Teisėja Ramyna Šidlauskienė                                        Baudž. byla Nr. 1A-37-72/2011

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00915-2009-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.;   .                                

 (S)

 

 

                                                                    

 

                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

                                                                 N U T A R T I S

 

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59

                                              2011 m. sausio 17 d.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

                                                     Panevėžys

                                                                                                                             

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, išteisintajam O. F., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiosios G. K. atstovui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros  prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. F. pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, dėl 11547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo O. F., paliktas nenagrinėtu.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

O. F. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 281 str. 1 d. tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) mstl., ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. 6, vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 108 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), išvažiuodamas iš kelio privalėdamas duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta (KET 108 p.), nedavė kelio pėsčiųjų taku tiesiai dviračiu važiavusiai G. K., dėl ko dviratininkė atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną ir nuvirto, dėl ko dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, O. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir jį nubausti 20 MGL (2600 Lt) bauda, remiantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. skirti O. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti 1 metams ir 6 mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę. G. K. priteisti iš O. F. 11547,20 Lt neturtinės, iš AB „Lietuvos draudimas“ 1726,40 Lt neturtinės ir 300 Lt turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras detalizuodamas nukentėjusiosios tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat liudytojų A. Š., L. V., išteisintojo O. F. parodymus nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiosios G. K. parodymais teigdamas, kad jos parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, taip pat išteisinto O. F. ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir visi apklausti liudytojai, taip pat kaltinamasis vieningai tvirtina, kad nukentėjusioji nugriuvo ties pėsčiųjų tako sankirta su įvažiavimu į aikštelę. Šiais parodymais visiškai patvirtinama nukentėjusiosios nurodyta susidūrimo su automobiliu vieta ir pagrindžiama versija, kad automobilio vairuotojas nedavė kelio dviračiu tiesiai važiavusiai nukentėjusiajai. Nurodo, kad pagal kelių eismo taisykles, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Mano, kad kaltinamasis tapatina sąvokas „kelias“ ir „važiuojamoji dalis“, todėl neteisingai ir nekritiškai vertina savo veiksmus. Teigia, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis O. F. grubiai pažeidė kelių eismo taisyklių 108 punkto reikalavimus, išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio dviračiu tiesiai važiavusiai G. K., ko pasekoje, dviratininkė griuvo ir susižalojo. Dėl kaltinamojo O. F. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.  Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo išteisintas pagal LR BK 281 str. 1 d. nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundu nukentėjusiosios G. K. atstovas advokatas Antanas Jarašius prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – O. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir jį nubausti, patenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str. 4 ir 5 p. reikalavimus, netinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, o tai apsprendė neteisingų išvadų padarymą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teigia, kad teismas, analizuodamas KET 9 p. reikalavimus padarė išvadą, kad tai bendro pobūdžio reikalavimas, nesusijęs priežastiniu ryšiu su konkrečiomis pasekmėmis. Mano, kad toks traktavimas nepagrįstas, nes būtent išteisintasis nesilaikė šių reikalavimų ir sužalojo nukentėjusiąją. Nesutinka su tuo, kad trasologinė eismo įvykio ekspertizės išvada neva paneigia nukentėjusiosios parodymus, jog ji priekiniu dviračio ratu atsitrenkė į automobilio dešinį šoną. Mano, kad tokia išvada nepagrįsta, nes nukentėjusiajai važiuojant lėtai – galimai apie 10 km/val. greičiu, susidūrimas nebuvo stiprus, nukentėjusioji važiavo tiesiai, automobilis - skersai jos važiavimo krypčiai, G. K. atsitrenkė į automobilio šoną priekinio rato padanga, kitokio pobūdžio kontaktas praktiškai neįmanomas (nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi metalinėmis dviračio dalimis, galėjusiomis palikti susidūrimo žymes ant automobilio šono). Esant tokioms aplinkybėms, priekinis automobilio ratas išliko nedeformuotas, be to, smūgį švelnino ta aplinkybė, kad automobilis judėjo iš kairės į dešinę, dėl to nukentėjusioji iš karto griuvo į grindinį atsitrenkdama ranka ir galva. Mano, kad teismas vertindamas įvykio aplinkybes objektyviai ir logiškai, turėjo suprasti, kad tik po labai stipraus atsitrenkimo priekinis dviračio ratas būtų buvęs deformuotas kryptimi iš priekio link galo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai įvertino nukentėjusiosios parodymus ir tai darė neatsižvelgęs į visą bylos medžiagą bei nukentėjusiosios patirtą galvos traumą. Mano, kad jos parodymuose esantys nežymūs prieštaravimai – ar atsitrenkė į priekines ar galines automobilio dureles, yra nusikaltimo sudėčiai visiškai nereikšmingi ir paaiškinami eismo įvykio staigumu, sužalojimo pobūdžiu bei pasekmėmis. Nukentėjusioji neužfiksavo susidūrimo vietos, todėl centimetrų tikslumu jos parodyti negalėjo. Be to, šių jos parodymų nei išteisintasis, nei įvykį stebėję liudytojai nepaneigė. Teismui liudytojų L. V. ir A. Š. parodymai abejonių nesukėlė, vienok jų parodymai šia prasme neaptarti ir neįvertinti. Nurodo, kad teismas besąlygiškai tikėdamas išteisintojo O. F. parodymais, jų neanalizavo ir nevertino. Iš teismui duotų O. F. parodymų seka, kad dviratininkei jis nesukliudė, nukentėjusioji į jo automobilį neatsitrenkė, o nugriuvo be priežasties, jam įvažiavus į aikštelę ir sustojus už 6-7 metrų. Teigia, kad iš kaltinamojo parodymu akivaizdu, kad jis elgėsi nusikalstamai, pasitikėdamas greitesne motorine transporto priemone, kad dviratininkės jis nestebėjo, o jeigu ją ir matė, tai kelio nedavė, nes KET jis nežino, t. y. tuo metu kaltinamasis manė, kad važiuodamas pagrindiniu keliu, turi pirmumo teisę daryti posūkį. Mano, kad tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų akivaizdu, kad O. F., atlikdamas manevrą, t. y. darydamas dešinį posūkį į automobilių stovėjimo aikštelę ir privalėdamas duoti kelią pėsčiųjų taku tiesiai važiavusiai G. K., sudarė dviratininkei kliūtį, ši priekinio dviračio rato padanga atsitrenkė į jo automobilio dešinį šoną, nugriuvo ir susižalojo. Tai patvirtina buvus priežastinį ryšį tarp KET 9 ir 108 p. pažeidimų bei pasekmių – sveikatos sutrikdymo. G. K. buvo blaivi, dviračiu važinėja nuolat, atsargiai, jos kelyje jokių bortų, kliūčių nebuvo, todėl staiga nesudarius grėsmės  - kliūties, ji savaime nugriūti ir susižaloti negalėjo. Nurodo, kad kaltinamojo kaltę patvirtina ir netiesioginiai įrodymai: jo atsiprašinėjimas po įvykio, telefono numerio užrašymas, vykimas į ligoninę. Visa tai rodo, kad atlikdamas minėtus veiksmus O. F. nesitikėjo, kad nukentėjusioji yra pakankamai sunkiai sužalota, o tai sužinojęs ir įvertinęs, kokie liudytojai matė įvykį, keitė parodymus nurodydamas vis kitokias įvykio aplinkybes, taip akivaizdžiai siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

