumuliatorius. Prie Maximos pavalgęs, išgėręs. Nuvažiavęs ieškot serviso, nurodę už autobusų parko, nuvažiavus pasakę, kad meistrai užimti ir kreiptis vėliau, todėl laukęs, vėl išgėręs. Važiavęs, o pamačius policijos pareigūnus išsigandęs. Sustojęs, pripūtęs į alkotesterį, pareigūnai atėmę mašiną. Mašinoje turėjęs degtinės butelį ir sulčių, bet kitą dieną reikėjo atsiimt automobilį, todėl nevažiavęs, o kai po savaitės atsiėmė, sumokėjęs 500 Lt. Nuėjęs iki stoties, pasakė, kad traukinys išvažiavo prieš 20 minučių, sako, kad galiu permiegoti ,,Brančoje“. Kol nuėjęs iki ,,Brančos“, ten kažkokie asmenys gėrė. Nuėjęs į miestą ir nusprendęs pernakvoti laptinėje, namo penktame aukšte atsisėdęs, gėręs degtinę ir užmigęs. Atsibudęs pastebėjęs, kad praradęs dokumentus ir maišiuką. Nuėjęs ieškoti prie Maximos, buvo tamsu. Kol radęs ,,Brančą“, nuėjęs į degalinę cigarečių, nuėjęs į tualetą, išėjęs pamatęs policiją, paprašęs cigaretės, o jie pasakę, kad nerūko. Ėjęs, o M. sako: ,,Stok“, dokumentų jis neturėjęs. Nuvežę į policiją, kompiuteryje patikrinę, paėmę DNR, apuostę, klausę kur rankinukas. Jis papasakojęs kur jo automobilis. Ėję pažiūrėti jo mašinos, o.apžiūrėję nuvedę jį į komisariatą pas tyrėją. Ten viską papasakojęs. Automobilyje dar buvę 15 Lt, paėmęs. Tyrėja uždavusi labai daug klausimų, vakare paleidę. Vaikinas parodęs kur miesto centras, nuėjęs į piceriją, paprašęs leist paskambint, skambinęs kiek prisiminęs telefono numerių. Vėl ėjęs ieškot ,,Brančos“, galvodamas, kad gal rasiąs rankinuką. Nuėjęs prie ,,Brančos“, radęs rankinuką. Nuėjęs į parduotuvę paskambint, nes nebebuvo kreditų. Atsimenantis, kad skambinęs dviems žmonėms. Autostopu grįžęs namo, susirgęs. K. K. pasakęs, kad neturintis teisių, jis pasakęs grąžint jam automobilį. Po savaitės atvažiavęs į automobilių aikštelę, pasakė mokėt 500 Lt ir persirašyt automobilį savo vardu. Po pusės metų prie parduotuvės Vilniuje jį sulaikiusi policija, padarę kratą. Jį nuvežė į Telšius ir pusę metų buvęs izoliuotas, kai sulaikė - darė testą narkotinėm medžiagom. Kol laikė Mažeikiuose buvo normaliai, po mėnesio nuvežė į Šiaulių TI, liepę prisipažinti, kad žinantis R. D. ir viskas, prokuroras sakęs, tada po 5 dienų eisi namo, bet pralaikė pusę metų, tada R. D. nepažinojęs. Kai atėmė mašiną, pareigūnai sakė, kad ,,Sravos“ teritorijoje rastos pirštinės ir jis neišsisuksiantis, bet niekaip negali to būti, neįsivaizduojantis, nes pirštinės buvusios jo mašinoje. Mašina aikštelėje visą savaitę stovėjusi atidaryta, raudonas Golfas, kur nupirkęs. Skambinęs K. K. ir Vytautui 867488995, o kitas žmogus, kuriam skambinęs dabar Alytaus PN, numerio nepamenantis, nes praėjo trys su puse metų. Jei ant pirštinių rasta DNR, tai negalintis neigt, kad ne jo, bet kieno dar kito DNR?. Pirštinės galėjo likti mašinoje, mašina atidaryta, M. per kiekvieną apklausą mušė, jis galėjo apsidraust - durnelis kažkoks girtas iš Vilniaus. Kai jį sulaikė ir išvežė į komisariatą, jie važiavo ir grįžo po 2 val. ir tada nusileidę į aikštelę ir pažiūrėję mašiną, buvo apie 11 val. Neatsimenantis, gal ir galėjęs su savimi turėti pirštines. Apžiūrėjo batus iki pristatant į policiją, jo batai buvę lygiais padais, batai ne guminiai, apieškojęs pats M.. Kiek buvo neteisybės per sulaikymą, galėjo paimt pirštines per apžiūrą., Buvęs apsiavęs su bateliais - vyriški ,,tupliai“, ne su žieminiais batais, ne su guminiais, padas lygus. Striukė ta pati kaip šiandien atvykęs, striukė buvusi nesuplyšusi. Jo daiktų nepaėmę, tik liepę nusirengt. ,,SAAB“ mašinos raktas gal ir galėjo būti, pas jį, nes buvo keletas automobilių ir iki šiol taisantis automobilius. ,,Saabai“ yra pigūs, bet kokybiški, visas išeigines praleisdavęs garaže, tuo metu turėjęs kelias mašinas. Nuo 1998 m yra labai didelė skola ir perduota antstoliui. Turintis automobilio pardavėjo jam duomenis, o kam pardavė - neturintis. Net kai Golfą atidavęs Karoliui, reikėję važiuot pas antstolį sumokėt skolą. Važiuojant su pareigūnais iš Vilniaus, nebuvę atviro pasakojimo, jie iš pradžių siūlę, kad neveš į izoliatorių, kad sankcija bus panaikinta, kad pažįstantis R. D., M. sakęs, kad duos 30 000 Lt premiją. Kelionės metu nebuvę to, kad pasakotų aplinkybes kaip jie sako. Jei, pvz., jis gyvenantis už miesto, gali būti, kad skambinęs, pastoviai bendraujantis, jei būtų išklotinės iš anksčiau, tai matytų, kad ir taip buvo. Po sulaikymo negalėjęs bendrauti, su juo nebendravęs kai buvo kardomoji priemonė nebendrauti.Telšiuose automobilį pardavėjas įrašė savo vardu, o jam tekę registruot savo vardu, kad galėtų paimti iš aikštelės, nes kitaip nebūtų paėmęs, o po to 2 dienas jis buvęs areštuotas. Tai pirmas automobilis kai registravęs savo vardu. Pareigūnai sulaikę jį vežę į Telšius 4 valandas su antrankiais už nugaros, jie pasakę, kad iš namų nieko neimti, o laikę Mažeikiuose, ten nėra net pasivaikščiojimo - tai spaudimas. Kalėjime sunku buvo, buvęs sumuštas, byloje yra, bet kaip būtų gyvenęs kalėjime, jei būtų pasakęs, kad sumušė. Kai esi Mažeikiuose, maistą gali atvežti artimieji, advokatas po 2 savaičių atvežęs rūbus, nes išvažiavęs su šortais ir šlepetėm. Kalėjime apsipirkimas 1 kartą per savaitę, tik buvę atvejai, kai jį į Šiaulių TI atveža, o kitą dieną išveža į Mažeikius, tai negalėjęs apsipirkti.

Liudytojas J. T. paliudijo, kad jis ,,S.“ dirbęs civilinės ir darbo saugos specialistu. Kaltinamasis R. D. buvo direktorius. Dirbęs iki 2013-04-30. Pirmas gaisras buvo 2012-12-10 paryčiais, antras gaisras 2013 m. vasario mėnesį ir už kelių dienų įvyko trečias gaisras. Įvykus pirmam gaisrui, jam paskambinęs T. S., tada važiavęs, buvęs pakeliui į darbą, buvę apie 7.30 val., kartu važiavusi kaimynė, kuri ,,S.“ dirbo valytoja. Užvažiavus ant viaduko buvo matyti dūmai. Tuo metu skambino iš ,,Grif“ apsaugos. Angarai degė atvira ugnimi, gaisrininkai gesino. Prieš pirmą gaisrą buvę, kad su G. P. gėrę buteliuką. Iki pirmo gaisro buvo likę apie 1-3 savaitės. Jis pasakęs, kad jam reikia rakto. 2008 m. gaisrininkai darė mokomuosius gaisrų gesinimus, jiems reikėjo aprodyt kur kas randasi, kur hidrantai. Jis pats raktus turėjęs beveik visų patalpų. G. P. neminėjęs kurio rakto, jis pats turėjęs 2 raktų komplektus. Pirmas raktų komplektas- į gaisrinę pas budinčiuosius, o antras - reikėję pakabinti jiems pasiekiamoje vietoje, bet perkalbėję, kad tų raktų nekabinsim, paskui pasakė, kad ir gaisrinės budinčiajam nereikia. G. P. sakė, kad raktų reikia direktoriui. Vienam komplekte buvo 7-8 raktai. G. P. ,,Sravoje“ dirbo vadybininku, jam raktus davęs, o kada grąžins nesitarę, o gal nepamenantis, buvęs išgėręs. Antrą komplektą raktų panaudojęs po pirmo gaisro, antras komplektas buvęs pas jį kabinete, stalčiuje. Tas antras komplektas buvęs nenaudojamas. Gaisrininkams reikėjo atidaryti. Apie gaisrą pranešė T. S. jau vykstant gaisrui. Atvykęs į darbą po pusės aštuonių, jau buvę atvykę gaisrininkai, žmonės. Raktus panaudojęs įeinant į prekybos centrą, ten  degė keliose vietose. Sandėliuose buvo pridėta, išvedžiota sumirkytų popierinių rankšluosčių. Vienos durys iš prekybos centro į angarą buvo išgręžtos per spyną. Ten kur sukrautas polisterolis, degė visur, išskyrus pilstymą ir dažų parduotuvę, kuri buvo įvažiuojant pro vartus, tai naujai pristatytas priestatas. Prekybos centro įėjimo vitrina buvo išdaužta. Prekybos centro lauko durų stiklas buvo išdaužytas, nepamenantis ar kiaurai. Ikiteisminio tyrimo metu nuo to nedaug laiko buvo praėję. Prokurorui paprašius teismo pagarsinti parodymus, nes liudytojas sunkiai atsimena įvykių seką, teismas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (  b.l. 144, 149, 17 t.), o pagarsinus jo ankstesius paliudijimus parodė, kad apklausa vyko nuo 9.00 val. iki 17.00 val., apklausos metu prasidėjo gąsdinimai. Pirmas lapas, tai po pirmo gaisro, kai pasidėjau raktus ant sofos, neberadau. Sakęs, kad neprisimenanatis, jam sakę, kad baigčiau baikas, sakė, kad sustos mano statybos. Tada pasakęs, kad padavęs visus raktus. Po apklausos suradęs didžiųjų ir mažųjų vartų raktus, nes juos panaudoję gaisrininkams atidaryti. Kas liečia apsaugos kodus, pats pasakęs direktoriui, kad liko senasis kodas, to pats direktorius neklausęs. Tikroji tiesa ta, kurią sakantis. Antram komplekte buvo reikalingi raktai nuo vartų, buvo pakeista spyna. Ne vieną kartą esantis gaminęs raktus ir ofiso. Didžiųjų ir mažųjų vartų spynos žiemą užšaldavo, raktus keisdavę. Su gaisrininkais buvo aptarta raktus pagaminti, direktorius sakė, kad jei reikia, tai gaminti. Nuo sandėlių turėjo sandėlininkas. Raktai nuo pilstymo, administracijos patalpų, vartų, buvo 7-8 raktai. G. P. padavęs visą komplektą. Jis užsiminė, kad reikia direktoriui. Antrą komplektą panaudojęs per pirmą gaisrą ir po to pametęs ant sofos ir užmiršęs. Po apklausų ėmęs galvoti kur galėjo dingt ir prisiminęs, kad panaudojęs per pirmą gaisrą gaisrininkams. Atradęs ant sofos, daug ten raktų gulėjo. Pirma reikia įeiti per mažuosius vartelius, tada per didžiuosius. Spynas keitę ne kartą. Sakęs, kad R. D. pasiėmė raktų maišelį, nes jį prigąsdino, sake kad esu bendrininkas, kad mane seka, kad areštuos visą turtą. Sakęs, kad nežinau, o jie sakę, kad žinau. Buvęs susijaudinęs, apklausa vyko nuo 9 val. iki vakaro be pietų, visą dieną išbuvęs. Jis pats nereiškęs jokios nuomonės, kad ,,maniau“, tai buvo jų nuomonė, daug ne jo žodžių, o tyrėjų. Buvęs daug kartų apklaustas. Skaitęs protokolus, nuomonės nepareiškęs. Teismas pagarsina ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (  b.l. 138, 139-140, 17 t.). Pareiškė, kad surašyta teisingai. Tą aktą padavęs vyr. buhalterei E. B., o apklausos metu neprisiminęs. Neteisingai užrašyta tai, kas liečia raktus, antrą komplektą. Pirmo gaisro metu reikėjo atrakinti prekybos centro duris ir tą komplektą panaudojęs, o po to padėjęs savo kabinete ant sofos. Dėl apsaugos kodo, kad nepakeičiau, direktoriui pasakęs pats. Ruošėsi pakeisti prieš antrą gaisrą, bet reikėjo suderint su sandėlininkais, nes jie pirmi ateina į darbą. Signalizacijos kodo nekeitęs, tik pasiteiravęs specialistų ar bus galima pakeist. Kai įvedinėjo - palikęs tą patį. Pasakęs, kad pakeičiau, sumelavęs, kad pakeitęs paskutinį skaičių. Į Mažeikius važiavęs paprašius direktoriui R. D., sakė, kad reikalingas pažymėjimas, paskambinęs, jis buvęs parašytas, pasakė, kad atvažiuočiau pasiimt. Kai direktorius pasako, tai neatidėliojame. Parvežęs, padavęs E. B.. Vakare T. S. pasiuntęs parvežt skiediklio, kuris buvo reikalingas skiedimui. Įmonė ,,V. P.“ bendravo su direktoriumi ir direktorius pasakė, kad reikia parvežt vaitspirito, ir jam pačiam jo reikėjo gamybai. Atvežus, padėjęs iškraut ir iš teritorijos išėję paskutiniai. R. D. davęs raktus nuo mažųjų ir didžiųjų vartų. Ir anksčiau davęs, nes spynos keitėsi, įvairių raktų. Nežinantis kodėl apie raktus klausinėjo tik per ketvirtą apklausą. Per pirmą apklausą davęs sąrašą kas turėjo raktus. Tą vakarą su G. P. išgėrę 2 butelius degtinės, buvę stipriai išgėrę. Tiek ir teprisiminęs, kad G. P. davė raktus. G. P. padavęs raktus ir tuo metu nieko negalvojęs. G. P. pasakė, kad reikia direktoriui. 2013-06-27 apklausoje sakinio: ,,Man tas sukėlė įtarimą, bet aš niekam nesakiau..“- nesakęs, tas pačių tyrėjų padėliota, kad aš ,,masčiau“.  Buvęs stipriai paveiktas, tyrėjai ant jo pykę, tas buvo matyti iš tono kaip kalba. Sakę ,,Imam sankciją, imam prokurorą, pasodinsim“. Gruodžio 8 d. šeštadienį vyko įmonės vakarėlis, o gaisras įvyko pirmadienį. Tai niekas neklausinėjo ką R. D. sakė, kodą žinojo 4 sandėlininkai, 4-5 vadybininkai, buhalteriai, 3-4 vairuotojai, viso apie 15 žmonių žinojo. Vaitspiritas buvo reikalingas. Pirma būdavo suderinamas koks reikalingas kiekis, ir jis pats pažiūrėjęs kiek jam reikia, tai buvęs įprastinis užsakymas. Priešgaisriniais sumetimais, vaitspiritą laikydavę tik sandėlyje, o sandėlys tam buvo pritaikytas pagal visus reikalavimus. Po pirmo gaisro bazę saugojo, kiek laiko - nepamenantis. Priešgaisrinę signalizaciją atstatinėję, tik užtrukę. Ar draudimo kompanija vykdė apsaugą nepamenantis. Gaisro apžiūra buvo chaotiška, buvo iš policijos, iš Mažeikių, reikėjo registruoti dokumentus. Pirmą kartą niekas nebuvo aptverta, pradžioje žmonės lindę. Per pirmą gaisrą buvo susirinkę darbuotojai, vien administracijos 20-30 žmonių, niekas nebuvęs išvarytas. Pareigūnai nešiojosi daug indukų visokių, randa ką šone padėta, paima, jie vienas vieną dirbo, kitas kitką dirbo, ką manė reikalinga tą ėmė. Buvo išsivežę kažkokius batus. Sakė, kad radę, atskirai padėtų skiediklių indelių, jam ne viską sakė. Poėmių buvo keletas. Po pirmo gaisro apie skylę tvoroje pasakė kažkas iš darbininkų, jie apėjo, sakė, kad padegėjas pasišalino. Ir per apklausą sakiau, kad prie transformatorinės kampe tvoros skylė. Man darbininkai pasakė tą pačią dieną. Per pirmą gaisrą buvo atvykę apie 10 policininkų, maišėsi su gaisrininkais, dokumentų paėmimu. Pirmą dieną jie tos skylės nematė, paskui jie darė aplinkinių gyventojų apklausą, vyko į namus ir klausė ką matė. Sakė, kad buvo pėdsakai, jis pats buvęs iš tolo, arti nėjęs. Vaitrspiritą visada tikrindavo, būdavo nepripilta iki viršaus, būdavo net tuščia. Kai atvažiuodavo apžiūrėdavo, tikrindavo. Per pirmą gaisrą bakeliai buvo mūsų įmonės, kitokių nematęs. Prekybos centras tais pačiais produktais prekiavo. Per antrą gaisrą buvo tvarka, nieko neįleido, policija stovėjo prie vartų. Jį patį į teritoriją įleisdavo. Per antrą gaisrą apžiūros protokole dalyvavęs, bet nepilnai, ką reikėjo tą padėavęs. Panašiai ir buvęs apžiūroje nuo 4 val. ryto iki vakaro, gal policininkai protokolą baigė komisariate, kad nepasirašęs. Dėl raktų mažųjų ir didžiųjų vartų atpažinimo, tai dažniausiai būdavo 9, kad keisdavosi spynos. Per pirmą gaisrą gaisrininkai nugnybė spyną ir tvoros gabalą išpjovė, kad galėtų įvažiuoti. Per pirmą gaisrą vaikščioti niekam neuždraudė. Dalyvaujant buvęs išvažiavęs trumpam - nuvežt žmoną į darbą ir pavalgyt. Buvo apsaugininkai, gaisrininkai, kai gaisras buvo užgesintas, telkšojo balos po kojom, skiediklis, sakęs niekam nerūkyti ir visi išėę. Jis pats po truputį vaikščiojęs. Nematęs, kad kas būtų radę pirštines. Antru atveju pareigūnai dirbo savarankiškai, jis pats tik buvęs teritorijoje, jie bendravo tarpusavyje. Vaitspirito silpnesnis kvapas, grynesnis produktas. Kvapas buvo, nes buvo skiediklio, acetono, skiediklio 9 rūšių. Patalpas praėję su policija, bet nelindę giliau, net tyrimą atidėjo dėl kvapo. Vaikščioję, buvo ventiliacijos angos atkimštos, durys atidarytos ir pakelti vartai, bet taip greit nesivėdina, 2-3 dienas tas buvo. Kvapai į rūbus įsigeria. G. P. paprašė, pasakė, kad reikia direktoriui raktų ir tuo užsibaigė, o toliau apklausoje - kūryba. Vėliau permasčiau, norėjau kitoje apklausoje partikslinti, bet jam pasakė, kad kaip užrašė ir nebandyčiau kaitaliot parodymų. Direktoriui daug kartų raktus gaminęs, nes dažniausiai vartų spynos užsikirsdavo, užšaldavo. Sandėlininkai po darbo direktoriui prekes palikdavo ant rampos, prekybos centre. Sudegusiame angare buvo durys, stiklas, poilisterolis. Durų iškrovimo į angarą darbams vadovavves jis (T.), buvo ir direktorius. Schema buvo teisinga, mūsų nurodytas kiekis teisingas. Iš Baltarusijos parvežtų durų prekybos nevykdę. Buvo sukrautas visas stiklas. Polisterolis buvo prekybos centre ir ant rampos ir angare. Įmonė per metus išfasuodavo šimtus tonų skiediklio, buvo ataskaitos aplinkosaugininkams. Gaisro metu skiediklių buvo mažiau nei įprastai. R. V. kalbėdavo, kad ,,S.“ užsidegs, visi žmonės tą žinojo. Antrą kartą jis įsidarbino 2010 ar 2011 metais, buvo kažkiek į užsienį išvažiavęs. Trečias gaisras suniokojo pagrindinį sandėlį. Draudimo bendrovė sandėlius apžiūrėjo, bet buvo nesaugu, visur byrėjo. Direktorius organizavo nesudegusių prekių išvežimą, kad prekės nesušaltų, į prekybos centrą išvežta apie 50 palečių, žmonės rizikavo, nes buvo kvapas ir, kad perdanga neužkristų, šone buvo išvirtusi. Po antro gaisro spyna nuo sandėlio nugnybta, iš darbuotojų įėjimo į sandėlį buvo išlaužtos durys ir iš prekybos centro į sandėlį išlaužtos durys. Tarp R. V. ir direktoriaus buvo konfliktas. Jis pats tikrinęs skiediklius ant rampos, direktorius buvęs priekyje ir šaukęs kažką R. V., kad buvo kažką pavogęs, vykęs karštas ginčas, kad jis kažką bandė parduot, išvežt be sąskaitos. R. V. šaukė, kad direktorius jam nesumokėjo. Sandėlyje įvairių skiediklių buvo tonos, taroje nuo 0,5 ltr iki statinių. Skiedikliai buvo sandėliuojami specialioje patalpoje, buvo pagrindiniame sandėlyje ir prekybos centre, kur vyko gamyba. Atvykęs direktorius pirmiausia eidavo patikrinti visas paletes, ar tinkamai išfasuota, kad nebūtų trūkumų. Įsigijome specialius kamštelius lakiems skysčiams. Įspėjau direktorių, kad R. V. sakė, jog bus gaisras. Jis daug kartų apie gaisrus kalbėjo dar nedirbdamas. Po pirmo gaisro kalbėjo, kad bus antras ir trečias gaisras. Pareigūnams sakiau, jie jį apklausė. Direktoriui sakiau, jis sakė, kad pasiaiškins. Po pirmo gaisro direktoriaus darbo vieta buvo prekybos centre darbuotojų poilsio kambaryje, o vadybininkai ir buhalterija dirbo vagonėliuose. Vagonėliuose nebebuvo vietos. Dėl skylės tvoroje, tai pirma pareigūnai skylės nepastebėjo, sakė, kad padegėjas turėjo pasišalinti su visais žmonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvę užsiminta, kad R. V. kalbėjo apie gaisrą, bet neužrašyta. Konflikto tarp direktoriaus ir T. V. atidžiai nesiklausiau. Kad konfliktas buvo, tą ne vienas darbuotojas gali paliudyt. Prieš apklausą teisme poveikio niekas nedarė. R. V. apie gaisrą kalbėjęs kai dar nedirbo, sakė, kad ,,Sravoj“ vyks gaisras. Sakė, kad   po pirmo bus antras ir trečias. Jo draugas S. sėdėjęs kavinėje ir girdėjęs kalbas, kad bus antras ir trečias gaisras. Po konflikto su direktoriumi praėjo gal pusmetis, to ginčo nuotrupas girdėjęs. Daugiau ar buvo konfliktų neužkliuvę. Girdėjau kažką kaip ,,laikas supleškėt“, praėjo daugiau nei 3 metai, girdėjęs nuotrupas. Pats R. V. sakęs, kad ,,laikas supleškėt“, jis pats tada nekreipęs dėmesio ir nei vienas nekreipė dėmesio ir darbininkas vėliau ne vienas girdėjo ir po pirmo gaisro. Kai pranešė, paskambinęs direktoriui, kad R. V. sakė, kad bus antras ir trečias gaisras, jis sakė, kad parvažiuos ir pasikalbės. Direktorius sakė, kad pats išsiaiškins, jis pats kartu nevažiavęs, su R. V. nesikalbėjęs.  Pasakęs direktoriui ir daugiau nesidomėjęs. Apie antrą ir trečią gaisrą išgirdęs iš M. S., kuris išgirdo iš savo brolio. Ikiteisminio tyrimo metu apie konfliktą tarp R. V. ir direktoriaus nesakęs, tada užsimiręs, daug laiko praėjo. Tarp R. D. ir R. V. santykiai buvę įtempti, R. V. buvo kitokesnis. Dėl draudimo bendrovės premijos negirdėjęs, kad R. V. kalbėtų, bet kiti kalbėjo, kad draudėjai patys apklausinėjo, jie sakė, kad jei žino ką - pasakyti, bus premija. Draudėjai darė savo apklausas, dienos skyrėsi, bet tuo metu. Po gaisro prekes rūšiavę. Draudimo samdyti darbuotojai atliko rūšiavimą. Geriau dega skiediklis - 646, kuris buvo ,,S.“ sandėlyje, buvo ir žibalo, vaitspirito. Matęs pirmą ir antrą gaisrus, braižas skiriasi. Per antra gaisrą buvo žarnos nuo konteinerių pratempta, grindys išlaistytos.

Liudytojas A. Š. paliudijo, kad 2012-12-10 atėjęs į darbą anksčiau, nes reikėjo užsisakyt prekes. Skambinęs į ,,S.“, kad pasipildyti prekių, skambinęs kelis kartus į kelis telefonų numerius, o kai prisiskambinęs, sužinojęs, kad yra gaisras ir prekių negaus. 8.00 val. pradėjo rinktis pirkėjai. Po 8.00 val. bendraujant su pirkėjais, pasirodė direktorius R. D.. Paklausęs apie gaisrą, o jis sakęs, kad nieko nežino. Kai pasakęs, jis labai nustebęs, stipriai sureagavęs. Pasakęs, kad važiuoja žiūrėt kas ten vyksta. R. D. atvažiavo tuoj po 8.00 val. Iš Telšių į Palangą reikia važiuot 1 valandą. Į darbą atėjęs 7.45 val. Neprisimenantis ar gatvių apšvietimas degė. Parduotuvę atidaręs 8.00 val. Atėjęs iškart skambinęs į ,,S.“ visą laiką kol prisiskambinęs keliais numeriais, kokiu prisiskambino nepamenantis. Apie gaisrą sužinojęs 8.00-8.05 val., atidaręs duris dar skambinęs. Pirmas klientas atėjo, o jis dar skambinėjęs, R. D. įėjęs pro duris. Ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas. Iš tikrųjų jis šnekėjęs pamastymais, o tyrėjai užrašė. Jis negalėjęs sakyt, kad tiksliai atsimenantis. Jis nieko nekaitaliojantis. Jis bendravęs su pirkėju, kai atsisukęs pamatęs įžengiant pro duris R. D.. Tyrėjai grasinę nuvaryt į rūsį, per antrą apklausą elgėsi nepagarbiai. Po spaudimo buvęs šoke, kažkodėl jiems laikas nesutapo, vėliau vertę laiką sakyti. Pokalbis su R. D. vyko parduotuvėje, žmonių parduotuvėje negalėjęs palikti. Lauke nebuvo tamsu, kai R. D. atvyko, natūraliai netamsu. Skambinėti pradėjęs 7.45 val., nemelavęs, gal jie parašė netaip. Protokolą perskaitęs šoko būsenoje, be akinių, kad greičiau išvykti, todėl ir pasirašęs.Protokole užfiksuoti ne jo žodžiai.Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu dalį duotų parodymų ( b.l. 13, 187 t.) parodė, kad gerai pamenantis, kad atidarius parduotuvę atėjo žmonės ir atėjo direktorius. Tada tikslaus laiko nepasakęs, sakęs ,,apie“. Bandęs atkurti kaip buvo. Į parduotuvę atvažiavęs 15 min. anksčiau, gavosi ilgas laiko tarpas, kai negali prisiskambinti. Galvojantis, kad galėjo būti 8.10 val., o ne 8.30 val. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu  duotus parodymus ( b.l. 13, 187 t.) parodė, kad antros apklausos protokolo neskaitęs, ir kai 4 valandas išlaikė apklausoje ir su grasinimais, ir tonais, tai kiekvienam būtų šokas, patyręs psichologinį spaudimą. Parašyta, kad apklausa 2 valandas, o iš tiesų - pusė dienos. Į Palangą grįžęs 18.30 val. Pasirašęs neskaitydamas, kad greičiau iš ten išvyktų. Apklausoje dalyvavo ne vienas pareigūnas. Pirmos apklausos parodymai tikslesni, tik laiką dabar konkrečiai patikslinu, o ten sakęs apytiksliai. Pirmos apklausos metu spaudimo nedarė. Kai atvažiavo R. D., tą dieną su juo reikalų neturėjęs, prieš tai nesakė, kad atvažiuos. Antroje apklausoje daug ko taip nesakęs kaip užrašyta. Kai pasakė apie gaisrą, R. D. susijaudinęs ir išvažiavęs. Atėjęs R. D. pasisveikino ir aš iškart paklausiau kas vyksta ,,S.“. Protokolo išrašo neturintis. Kiek be akinių matęs, tiek perskaitęs. Iš vis nenorintis turėt reikalų ir niekur dėl daromo spaudimo nesikreipęs. Dėl bylos su niekuo nebendravęs. Pirma apklausa vyko birželio 16  dieną, po  2 savaičių antra apklausa vyko Telšiuose. Pakvietę atsiimti telefono, o iš tiesų pusę dienos vyko apklausa. Poveikį darė kitas, o už salės durų yra tyrėjas iš pirmos apklausos. Dėl lako sakė, kad gal po pietų. R. D. Palangoje turi kotedžą, vasarą dažniau, žiemą rečiau atvažiuoja. Į parduotuvę direktorius atvažiuoja ir prekes atveža iš Vilniaus. Šis jo atvažiavimas buvo įprastinis. Iš jo nesklido jokio kvapo, vaitspirito ar kito, apsirengęs buvo tvarkingai, nesiskyrė apranga ir buvo kaip visada. Per antrą apklausą Telšiuose darė spaudimą. Pasisodino, uždavinėjo klausimus iš karto ramiai, ir vis bandė laiką koreguoti, po to pradėjo šaukti ir necenzūriniais žodžiais, debilu ir asilu, vienas sakė, kad vedam į rūsį. Kabinete buvo dviese. Apie draudimo premiją tarpusavyje nesišnekėjo, buvo išėję iš kabineto, palikę mane vieną, grįžo. Sakau tiesą. Prieš išvykdamas iš Vilniaus direktorius klausia ko reikia iš Vilniaus atvežt. Kotedže žiemą įjungta minimali šiluma, šalta. Nuo parduotuvės direktorius raktus turi, ir jeigu vėlai atvažiuoja - sudeda prekes. Būna, kad prekes atveža po darbo, man nedirbant ir būna, kad iš ryto. Pilnai direktoriumi pasitikintis, problemų nėra buvę. Atėjęs 7.45 val. nes reikėjo prekių, o 7.50 val. visada būnants parduotuvėje. Nuo  prekes atvežusios mašinos iki parduotuvės durų atstumas 2 metrai. Tą dieną kai į parduotuvę atėjo direktorius, parduotuvėje buvo D. V., kuris pastoviai užeina, turi lojalumo kortelę, ateidavo pirkti. Jis galėjo matyti direktoriaus atvykimą į parduotuvę. Iš Palangos važiuot iki Telšių valandos neužtenka, jam pačiam reikia pusantros valandos, o skubant - virš valandos.

Liudytojas B. V. paliudijo, kad jis dirbantis ūkinių prekių parduotuvėje UAB ,,B.“, (duomenys neskelbtini), antras aukštas, traktorių dalys. Savininkas Z., aš dirbu su R. V.. Jis dėl ,,S.“ apklaustas buvo po pusės metų. 2012 m. vasario mėnesį dirbęs. Vyrai atėję apie 11.30 val., prieš pietus. Atėjo du vyrai apie 30-35 metų amžiaus, blaivūs. Norėjo paskambinti telefonu. B. Z. davė telefoną, jis su jais šnekėjo. Vienas aukštesnis, kitas žemesnis, jie tarpusavyje nekalbėjo. Kai skambino, lyg tai rusiškai kalbėjo. Nesiklausiau apie ką kalbėjo. Išbuvo 5-10 minučių, aš jų nestebėjau, nes žmonės eidavo į parduotuvę, reikėjo juos aptarnauti. Į klausimą ar  salėje sėdintys kaltinamieji buvo užėję, pareiškė, kad nepamenantis, neįsidėmėjęs ar buvo iš čia esančių. Atėjusieji sake ar tai jų telefonas išsikrovė, ar pametė, prašė telefono. Nematęs ar numerį surinkinėjo iš atminties ar iš užrašų. 500-100 žmonių per dieną į parduotuvę ateina. Truputį užsifiksavęs, kad buvo toks atvejis, kai vyrai skambino, atsiminęs, kad davė telefoną paskambinimui. Išskirtinis atvejis, nėra buvę, kad žmonės prašytų telefono paskambinimui. Neatkreipęs dėmesio dėl kvapo ir ar švarūs. Policija klausė kaip jie atrodė, po apklausos rodė nuotraukas, neatsimenu ar davė nuotraukas atpažinimui. Jie buvo prie durų, aš buvau toliau, patalpa didelė, B. Z. buvo prie jų. R. V. dirbo kartu, Šiandien kaltinamųjų nepažinau ir iš nuotraukų nepažinau. Nepamenantis ar avėjo guminiais batais. Atėjo tvarkingai apsirengę, ne kaip ūkininkai. Nepastebėjęs, kad rūbai būtų suplėšyti. Kitas vyras buvęs prie lango ir nekalbėjęs. Nei vienas vyras nepažįstamas ir po įvykio daugiau nematęs jų.

Liudytojas D. B. paliudijo, kad pravažiuodamas matęs gaisrą. Žmogui paskolinęs paskambinti telefoną. Dienos nepamenantis, buvo vasario mėnuo, prie kavinės ,,Branča“ priėjo žmogus ir paprašė paskambinimui telefoną, sakė išvakarėse pirko automobilį, užbaliavojo, nežino nei kur automobilis, nei dokumentai, sakė, kad nori paskambinti pardavėjui, kad nuvežtų prie automobilio. Skambino, sakė, kad atvažiuotų jo paimti. Jis liko laukti prie policijos posto. Nurodė, kad salėje nėra to asmens, neatpažįstantis nei vieno. Atpažinimus darė policija, bet iš nuotraukų neatpažinęs, nuotraukos nespalvotos, tik galvos. Jei būtų visas žmogus, eisena, gal atpažintų. Vyriškis atėjęs nuo kavinės ,,Brančos“ su odine tamsia striuke, liesas, tamsiais plaukais, kalbėjo lietuviškai aukštaitiškai. Parodymuose kažką užsiminęs, ar buvo kalbama rusiškai nepamenantis, lyg ir rusiškai, policijoje geriau atsiminęs. Prašė, kad kažkas privažiuotų jo paimti prie ,,Brančos“. Rodė, kad turėjo ,,Saab“ automobilio raktelius. Policijai apie tai sakęs. Jis likęs stovėti, o pats nuvažiavęs link Šiaulių po pokalbio su juo. Jį patį iškvietę į policiją ir klausė ar skolinau kam telefoną, parodė išklotinę ir prašė papasakoti aplinkybes. Atsiminęs. Vyras buvo normaliai, švariai apsirengęs, normalus žmogus, gal ir buvo užbaliavojęs. Nesmirdėjo vaitspiritu ar benzinu. Nuotraukos atpažinimui buvo 5-6, du buvo panašesni, nurodžiau, kad tas panašesnis. Kaltinamajam V. L. atsistojus ir paprašius pasakyti ar tai tas asmuo, parodė, kad tikrai ne tas, veidas liesesnis ir pats liesesnis, eisena ne ta, mačiau einantį teisme. Su juo nekalbėjęs. Jo avalynės buvusios tuo metu nepamenantis, betbuvęs ne su guminiais batais. Paprastai, kaip žmonės vaikščioja. Policija pakvietė, klausė kam skolinau telefoną. Įvykį prisiminiau, nes telefoną skolinau tik vieną kartą. Matęs pakabuką ,,Saab“ raktelių, rodė, sakė: ,,Va šitą mašiną pirkau“. Policijai minėjau apie ,,Saab“.

Liudytojas B. Z. paliudijo, kad kažkokią dieną buvo atėję, prašė telefono paskambint. Dirbantis UAB ,,B.“, traktorių dalys, Pramonės g. 9 ,Telšių m., esantis savininkas. Atėję du berniukai, prašę pasiskambint, norėjo pasikviest draugą ar taksi ir po poros minučių išėjo.Buvę už jį jaunesni, nestambūs, jų neatpažintų, neįsižiūrėjęs. Parduotuvėje tuo metu buvęs jis pats ir darbuotojai V. su V. Jis pats davęs telefoną, nesidomėjęs ar pametę ar pragėrę, nesigilinęs, sakė, ar tai iš kito miesto atvažiavę. Atvažiavęs automobilis ir jie išvažiavo. Nepamensntis kaip apsirengę. Atsistojus kaltinamajam  K. K. pareiškė, kad manantis jog buvo mažesnis, jis buvęs už jį patį mažesnis. Atsistojus kitiems kaltinamiesiems, pareiškė, kad jų nepažįstantis. Atvykusieji sakę, kad kažkur baliavojo, supratęs, kad ,,trynė  makaronus“, sakė, kad yra iš kito miesto ir nieko nepažįsta. Kalbėjo nežemaitiškai, literatūriškai, nepastebėjęs ar buvo akcentas. Telefono numerį surinko iš galvos. Telefonu kalbėjo trumpai, lietuviškai, apie 1 minutę. Palaukė, pažiūrėjo pro langą. Nežiūrėję kas atvažiavo paimt. Kažkoks vyras paskambino į telefoną ir lietuviškai paklausė ar  yra tie kurie skambino, pasakęs, kad seniai išėjo. Daugiau tų vyrų nematęs ir dabar nepažįstantis. Buvę abu nedideli, nestambūs. Supratęs, kad kvietėsi automobilį ir išvažiavo, galėjo išeiti. Kvapų iš jų neužuodęs, nei alkoholio, nei dūmų, policija apie tai neklausė. Nuo Telšių iki Palangos reikia važiuoti pusantros valandos. Buvęs asmeninis telefonas, kai padavęs telefoną buvę arti vienas kito. Parduotuvė dirba iki 17.00 val. Parodymų neskaitęs, padavė ir pasirašęs. Jie prašė, kad atvažiuotų ir klausė mūsų adreso, kad žinotų kur atvažiuoti. Tipo jie važiavo ir policija atėmė teises ir automobilį, visą naktį baliavojo.

Liudytojas S. B. paliudijo, kad dirbęs ,,If“ draudimo bendrovėje, kurioje apdraustas ,,Sravos“ turtas, Su R. D. buvęs susitikęs vieną kartą, tai buvo po pirmo gaisro. Jį pakvietę kaip draudimo ekspertą, kalbėję apie gaisro aplinkybes, norėję išsiaiškinti dėl verslo vertinimo, dėl patirtų nuostolių. Tos durys sudarė nuo turto mažą procentą, klausėme ar durims buvo pirkėjas, ar prekiavo, sakė, kad neprekiavo, buvo didmenos užsakymas. Sakė, kad yra durų pirkėjas iš Baltarusijos, tada prašę pirkėjo kontaktų. Sakė, kad pirkėjo kontaktų neturi, sandorį vykdė darbuotojas, kad tas pirkėjas atvažiavęs kontaktų nepaliko. Keista, nes sandoris už pusę milijono. Sakė, kad turi kontaktus telefone, kuris bute Baltarusijoje. Jiems sakę, kad, jei nėra pirkėjo, tai nėra ir nuostolių, nes prekių niekas neperka ir verslui nuostolių nėra. R. D. sakęs, kad duris parduos su 30-40 procentų antkainiu. R. D. sakęs, kad 600 tūkst. Lt., kad pirkėjas turtingas žmogus, jam tai nedideli pinigai, kad atvažiuoja nepranešęs ir nepalieka kontaktų. Iš R. D. jokių duomenų, kontaktų negavę. Pokalbio metu sakę, kad jei nėra pirkėjo - verslo turto nepraranda, sakę, kad durų vertę atkurs. Prieš antrą gaisrą buvo pasakę, kad verslo nuostolių nebus. Nupirkę vagonėlius ir kompiuterius. R. D. klausęs ar būtų mokami nuostoliai, jei kiltų antras gaisras. Buvo sudegusi signalizacija. Jie paaiškinę, kad nebūtų mokama ir, kad turi susitvarkyti signalizaciją. Signalizacija buvo sumontuota ir po kelių dienų kilo gaisras. Jis pats su juo bendravęs tik po pirmo gaisro ir dėl antro gaisro nebuvęs atvažiavęs. R. D. spaudęs, kad išmokėtume išmoką, sakęs, kad neturi pinigų darbuotojams sumokėti, nors čia apyvartos  tik 2-3 proc. sudarė, o prekybą vystė devyneriuose taškuose. Dėl durų R. D. nieko nepateikęs, tik pasakęs, kad pirko iš gamintojo. Pasakojo, kad tarpininkas buvo ,,S.“ darbuotojas, kuris mirė prieš pirmą gaisrą, ir tai buvo kliūtis durims realizuoti. Apie baltarusą nepateikė jokios informacijos. Dėl įmonės finansinės padėties, tai pažiūrėjus į duomenis, buvo patys blogiausi rodikliai - bankroto tikimybė, nes turėjo labai daug kreditorių, praleisti mokėjimai. Pagal verslo draudimo sutartį, durys nebuvo draudimo objektu. Buvusios turto draudimo sutartis ir verslo nutraukimo sutartis. Pagal turto draudimo sutartį, tai išmokos gavėjas yra bankas. Jei yra draudėjo apskaitoje, o durys buvo. Paaiškinime surašęs kas atrodė keistai. Gali būti, kad klientą informavęs, kad neįvedus apsaugos, nebus ir draudimo apsaugos. Keista, kad sumontavus signalizaciją kilo gaisras. Rašte paminėjau kas keista. Informacija, kad be signalizacijos nebus draudimo apsaugos. Įmonė beveik 2 mėnesius buvo be signalizacijos. Draudimo bendrovei nėra naudos kils ar nekils gaisras. Įmoka sumokėta, nes yra objektas su signalizacija. Draudimo bendrovė nežinojo, kad signalizacija 2 mėnesius nesutvarkyta, todėl nesvarstę. Klientas klausęs ar galios draudimo apsauga be signalizacijos, pasakę, kad negalios. Klientas klausęs ne jo, klausė tų darbuotojų su kuriais bendravo, o jis pats su R. D. bendravęs vieną kartą po pirmo gaisro. Po pirmo gaisro draudimo apsauga buvo taikoma dėl 6 dalykų visuose devyniuose adresuose. Riziką prisiimantys kai yra signalizacija. Dėl signalizacijos gedimo, tai draudimo bendrovė žiūri priežastinio ryšio. Jei lemiamas veiksnys - būtų nemokama. Draudimo sutartyje nurodyta, kad turėjo veikti signalizacija, kad mokėtume išmoką. Signalizacija neveikė, mes žinojome, kitame pastate nebuvo. Klientas neinformavo, kad signalizacija neveikė. Jei klientas sąžiningas, tai pasako, kad neveikia, o jie duodantys savaitę susitvarkyti. Protingas terminas sutvarkyti yra viena savaitė. Atstovas sako 23 d., o buvo parašyta 30 d., tai per savaitę buvo sutvarkyta. Mes - draudimo bendrovė. Žala didelė, todėl bendravę daug žmonių ir iš draudimo ir daug žmonių iš ,,S.“. Susitikę apsitardavę, matydavęs ,,S.“ raštus. R. D. prašęs ne jo, o kitų darbuotojų, kurie administravo žalą. Prieš 2 metus klientas šnekėjęs su G. V. ir I. R., kurios administravo žalą. Negalintis pasakyti už kokią sutartį jis prašė išmokėti. ,,S.“  iki gaisro klientu buvo 10 metų. Apdraudė ir verslą ir turtą.

Liudytojas G. P. paliudijo, kad dirbantis UAB ,,S.“ vadybininku, prižiūrėjęs IT ūkį: buvęs atsakingas už sertifikavimą, ženklinimą. Pirmadienį ryte atvykus į darbą matėsi gaisras, kieme būriavosi bendradarbiai. Vaizdo kameras patalpose įdėję kartu su bendradarbiu ir jos funkcionavo. Jis pats kiekvieną dieną apeidavęs darbo vietas. Ten buvusi Margelio darbo vieta, jis sakė, kad kažkas ten sugedo. Jis pats prieinantis prie kiekvieno darbo vietos. Nefiksuojantis dienos, nežinantis kas buvo gruodžio 5 dieną. Negalintis atsakyti kodėl nuo gruodžio 5 dieną nedirbo kameros. Patvarkęs Margelio problemą, kamera švietė. Kasdien kamerų netikrinęs. Prekybos salėje kameros buvo, prie kasų buvo. Nebuvo tikslo vaizdo kameras stebėti. Mokėjimo dirbt su stebėjimo įranga nereikia. Nesantis užfiksavęs, kad kas  nors ką darytų su stebėjimo įranga. Buvo taip, kad po darbo su J. T. gėrę buteliuką. Kalba ėjo apie darbą ir ne tik apie darbą. Paprašęs J. T. raktų, jis pats negalėjęs jų turėti. Būdavę, kad anksti atvažiuoja, pasiimantis ko reikia ir išvažiuojantis į Panevėžį ar Vilnių. Pasitaikydavo, kad ne iš vakaro, o ryte. Jo ruošiniai, etiketės, kas gulėjo sandėlyje. J. T. pamelavęs, sakydamas, kad raktų reikia direktoriui. Iš J. T. gavęs 3-4 raktus, tai nuo praėjimo, durys prieš koridorių, ir sandėlio, visi skirtingi, atrodo, kad visi palaidi. Negalintis atsakyti iš kur J. T. paėmė raktus. Nepamenantis kada gavęs raktus. Neatsimenantis ką sakęs J. T. sakyti, kai direktorius paklaus dėl raktų. Raktų negrąžinęs, raktai buvę pas jį patį ant stalo. J. T. juo pasitikėjęs. Raktais pasinaudojęs vieną kartą, ėjęs etikečių, atrodo, jas vežęs į Panevėžį ir Vilnių. Kai kilo gaisras, raktai turėję būti kabinete. Po gaisro sudėtinga ką rasti, neieškojęs, buvo kalnas šiukšlių. Gaisro metu buvęs namuose S. D. g. 37-23 Telšių m. Į darbą atvykęs vienas, jau buvę kiti darbuotojai. Į patalpas įėjęs vėliau, įėjęs apžiūrėti kas išliko, ką galima išsaugoti. Nieko neberadę. Buvo suirutė, sumaištis, R. D. atvažiavo pirmoje dienos pusėj, nepamenantis kokiu automobiliu. Po pirmo gaisro buvo vykdomi darbai, atstatinėjęs buhalterines programas, tinklus - turėjęs savų rūpesčių. Prieš antrą gaistą išvažiavęs atostogų, grįžęs po 8 dienų. R. V. daugmaž pažįstantis, jis buvęs sandėlio darbuotojas, buvę darbiniai santykiai. Su manimi jis nekonfliktavęs, jis jam ne viršininkas. Buvusi tokia situacija, kad jį (V.) pasikvietė direktorius, lyg tai apsivogė. Jis pats tuo metu buvęs kabinete ir po kurio laiko išėjęs. Po konflikto buvusios tokios nuogirdos, kad R. V. sakė, kad vos ne susprogdins. Buvęs vienas kartas, kad nugirdęs tokias kalbas, pats negirdėjęs jo taip sakant. Iki to laiko į patalpas nelabai patekdavęs, tų raktų paprašęs savo patogumui. Nežinantis kiek praėjo laiko nuo raktų gavimo iki pirmo gaisro, ikiteisminio tyrimo metu maždaug atsiminiau. Tų raktų būdavę visokių - reikalingų ir ne, ten buvo dėžutė. Direktorius nesiteiravo kas ant mano stalo. Su R. D. darbiniai santykiai, pasitikėjimas buvęs. Raktų prašęs J. T., nes direktorius  būdavęs nevisada, tai užmiršdavęs paklausti, o su J. T. susitikdavęs kiekvieną dieną. Man neaktualu užsirašinėti kada raktus paėmiau, nežinau, gal apklausos metu geriau atsiminiau.. Civilinio ieškovo atstovas advokato M. D. prašymu pagarsinus dalį liudytojo parodymų kas liečia raktų gavimą kelios dienos prieš gaisrą, liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 18 t. 83-85 b.l.): o būtent specialiuoju liudytoju apklaustas G. P. papildomai parodė, kad likus keletai dienų iki 2012-12-10 įvykusio pirmojo gaisro, po darbo su J. T. gėrė degtinę. Tada J. T. pasakė, kad jam reikia raktų nuo „S.“. Kad būtų sakęs, jog reikia raktų nuo visų patalpų, nepamena. Raktų prašė savo, kaip vadybininko darbo patogumui. Jis žinojo, kad J. T. turėjo raktus, kaip žinojo ir tai, kad šis be leidimo niekam negalėjo jų duoti. J. T. dar jo klausė, ką pasakys direktorius? Tada jis pamelavo ir pasakė, kad raktai reikalingi direktoriui, o ne jam. Nepamena, ar tą patį vakarą J. T. jam padavė 4-5 raktus. Jų nežiūrėjo, tiesiog paėmė ir tiek. Gavęs raktus, iš jų naudojo tik kelis nuo sandėlio durų. Šių raktų niekam nedavė ir apie tai, kad juos turi, niekam nesakė. Raktus laikydavo savo darbo kabinete ant stalo, stalčiuje, o kur jie yra dabar, nežino, gali būti, kad po gaisro liko jo kabinete. Liudytojas pareiškė, kad šiuos parodymus jis tvirtinantis. Papildomai paliudijo, kad R. D. atvažiuodavo ne kiekvieną dieną. Vadovas žiūri kas padaryta, kas nuveikta. Jis važiuodamas įsidėdavo prekes į lengvąjį automobilį. Visur prižiūrėdavo. Instaliuotos vaizdo kameros veikė apie 3 metus. Jos turėjo veikti visą laiką. Pačioje pradžioje pats pasižiūrėdavęs. Atjungti jas paprasta, užtenka tinklo išjungimo, buvo paprastas įrenginys. Ten  galėję užeiti prekybos 7- 8 centro darbuotojai, jis pats, 8 administracijos darbuotojai, bet koks ,,Sravos“ darbuotojas galėjo užeiti. Manantis, kad galima išjungimo operaciją atlikti kamerai neužfiksuojant. Monitorius rodė ką kameros rodo, buvo, kad ne viską kameros apėmė, kameros skirtos kasai ir teritorijai stebėti. Principe visi 16 žmonių galėjo atjungti. Po pirmo gaisro draudimo bendrovė gal metus saugojo, atvykus kažko paimti, jie būdavę. Tą dieną kai vyko gaisras į patalpas buvo galima patekti, policija nebuvo užtvėrusi. Keletą valandų pareigūnų nebuvo, buvo gaisrininkai.  Jis pats į savo kabinetą įėjęs. Tarp R. V. ir R. D. santykiai nebuvo geriausi, direktorius R. V. nelabai pasitikėjo. Jų viso pokalbio neklausėsi. Visi juokėsi iš draudimo bendrovės premijos, kurią gaus tas kas praneš žinantis kas sukėlė gaisrą, buvo paskelbta 30 tūkst. Lt premija. Oficialiai apie premiją negirdėjęs. Iki pirmo gaisro raktai turėjo būti ant jo (P.) stalo. Pareigūnai neklausė toliau kur raktai buvo. Iš Telšių į Palangą reikia važiuoti ne mažiau 1.15 val. R. D. negalėjo atsimint nuo ko raktai ant mano stalo. R. V. kolektyve buvęs atsiskyrėlis, nelabai bendraujantis, vakarėliuose nedalyvaudavo. Buvęs keistesnis žmogus, vengdavęs bendravimo. Su direktoriumi R. D. jis sėdėjęs viename kabinete, girdėdavęs direktoriaus pokalbius.  Tame kabinete rasti raktus įmanoma, galima atkasti, prie jo niekas neieškojo, jo nekvietę. Viskas buvo suversta ir dabar tebėra suversta. Nemanantis, kad kolektyvas ignoravo R. V., yra žmonių kurie prie savęs neprisileidžia. Jis pats administracijoje dirbęs ir su V. mažai bendravęs. Jis nebuvęs bendraujantis. Vaizdo įrašai buvo skirti išsiaiškinti kažkokiam įvykiui, prieš metus buvo žiūrėta, nes buvo dinginėjama iš teritorijos. Prekybos centrui vadovavo V. K., jis išėjo 2009 žiemą. Vaizdo kameros įdiegtos 2007-2008 m, o kas naudojosi įrašais nežinantis. Nematęs kada direktorius atvyko per pirmą gaisrą, nematęs su kokiu automobiliu. Po pirmo gaisro direktoriaus darbo vieta buvo prekybos centre, realizacijoje, pirmame aukšte, o kiti dirbę vagonėliuose. Norint direktoriui patekti į darbo vietą prekybos centre, buvo reikalingi raktai.

Liudytojas A. M. paliudijo, kad buvęs šios bylos tyrėjas. Iš karto į gaisrą nevykęs, nuvyko operatyvinė grupė ir ekspertai. Atvykęs vėliau, nešęs iš buhalterijos dokumentus. Patalpose buvo išvedžiotas tualetinis popierius aplaistytas degiu skysčiu. Antras aukštas apdegęs, G. P. kabinetas visiškai išdegęs, jis daugiausia nukentėjęs. G. P. kabinete kompiuteriai ištirpę. Po gaisro raktų pastebėti neįmanoma. Važiavę į Palangą apklausti Š., nes R. D. sakė, kad buvo Palangoje parduotuvėje. A. Š. apklausę ir dar papildomai kvietę, nes neatitiko aplinkybės. Tuo metu apie gaisrą R. D. sužinoti iš A. Š. negalėjo, o sužinojo iš E. B.. Buvo paimtos visos darbuotojų pokalbių išklotinės po pirmo gaisro. Pirmas skambutis buvo E. B.. Darbuotojai rinkosi į darbą ir 7.45 val. į sandėlį įėjęs R. V. pamatė pirmą pliūpsnį. Padarę analizę, visus A. Š. telefono numerius, iš kur jis galėjo žinoti apie gaisrą, tiek įeinantys, tiek išeinantys skambučiai išklotinėse, ar A. Š. skambino dėl prekių. A. Š. apklausos laikas užfiksuotas. Kiekvienas žmogus skaito protokolą. A. Š. buvo 4- 5 kartus apklausinėjamas, A. Š. buvo susimėtęs su laiku, kaip jis galėjo sužinoti apie gaisrą, nes pagal telefono išklotines negalėjo. Pirmą apklausą rašęs su ranka, o antrą su kompiuteriu. Daug metų dirbantis policijos komisariate. Visi žmonės bijojo R. D.. M., V., T. nutylėdavo aplinkybes nuleidę galvas. Buvo sudaryta tyrimo grupė. Psichologinio spaudimo niekam nedaręsu. Gal įspėjimą dėl melagingų parodymų palaikė spaudimu. Faktai buvo nutylimi. Dėl V. L.: būnant namuose apie 1-2 val. paskambinęs budėtojas, kad dega ,,Srava“. Iš J. T. sužinojęs, kad šiaurinėje pusėje tvoroje buvo skylė. Apžiūrėję, atvažiavę į tą vietą. Sniege pamatęs 2 asmenų pėdsakus, iškvietęs kinologą iš Mažeikių. Atvykęs su šunimi po 1 val., ėję pėdom. Apie 50 m antra skylė ir išeinančio asmens pėdsakai. Ėję pėdsakais ekspertas V., M. R. M. pamatė juodas pirštines, paėmę, ėję iki Sedos g.  plento, toliau pėdų nesimatė. Perėję į kitą pusę ir vėl pamatę pėdsakus. V. L. ėjo nuo degalinės. Kriminalistai jį buvo sutikę degalinėje, viskas vyko naktį. Pėdsakai sniege buvo švieži ir labai gerai matėsi. 1 valandą pralaukę kinologo, buvo apie 5.30 val. Jis pats ėjęs su R. M., o V. L. ėjo link Telšių. Jis sakė, kad jį draugas su raudonu ,,kraisleriu“ atvežė. Įtarimą sukėlė, kad nugaroje buvo įplyšusi striukė, tarytum kur užkliuvęs. Jį nusivežę į komisariatą, apklausę, paėmė seiles. V. L. pirmoje apklausoje jis pats nebuvęs, jį išsivežė Norkus. Jis pats apklausęs kai parėjo DNR išvada, kad pirštinės priklausė V. L., važiavęs jo parvežt iš Vilniaus. Derinant laiką su jo advokatu, V. L. pripažino, kad buvo nusamdytas vykdyti nusikaltimo - padegti kioskelį. Po jo pokalbio su advokatu, jis atsisakė tų aplinkybių, kurias mums buvo pasakęs. Protokolus kompiuteriu rašęs kabinete. Rašantis ką žmogus pasakoja. Žmogui visada duodamas protokolas skaityti, jei žmogus pasitaiso - protokolą koreguojame. Kai žmogus prašydavo tikslinti - tikslindavome pagal žmogų. J. T., A. Š. skaitė. Jei ranka rašyto neperskaito, skaitantis jis pats, o jei kompiuteriu rašyta - įduodantis į rankas ir skaito. Liudytojų nevarantis iš kabineto ir skaito kiek reikia. Palangoje gal jis pats perskaitęs, kiti jo rašto neperskaito. Žmogų įspėjęs už melagingų parodymų davimą. Užduodavę konkrečius klausimus. J. T., A. M.. R. V. buvo apklausiami kelis kartus kol paaiškėjo aplinkybės. Jie patys sakę, kad bijo R. D.. Per 20 darbo metų, dėl jo paties darbo jokių skundų nebuvę. Pirmą kartą girdintis, kad buvo daromas spaudimas ar nemandagiai elgesi. Kaip tyrėjui, byla buvo sudėtinga. Prie bylos dirbęs jis pats, R. M. - vadovas, Deimonytė ir grupė. Jo praktikoje byla neišskirtinė, turėjęs padegimų. Po pirmo gaisro buvo tiriamos visos versijos, visi buvę darbuotojai tiriami, nebuvo nei vieno įtariamojo. Viena iš versijų buvo, kad R. V.. Buvo matoma sunki ,,S.“ finansinė padėtis, mokami atlyginimai vokeliuose, fiksuoti pokalbiai R. D. ir vyr. buhalterės E. B.. Neskaičiavęs kiek asmenų buvo sulaikyta. Buvo kreiptasi dėl R. V. sulaikymo ir jis teisme papasakojo kaip buvo. Parodymų jis nekeičia. Įtariamieji buvo A. M., R. V., R. D., K. K., V. L., ir sūnus V. D.. Buvo specialisto išvada ir vaizdo medžiaga kaip R. D. su sūnumi perka bambalius, pirštų antspaudai. Vaizdo įrašas užfiksuotas degalinėje. Teritorijoje buvo rastas benzinas toks koks buvo pirktas. 31 dieną 16 val. pirkti bambaliai, užfiksuoti pokalbiai kavinėje ,,Branča“, užfiksuota, kad bambaliai nupirkti kai iki gaisro buvo 6 valandos. V. L. padegimo naktį sulaikytas, apklaustas ir išleistas. Buvo rastos pirštinės, atiduotos ekspertizei. Po 2-3 val. V. L. sulaikytas lauke, žiemą neuostęs, jis to benzino negėręs. L. sakė, kad drabužius persirengė. Yra apklausa kaip atsirado. Ta istorija dėl automobilio pirkimo nesutapo. V. L. žodžiais, ta istorija buvo R. D. sugalvota. Tyrimui vadovauja prokuroras. Tą vakarą V. L. nebematęs. Teismas sprendė kiek sulaikyti V. L.. Per 6 mėnesius jį apklausinėję. V. L. nesiskundęs. Buvo žinomas kaip asmuo vartojantis narkotines medžiagas. Į apklausą sumuštas nebuvo atvežtas, to reikia klaust gynėjo ar skundėsi sumušimais. B. Z. turi parduotuvę. Apklausa su juo vyko kaip su visais. Žmogui  visą laiką protokolas paduodamas į rankas. Jei paduodi ir neskaito, tai jo reikalas, ant protokolo jo parašas. Kad ant apžiūros protokolo nėra parašo - visko pasitaiko. Apie skylę tvoroje sužinojome iš J. T. kai atvažiavome buhalterinių dokumentų. D. rašė protokolą. Apie antrą gaisrą protokolą rašęs jis pats. Kai atvažiavę J. T. jau buvęs. Jį sutikę 4 val. ryto, vakare jo automobiliu į komisariatą parvežę daiktinius įrodymus ir atsisveikinę. Pirmą kartą girdintis, kad ant protokolo nėra parašo. J. T. buvo R. D. dešinioji ranka. Vežę indus su benzinu, paklodes surištas mazgais, batų pėdsakų. J. T. prie skylės tvoroje ir kitur visur dalyvavo. Kai radome pirštines, J. T. nedalyvavo.  Atstumo nuo tvoros iki rastų pirštinių tiksliai nematavę. Parodžius nuotraukas, 13 t. b.l. 4, 6, parodė, kad rasta viena pora pirštinių, ne dvi. Kiek žingsnių ir kiek metrų nematavę. Iki plento kilometras. Jis pats buvęs toliau nuo R. M. kai R. M. rado pirštines. Ekspertą V. pakeitė .D., nes jis dirbo visą parą. Guminės baltos spalvos pirštinės buvo rastos prie plento. Rasta viena pora juodų pirštinių, arčiau tvoros. Nuotraukos aprašomos vėliau. Pirštines fotografavo Vainorius. Kur rastos pirštinės yra nubraižyta. Ką draudimo bendrovė siųsdavo, dėdavę į bylą, kokia žala. Jie darė ir savo tyrimą. Ką draudimo bendrovė pateikė, tas byloje. Kai buvo imti bakelių dangteliai, kamšteliai, juos ėmė ekspertai. Ant vokų užrašyta kas surinkta ir atiduota ekspertizei. Reikia žiūrėti pagal paketus nuo kokių dangtelių rasti R. D. pėdsakai. Prieš gaisrą R. D. nebuvo. Po pirmo gaisro parduotuvėje sakė, kad R. D. negali turėti prekybos centro nei kodų, nei raktų, nes atsako pardavėja. Išvakarėse buvo baliavojama ,,G“ sodyboje. Ekspertams paskirtos užduotys ir jie atlieka, jis neturintis ką pasakyti. Per pokalbių išklotines K. K. minimas. Pati pradžia kai R. D. surado K. K.. V. L. su K. K. geri santykiai, nes jis - krikštatėvis. Be to, yra telefoniniai pokalbiai ir po gaisro. K. K. skambino R. D.. Bendravo ir prieš ir po gaisro, reikia žiūrėti byloje, ne viską atsimenantis. Iš išklotinių matyti konkretūs duomenys. Susitinka K. K. su R. D. ir iškart K. K. skambina V. L., o jei neatsiliepia, tai skambučių gausa. Dėl pirštinių radimo vietos ir atstumų paaiškins R. M.. Fotolentelę jis sudarinėjęs iš savo fotoaparato, iš Vainoriaus. Ruletės neturintis. Yra schemoje parodyta pirštinių radimo vieta. Buvęs juodraštis, iš jo rašę, juodraščio neturintis. Nuotraukų failai esantys darbiniame kompiuteryje. Google max žemėlapyje yra pažymėta pirštinių radimo vieta. Pėdsakai vieno žmogaus nuėjimo ir grįžimo. Išėjus iš skylės, teritorija pritrypta. Išeita vieno žmogaus, atsispaudęs sniege vieno kompiuterio pėdsakas. Fotolentelėse nuotraukos nebuvo karpomos ( mažinamos), yra taip kaip faile. Ateinant į teritoriją lygiapadė avalynė, išeinant - nelygiapadė. M. pasakęs, kad rastos pirštinės. Kai nuėjo iki V. L., buvo tamsu, grįždami radę. V. L. išsivežė kolegos, o mie grįžę prie ,,S.“, einant pamatę skylę. Ėję tamsiu paros metu su kinologu,  šuo nubėgęs, o jis su J. D. ėję ir pamatę skylę. Palai ,,S.“ tvorą yra kelias ir ten 2 sodybos, žmonės gyvena. Kinologas nubėgo keliuku, o jie eidami pamatę skylę. Einant su R. M. ir radę pirštines, pašaukę R,V., jau aušo. V. L. nusivežė N., K., A., visi buvę pakelti.  V. L. pamatę einant nuo degalinės link Telšių, degalinės pusėje, o jie išėję pėdomis į Sedos gatvę, perėję į kitą gatvės pusę, išėję prie degalinės ir pamatę. Pėdsakai nufotografuoti. V. L. striukė suplyšusi. Kokie batų padai pas V. L., ant plento nenustatysi. Jis sakė, kad yra iš Vilniaus, atvežė draugas. Turėjo ,,Saab“ automobilio raktelius ir žiebtuvėlį, pinigų neturėjo. Kolegos atvažiavo anksčiau prie degalinės ir jų laukė, pamatę V. L., pagalvoję, kad striukę galėjo susiplėšyti į tvorą. Jis pats turėjęs fotoaparatą ir fiksavęs, buvo prašvitę. Juodas pirštines naktį pamatyti sudėtinga, ėję pėdsakais šviesdami žibintuvėliu. Schemoje matosi mastelis ir pažymėta kur rastos pirštinės. R. M. pasakė, kad rado pirštines ir ekspertas nuėjo pakuot, paėmė nuo žemės. Yra aprašyta, yra pririšta prie kelio. Matęs iš kurios vietos pirštinės buvo paimtos. Pats nematavęs. Protokole parašyta maždaug 150 m. Viršininko nurodymu visi buvo pakelti ir vyko dirbti. I. T. tą dieną nematęs. V. L. išsivežė pareigūnai. Kai grįžo į komisariatą, paklausęs A. dėl V. L., sakė, kad tą pačią dieną tikrino V. L. versiją dėl automobilio. Nežinantis kas padaryta su jo suplyšusia striuke. Neatsimenantis ar ant tvoros buvo rasti mikropluoštai. Niekas V. L. antrankių nedėjo, tyrė aplinkybes, vadovavo A.. Tą striukę galėjo pasikeist, kolegos aiškinosi, apklausinėjo I. T.. Degalinėje V. L. priėjo kolegų paprašyti cigaretės. Iš visų degalinių buvo imamai vaizdo įrašai ir peržiūrimi. Kas liečia V. L. - tikrino kolegos. Buvo netikėta, kad gavus DNR tyrimus, V. L. tapo įtariamuoju ir tada buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Draudimas nupirko naujų kompiuterių. Kompiuteris buvo išneštas, jo ieškoję. Išneštas, kompiuterio įspaudos sniege buvo, matmenys naujo kompiuterio ir maišo, yra užfiksuota. Kai atvažiavo į Vilnių, V. L. sakę papasakoti kaip buvo, žmogus buvo susijaudinęs, buvo savaitgalis. Kabinete papasakojo, laikę jo advokato. V. L. susisiekė su mama, kad ji susisiektų su giminaičiu advokatu. Leidome vieniems pasikalbėti su advokatu ir po to jis nebesakė to ką pasakojo anksčiau. Buvę su R. M.. V. L. sulaikę Vilniuje mieste, paaiškinę dėl ko, prisistatę. Sulaikę į pavakarę, kada grįžo į Telšius valandos nežinantis. Pas V. L. mamą užsukę tą patį vakarą drabužių pasiimt. Sulaikę ir darę kratą, mama buvusi namuose. Su V. L. bendravę, sprendę, dėl apklausos, advokato. Teisės jam buvo išaiškintos, pranešta namiškiams. Tačiau nieko neįrašinėję. Žmogaus teisė ką sakyti. Yra kas yra byloje. Niekas nieko nenusprendė, dėl to, kad mums sakė vienaip, o po pokalbio su advokatu - kitaip, tarnybinio pranešimo nesurašę, tokių nurodymų nedavė. V. L. pasakojimas nesusidėliojo taip kaip jis vėliau pasakojo. V. L. buvo prisipažinęs. Neatsimenantis ar V. L. sakė dėl kompiuterio. Iš V. L. pasakojimo naujų aplinkybių, tai po pusės metų nepatikrinsi kur jis drabužius pasislėpė, kur nešė bambalius, kiek nupirko, kaip tai patikrinsi, reikia vadovautis logika.  Parodymų patikrinimo nedarę, nes prie gynėjo tokių parodymų nedavė. Žodžiai ,,Kavos aparatas“, ,,Internetas“- padarę prielaidą, kad susiję. Pas K. K. kratą darę. Kavos aparato neieškoję. Su trečiu gaisru buvo nusamdyta    saugos firma ir budėjo. Tyrimas sutabdytas. Kad V. L. buvo degalinėje, tokių duomenų neturėję, jis sakė, kad jį atvežė raudonas ,,Kraisleris“. V,L. sutikę ant kelio apie 5.30 val. einantį plentu.  Aiškinosi kolegos dėl įtarimų pareiškimo. Kinologo šuo pro pirštines neprabėgo, nubėgo link sodybų. Pėdsakai įeina į teritoriją, šuo nubėgo palei tvorą, jie patys į teritoriją nelindę. Kai ėmė švisti, radę pirštines. Buvęs jis pats ir R. M., V. L. nepurtę ir neišrenginėję, jis parodęs mašinos raktelius, nežinoję, kad jis Telšuose kelios dienos ir jau buvo sulaikytas. Važiuojant į Vilnių vairavau jis (.M.). V. L. pamatę prie prekybos centro. Informacija gauta pagal telefoną. Buvęs pagiringas. Darę kratą. Iš Vilniaus į Telšius važiavę po kratos mažiausiai 3 val. Neatsimenantis ar važiuojant kolegos bendravo, V. L. buvo susinervinęs.Viskas užfiksuota kokius daiktinius įrodymus ėmė po gaisro. Tuo metu dar  apie du komplektus raktų nežinoję, tas vėliau paaiškėjo ir negalėjo žinoti, kad pas G. P. turi būti raktai. Į įvykio vietą pašalinių asmenų nebuvo leista. Du komplektai raktų paaiškėjo vėlesnio tyrimo metu. Visos patalpos buvo atrakintos, įsilaužimo pėdsakų nebuvo. Kai jis atvažiavo į įvykio vietą, dar nebuvo bylos tyrėjas. Vagonėlio durys buvo išlaužtos po antro gaisro. R. D. Planavo su sūnumi vykti į Kaliforniją, žmonėm išmokėti atlyginimai vokeliuose, kad tylėtų. Ruošiamasi padegimui, antram gaisrui. Sprendžiantis iš to, kad buvo ruošiamos priemonės: signalizacija, raktai, bambalių pirkimas, alibi, kad su sūnumi vyksta į Kaliforniją, iš naujų kodų, kad Mosčiui davė naują kodą, kad M. susitiko su Mosčiu mieste. Legenda su vokeliais. D. sulaikyme nebuvęs. Vėliau paaiškėjo, kad pas D. kameroje buvo rastas telefonas, buvo pasislėpęs. Areštinė - atskiras padalinys. Vėliau paaiškėjo, kad jis skambino iš kameros. Su areštinės taisyklėmis jis buvo susipažinęs. Kas jam davė telefoną, reikia klausti jo. Antras gaisras įvyko naktį, apie   3- 3.30 val., yra protokole kada atvyko - apie 3.30- 4.00 val. Kinologas atvyko iš Mažeikių, galėjo būti 6 val., jau aušo, dar šviesu nebuvo. V. L. nesakęs ,,Prisipažink ir eik namo“, nesiūlęs su ,,IF“ draudimo atstovu susitikti  ir už 30 tūkst. Lt prisipažint. Draudimo bendrovės 30 tūkst. Lt pasiūlymas buvęs viešas. Fizinio smurto niekada nenaudojęs. LR BPK numato nereikšmingus pokalbius sunaikinti. Buvo D. sulaikytas, buvo įvykę 3 gaisrai, buvo baiminamasi, kad gali vėl kilti gaisrai, buvo renkami duomenys, kitų klausimų buvo. Kinologas nuėjo kita kryptimi, ėję iš paskos ir pamatę tvoroje skylę, avalynės pėdsakus ir išėjom į Sedos gatvę iki degalinės. Įvykio vietoje buvęs nuo nakties iki 16 val., nemiegojęs ir nevalgęs. Grįžtant buvo rastos pirštinės, grįžę į teritoriją, įvykio vietos apžiūros protokole tiksliai viskas nurodyta. Nėra tokių duomenų, kad R. D. nupirko automobilį V. L.. V. L. atvyko į Telšius dvi dienos iki gaisro, įsigijo automobilį, neišvyko, nes nebuvo įrengta signalizacija. 31 dieną pajungė signalizaciją, J. T. nuvyko į Mažeikius gauti pažymą. V. L. laukė, vairavo Sedos gatve, buvo sustabdytas kelių policijos pareigūnų ir už pažeidimus buvo atimtas automobilis. V. L. pinigai įduoti Vilniuje. Kinologas nuėjo kita kryptimi, šuo nežino nusikaltėlis ar ne nusikaltėlis. Šuo eina žmogaus pėdsakais, o ne pirštinių pėdsakais. Pirštinių radimo vieta užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokolo schemoje. Rastas didelis kiekis bambalių, vienu reisu tiek nunešti neįmanoma. Pardavėjas R. D. su sūnumi įmonės teritorijoje matė apie 16.00 val. Todėl kėlė įtarimų, kad R. D. sako ne visą tiesą ir ėmę viso miesto taksofono išklotines, žiūrėję kaip V. L. nežinodamas miesto susisiekė. Pokalbių, su draudimo bendrove dėl draudimo išmokos, originalai yra saugomi policijos komisariate. R. D. ramino žmones, kad draudimas viską apmokės, nes drausta ir veikla. Pagal įvykio vietą, jį kažkas turėjo įleisti, sujungt apsaugos kodą. Dėl antro asmens įtarimų turėjome,  byloje nėra. Pagal pirmą ir antrą gaisrus, pagal išdėstymą, lengva nustatyti, kad asmuo labai gerai žinojo patalpų išdėstymą. Tik darbuotojas žinojo, kad rampoje yra tarpas, išvesta per sandėlius, reiškia pagal viską: planą, išdėstymą, puodus - turėjo būto vienas iš ,,S.“ darbuotojų. Prekybos centre paruošta ir padegta, bet gal neužsidegė, gal signalizacija suveikė, gal gaisrininkai greit atvažiavo, buvo sureaguota greitai. Budėtojas pranešė ir atvažiavę operatyviai. Kai jie atvažiavę, J. T. buvo vietoje, tarytum būtų nemiegojęs ir laukęs skambučio. Nuotrauka dėl pirštinių padaryta tą patį rytą, nufotografavęs padėję į voką. Buvo debesuota diena, saulė niekaip į pirštines negali šviest, čia gal blogai atšviesta. Nuotraukų daryta labai daug. ( Liudytojui rodomos nuotraukos, 13 t. 21 b. l.) Pirštinės rastos prie aukštos įtampos, ankstus rytas, 22 lape labai gerai matyti tekanti saulė. Kai sulaikėme žiūrėjome į V. L. batus, vieni sakė, kad panašūs, kiti - ne, nuvežė į policijos komisariatą. Jei V. L. pėdsako nėra byloje, reiškia nepaėmė, po apklausos buvo išleistas, tame nedalyvavęs. V. L. buvo sulaikytas po ekspertizės, jis sakė, kad buvo pasirengta, rūbai palikti kitoje vietoje. Pėdsakus rado kinologas, kad jie išveda į Mažeikių gatvę, o po valandų V. L. buvo BalticPetroling degalinėje, galėjo automobilį pasilikti Mažeikių gatvėje. Pėdsakai nuo Mažeikių gatvės į Sedos gatvę ir įvykio vietą. Mažeikių gatvėje pėdsakai baigėsi, ten intensyvus eismas. Kai su R. M. išėję į Sedos gatvę, pasidavę kairiau ir išėję į degalinę. Pėdsakai matėsi pagal šviežumą. Kinologas perėjo visą Sedos gatvės perimetrą. Apžiūrėję teritoriją, prekybos centrą, sandėlius ir susirinkę daiktus grįžę į policijos komisariatą. Kada R. D. pasirodė po pirmo gaisro nežinantis, jie patys atvykę vėliau, yra apklausose nurodyta kas po ko atvažiavo. Kai atvykę jie, pašalinių sandėlyje nevaikščioję, prekybos centro darbuotojai laukė lauke. Buvo imituojamas įsilaužimas į prekybos centrą, išdaužtas vienas langas, o durys buvo atrakintos. Jie su R. M. įėję pažiūrėti, nes sakė, kad jiems reiks dirbt. R. D. buvo įleistas kaip įmonės savininkas. Dėl pirmo gaisro - R. D. telefonas naktį buvo išjungtas ir įjungtas po pietų. Reiškia, jei ir sužinojo apie gaistą, tai net telefono neįsijungė, neskambino. Po pirmo gaisro atvykęs apie pietus, R. D. jau buvo. Įvykis buvo prieš 8 valandas. Kai sulaikė V. L., jis sakęs, kad atvyko dėl automobilio. Jiems sukėlę abejonių, kad R. D. ir V. L. yra iš Vilniaus. V. L. su savimi nieko neturėjo, apklausos metu papasakojo. Buvo tikrinta ir nustatyta imant taksofono išklotines. V. L. ,,S.“ darbuotojų nepažįsta. V. L. skambino su antru asmeniu. Paimtos taksofono išklotinės ir jokio skambučio nebuvo. V. L. to asmens nepažįsta, su tuos asmeniu susitiko pirmą kartą. Iš taksofono tikrinome kam V. L. skambino, bet pamatėme, kad nei iš vieno taksofono skambinta nebuvo. Žmogui buvo duoti nurodymai vykti į Telšius, duotas telefonas, o jie patvirtinę aplinkybes, iš taksofono skambinta nebuvo. V. L. nurodė, kad skambino iš taksofono, po pusės metų numerio jau nebežinojo. Jei būtume nustatę numerį, būtume nustatę ir antrąjį asmenį. Tyrimo versija, kad buvo reikalingas žmogus klaidinti policija. Būtume neradę pirštinių, būtume nesužinoję. V. L. sakęs, kad jam buvo pažadėta 5 tūkst. Lt už kioskelio padegimą, o atvykęs pamatęs, kad dydis objekto kaip ,,S.“ ir jam pinigai buvo nesumokėti, kad buvo apgautas. Nesumokėti pinigai, todėl jiems pasakojo. Apžiūros protokole duomenys neiškraipyti, kas rasta - viskas užfiksuota. V. L. ryte persirengęs, parduotuvėje pas Zelepūgą buvo link vakaro, skambino, kad po apklausos jį kas parvežtų. Pirštinės rastos 150 m nuo įmonės tvoros, pažymėta protokole, o aprašomojoje dalyje įvykusi klaida, reikia vadovautis apžiūros protokolu. Atvykęs į įvykio vietą jis R. D. mates su juo kalbėjęs. Įsilaužimo pėdsakų niekur nebuvo. Kad V. L. persirengė, sužinoję iš jo vėliau. Iš teritorijos vedė pėdsakai, greičiausiai guminių batų. V. L. buvo sulaikytas apsiavęs ne guminiais batais.

Liudytojas D. P. paliudijo, kad anksčiau dirbęs ,,S.“, prekybos centre, įrankių skyriuje, parduotuvės gale. Su R. B. buvo sutarę, kad jis į darbą atvyks vėliau. Parduotuvę atidaro 8 valandą, kad vyksta gaisras jam paskambino 8.20 val. Pastoviai į darbą ateinantis 1 valanda vėliau, o jis (R. B.) - 1 valanda anksčiau išeina. Signalizaciją priduodavęs iš pirmo skyriaus arba iš apdailos. Turėjęs parduotuvės raktus ir nuo mažųjų vartelių. Kai atvyko, buvo daug darbuotojų, gaisrinių, žurnalistų, matęs eidamas per viaduką, atvykęs 8.40 val. Kada pasirodė R. D. tiksliai nepasakysiantis, apie 10 val., parodymuose tiksliai prisiminęs. Buvęs prie pagalbinio pastato, kad netrukdyt gaisrininkams. Prie gaisro židinio po teritoriją niekas nevaikščiojo. Pats nėjęs, konkrečiai negalintis pasakyti, buvęs šurmulys didelis, savo parduotuvę apžiūrėjęs vėliau. Gaisrininkai gesino, nematęs ką pareigūnai veikė, vaikščiojo iš vienos sekcijos į kitą. Kalbų visokių kalbėjo, matėsi, kad buvo padegimas. Prekybos centre buvo sudėliota, bet vienoje vietoje buvo neuždegta, ar tai buvo imitacija ar neužsidegė, popierius visur išvedžiotas. Su R. V. darbiniai santykiai, bendravęs labai mažai. Iš jo grasinimų negirdėjęs. Negirdėjęs ar R. D. konfliktavo su darbuotojais, su juo nekonfliktavęs. Neprisimenantis kas paskambino prieš antrą gaisrą, ar J. T. ar B. M.. Nepamenantis kada atvykęs. Skylės tvoroje pats nemats. Nepamenantis ar policijos pareigūnai buvo kada atvykę, nepamenantis kada jie išvyko, nei apie antrą gaisrą, nei trečią gaisrą. Prieš antrą gaisrą signalizaciją įjungęs jis pats. Kai atėjo per gaisrą signalizacija dar kaukė. Prekybos centre vyniojamas popierius, buteliukai, nežinantis kas juose. Popierius ne toks kokiu buvo prekiaujama, o tokiu skiedikliu buvo prekiaujama. Į pirmą gaisrą atvykęs 8.20 val., išvykęs apie 13.00 val. Kol buvęs, tai prie įvažiavimo stovėję policijos pareigūnai, bet jis pats įėjęs, įvažiuot neleidę. Įėjęs į prekybos centrą, nedraudė įeit. Įėjęs pamatęs prie tapetų padėtus skiediklio buteliukus ir popierių. Nėjęs arti, policija ėjo į buhalteriją. Nematęs, kad darytų poėmį, parduotuvės darbuotojai buvę būrelyje ir nestebėję. Apie draudimo bendrovės premiją skaitęs internete, sumos nepamenantis. Kolektyve apie premiją kalbėjo, kad bus paskirta dėl informacijos. Pro vartus įeiti ir prekybos centrą atsirakinti jam reikėję 2 raktų. Nežinantis kiek žmonių turėjo vartų raktus. Jis, tai yra 3 parduotuvės darbuotojai turėję raktus nuo vartų, o kiek turėjo sandėlininkų nežinantis ir kitų nežinantis. Prekybos centro kodą žinojo tas kas dirbo parduotuvėje, 5-6 žmonės.  Kodas nebuvo keičiamas 6-7 metus, tiek kiek dirbęs, prekybos centre dirbęs 4 metus. Nežinantis ar kodą žinojo buvę darbuotojai, tie, kurie išėjo. Nežinantis ar sandėlininkai žinojo, jis pats sandėlio kodo nežinojęs. Nepamenantis kada atvykęs į antrą gaisrą, kaip įėjęs. R. D. į prekybos centrą atvažiuodavęs po 17 val., labai trumpam ir išvykdavęs. Spaudimo direktorius nedaręs. Nežinantis ar J. T. turėjo prekybos centro raktus. R. V. po pirmo gaisro matęs. R. D. pastebėjęs įmonėje, atvykimo fakto nematęs. R. V. kalbų apie antrą ir trečią gaisrą negirdėjęs. Po pirmo gaisro prekybos centre signalizacija kaukė, greičiausiai patekta be kodo.

Liudytoja V. D. parodė, kad ji sutinkanti duoti parodymus ir paliudijo, kad tuo metu, kai kilo gaisras nedirbusi, o šiuo metu dirbanti UAB ,,S.“, pradėjusi dirbti prieš pusantrų metų. ,,S.“ turinti 70 procentų akcijų. Prieš pirmą gaisrą kokia buvo įmonės finansinė padėtis nežinanti, nelabai tame dalyvavusi. Akcininkų susirinkimuose nedalyvavusi, įmonės veikloje dalyvavęs R. D.. Jis apie įmonės veiklą nieko ypatingo nesakė, nieko nesakė apie prekes, kainas. Apie pirmą gaisrą sužinojusi tos dienos apie pietus iš savo tėvo, paskambinęs. Paskutinį kartą, prieš gaisrą, R. D. buvusi sutikusi prieš 2-3 savaitės. Į gaisravietę buvusi nuvykusi, susitikusi R. D., kalbėję nedaug, jis buvęs išgėręs, o ji buvusi su mažuoju sūnumi. Atvažiavusi vakare, jis buvęs įmonės teritorijoje, ten buvę tyrėjai. Nepamenanti ar po pirmo gaisro buvusi R. D. sutikusi. Turintys du sūnus – V.ir I. Nepamenanti ar pirmo gaisro metu V. buvo namie ar Norvegijoje, jis grįžta per Kalėdas, Naujus metus ir Velykas. Per Kalėdas visada būna, daugiausia išvyksta prieš Naujus metus. Sūnus V. su tėvu R. D. sugyvena, nesipyksta, susitinka nedažnai. Nesanti girdėjusi, kad sūnus su R. D. kalbėtu telefonu. Sūnus naudojasi savo BMW automobiliu. Apie antrą gaisrą sužinojusi, kai paskambino  tyrėjas, gal rytojaus dieną, į gaisravietę nebuvusi nuvykusi. Nepamenanti ar buvo sūnus, kai kilo antras gaisras. Nepamenanti ar buvo išvažiavęs prieš Naujus metus. Antro gaisro išvakarėse buvusi namuose. Iš ryto buvusi išvykusi į Šiaulius. Neprisimenanti ar bendravo su R. D..Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos  V. D. duotus parodymus ( 18 t. 48-49 b.l.), kuriuose liudyta, kad  sūnus V. D. paskutinį kartą benziną į automobilį pylė  jis - sūnus V. D., kuris 2013-02-02 išvyko dirbti į Norvegiją. Pareiškė, kad parodymus tvirtina. Nurodydama, kad matyt buvo namie, dabar neprisimenanti. Apie draudimo sutarties sąlygas nežinanti, su draudimo bendrove nebendravusi. Į Šiaulius važiavusi autobusu, automobilis ,,Saab“ buvęs namie. Automobilio niekam neskolinusi. Grįžusi iš Šiaulių į garažą nėjusi tikrinti ar automobilis yra. V. automobiliu gali naudotis, raktelių ji nesinešiojanti. Dėl R. D. santykių su darbuotojais, tai negirdėjusi apie konfliktus. R. V. ir jo tėvą pažįstanti, žinanti, kad ,,S.“ dirbo. Nežinanti ar buvo konfliktas, o R. V. tėvas kartais ateidavęs namuose dirbt, kartą buvo atėjęs sūnus R. V. ir ėmęs ant R. D. šaukt, kad R. D. jam nesumokėjo, šaukęs, o šaukė dėl tėvo, kad R. D. tėvui nesumokėjęs, o jo tėvas klausimų nekėlęs. Šaukęs, šaukęs, kad pasigailės, pamatys kaip gražiai dega dažai. Tai buvę seniai, kai ji dar su R. D. kartu gyvenę, o jau 15 metų  su R. D. išsiskyrę. Tėvas prieš 15 metų dirbęs ,,S.“, norėjęs, kad būtų sumokėti pinigai, nežinanti ar sumokėjo. Sakęs, kad už vieną mėnesį tėvui nesumokėta. Sakęs, kad gailėsis, jei nesumokės. R. D. nelabai reagavęs, jie su R. D. apie tai nekalbėję. Po pirmo gaisro, tą vakarą, R. D. buvęs išsigandęs, verkęs apsikabinęs, supratusi, kad pergyveno, negeriantis žmogus buvęs išgėręs. Po antro gaisro nebuvęs patenkintas.

Liudytojas A. V. paliudijo, kad ,,S.“ sandėlio darbininku dirbantis apie 20 metų. Pirmo gaisro dieną į darbą važiavę: jis pats, apskaitininkė ir kita darbuotoja, kai prie viaduko pro juos pralėkė gaisrinės. Į kiemą įvažiuoti negalėję, viskas uždaryta, degė, buvo pilna žmonių, niekas neįleido. Per antrą gaisrą visai nebuvęs, buvęs atleistas nuo darbo. Po pirmo gaisro visą mėnesį nebuvę darbo, tai A., jis pats ir visi kiti paprasti darbininkai nedirbę. Buvo pasakyta, kad į darbą iškvies ir laukę. Į pirmą gaisrą atvykę 8.00 val., kaip į darbą. Važiavusios dvi gaisrinės, o kitos jau gesinusios. Žmonės, tai gaisrininkai ir darbininkai. Į teritoriją įėję per pirmus vartus. Buvo moterys iš administracijos, gaisrininkai gesino. Prie gaisro židinio niekas neprileido, degė sandėlis, vienas buvo visai sudegęs. Prie gaisrininkų žmonės nevaikščiojo, nieko neprileido. Gaisrininko paklausęs ar galima nuvest šunį, jis buvo pririštas gale, prie tvoros. Leido, šunį nuvedęs, nes niekas prie jo neprieidavo. Per pirmą gaisrą pabuvę apie valandą ir J. T. pasakęs, kad darbų nebus. Direktorių R. D. teritorijoje matęs, neužilgo buvo, gal  9 val.. Jo atvažiavimo fakto nematęs, nematęs kaip per vartus įėjo, buvę pilna žmonių, didžioji dalis gaisrininkų, gamtosaugininkai. Darbuotojai, ir jis pats, įėję būreliu stovėję prie vartų. Susirinkę kriminalistai, užtvėrę. Nematęs, kad ,,S.“ darbuotojai vaikščiotų po ,,Sravos“ patalpas. R. V. pažįstantis kaip darbuotoją, toks keistuolis, per daug nebendraujantis, jų santykiai buvo darbiniai. Nepastebėjęs, kad su direktoriumi kas konfliktuotų. Tą dieną R. V. matęs. Nežinantis kas atvyko pirmas ir atrakino vartus. Antiseptikų fasavimo patalpose anksčiau išimdavo langą, kad orą trauktų, bet ten buvo grotos. Neatsimenantis ar per gaisrą  buvo grotos ir langas išimtas, nes nėjęs, nežiūrėjęs. Apie skylę tvoroje nežinantis, nematęs. Per antrą gaisrą buvęs namie, nebuvęs nuvykęs, nieko nematęs. Sandėlyje buvo skiedikliai, dažai, makrofleksas, klijai - viskas sudegė. Durys, šitame sandėlyje buvo labai daug durų atvežta, apie 4-5 furgonus. Atvežė, sake, kad turėjo išvežt parduot pagal užsakymą. Vieną dieną atvažiavo šeši furgonai, iki gaisro buvo keturi mėnesiai. Trys sandėliai, vienas sudegė iki pamatų, sudegė durys, stiklai, autokaras. Kai užgesino pirmą gaisrą, jis pats nebuvęs, buvęs apie 14 val. ir išvažiavęs. Ar R. V. konfliktavo su R. D. nežinantis, negirdėjęs kalbant.  Apie skelbiamą draudimo bendrovės premiją žinojęs iš laikraščio. Su juo iš draudimo bendrovės niekas nebendravęs, nežinantis ar buvo atvykę į gaisravietę, jų nepažįstantis. Po gaisto visi dirbę, kitų žmonių iš šalies nematęs. Po gaisro valę prekes, rūšiavę, sudegintas vežę utilizuoti, jis pats taip pat dirbęs.  Po pirmo gaisro saugojuso apsauga, ilgai dirbę, vieni samdomi, kiti buvę iš policijos, visą parą saugoję. Šuo buvo iki antro gaisro, senas šuo, 16 metų amžiaus, naudos iš jo nebuvo. Kad R. V. už pinigus tėvą- motiną parduos nesakę, bet buvęs toks išskirtinis, jam tik pinigai ir pinigai. Kalbų, kad ,,S.“ gali būti gaisrų, negirdėjęs. Atvežtų durų iškrovime dalyvavęs, visos durys buvo sukrautos į vieną angarą. Nematęs, kad durys būtų pardavinėjamos, išvežamos.  Po gaisro prekės buvo gelbėjamos, patalpos buvo nesaugios, jei prekės būtų likusios nors vieną parą, tai būtų sušalusios. Nežinantis kas pirmas atvyksta į darbą.

Liudytoja E. B. paliudijo, kad paskambinęs pusbrolis ir pasakęs apie gaisrą. Nepatikėjusi, paskambinusi J. T., jis važiavęs į darbą, sakęs kažkas vyksta. Atvykusi po 8 val., pamačiusi gaisrininkus gesinant, daug žmonių, pastovėję prie vartų, buvę šalta ir išvažiavusi, nes prieit neleidę kažkokie vyrai, lakstę policininkai, gaisrininkai pylę vandenį. Vyr.finansininke dirbanti 17 metų. Bendrovės finansinė padėtis žinoma. Palyginus su praėjusiais metais - metai buvę geresni, 9 mėnesius baigę su pelnu. Padėtis buvo pagerėjusi, turėti įsipareigojimai bankams išmokėti, likę keli. Bankas sakė, kad išėjome iš visų bėdų, padėtis pagerėjusi. Krizė pasiekusi vėliau, su statyboms susiję nebuvę, gal 2011 m. krizė, o 2012 m. iš krizės ėmę atsistatyti. Durys parvežtos iš Baltarusijos, buvę sakoma, kad išveš parduoti, kam - direktoriaus neklaususi. Durys sandėliuojamos buvo apie 6 mėnesius, nežinanti kam reikėjo, buvo nupirktos už virš 300 tūkst. Lt. ,,S.“ įšaldytos tokios lėšos atsiliepė, versle visko būna, kartais verta rizikuoti, su statybininkais visko būna - vėluoja, bankrutuoja. Atsiskaitymai vyksta  bankiniais pavedimais, retai iš prekybos centro pinigais. Sutartys sudaromos Telšiuose ir Vilniuje. Pavedimus darydavusi ir direktoriaus nurodymu. Prieš gaisrą daug pavedimų ir didelėmis sumomis, pvz. į Rygą 20 ir 30 tūkst. Lt, ir iki pusės milijono, apyvarta buvo iki 30 milijonų Lt. Palangoje pardavinėja Š., žinanti jo trumpąjį telefono numerį, nežinanti ar jis turėjo jos.  Per pirmą gaisrą buvo daug skambučių, daug į mano mobilų telefoną. Neatsimenanti ar apie gaisrą kam skambinusi. Nepamenanti ar buvo pokalbis su Š., jam neskambinusi, nepamenanti ar jis skambino jai. Per pirmą dieną R. D. nemačiusi, nes ryte buvusi mažai, jos darbuotojai visi buvo išvykę, pati trumpai, gal 10 minučių stovėjusi ir išvažiavusi. Atvažiavę vėliau, gaisras buvo užgesintas, paklausus ar galiu įeiti į vidų, kažkas iš darbuotojų  pasakė, kad geriau neit, nes kriminalistai neleido. Buhalterija nukentėjo, sudegė viskas. Daugiausia sudegė einamieji dokumentai ir palikti saugojimui. Galėjo būti dokumentai už 2009-2012 metus. Kažkiek bandėme atstatyti apskaitą, didžioji dalis dokumentų atsistatė.  Kai įėjusi po gaisro,  viskas išvartyta ant žemės į purvyną ir paskleista ant žemės purvyne.  Vandens pripilta, juoda ir suversta ant žemės. Nežinanti kas suvertė. Antro gaisro metu sirgusi, skambino J. T.. Po pirmo gaisro veiklai buvo daug atstatyta. Bendrovė buvo apsidraudusi, Draudimo bendrovės atstovas paskambino, pranešusi direktoriui, kad nori susitikti, atvažiavo 2 moterys ir vyras, kalbėjo su direktoriumi, žiūrėjo kaip atstatyta. Ruošėme paskaičiavimus kiek žalos. Kas liko buvo pernešta į vagonėlius, surinkę ir apytiksliai paskaičiavę nuostolius ir pateikę. Dalį pati ruošusi. Su draudimo bendrove dėl išmokų, terminų tikriausiai bendravęs direktorius, bendravę kiekvienas savo srityje. Kad žala būtų skaičiuojama pagal turto draudimą, o kaip skaičiuojamas verslo nutraukimas nežinojom. Draudimas sakė, kad didelės formulės. Su draudimo bendrovės atstovais kalbėję kaip pradėti dirbti, dėl vagonėlių. Jai girdint draudimo bendrovė nieko nekompensavo, apmokėjusi saugos tarnybai. Iš draudimo bendrovės išmokų negavę. Žalą skaičiavę pagal įsigijimo dokumentus, buvo išlikusių, yra elektroninė byla. Akcininkai R. D. ir V. D. iš bendrovės paskolino pusę milijono litų, suma negrąžinta. R. V. pažįstanti kaip darbuotoją, padirbo pusę metų. Buvo kalbų, kad jis visiems aiškina, visur kišasi, bet pati nežinanti apie konfliktus. Darbininkų daug ir sunku įvardint kas ką pasakė, nekreipi dėmesio. Su R. V. po gaisro esanti bendravusi, atėjęs į įmonę, sakęs, kad duos parodymus, pasakys ir jam duos premiją, Sakęs, kad eina į apklausą, gaus pinigų. Pajuokavę, kad gerai, visi pasidalinsime. Pas jį esanti važiavusi į namus,  kai prasidėjo suėmimai. Važiavusi pažiūrėti ar tikrai suimtas, nes visiems svarbu ar suimtas, darbininkai sunerimę, sakę, kad visus gali suimt. Antrą kartą, kai žmona pasakė, kad suėmė, kad Kiršį išvežė. Nuvažiavusi, nuėjusi, žmona pasakiusi, kad jį įtaria. Nuo pirmo iki antro karto buvo praėjusios 2 dienos. Pirmo karto neatsimenanti, bet tyrėja sakiusi, kad važiavau, tai ji nemeluos. R. V. paklaususi - gal reikia advokato. Nežinoję dėl ko suimtas. Žmona pasakiusi, kad pagalbos nereikia ir išvažiavusi. Neatsimenanti ar apie tai sakiusi direktoriui. “S.” buvusi restruktūrizacija, reikėjo visiems įteikti raštus, užvežę laišką, jo neradę, tada išsiuntę paštu, kitiems - įteikę. Nepamenanti ar apsaugos tarnyba pateikė 12 000 Lt sąskaitą. Atsargų skaičiavimą ir rūšiavimą buvusi užsakiusi draudimo kompanija, nežinanti kiek dirbo, tuo metu ji nedirbusi, dirbę iš Latvijos bendrovės žmonės. Už paslaugą mokėti 181 000 Lt - ir  prekių už tokią sumą nebuvę, patys “Sravos” darbuotojai skaičiavę ir rūšiavę, latviai daugiau buvę stebėtojai, čia - kosminės sumos. Apsauga buvusi tikrai ne 8 mėnesius, čia kažkas iš nelaimės turintis pragyventi, 265 000 Lt tokia suma, už tokią kainą niekas apsaugos nesamdantys. Dėl 172 000 Lt advokato paslaugų, tai draudimo bendrovė dariusi jiems nežinant, pati draudimo bendrovė rašė paklausimus, iš jos atstovai. Galinti patvirtinti, kad “Sravos”  darbuotojai patys valė ir rūšiavo prekes. Latvių buvo 4 žmonės, nuo pirmadienio iki penktadienio kažkiek valė, vanduo ir cheminės priemonės, skudurų buvo. Buvo siurblys paprasčiausias, kaip dulkių siurblys. Norėjusi patekt į administracines patalpas ir po pirmo gaisro - nepatekusi, neleido. Po pirmo gaisro teritorija nebuvo aptverta. Žalą skaičiavę pagal turto draudimą ir naudos gavėjas - tik SEB bankas. 2012 m. finansinė padėtis gerėjo palyginus su 2011 m. Skolų visą laiką yra, “Sravai” debitoriai skolingi 7 mlj. Lt, bet po šiai dienai išgyvenę, mokantys už prekes iš anksto, mokaantys darbuotojams, mokantys bankui palūkanas - iš niekur negavę jokių išmokų. Vykęs gaisras ir tą dieną visi ėmę prašyti pinigų, bet teismai bankroto neiškėlė.  Iki gaisro, už 2011 m skola 300 000 Lt, 2012-09-10 buvo 440 000 Lt pelno, lėmė tai, kad atsigavo prekyba, tai direktoriaus nuopelnas, vadovo pagrindinis nuopelnas, buvo aktyvus, rūpėjo pardavimas, spausdavo darbuotojus. Ne vien jo, bet ir komandos nuopelnas. Po pirmo gaisro pirmą savaitę neįprastai užpuolė kreditoriai, buvo daug skambučių, vieni prekių atsiimt norėjo, kiti pinigų. Dėl to kreipęsi į draudimo bendrovę, kad išmokėtų draudimo išmoką, kad galėtų dirbti. Kreditoriai grasinę iškelt bankroto bylą ir atvažiuodavę su grasinimais ir jos ieškoję, buvusi stresinė situacija. Dėl verslo draudimo sutarties klausimų nekėlę, tik paklausę kaip skaičiuojama, pasakę, kad neatsakys. 2013 m. mieste sutikusi R. V., klaususi kur darbuojasi, sakęs, kad užsienyje, sakęs, kad jam išmokės premiją ir tai atlygins ką jis čia praradęs. Jis buvęs darbininkas, o ne sandėlininkas. Apsivogusių darbuotojų yra buvę, iš jų nei vienas nebuvo atleistas. Buvo draudimo bendrovės paskelbta, kad, jei kas duos naudingos informacijos dėl gaisrų, tai tam išmokės premiją. Kai susitikusi  R. V., paklaususi  ar pasiėmė premiją, sakęs, kad ne, bet išmokės. Kai R. V. antrą kartą priėmė į darbą, darbininkai nebuvę patenkinti dėl jo būdo.  Buvo atėjęs naujas vadybininkas, kuris R. V. nežinojo, nebuvo susidūręs, jį priėmė, nes jam nereikės aiškinti apie darbą. Buvo kalba, kad sutrumpintų draudimą. Nekilnojamo turto įmonė turėjo apie 28 milijonus litų. Nepamenanti ar po gaisro su SEB banku buvo vestos derybos. Po gaisro direktoriaus darbo vieta buvo prekybos centre, nes vagonėliai buvo perpildyti. Mananti, kad raktų nuo visų patalpų niekas neturėjo. Gaisrininkai turėjo. Gal raktus valdė J. T.. Ji pati turėjusi tik į savo koridorių. Vaizdo kameros kažkada buvo nupirktos. Buvo prekybos centro antrame aukšte, bet nežinanti kiek ten jas žiūrėdavo, jos buvusios dėl prekybos. Pas R. V. nuvažiavusi pažiūrėti ar sulaikytas ir dėl kitų, nes sandėlininkai dirbę Panevėžyje, sakę, kad atvažiavo ir išsivežė Kiršį, nesakę dėl ko, visi buvę išsigandę. Kiršio adreso neradę, net ir R. V. nežinoję, kažkas pasakęs. R. V. sulaikę išlaikę, Kiršį paleidę tą patį vakarą. Su R. V. asmeninių reikalų neturinti, tik buvęs toks reikalas ir direktorius liepęs nuvažiuot pažiūrėt, visiems buvę įdomu, be to M. buvęs suimtas, kas čia nori būt suimtas, iš jų nei vienas ,,S.“ nepadegę. Kalba apie premiją su R. V. buvusi jos kabinete. Kai važiavusi pas R. V. pirmą kartą tai R. D. nežinojęs. Iš sandėlio darbininkų atėję ir pasakę, kad suėmė R. V., visiems įdomu buvo ar tikrai ir dėl ko. Spaudimas dėl tyrimo jautėsi, žmonės sakę, kad tardymai vyksta žiauriai, buvę baimės. Pas R. V. nuvažiavę, nes jis buvęs pats pirmas suimtas. R. D. pas R. V. vykti neliepęs. Durimis parvežtomis iš Baltarusijos nebuvę prekiaujama.

Liudytojas M. K., paliudijo, kad dirbantis Telšių AVPK Policijos skyriaus vyriausiuoju patruliu. Neepasakysiantis tiksliai nei dienos, nei valandos, bet iš prokuroro klausimo galintis pasakyti, kad, kai patruliavo Sedos gatvėje buvęs sustabdytas antros ar trečios klasės VW Golf automobilis nuo kelio „Šiauliai- Palanga“. Kokį pažeidimą vairuotojas buvo padaręs, nelabai pamenantis. Vairuotojui buvęs surašytas protokolas, paskui jį išsikvietę Kriminalinės policijos pareigūnai ir taip sužinojęs, kad tas pilietis galėjo būti susijęs su veiksmais „S.“. Tą žmogų sunkiai pažintų, nors, - atrodo, kad  tai galėtų būti žmogus, sėdintis priekyje - V. L.. Negalintis 100 proc. garantuoti, kad tai jis. Ar jis buvo neblaivus tada taip pat negalintis tiksliai pasakyti. Iš jo automobilis buvęs paimtas ir transportuotas į saugomą aikštelę. Pats pažeidėjas tikriausiai nebuvo pristatytas į policijos komisariatą. Patį faktą prisimenantis, bet smulkmenų nepasakysiantis, kokie daiktai, kokia magnetola buvo mašinkoje - nepamenantis, nepasakysiantis. Tik matęs, kad žmogus ne vietinis, paklausus kokiais vėjais čia atsidūrė, negalėjęs paaiškinti. Daug jo neklausinėjęs, nes nebuvę reikalo.  Kalbėjęs ne žemaitiškai, o vilnietiškai, kaunietiškai, tikrai ne panevėžietiškai. Automobilį transportavę. Nesukėlęs didelių įtarimų. Ar automobilio dokumentai buvo tvarkingi - nepamenantis. Pastebėjęs tą automobilį kelyje „Šiauliai- Palanga“ ties sankryža. Jis važiavęs nuo Plungės pusės. Priešpriešais susitikę, sustabdę Sedos gatvėje. Pareigūnai sustabdę, nes patraukė dėmesį žmogaus išvaizda. Mašinoje žmogus buvo vienas. Automobilis buvęs sustabdytas tarp 100 iki 200 metrų nuo kelio „Šiauliai- Palanga“ sankryžos, įvažiuojant į Telšius. Gal net iki kelio ženklo „Telšiai“. Pareigūnai važiavę nuo Šiaulių pusės. Sustabdę šį automobilį, nes sankryžoje atkreipę dėmesį į vairuotoją, kuris sukėlęs įtarimą. Sankryžoje vairuotojas parodęs ranka, kad praleidžia mus, nors buvo jo pirmenybė. Tai ir sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Niekur nenusukinėję į jokias kitas teritorijas, stabdę nedelsiant. Kai buvo surašytas transporto priemonės nuvežimo aktas grafoje buvo surašyta, kad daiktų nėra, nes smulkmenų nesurašinėjantys. Pagal policijos praktiką yra surašomi tik brangūs daiktai, kurių žmogus iš karto negali pasiimti su savimi. Dėl vairuotojo aprangos negalintis nieko pasakyti. Paprastai automobilio rakteliai, pagal praktiką yra paiimami ir pateikiami įmonės darbuotojui, kad galėtų transportuoti mašiną. Kai raktelių piktybiškai nenumeta, tai paprastai raktelį turi tos įmonės darbuotojas. Kriminalinės policijos pareigūnai kai apklausinėjo, buvo parašyta ties „Srava“. Iš bylos duomenų matyti, kad  pažeidėjui buvo nustatyta 1,7 promil. girtumas. Jis sukėlęs įtarimą tuo, kadangi buvo jo pirmenybė, kad pakėlė ranką, kad mums pirma reikia važiuoti. Jis pats buvęs už vairo, pats priėmęs sprendimą sustabdyti automobilį, nes važiavęs su jaunuoliu, kuris paprastai tokių dalykų nemato. Žmogus neprieštaravęs, elgėsi kultūringai, tokių dalykų, kaip fakelai, kitų daiktų, sukeliančių įtarimą, nebuvę matyti. Tartis jis nebandė, nes tai būtų buvę užfiksuota. Jeigu būtų buvę kokių nors priešinimųsi, žmogus būtų buvęs pristatytas į komisariatą. Matėsi, kad žmogus kažkiek tai pergyvena dėl įvykio. Patikslinant sustabdymo vietą, tai galintis pasakyti, kad tai buvo galbūt ir prieš kelio ženklą „Telšiai“, ties „S.“. Nepamenantis tiksliai kada įvyko aplausa. Apklausa buvo konkrečiai apie tą įvykį. Atpažinimui daiktų nerodė. Kanistrų, striukių nerodė. Kai sulaikė transporto priemonę, vairuotojas kurlink nuėjo tiksliai neprisimenantis, nes čia buvęs eilinis, paprastas įvykis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad vairuotojas nuėjo link Telšių miesto. Gal per viaduką ir matęs, kad nuėjo, tačiau tiksliai nepamenantis, nenorintis fantazuoti. Nelabai tikslinga būtų eiti į kitą pusę. Ar žmogus pasakojo dėl ko atvyko į Telšius nepamenantis, kieno vardu mašinos dokumentai buvo registruoti, ar  žmogus turėjo vairuotojo pažymėjimą.

Liudytojas R. V. paliudijo, kad dirbantis UAB „B.“ darbų vykdytoju. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs apklaustas dėl atėjusiųjų vyriškių į parduotuvę. Dėl minėto įvykio 2013 m. atsimenantis, kad tada buvęs išėjęs į sandėlį, kai parėjęs - vienas asmuo kalbėjęs telefonu. Buvę nepažįstami du vyriškiai  atėję, su jais kalbėjosi firmos direktorius B. Z., nes jis davė jiems savo telefoną. Buvo atėję du vyrai, apie 30 metų. Vienas vyras buvo aukštesnis apie 1,8 m., kitas žemesnis. Išėjus iš sandėlio pamatęs, kad prekybinėje salėje stovi bendradarbis B. V., direktorius, du nepažįstami vyrai. Žemesnysis vyras kalbėjęs telefonu. Jis pats praėjęs pro šoną, vyriškis padėjęs telefoną ant vitrinos, padėkojęs ir išėjęs. Tas vyras, kuris kalbėjo tefonu, kalbėjo su rusišku akcentu, galbūt galėjo kažką pasakyti ir rusiškai. Kalbėjo, kad lygtai teises ir automobilį policija atėmė. Girti nebuvo. Nepamenantis kaip buvo vyrai apsirengę, neužuodęs jokio kvapo praeidamas, buvo apsirengę normaliai, tvarkingai. Antrojo vyriškio negirdėjęs kalbant, nors tarpusavyje jie kažką sušneko. Klausęs direktoriaus, kas čia buvo atėję. Pasakęs, kad paprašė telefonu paskambinti, atėmusi policija jų mašiną. Sakė, kad vyrai baliavojo visą naktį, tai policija atėmė mašiną ir vairuotojo pažymėjimą. Kai atėjo vyriškiai į parduotuvę, buvo apie vidurdienį. Kurlink iš parduotuvės nuėjo nematęs, nes nesimato, langai yra į kitą pusę. Specialiai pažiūrėti nėjęs, užsiėmęs toliau savo darbais. Daugiau tų vyriškių nematęs nei sutikęs. Pirmą kartą juos tada mačtęs. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos tų vyrų nuotraukos, bet jis jų nepažinęs.

Liudytojas A. A. paliudijo, kad  dirbantis UAB „S.“, 2013 m. dirbęs darbininku „Sravoje“. Antrajame gaisre nebuvęs. Per pirmąjį gaisrą važiavę į darbą ryte: kartu su juo  važiavę V., Jūratė, kurios pavardės nepamenantis, Juška.  Iki tilto privažiavę ir pamatę gaisrines. Nebeprivažiavę iki darbovietės, sustoję prie UAB „Ž. P.“ - realizacijos aikštelėje. Buvę jau daug žmonių, gesino gaisrą, buvusios gaisrinės, šlangai sujungti, niekur neįleidę, iki vietos neprivažiavę. Kokią valandą pabuvę tada T. J. pasakęs, kad galite važiuoti namo, jeigu reikės -  pakvies. Buvęs iš mašinos išlipęs, į „S.“ kiemą buvęs nuėjęs, toliau niekas nevaikščiojo. Kai važiavo į darbą, buvo be penkiolikos, be dešimt aštuonios. Kai prie šviesoforo privažiavo, pradėjo lėkti gaisrinės. Vaikščioti niekas neleido po teritoriją. Po patalpas niekas niekur iš darbuotojų nevaikščiojo. Buvo labai daug žmonių, policija, iš kitur buvo daug žmonių.  Gaisrinė ir policija neleido vaikščioti po teritoriją. Pats buvęs prie vartų. Po patalpas iš įmonės darbuotojų niekas nevaikščiojo. Po teritoriją neleido vaikščioti ir gaisrininkai, ir policija. Kas iš darbuotojų buvo nepamenantis, nes buvo labai daug žmonių. Pabuvęs gaisravietėje apie valandą. Teritorijoje 9 val. matęs įmonės direktorių D. Pirmą kartą pastebėjęs D. apie 9 val. Kaip jis atvažiavo, nematęs, nežiūrėjęs. Pats buvęs prie vartų, į vidų, kur yra sandėliai, nebuvęs, nes ten niekas neleido, direktorius buvęs teritorijoje. Labai daug laiko praėjo ir negalintis prisiminti, kada ir kur vaikščiojo D.. Matęs kad buvo, bet neatkreipęs dėmesio, su kuo jis kalbėjo. Gaisrininkai gesino gaisrą, o ką darė direktorius D. - nežinantis, nes labai daug laiko praėjo, nepamenantis. Po pamatymo R. D. dar matęs apie pusvalandį. Vienuoliktą valandą jis pats buvęs jau namuose. Negalintis pasakyti tiksliai laiko, nežiūrėjęs į laikrodį. Kad D. pamatęs 9 val.- tai kažkas panašiai turėjo būti, tiksliai irgi nežinantis. R. V. pažinojęs, žinojęs, kad yra sandėlininkas. Gaisro metu V. nematęs. Atlyginimus visą laiką įmonėje tvarkingai mokėjo. Nesantis girdėjęs, kad būtų pykčių, grasinimų tarp darbuotojų. Per antrą gaisrą nebuvęs, nes pasakę, kad nevažiuotų. Kas paskutinis po darbo išvažiavo iš teritorijos nematęs. Tą dieną, prieš antrąjį gaisrą teritorijoje D. nematęs. Paskui ilgai nevažiavęs į darbą. „Sravoje“ išdirbęs 10 metų paprastu darbininku. Dirbęs pilstyme-fasavime, dirbęs atskirose patalpose, kur dažai, ten prie tvoros. Daugiausia yra skiediklių, kur dirba. Pagal taisyklę pirmi atvažiuoja į darbą sandėlininkai – K., T., na ir V.. Vairuotojas S. atvažiuodavo vėliau. Kai jis atvažiuodavo, sandėlininkai jau dirbdavo. Jis pats raktų nuo vartų neturėjęs. Turėdavęs T.. Kas dar raktus turi nežinantis. Kad atvažiuotų V. su S. kartu į darbą,jis nematęs. Su V. nebendravęs, nes jis nelabai patikęs, toks keistas buvęs, daug visko žinojo, tačiau nieko blogo apie jį negirdėjęs, nelabai ir su kitais darbuotojais bendravęs, nes jis pats dirbęs atskiroje patalpoje. Apie premiją draudimui kad girtųsi V. negirdėjęs. Tarp pirmo ir antro gaisro nėjęs į darbą, nes buvęs atostogose.  Tuo metu, kai buvęs teritorijoje, gaisras dar nebuvęs užgesintas, gaisrininkai gesino toliau gaisrą, po užgesinimo jo paties jau nebuvo, buvęs išvykęs.  T. buvo pasilikęs, gal buvo ir D., jis pats nežiūrėjęs, buvę daug pašalinių, žiūrovų, mašinų daug privažiavę. Gaisro židinys buvęs užtvertas juosta, bet vartai buvo atviri, galima buvo patekti per vartus į teritoriją. Užstatyta buvo teritorija šlangais, gaisrinėmis. Per vartus įėjus be policininkų ir gaisrininkų, buvo pašalinių žmonių. Nepažįstami žmonės vaikštinėjo po teritoriją.

    Liudytojas V. N. paliudijo, kad  šiuo metu esantis bedarbis. R. D. jam esantis darbdavys. Dirbęs pas jį nuo 1996 metų iki 2015 metų pavasario. Kai vyko gaisrai, buvęs išėjęs į atsostogas. Viską pasakojęs ikiteisminio tyrimo metu. Skambino kolega Tomas ir pasakė, kad „S.“ gaisras. Tiesa prieš tai apie gaisrą informavusi žmona. Atvažiavęs į antrą gaisrą, viskas matėsi, susirinkę visi. Jis pats atvažiavęs su savo automobiliu nuo 8 iki 9 val. Buvę jau daug susirinkusių žmonių, žioplinėję, žiūrinėję, sunku po tiek laiko atgaminti. Prieš pirmą gaisrą buvęs atostogose, kai kilo gaisras - buvo pirma diena atostogų. Važiavęs į darbą tik dėl įdomumo, kad pasižiūrėti. „S.“ dirbęs vairuotoju. Atvažiavęs automobilį pasistatęs aikštelėje po dešine, „Sravos“ pusėje. Iki vartų teritorija nebuvo aptverta. Ten kur buvo židinys, buvo aptverta. Teritorijoje iš dirbančiųjų buvo: V. T., kitas sandėlininkas V., R. K., iš darbininkų buvo - Algiukas. Smalsumo vedami žiūrinėjome, kiel galėjo prieiti, tiek ir ėjome - 10 metrų atstumu. Policijos automobilis lygtai stovėjo. Po patalpas gaisro metu niekas nevaikščiojo, nes buvo uždūminta, viskas degė, smarvė buvo. Išbuvęs iki 12 val., iki pietų. Kai išvyko, dar dirbo gaisrininkai. R. D. pamatęs apie 9 val. teritorijoje, valanda nuo atvažiavimo tikrai praėjo. Diskutavę su kolegomis apie gaisrą. Nuo atvykimo, praėjus maždaug valandai, pamatęs R. D.. Kaip jis įėjo į teritoriją, nematęs. Tai galėjo būti nuo 9 val iki 9.30. D. praėjęs persigandęs, stresinėje būklėje, Kai išvažiavo - darbuotojų iš įmonės dar buvo likę. Kai išvažiavo apie 12 val, - R. D. nebematęs. Jį matęs tik vienu momentu, daugiau neužsifiksavęs. Nei kaip atvyko, nei kaip išvyko, nemačtęs. Pats turintis raktus nuo pagrindinių vartų. Nėra buvę, kad raktus kam nors patikėtų ar kas nors jų prašytų. Visą laiką turėjęs juos su savimi. Antrojo gaisro metu jau dirbęs. Išvakarėse turėjęs anksti rytą važiuoti į reisą. Tai galėjo būti vasario 1 d. Lygtai pakrovė prekes iš vakaro, iki darbo pabaigos. Krovė prekes, skiediklius. Iš darbo antrojo gaisro išvakarėse išėjęs jau  po darbo valandų. Ar matė R. D. teritorijoje antrojo gaisro išvakarėse nepamenantis. R. D. sūnų iš matymo žinantis. Antro gaisro išvakarėse nematęs jo sūnaus teritorijoje, nors teritorijoje galbūt visą dieną ir nebuvęs.  Sunku prisiminti ar buvo ten visą dieną. Nežinantis su kokiu automobiliu direktoriaus sūnus važinėjasi. Antro gaisro metu man paskambinęs J. T. ir pasakęs, kad „S.“ vėl gaisras ir gali niekur nevažiuoti. Jis atvažiavęs, vartai buvo uždaryti, pastovėjęs, pabuvęs ir išvažiavęs. Po gaisro buvęs apžiūrėti tas skyles, jas žiūrėjęs tuo momentu, kai pasakė apie skyles. Iš darbo išėjęs dėl to, kad nebebuvo ką dirbti. Kolektyvas buvo draugiškas, sugyvenę taikiai, gal kuomet nors ir buvo kas nors. Pats savo ausimis nesantis girdėjęs apie jokį konfliktą. Pagrindiniai direktoriaus aplinkos žmonės buvo vadyba: R. L., kiti vadybininkai. Su V. nekonfliktuodavęs, su juo konfliktų neturėjęs. Iš „S.“ darbuotojų negirdėjęs, kad V. su kuo nors konfliktuotų. „S.“ patalpose išbūdavęs iki 2-3 val. per dieną. Apie tai kas su kuo pykstasi, nežinojęs. Į teritoriją pirmo gaisro metu buvo galima patekti. Ten, kur degė angaras, ten nebuvo galima patekti. Mėtėsi STOP juostos ant žemės. Apie skyles tvoroje kalbėta jau  po pirmojo gaisro, kad rado skyles, kad išpjauta. Savo akimis matęs skyles. Iki tų skylių buvęs nuėjęs, matęs jas. Kada buvęs jų pažiūrėti, tiksliai nepamenantis, bijantis suklysti: ar per pirmą ar per antrą gaisrą. Prieš antrą gaisrą nieko ypatingo, neįprasto nebuvo, kažkokių ypatingų užsakymų taip pat nebuvo. Vaitspiritą, skiediklį jis pats, kaip įprastai, kiekvieną savaitę veždavęs į filialus.  Daugiau nei įprastai prieš antrąjį gaisrą prekių nevežęs. Kelionė nuo Telšių iki Palangos su lengvuoju automobiliu  trunka apie valandą. T. S. pažįstantis. Pirmieji į darbą ateidavęs ir jis, ir sandėlininkai. Jeigu jam būdavo reisas, tai patekdavęs į darbą su savo raktais. Žiemą spynos kartais neatsirakindavo, bet papūsdavai ir atsirakindavo. Per pirmąjį gaisrą lygtai buvo šlapias sniegas. Įėjus į teritoriją, atsirakinus spynas, jeigu nepasiimdavai dokumentų, reikėdavo eiti į administracines patalpas. Raktus nuo administracijos ir vartų be jo dar turi apskaitininkės, G., vadybininkai L., T. Iš vairuotojų tik vienas jis pats turėjęs, kodą irgi žinojęs. Buvęs tam tikras ratas žmonių, kurie turėjo raktus ir jiems buvo žinomas aosaugos kodas. S. su V. bendraudavę, pasišnekėdavę, pasisveikindavę. Jis pats su V. taip pat pasisveikindavęs, bendraudavęs. V., kiek matydavęs, važiuodavo į darbą su dviračiu, kad atvažiuotų kartu su V. nežinantis, jiems nebuvę pakeliui. Negalintis atsakyti ar apsaugos kodas po pirmojo, antrojo gaisro buvo pakeistas. Po pirmojo gaisro niekas į tą patalpą, kur vyko gaisras nebėjęs. Po trečiojo gaisro niekas nebevaikščiojęs po tas patalpas.

  Liudytojas R. V. paliudijo, kad UAB„Srava“ dirbęs nuo 1994 iki 2007 m., tada 5 m. šioje įmonėje nedirbęs, po to - tada dar kartą dirbęs puse metų ir įvykęs gaisras. Antra kartą pradėjęs dirbti šioje įmonėje nuo 2012 m. iki 2013 m., paskutiniu metu „S.“ dirbęs sandėlininku. Su kaltinamaisiais santykiai geri. Buvęs pažįstamas su D., jis - „Srava“ direktorius. Tarp jų buvę tik darbiniai santykiai. Nesantys nė karto konfliktavę jokiais klausimai. 2012-12-10 pusę 8 ryte stotelėje, S. D. g., laukęs autobuso. Pro šalį važiavęs bendradarbis T.  ir sustojęs, pasiūlęs paveži į „Srava“. Privažiavus vartus T. išlipęs iš mašinos ir atrakinęs pagrindinius vartus. Įvažiavome į teritoriją. Iš paskos ėjęs darbininkas S., pardavėja iš prekybos centro. Jie pamatę išdaužtą stiklą prekybos centre. Jis pats šiek tiek pastovėjęs ėjęs iki persirengimo kabineto, kur palipus laipteliais iš už kampo išlindęs žmogus. Iš pradžių pagalvojęs, kad tai už tvoros gyvenantis kaimynas, bet priėjus arčiau pamatęs, kad tai R. D.. Jis rankose nešėsi skiediklio bambalį. Jis pats prie jo priėjęs, pasisveikinęs, o D. pasakęs pasišalinti iš teritorijos, bet jis pasisukęs paėjęs tik kokius 5 m. ir stebėjęs, ką jis toliau darys. R. D. pasilenkęs, papylęs skiediklio, padegęs ir pasišalinęs už kampo. Po to užsidegęs didysis sandėlys. S. puolęs gesinti, bet jis pasakęs, kad nieko nedarytų, nes gali sprogti. Tada jie išbėgę iš teritorijos, o po to grįžę. Pardavėja iš prekybos centro skambinusi gaisrinei. Gaisrinė atvažiavo gesinti. Po to apie 10 – 11 val. atvažiavo R. D., paprašė atrakinti sandėlį. Jis nuėjęs į sandėlio galą ir parėjęs bei paklausęs, ar niekam nieko nesakęs. Tą dieną daugiau su juo nebendravęs. Antro gaisro metu buvęs namuose, lovoje. Gaisras vyko naktį, o ryte paskambino J. ir pasakė, kad dega „S.“. Prieš antrą gaisrą dirbęs, kartu sandėlyje buvo ir sandėlio vedėjas, o prieš darbo pabaigą ir R. D. vaikščiojo po sandėlius. Tada vyrams jis pasakęs, kad ryt bus ne darbo diena, kas ir pasitvirtino – į darbą nereikėjo eiti.  Prieš pusę metų jau visi kabėjo, kad „Srava“ bus padegta, kad ruošiamasi ją padegti. Į sandėlius vežė visokius nereikalingus indelius ir krovė į lentynas. Sandėlis buvo pilnas. Manantis, kad tikslas – apgauti draudimą. Darbininkai kalbėję, kad „S.“ kils gaisras. Kokie darbininkai taip kalbėjo negalintis pasakyti, nes praėjo jau daug laiko. Gal jie juokais taip sakydavę. Jis pats niekam to nesakęs. Darbininkai sakydavę, kad veža visokius indelius, krauna į patį viršų ir juokaudavo, kad „S.“ degs. Po pirmo gaisro paskambino J. ir pasakė, kad mano buvęs bendradarbis iš „Telšių keliai“ girdėjo, kad „S.“ degs ne vieną kartą. J. – „S.“ ūkvedys, o „T. k.“ jis dirbęs prieš grįždamas dirbti į „S.“. Tas jo buvęs bendradarbis vardu Artūras, jo pavardės nepamenantis, o pareigūnai jį yra apklausę. Apie tai jis pats pranešęs R. D.. R. D. sakęs, kad „Kvortoje“ gėrė alų su draugu ir girdėjo, kad kažkas prie stalo kalbėjo, jog „S.“ degs ne vieną kartą. Jis apie tai sakęs ir pirmos paklausos metu. Iki 1 gaisro nekonfliktavęs su R. D.. Neturintis priežasčių apkalbėti R. D.. Vartus atrakinęs T., o jo pavardės nepamenantis. Pagrindiniai vartai buvę užrakinti. Kadangi T. yra vairuotojas – tai jis turėjo raktus ir atrakino tuos vartus. Įvažiavę į teritoriją, Tomas pasistatė mašiną. Tada pro atrakintus vartus įėjo pardavėja iš prekybos centro, S., kurį tėvas atvežė į darbą. Tai buvo 7:45 val. gal 7:50 val. Jie buvę pirmieji darbuotojai atvažiavę į „S.“. Pardavėja iš karto pamatė, kad prekybos centro durų stiklo paketas yra įskeltas. Pažiūrėję, šalia pastovėję ir nuėjęs persirengti. Palipęs laiptais bandęs atrakinti duris ir pamatęs iš už prekybos centro angaro išlindusį asmenį, kuris nešėsi 5 l. bambalį su skiedikliu. Tara buvo plastikinė. Tai 646 skiediklis. Po gaisro buvo pilna bambalių skiediklio, o iki gaisro jų ten nebuvo. Vienoje pusėje buvo skiedikliai, o kitoje aparatūra, nes penktadienį buvo karnavalas. Vyrai sakydavo, kad karnavalas buvo, o saliutų – ne. Tas išėjęs žmogus buvo su striuke, kuri buvo su gobtuvu, džinsais, guminiais batai. Nuo manęs iki to išėjusio asmens buvo gal 15 m. atstumas. Iš pradžių pagalvojęs, kad tai už tvoros gyvenantis kaimynas, nes buvo praėjimas aplinkui, bet priėjus arčiau pamatęs, kad tai R. D.. Jie pasisveikinę, paspaudę rankas ir jis (D.) liepęs pasišalinti iš teritorijos. Tuo metu gaisro dar nesimatė.  R. D. rankoje nešėsi skiediklį. R. D. pasakęs „pasišalink iš teritorijos. Nieko nematei“. Jis pats paėjęs kokius 5 m. atgal ir stebėjęs, ką jis darys. Tuo metu didysis angaras nedegė dar. Kai jie atvažiave viskas buvo gerai, jokio gaisro nesimatė. Paėjęs pamatęs, kad R. D. pasilenkė, papylė skiediklio ant angaro durų ir padegė, o tą bambalį paliko prie durų, nes jį po to rado kriminalistai. Apklausos metu jam pasakę, kad kriminalistai rado tą bambalį prie durų. Jis pats matęs, kad R. D. paliko tą bambalį prie durų. Su kuo jis padegė, nežinantis. Liepsna kilo iš katro. Po to jis nuėjo už to kampo, iš už kurio buvo ir išlindęs. Tada jis parėjęs ir pasakęs vyrams, kad degam. Tada S. bandė gesinti. Po to ugnis pasirodė iš didžiųjų angarų, tarp durų tarpų ir S. puolė ten gesinti, bet jis pats (V.) jam pasakęs bėgti toliau, nes gali sprogti, mat viduje laikydavo amoniaką. Jie išbėgę lauk iš teritorijos. Pasakęs S., kurio pavardės nežinantis, kad pasiimtų mašiną, kuri buvo teritorijos aikštelėje. Gaisrinės darbuotojai „S.“ teritorijos neužtvėrę, nes pilna buvo įmonės darbuotojų. Darbuotojai visi stovėję prie įvažiavimo patvory, buvo atėjusių sūrinės darbuotojų, Telšių miesto seniūnas vaikščiojo. Kol nebuvo užgesintas gaisras, po patalpas vaikščiojo kriminalistai.  Jis pats dar atrakinęs duris į buvusią parduotuvę, kur jautėsi skiediklio kvapas. Kartu su J. T. atidarę duris, įkišę galvas, kur jautėsi skiediklio kvapas. Matę, kad ten vaikščiojo kriminalistai. Įžengėme tik gal kokius 2 – 3 m., po visas patalpas nevaikščioję. Po to atrakinę duris į pagrindinį sandėlį, kur nuėjęs kriminalistas, gaisrininkas ir J. Vėliau jį užrakinę ir beatrakinę, kai atvažiavo R. D. ir paprašė atrakinti. R. D. atvažiavęs su Leksus automobiliu ir jį pasistatė prie sūrinės, netoli vartų. Jis pasirodė apie 10 – 11 val. R. D. buvo persirengęs – su ilgu lietpalčiu, tais pačiais džinsais, kurie buvo šlapi, „padelkos“ buvo šlapios . Jo uošvis sakė „pasižiūrėkit, kaip atrodo mano žentas“. Jis buvo su kitais batais. Buvo žiema. Gal ateidamas nuo sūrinės sušlapo džinsus, ne visur buvo pilna vandens. Kai R. D. antrą kartą pasirodė, D. paklausė, ar niekam nieko nesakęs, o jis pasakęs, kad ne. Tą pačią dieną kriminalistai apklausę jį patį, S., pardavėjus, pirmus atvažiavusius į darbą. Iš pradžių nieko nesakęs, nes bijojęs dėl šeimos. Jam negrasinę. Iš dalies bijojęs R. D.. Bijojęs, kad kas neatsitiktų šeimai. Tylėjęs visą laiką, iki tol kol jį patį uždarė, nes tada jam jau buvo pasiūlę važiuoti į Islandiją darbuotis, nenorėjęs prarasti darbo. Po pirmo gaisro įmonėje buvęs iki pietų, kol Genadijus pasakė, kad šiandien darbo nebus.  Jam išvykstant R. D. dar buvo įmonės teritorijoje. Išvykęs 12 – 13 val. Apie skylę tvoroje nieko nežinojęs, o apie ją sužinojęs tik po apklausos, bet pats jos nebuvo matęs. Apie skylę tvoroje bendradarbiai nekalbėjo. Kriminalistas klausė, ar aš žinau kažką apie skylę tvoroje. Antro gaisro išvakarėse į darbą atvykęs 8 val. ir dirbęs visą dieną su sandėlio vedėju, buvusi eilinė darbo diena. Prieš darbo pabaigą atvažiavęs R. D. ir vaikščiojęs po sandėlį. Jis su dirbančiaisiais nekalbėjęs. Jis visada atvažiavęs apeidavo visus sandėlius ir apžiūrėdavo, ar viskas tvarkoje. Jam kažkaip keistai pasirodė, nes R. D. ėjo per kitą galą, kur niekada nevaikščiodavo, todėl pasakęs vyrams, kad ryt bus ne darbo diena. D. sandėlį apžiūrėdavo visada, bet čia buvo pilstymo skyrius. Jei kas būdavo negerai – pabardavo. Toks tas barimasis, pasakydavo kas negerai ir tiek, čia tik darbo klausimai, ne konfliktas. Tą dieną R. D. pasirodė įmonėje prieš darbo pabaigą ir nesakė, kad kažkas būtų negerai. R. D. šeimą žinantis tik iš matymo. Jo sūnų pažįstantis iš matymo. Prieš antrą gaisrą V. D. buvo atvažiavęs su draugu pasiimti savo BMW. Tai buvo po pietų, jei gerai pamenantis. Jis pats su V. D. nieko bendro neturintis. Nematęs, kad V. D. teritorijoje būtų susitikęs su tėvu R. D., nes tėvo tuo metu net nebuvo. Draugas atvežė V. D., jis pasiėmė automobilį ir išvažiavo iš teritorijos. Tą dieną daugiau jo nematęs. Prieš antrą gaisrą iš darbo išėjęs kartu su sandėlio vedėju V. T.. Dar buvęs V. A., J. S., kuris buvo sandėlio darbininkas. Jie visi išėję kartu, išjungę šviesą sandėlyje, užrakinę duris kaip eilinį kartą. Kiek girdėjęs signalizacija buvusi tik taip pajungta. Signalizacijos kodų nežinojęs, nes išeinantys 5 val., o prekybos centras – 6 val., todėl jie išjungdavo ir užrakindavo. Jis nežinojęs kokie yra tie kodai, nes jam jų nereikėję, durų jis nerakindavęs. Kartais pasilikdavęs Genadijus, dar kažkas iš valdžios. Kodai buvo keičiami po antro gaisro. Po pirmo gaisro ten kažką tvarkė su signalizacija, sakė, kad kodas pakeistas, bet buvo likęs tas pats. Apie kodus žinojęs, nes po antro gaisro J. pasakęs R., sandėlio vedėjui, kad kodas buvo pakeistas, bet skaičiai buvo palikti tie patys, niekas nesikeitė. Buvo pajungta vietinė signalizacija, aptverta teritorija. Prekybos centro darbuotoja išeidama ją įjungdavo ir tiek. Į jo paties pareigas neįėjo aptarnauti signalizaciją. Jam nebuvo jokio tikslo domėtis signalizacija. R. pasakęs, kad kodas pakeistas, bet jis jo neklausęs. R. buvo apklaustas kriminalistų, o po to man paskambino A ir liepė ateiti į apklausą, o prieš tai buvo skambinęs R ir pasakęs, kad nori susitikti, kad kodas yra pakeistas, nes taip liepęs J. R. pavardė K. Kodas buvo likęs tas pats kaip ir anksčiau. R. K. pasakojęs apie apklausą. Pasakęs, kad kodas yra kitas įvestas ir taip sakęs jam pasakyti, kad nepaliktų melagis, nes J sakęs, kad yra pakeistas, nors iš tikro buvo palikęs tas pats. R. K. liepęs taip pasakyti ir viskas. Daugiau kažką pasakyti kriminalistams neliepęs. R. K. irgi dirbo sandėlininku, kaip ir jis, jie tokie 4 buvę. Sandėlio vedėjas buvo V. T.. Jis pats ten dirbęs neseniai, todėl ir nežinojęs tų kodų, kaip kiti sandėlininkai. Jis pats tik išeidamas užrakindavęs sandėlio duris, o prekybos centro pardavėja užrakindavo pilnai. Apie antrą gaisrą sužinojęs iš J. T. skambučio. Jis paskambinęs ryte ir pasakęs, kad į darbą galintis neiti, nes „Srava“ degė, visą naktį gesino. Jis pasilaikęs namuose, nėjęs pažiūrėti. Trečias gaisras kilęs po savaitės, po ko buvęs sulaikytas. Policijos pareigūnai jam spaudimo nedarę, negrasinę, tik sakę, kad esantis prisidirbęs, bet jis pasakęs, kad nieko nepadaręs. Policijos pareigūnai sakę, kad aš pradurdavau indelius ir taip sukėliau gaisrą. Tie indeliai buvo seni ir parvežti. Jie taip iš jų perpildavę dažus: išdurdavę 2 skyles, ant naujos „bankės“ išbėga dažai, tada dedi į didelę dėžę ir keli į viršų. Policijos pareigūnai rado tuos indelius po trečio gaisro. Jį patį sulaikė po trečio gaisro ir klausinėję apie tuos indelius. Buvęs įtariama dėl trečio gaisro, buvęs sulaikytas 2 paroms. Kai atvedė į suėmimą, nusprendęs papasakoti visą istoriją, nes jam pasiūlę dar 10 parų, o turėjęs išvažiuoti į Islandiją. Jei būtų jį paleidę – nieko nebūtų pasakojęs, nes bijojęs būti suimtas. Norėjęs vykti į Islandiją, darbas laukė, jau ir bilietus buvęs nusipirkęs. Šeima visos istorijos nežino ir kriminalistas sakęs, kad nereikia šeimos gąsdinti. Jis pats buvęs uždarytas, kai pas jį į namus buvo atėjusi „S “ vyr. finansininkė E. B., o po to apie tai jam papasakojusi žmona. E. B. siūliusi paremti, pasamdyti advokatą. Nežinantis, kas būtų už tai mokėjęs. Žmona nesutikusi, nes jis esantis nekaltas. Žmona neklaususi, kas žada už tai sumokėti. Jo žmona tik vakare sužinojusi, kad jis yra suimtas, o visą dieną vykusi apklausa. Atvykusi vyr. finansininkė daugiau nieko neklausinėjusi, bent jau jam taip žmona sakiusi. Į užsienį išvykęs po Joninių. Jį kriminalistas Arūnas parvežęs namo ir jie tą patį vakarą išvažiavę į Palangą. Kriminalistas Arūnas jam sakęs kažkur išvažiuoti. Į Islandiją išvykęs birželio 26 d. Kriminalistas prisistatydavo vardu A, bet tarp jų nėra jokių santykių. Jis ir būdamas Islandijoje skambinęs Arūnui, sakęs, kad kažkas buvo atėjęs ir jo ieškojo. Arūnas pasidomėjęs, kad iš policijos, iš teismo niekas neieškojo, kad gal tai spaudimas iš kitos pusės. Būdamas Islandijoje bendravęs su savo šeima. Policija žinojusi, kur jis esantis. Jo niekas neieškojo, jokių laiškų negavęs. „S “ darbuotojai ir žinojo, kad išvažiuoja į Islandiją, nes iš darbo buvęs išėjęs prieš savaitė prieš sulaikymą ir buvęs namuose. Buvo atėjęs laiškas iš „S “, bet tada namuose jo nebuvo ir jo mama jį grąžinusi atgal. Išvykdamas į užsienį buvęs parašęs pareiškimą ir su juo atsiskaitę tą pačią dieną. Jokių klausimų nebuvę. Pranešęs pirmadienį, penktadienį grįžęs iš Panevėžio, kur dirbęs, ir pirmadienį nuėjęs į „Srava“ pas vyrus, jiems atnešęs alaus, degtinės išleistuvėms, parašęs pareiškimą ir su juo atsikaitė. Buvo atsiskaityta visiškai, todėl buhalterei dėl to nereikėjo eiti į namus. Nebent tame laiške buvo kažkas parašyta, bet ji jo neskaitęs. Prieš primą gaisrą į įmonės sandėlius veždavo visokias šiukšles: tuščius indelius, vatos, ko iki to nebūdavo, statybines medžiagas. Buvo sandėliuojama nereikalinga tara.  Jam grįžus visur buvo stelažai ir pilnos palėpės buvo prikrautos. Buvo sandėliuojami seni, nereikalingi dažai, skiedikliai, polisterolio, senų įrankių. Durys ir polisterolis buvo didžiajame sandėlyje, bet jis ten nėra ėjęs, o tai žinantis, nes pareidavo sąskaitos. Matęs, kai darbininkai kraudavo duris. Tų durų nematęs. Polisterolio pilną rampą parvežę jau prieš pirmąjį gaisrą. Jam dirbant direktorius nėra reiškęs pretenzijų dėl materialinių vertybių. Metų gale būdavo revizija ir kelias dienas skaičiuodavę prekes, bet pretenzijų nėra buvę. Būdavo, kad vienų prekių būdavo mažiau, kitų – daugiau, bet tai išlygindavo ir viskas. Ten viską darydavo buhalteris. Piniginių klausimų, ginčų dėl jų tarp jo ir direktoriaus nėra buvę. Jo tėvas yra dirbęs „S “. Jis ten dirbo nuo kokių 1990 – 1991 m., Direktorius R. D. jį išmetė už gėrimą, nes jo tėvas mėgdavo išgerti darbo metu.  Dėl atsikaitymo su tėvu jokių problemų irgi nebuvo. Nesantis grasinęs padegti „S “, neturėjęs tikslo taip daryti. Jam žinoma, apie draudimo kompanijos pasiūlytą premiją už informaciją, nes tai rašė laikraštyje, internete, per televiziją rodė. Tuo klausimu nebendravęs su draudimo bendrovės darbuotojais, tik atvažiuodavęs toks Nikita dėl to parodymo, kad „S “ degs ne vieną kartą. N sakęs, kad pats R. D. pranešė jam. Jis buvo atvažiavęs į „S “ ir jie važiavę pas tą žmogų, kuris girdėjo, kad sakė, jog degs ne vieną kartą. Nesiūlęs draudimo kompanijai suteikti informacijos už pinigus, nors tokia mintis buvo kilusi. Apie šitą siūlomą premiją su niekuo nekalbėjęs. Delfi.lt buvo paviešinta, kad „S. “ darbuotojas matė, kaip direktorius padegė. S. gali patvirtinti, kad R. D. buvo palikęs bambalį prie durų. S. matė bambalį, nes puolė gesinti gaisro. Kriminalistai sakė, kad buvo rastas bambalis ir buvo paimtas tyrimams, o ar būtent tas, nežinantis. Po gaisro sklido daug gandų. Visiems buvo įdomia, kas padegė, bet jis niekam nesakęs, kad R. D.. Niekas nesakydavo, bet numanydavo, kad pats R. D. padegė. Jam pačiam keista, kodėl R. D. negalėjo padegti anksčiau, tada niekas nebūtų matęs. Jis nežinantis, ar jis laukė jų. Jiems atvažiavus jokio gaisro nebuvo, buvo tik išdaužtas langas. „S.“ pradėjo degti nuo R. D. padegtų prekybos centro vartų. Didysis angaras pradėjo degti staigiai, pro duris pradėjo veržtis ugnis, nes ten buvo prikrauta pilna polisterolio. Jis nežinantis kokiu tikslu buvo parvežtos tos visos šiukšlės. Jis nesakantis, kad būtent gaisrui. Jam pačiam parėjus ten dirbti buvę keista, kad tiek daug visko prikrauta, bet gal pigiau buvo gavę. Po gaisro vieną dieną iš Latvijos buvę atvažiavę kokie 4 – 5 vaikinai, o prieš tai buvusios merginos. Kiek dienų jie ten dirbo, nežinantis. Iš pradžių jie valė prekybos centrą, po to sandėlį, kuriame dirbęs jis. Jie valė indelius, krovė juos ant padėklų, skaičiavo. Jie patys jiems nepadėdavę. Kažkas kalbėję, kad draudimas buvo juos nusamdęs, kad “S.” darbuotojai nepriskaičiuotų per daug. Draudimas nepasitikėjo „S.“ darbuotojais. Jie kalbėję latvių, rusų kalbomis. Sakę, kad jie iš Latvijos, o ir mašinos numeriai buvo latviški. Prekybos centrą valė su chemikalais. Jie skaičiavo indelius rašė aktus. Nežinantis ar jie skaičiavo tą tuščią tarą. Tarp pirmo ir antro gaisro jis dirbęs. Po pirmo gaisro apsaugininkai saugojo teritoriją, žiūrėjo važtaraščius, tikrino kokios prekės išvažiuoja ir įvažiuoja. Norint pakrauti prekes reikėjo duoti dokumento kopiją apsaugos darbuotojui. Po pirmo gaisro teritoriją saugojo tik mėnesį laiko. Antro gaisro metu apsaugos nebebuvo. Po antro gaisro apsauga buvo, bet trečias gaisras kilo tuo metu, kai apsauginiai buvo teritorijoje ir jo nepastebėjo, tik sūrinės apsauginis pastabėjo gaisrą. Draudimo samdyta apsauga nelabai ką ir pagelbėjo. Draudimo darbuotojas N. buvo atvykęs į Telšius. Buvę draudimo kompanijos biure Telšiuose, apklausoje. Pirma apklausa buvo „S.“ teritorijoje, o po to „If“ biure, (duomenys neskelbtini) Telšiai. Jį į tą apklausą kvietę dėl to žmogaus pasakymo, kad „S.“ degs ne kartą, kvietę vieną patį, o dėl pirmo gaisro važiavę 4 : jis, T., S. ir dar vienas. Iš draudimo buvo 2 darbuotojai. Jie padavė lapą ir liepė parašyti, ką matėme. Viskas buvo atspausdinta, tik reikėjo pažymėti taip arba ne. Po to dar paliko savo vizitinę kortelę, kad jei ką prisiminsime, kad paskambintume. Jie pasakę, kad mes nieko nepadarėme ir prašę pasakyti, jei ką žinome. Apie premiją nieko nesakė. Dėl to pasakymo, kad „S “ degs dar ne kartą jį kvietę tik vieną kartą. Atvažiavę prie „S.“ teritorijos, jis išėjęs ir nuvažiavę pas tą žmogų, kuris girdėjo. Ten nuvažiavus draudėjai jam liepę išeiti į lauką, o jie pasilikę viduje ir kalbėjosi. Jis pats su tuo A, kuris girdėjo tą pokalbį, esantis dirbęs „T k.“, kloję trinkeles. Jis po pirmo gaisro „Kvortoje“ gėręs alų ir išgirdęs, kad prie kito stalo sėdėję žmonės taip sakė. Jis nepažįsta R. D., tik girdėjo 2 vyrų pokalbį. Jis girdėjo tik tą pokalbį, bet kas tie vyrai buvo, nežino, o po to papasakojęs, ką girdėjo. Prieš antrą gaisrą jis pats tik juokais pasakęs vyrams, kad rytoj bus ne darbo diena. Pats savyje jau įtaręs, kad gali degti, nes buvo matęs, kaip kilo pirmas gaisras. Apie 9 val. atvažiavo kriminalistas Arūnas ir atsivežė mane į nuovadą, kur vyko apklausa. Apklausos metu kabinete buvo 5 policijos pareigūnai.  Vyko apklausa. Jo niekas nebarė, tik pasakė, kad prisidirbęs, nes rado pribadytų indelių, o jis pasakęs, kad taip yra išpilami dažai ir tų indelių yra pilnos palėpės. Rodė subadytų indelių nuotraukas. Jiems papasakojęs, kodėl jie buvo badomi, kad jie taip dirbdavę. Apie R. D. nieko neklausė. Į Islandiją turėjęs išvykti 19 d. Policijos pareigūnai klausėsi jo pokalbių. Tai supratęs, nes kai skambindavo sklisdavo keisti garsai. Po to gavęs laišką, kad nebesiklauso jo pokalbių. Ten visos „S “ darbuotojų pokalbių klausėsi. Nežinantis kodėl jie jį sulaikė likus 2 dienoms iki skrydžio, gal nenorėjo, kad pabėgtų. Sulaikius nuvežė į policijos komisariatą, į savo kabinetą ir apklausė. Tada uždarė į areštinę, po to vėl apklausė, tada į Mažeikius išvežė. Tik atsivežus mane apklausė, o tada uždarė į vienutę, kur išbuęs kokias 2 – 3 val. Tada vėl vedėsi į viršų, vėl apklausė ir prieš darbo pabaigą vežė į Mažeikius, kur uždarė į areštinę. Birželio 18 d. apklausė 2 kartus, birželio 19 d. anksti ryte, 6 val. pasakė ruoštis, o prieš 7 val. pasiėmė  ir vežėsi į Telšius, kur atvykęs prieš 8 val. Telšiuose uždarė į areštinę. Ten prabuvęs kokią val. Tada atėjęs vienas pareigūnas  ir paklausė, ar reikia advokato, nes 10 – 11 val. turėjo atvežti į teismą ir pratęsti suėmimą. Jis atsisakęs advokato, nes nieko nepadaręs. Tada atvežė į teismą į apklausą. Paskyrė valdišką advokatą. Paleido prieš 12 val. ir vėl vykęs į policijos komisariatą Telšiuose, kur vėl iš naujo reikėjo pakartoti duotus parodymus, jie viską užrašę. Jis patvirtinęs, kad indelius badė, nes tokiu būdu perpildavo dažus. Nežinojęs ko jie iš jo norėjo, gal norėjo apkaltinti. Jį kaltinę tik dėl trečio gaisro, nes jis visą dieną dirbęs. Po visko kriminalistas parvežęs jį namo. Birželio 19 d. jį apklausę. Areštinėje praleidęs 2 paras. Birželio 20 d. ryte pareigūnas pasakęs ruoštis, kad važiuosim į Telšius, į apklausą. Attvežę į komisariatą, uždarė į areštinę. Po to pasiūlė advokatą ir vežė į apklausą teisme. Prieš tai dar supažindino su advokatu, su bylos medžiaga. Į teismą vežė su antrankiais. Buvo praėjusios 48 val. ir turėjo pratęsti suėmimą, arba paleisti. Pasiūlę 10 parų ir tada pradėjęs kalbėti. Spaudimo nebuvo. Nenorėjęs prarasti darbo ir pradėjęs kalbėti. Liudytojas atsakė į klausimus pagal įvykio vietos apžiūros schemą prie 2012-12-10 apžiūros protokolo Nr. 2 (1 t., b. l. 22): Parodė, kad jam šita schema žinoma – čia „S “ teritorija. Jie sustoję prie vartų, T išlipęs atrakino vartus, o jis likęs mašinoje. Įvažiavę, pasistatę mašiną prie pastato schemoje pažymėtų Nr. 1. Nuėję prie prekybos centro, kur pardavėja pamatė, kad įskeltas langas. Kieme buvęs jis, Paulius, S. ir pardavėja, o iš paskos ėjęs T., kuris atrakino vartus. Tada Tomas nuėjo į mašiną, kuri stovėjo prie krašto kabina į priekį. Jis nuėjęs į persirengimo kabinetą, į administracinį pastatą, kuris yra netoli pastato, pažymėto Nr. 2. Jau ruošiantis rakinti duris ir pamatęs išeinantį R. D., kuris išlindo iš už pastato, pažymėto Nr. 4, kampo. Tai yra prekybos centras angaras. Prie parduotuvės stovėjo prekybos centro mašina ir krovininis autobusiukas. Iš pradžių R. D. neatpažinęs, bet nulipęs laipteliais supratęs, kad tai jis. Pasisveikinę ir jis pasakė pasišalinti iš teritorijos. Tada jis pats paėjęs truputį toliau ir pamatęs kaip jis (D.) ant prekybos centro angaro durų, schemoje pastatas Nr. 4, papylė skiediklio ir padegė. Tuo metu įmonė kieme buvo ir kitų žmonių, kurie nuo mūsų buvo gal už kokių 40 žingsnių. Tuo metu Nr. 3 angaras dar nedegė. Po to jis parbėgęs ir pasakęs vyrams, kad degame. Jis pats su Staponkumi puolęs gesinti, bet pamatę, kad pro pastato Nr. 3 durų apačią veržiasi ugnis. Tada S. puolė gesinti to pastato, bet jis pats jį sustabdęs sakydamas, kad gali sprogti, nes neaišku, kas ten buvo. R. D. nuėjo už kampo ir dingo tamsoje. Pastatas Nr. 3 pradėjo degti iš vidaus. Kad dega pastatas, pažymėtas Nr. 3, pamatęs po 1 – 2 min. po to, kai R. D. padegė tą kitą pastatą. Kai atėjęs pasakyti vyrams, kad degame jie buvo šalia prekybos centro durų. Ten buvę jis, T. S., S. S. ir pardavėjas Saulius. Nežinantis ar jie matė R. D.. Niekas nesigyrė, kad tą rytą matė kokį žmogų. T. S. galėjo matyti R. D. lipdamas į mašiną, bet to patvirtinti negalintis. Nepamenantis ar vieta, kurioje matė R. D., buvo apšviesta lempų. Prie parduotuvės šviesa degė. Primą dieną buvęs apklaustas „S.“ kambariuke, kuriame persirengiama. Kriminalistas paklausinėjo, užsirašė. Tą dieną iš „S.“ išėjęs po pietų, 12 – 14 val., kai G. pasakė, kad darbo nebus ir galime eiti namo. Pardavėjas Linas tiksliai galėtų pasakyti laiką, kada išvažiavo, nes jis juos parvežė. Jo jau nebebuvo darbe, kai gaisrininkai išvažiavo užgesinę gaisrą. Išeinat iš „S.“ gaisrininkai ten dar buvo, žiūrėjo, kad niekas neužsidegtų. Buvo likusios 4 mašinos. Per antrą gaisrą buvęs namuose ir nebuvęs atvažiavęs. Dėl smalsumo buvęs atėjęs pažiūrėti trečio gaisro. Gruodžio 10 d. su T. atvykę pirmi, o S. atvežė tėvas. Saulius atvažiavo su savo mašina. Vartus atidarė T. S.. Jis juos atidarė greitai. Tą rytą nebuvo labai šalta, gal -10 laipsnių. Su T. S. nekalbėjęs ar jis matė tą rytą kokį asmenį įmonės teritorijoje. Apklausos metu policijoje taip pat sakęs, kad T. S. gal matė, gal ir ne. Tą vasarą iš „S.“ buvo sulaikę jį ir R. buvo išsikvietę iš Panevėžio, bet daugiau nieko nežinantis, nes išvažiavęs į Islandiją ir daugiau neturėjęs jokių reikalų, nieko nebesutikęs. Tas šiukšles į įmonę veždavo iš filialo, iš Vilniaus, Panevėžio. Vairuotojas nuveždavo prekes ir pakraudavo šiukšles. Šiukšlės – tušti indeliai, skiediklio „bonkės“, kiauri indeliai ir visa tai buvo sandėliuojama sandėlyje. Ir anksčiau taip buvo daroma, bet ne tokiais kiekiais. Penkis metus jis nedirbęs, o kai grįžo buvo pilna prikrauta. Krovę ne vien prieš gaisrą. Nepasakysiantis, kad prieš pirmą gaisrą ypatingai daug indelių buvo užvežta. Tuos indelius visada veždavo ir kraudavo į viršų, todėl negalintis pasakyti, kad tai buvo daroma tyčia dėl gaisro, kad apgauti draudimo kompaniją. Mano parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iki sulaikymo buvo teisingi, o po to jie tapo neteisingi. Teismui reikėtų remtis šiandien duotais parodymais. R. D. tą rytą pamatęs apie 8 val., bet tikslaus laiko negalintis pasakyti. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu pateikė, kad buvo subadytos tos skardinės, kad per tą dieną būdamas darbe ėjau badydamas skardines, kad kiltų gaisras. Daugiau jokių įrodymų nebuvo pateikta. Kriminalistams pasakęs, kad pradurdavęs „bankes“ ir perpildavęs dažus, kad visi tą patį darė. Kai apkaltino, kad aš subadžiau tas skardines, kad dėl to kilo gaisras iš karto nepasakęs, kad taip visi daro, kad toks darbas yra. Tai pasakęs tik po to, kai palaikė areštinėje. Nevienas badęs tas skardines, tai darę kokie 4 – 5 žmonės. Vienas sandėlininkas sakė, kad patvirtino, jog visi taip darydavo. Policijos pareigūnai sakė, kad aš esantis kaltas, kad tai mano darbas, todėl ir išsigandęs. Kai sulaikė jo klausinėję tik apie trečią gaisrą. Klausinėjo apie trečią gaisrą, o papasakojęs apie pirmą, nes jam pasiūlę dar parų, o jis nenorėjęs sėdėti nekaltai. Pasakydamas, kad matęs R. D. supratęs, kad būs paleistas. Vakar, prieš atvykstant į teismą, buvo daromas spaudimas. Buvo atvažiavęs tas pats žmogus, kuris yra buvęs atvažiavęs ir anksčiau. Toks Š. iš Šiaulių. Jis nežinantis, kas yra tas Šarūnas, jis anksčiau dirbęs Šiauliuose įmonėje „S.“ berods vadybininku. Š. pavardės nežinantis. Jis vakar buvo apsilankęs pas jį amuose ir prašęs keisti parodymus. Už tai nieko nepasiūlė. Asmeniškai negrasino. Jis pasakęs, kad parodymų nekeisiantis, o jis į tai nieko neatsakęs. Jis liepęs pakeisti, kad tą dieną matęs ne R. D.. Š. buvęs atvykęs apie puse 8 vakare. Jų pokalbio niekas gal ir negirdėjo, bet jį mama pakvietusi, sakė, kad pas mane atvažiavo tas pats vyras, kur buvo atvažiavęs anksčiau. Jis yra buvęs atvažiavęs po paskutinio teismo posėdžio, berods vasario mėn., kai buvęs Islandijoje. Mama sakiusi, kad tas pats asmuo buvo atvažiavęs, klausė, kur aš esu ir jei neateisiu į teismo posėdį, tai būsiu atvesdintas. Vakar jį pamatęs, jis paprastas žmogus, darbuotojas. Tai buvo tas pats žmogus, kuris klausdavo, kodėl aš neatvykstu į teismą, kodėl nedalyvauju teismo posėdyje. Jis nėra policijos pareigūnas, o „S.“ darbuotojas iš Šiaulių. Šarūnas atvyko su Opel markės automobiliu. Po šitų gaisrų sulaukęs darbo pasiūlymų ir R. D.. Jis siūlęs važiuoti į Vilnių, darbuotis sandėlyje, kai įmonės veikla buvo sustojusi. Siūlė ne jam vienam, dar vienam vyrui siūlė ir apskaitininkė būtų važiavusi. Būtų apgyvendinęs, davęs maistpinigius, gyvenamoji vieta netoli darbo.  Geresnės darbo sąlygos čia. Niekas nesidomėjo, kokius parodymus aš daviau policijos pareigūnams.

Papildomai teisme apklausiamas liudytojas R. V. parodė, kad M. D. ,,S “ yra dirbęs. Gaisrų metu nebedirbo. Santykiai su juo jokie, darbiniai, bet buvo labai seniai. Nežinantis dėl ko jis išėjo iš darbo, kalbų nebuvo. Žinojęs kur gyvena, prieš 10 metų esantis vežęs baldus. Gatvės nežinantis, žinantis namą, link 8-tos vidurinės mokyklos važiuojant, keturaukštis namas. Su rusiškai kalbančiais žmonėmis prieš gaisrus nesantis kalbėjęs. Į sidabrinės spalvos automobilį BMW nesantis buvęs įsėdęs, su tokiu automobiliu prie M. D. namų su rusiškai kalbančiais žmonėmis nesantis buvęs atvažiavęs. Nežinantis kodėl M. D. nori jį apkalbėti, su juo nebuvęs susipykęs. Paskutinį kartą M. D. matęs šį mėnesį, o praeitą vasarą matydavęs važiuojantį motociklu Kepyklos gatve. Prie jo namų nevaikštantis ir nevažiuojantis, ne toje pusėje gyvenantis. Išvažiuojantis dirbt trims mėnesiams. Į parkelį R. D. nebuvęs išsikvietęs, milijono iš jo nereikalavęs. Prieš duodamas parodymus teisme į parkelį nebuvęs išsikvietęs.

Liudytoja V. S. paliudijo, kad dirba parduotuvėje, buvusi apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kai dirbo picerijoje. Tada buvo vakaras, įprasta darbo diena. Atėjo žmogus su suplyšusia striuke, ji buvo apdriskusi. Žmogus kalbėjo pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai ir prašė leisti paskambinti iš picerijos telefono. Ji jam davusi telefoną ir jis su kažkuo kalbėjo rusiškai.  Ji girdėjusi ką jis kalbėjo, bet nesuprantanti rusiškai. Asmuo ilgai nekalbėjo teflonu, iki 5 min. po to jis padėkojo ir išėjo. Sugrįžęs nebuvo. Anksčiau to vyriškio nebuvo mačiusi. Nežinanti ar tarp kaltinamųjų yra šis vyriškis, nes jo nepamenanti. Tas vyriškis buvo neaukštas, su kepure. Jo veido neįsidėmėjusi. Tai buvo vakaras, prieš kokius 2 metus. Galėjo būti, kad buvo žiema, nes jis buvo su triuke, buvo šalta. Neatkreipusi dėmesio, ar nuo to žmogaus sklido koks specifinis kvapas. Asmuo buvęs labai išsigandęs. Berods sakė, kad iš jo pavogė telefoną, bet ji nelabai supratusi, nes kalbėjo pusiau rusiškai. Jis buvo išsigandęs, tik pakalbėjęs vos ne bėgomis išbėgo. Telefono numerį surinko iš atminties, su savimi jis nieko neturėjo. Jis buvo atėjęs vienas. Neužuodusi, kad asmuo būtų iš po gaisro. Apie gaisrą nieko nesakęs. Jis tik pasakęs, kad neturi iš ko paskambinti. Nežinanti ar asmuo buvo pagiringas. Kad asmuo buvo išsigandęs supratusi iš jo kalbėjimo tono. Jis viską daręs greitai – pasiskambino, padėkojo ir išėjo. Iš tos skubos supratusi, kad išsigandęs gal net pasimetęs. Apklausiant ikiteisminio metu nerodė jokių nuotraukų, kad atpažinčiau skambinusį asmenį. Apklausė tik vieną kartą kavinėje. Jei tas vyriškis būtų šiandien salėje jo tikrai neatpažintų.

Liudytojas V. V. paliudijo, kad gruodžio 10 d nebuvęs, buvęs sausio 31 d. įvykiuose. Buvęs atsakingas, budėjęs visą parą, kai paryčiais pasakė, kad dega ,,S “ sandėliai. Nuvykus pamatęs, kad pastatas skendi dūmuose, buvo stengiamasi saugoti aplinkinius. Šiaurinėje tvoros pusėje pamatę skylę, ant žemės matėsi padėtų daiktų žymės, avalynės pėdsakai dviejų asmenų. Vienas ėjo šiaurės rytų kryptimi, kitas - į pažliugusį keliuką. Pradėjęs daryti pėdsako gipsinį pėdsaką. Kitais pėdsakais, šiaurės rytų kryptimi, ėjęs R. M.. Jis jį pašaukęs, kad užfiksuotų šviežiai numestas darbines pirštines. Nufotografavęs, supakavęs tas pirštines ir grįžęs toliau baigti daryti gipsinę išlieją. Fotografavęs ir daręs gipsinę išliją - avalynės pėdsaką. Supakavęs pirštines pagal reikalavimus. Jos buvo šalia avalynės pėdsako takelio, viena šalia kitos - dvi pirštinės. Matėsi, kad šviežiai pamestos, vienkartinės pirštinės. Supakavęs į popierinį paketą. Skylę tvoroje pastebėję kai ėmė švisti, nuo 6-8 val. Atvažiavę tamsoje, apsižiūrėję, ėmę švist, rytinėje pusėje matėsi saulės kilimas. R. M. nuėjo pėdsakais. Jis pats buvęs pasiruošęs gipsinį ruošinį, kai R. M. jį pašaukė, matęs jį stovintį. Atstumo nuo tvoros iki pirštinių nematavęs, kas rašė - fiksavo. Pirštines nufotografavęs, buvo bendra nuotrauka, keliuko atžvilgiu, tyrėjai sakė, kad ,,pririšo“. Supakavę pirštines ir grįžę prie gipsinių išlijų. Į pastato vidų nėję. Apžiūrėję šiaurinę pusę, ten kur keliukas. Baigę apie 9.00 val. R. M. nieko nepasakojęs. Jam atrodo, kad nuo tvoros skylės iki pirštinių buvo daugiau kaip 20 m, bet tiksliai negalintis pasakyti. Apžiūros protokolą skaitęs. Buvo rastos antros pirštinės, šviesesnės, bet matėsi, kad jos seniai pamestos, jau buvo įšalusios. Arčiau tvoros numestos juodos, matėsi, kad šviežiai numestos. Už 300 m rastos įšalusios pirštinės. Tos pirštinės kur jis pats išėmęs, buvo toliau, daugiau nei už 20 m nuo tvoros skylės. Kiek daugiau už 20 m. negalintis pasakyti, nežinantis. Dabar tų atstumų nepasakysiantis, praėjo laiko tarpas. Protokole kur parašyta 300 m, tai tos pirštinės. Protokolą rašė tyrėjas M.. Susikoncentravę  į prie takelio šviežiai rastas pirštines. Tos juodos pirštinės, kurias nufotografavęs ir įdėjęs į maišelį. Papildoma priemonė buvo šuo. Kinologas atvyko su šunimi iš Mažeikių, dar buvo tamsu, atvyko prieš randant pirštines. Kinologas su šunimi ėjo aplinkui teritoriją, ėjo pėdsakais. Kai R. M. pašaukė dėl pirštinių, buvo ėmę švist. Neatsimenantis ar šuo rado pirštines. Šuo buvo ir prie skylės. Neatsimenantis ar matęs šuns pėdsakus. Pirštinių padaręs vieną nuotrauką iš arti, prieš pakavimą. Matėsi švieži avalynės pėdsakai ir šviežiai numestos pirštinės. Tyrimui vadovavo M., jie taip pat darė nuotraukas. Ėjęs iki pirštinių ir grįžęs, toliau nėjęs. Sulaikytų asmenų nematęs, nesidomėjęs. Pirštinių nuotrauka buvo daroma ryte. Laukę kada švis saulė ir kad niekas neitų keliuku. Atvažiavę anksčiau, buvo tamsu ir rūkas, saugoję įvykio vietą, buvusi drėgmė, pažliugęs oras. Nuotrauka buvo daroma ryte. Negirdėjęs kalbų kas sulaikytas. Paketas su pirštinėmis buvęs užantspauduotas ir atiduotas tyrėjams. Prie pirštinių buvo fiksuoti avalynės pėdsakai ant sniego. Nežinantis kiek pirštinių buvo rasta iš viso. Kitų pėdsakų nebuvo pastebėta. Po pirminio pirštinių įpakavimo atidavęs tyrėjams, o jie siuntę į Kriminalistinį centrą. Pirštines dėjęs į popierinį paketą, nes buvo drėgnos, buvo paaiškinamasis užrašas ant paketo ir užantspaudavęs. Paketas užklijuotas įvykio vietoje. Užrašęs ir parsivežus paketas užantspauduotas. Tokiu būdu dirbama. Nepamenantis ar buvo pakuojama po vieną pirštinę ar pora. Nuo tvoros mikropluoštą jis ėmęs, įpakavęs į voką, yra specialios juostos. Paketus perdavęs A. M.. Apžvalginės nuotraukos nedaręs, detaliąją nuotrauką daręs, nepamenantis ar darė orientacinę nuotrauką. Jis pats nedaręs. Negalintis pasakyt ar daręs juodųjų pirštinių mazginę nuotrauką. Situacinę nuotrauką daręs. Reikalavimus žinantis. Pirštinių daręs vieną nuotrauką. Jei pirštinės būtų buvusios sausos, būtų buvusios pakuojamos į polietileninį maišelį, o ne į specialų popierinį maišelį, jos buvo drėgnos. Keliukas nuveda Vakarų kryptimi į sodybą. Rytinė pusė - pastatas ir gatvė. Šiaurinė pusė - krūmas, plentas. Pagal rodomą kaltinamųjų pateiktą žemėlapį paliudijo, kad žemėlapyje ta pati vieta. Juodos pirštinės rastos, kur pažymėta ,,B‘‘, pažymėta teisingai. Atsimenantis, kad ta vieta - nepriėjus elektros pastotės. Kinologą iškvietė budėtojų dalis. Šuns prie jo nebuvo. Saugoję šiaurinę pusę. Pro skylę nėję, nelindę, buvę kitoje pusėje. Bato išlija užima laiko, priklauso nuo oro sąlygų, pamenantis, kad ilgai stingo. Nufotografavęs pirštines ir pylęs toliau. Kiek tai užtrunka laiko negalintis pasakyti, 5 minučių neužtenka. Kiek metrų įspaudos nuo tvoros negalintis pasakyt. Dirbantis su guminėmis pirštinėmis. Rastas pirštines įpakavęs į popierinį maišelį. Apie DNR tyrimą negalintis pasakyti. Jam matant niekas tų pirštinių nelietęs. Kai pakvietė R. M., nepamenantis ar jau buvau išliejęs, ar įpylęs, ar tik ruošėsi. Prie tvoros skylės buvęs su R. M., M. buvęs paėjęs tolėliau, nepasakysiantis kokiu atstumu. Nepasakysiantis laiko tarpo kada pakvietė R. M.. Sausos ir drėgnos pirštinės skiriasi. Jos nebuvo šlapios, buvo nei sausos nei drėgnos. Pirštinių neuostęs. Darbą atlikęs tinkamai.