              Išteisintasis O. F. atsikirtimu į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde nėra išvardinta BPK numatytų pagrindų, dėl kurių nuosprendis turėtų būti panaikintas.  Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prokuroras ne tik kad nesiekė nustatyti tiesą byloje, bet prieštaravo jos nustatymui. Prokuroras prieštaravo prašymui atlikti kompleksinę trasologinę eismo įvykio ekspertizę, o teismui vis tiek paskyrus ekspertizę, ekspertų išvada prieštaravo prokuroro pozicijai. Nurodo, kad prokuroras, nekreipdamas dėmesio į ekspertizės išvadą, kad dviratis nekontaktavo su automobiliu, vis tiek pareiškė kaltinimą jame nurodydamas, kad dviratininkė atsitrenkė į automobilio dešinį šoną ir nuvirto. Mano, kad toks įvykio mechanizmo konstatavimas neparemtas jokiais objektyviais bylos įrodymais, o apkaltinamasis nuosprendis siūlomas priimti remiantis prielaidomis, tikimybėmis, prieštaringais nukentėjusiosios parodymais. Mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybės ir padarė teisingą išvadą. Nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

            Išteisintasis O. F. atsikirtimu į nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant jokių įstatymų normų reikalavimų. Teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad pati nukentėjusioji grubiai pažeidė KET reikalavimus. Ji, būdama blogos sveikatos, važiavo dviračiu pėstiesiems skirtu taku ir buvo visiškai neapdairi aplinkai. Jos parodymai teisme prieštarauja ne tik pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitiems bylos įrodymams. Teigia, kad teismas pilnai išanalizavo nukentėjusiosios viso tyrimo metu duotus parodymus ir juos atitinkamai įvertino. Nukentėjusioji savo veiksmų kritiškai nevertina ir siekia suklaidinti teismą. Nurodo, kad apeliaciniame skundė išdėstyti nuosprendžio naikinimo motyvai yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, nenurodytos baudžiamojo proceso kodekso normos, kurias, neva pažeidė teisėja, priimdama nuosprendį. Nukentėjusiosios atstovas apeliacinį skundą grindžia prielaidomis ir tikimybėmis. Mano, kad toks apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

 

 

 

            Prokuroras ir nukentėjusiosios G. K. atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdyje prašo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus atmesti.

           Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros  prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliaciniai skundai atmestini.  

           Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog išteisintasis O. F. nepadarė jam inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl eismo įvykio ir jo priežasčių grindė objektyviais duomenimis, tarp jų – išteisintojo O. F., nukentėjusiosios G. K., liudytojų A. Š., L. V. parodymais, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, ekspertizės aktu.

   Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Tuo tarpu apeliantai, skunduose dėstydami analogiškus teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, iš esmės nurodo nuosprendyje jau įvertintas aplinkybes.

             Sutinkamai su BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojo įstatymo 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.  Kadangi BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

            Kolegijos nuomone, jokie bylos įrodymai nepatvirtina O. F. padarius KET 108 p. numatytą pažeidimą, kuriuo jis buvo kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d., t. y. jog jis nedavė kelio pėsčiųjų taku tiesiai dviračiu važiavusiai G. K., dėl to ji atsitrenkė į automobilio dešinį šoną ir nugriuvo.

Kaip parodė pats išteisintasis O. F., jis matė pėsčiųjų taku važiuojančią dviratininkę, ją pralenkė, prieš darydamas posūkį į dešinę įvertino atstumą, kuris buvo saugus, nes dviratis nejudėjo greitai, o jis pats važiavo apie 10 km/h greičiu. Išteisintojo teigimu, jam įsukus ir sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB (duomenys neskelbtini), jis pro galinio vaizdo veidrodėlį, ties pėsčiųjų tako ir įvažiavimo į aikštelę sankirtą, pamatė nuo dviračio krentančią moterį. Kategoriškai tvirtina, kad dviratininkės nekliudė, dviratis į jo automobilį neatsitrenkė. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių išteisintojo O. F. parodymų, kurie viso tyrimo metu iš esmės buvo nuoseklūs, nepaneigia jokie kiti bylos įrodymai. Liudytoja L. V. parodė, kad laukė vyro O. F., atvažiuojančio ją pasiimti iš darbo UAB (duomenys neskelbtini). Išėjusi su sargu A. Š. į kiemą pamatė O. F. prieinant prie gulinčios ant šaligatvio, ties sankirta su įvažiavimu, moters. Liudytojos L. V. teigimu, jos vyras padėjo atsikelti moteriai, o po to priėjęs prie jų sakė, kad įvažiavęs ir sustojęs aikštelėje, pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad nuo dviračio nukrito moteris, todėl nuėjo pažiūrėti, kas jai atsitiko. Liudytojas A. Š. parodė, kad iš pastato išeinant išteisintojo žmonai L. V. matė pro langą atvažiuojant O. F. automobilį, o jam išėjus su L. V. į lauką, pamatė O. F. automobilį jau stovintį aikštelėje 5-7 metrų atstumu nuo įvažiavimo į ją. O. F. tuo metu kalbėjosi su nukentėjusiąja. Liudytojo A. Š. teigimu, po pokalbio su nukentėjusiąja O. F. priėjęs prie jų pasakė, kad įvyko toks įvykis, nukentėjusioji jį apkaltino, kad jis ją partrenkė. Nukentėjusiosios G. K. parodymus, kuriais iš esmės buvo grindžiamas kaltinimas O. F., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuosprendyje išsamiai išdėstytais motyvais, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija. Nukentėjusiosios G. K. parodymai viso tyrimo metu buvo nenuoseklūs, t. y. pirminiuose paaiškinimuose ji nurodė, kad jai privažiavus įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, staiga jai iš kairės pusės įvažiavo automobilis, kuris kliudė jos dviračio priekinį ratą, ir ji nuo smūgio nugriuvo; ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad ji atsitrenkė į automobilio priekines dureles, o po susidūrimo ją nubloškė į šoną, dėl to dviračio šoninė dalis galėjo atsitrenkti į automobilio dešinės pusės galines dureles; parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu G. K. parodė, kad susidūrimas įvyko 1 m atstumu nuo įvažiavimo su pėsčiųjų taku susikirtimo ir 0,8 m atstumu nuo dešiniojo pėsčiųjų tako krašto, t. y. ant įvažiavimo ir paaiškino, kad dviračio priekinis ratas atsitrenkė į dešinės pusės priekines dureles, o po to dviratį nubloškė į dešinę, kurioje vietoje po susidūrimo gulėjo ji ir dviratis, parodyti negalėjo; teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog važiuodama dviračiu pamatė, kaip iš pagrindinio kelio į aikštelę įsuko automobilis, kas buvo toliau, neprisimena,  ir, kaip matyti, prieštarauja ne tik aukščiau jau aptartiems išteisintojo O. F., liudytojos L. V. parodymams, bet ir kompleksinės transporto trasologinės eismo įvykio ekspertizės aktui Nr. 11-304 (10)/11-846(10), kuriame nurodyta, jog pagal tyrimui pateiktą medžiagą, t. y. dviračiui priekine dalimi turint sąlytį su automobiliu, dviračio atžvilgiu judėjusiu iš kairės į dešinę, jo dešiniu šonu, esant tarp automobilio ir dviračio išilginių ašių dideliam smailam, atviram link automobilių aikštelės kampui, tokio susidūrimo metu turėtų būti deformuojamas dviračio priekinis ratas kryptimi iš priekio link galo. Tačiau kaip matyti iš nuotraukų, kuriuose užfiksuotas dviratis, dviračio priekinis ratas nėra deformuotas iš priekio link galo, o deformuota šio rato purvasaugio priekinė dalis iš priekio ir iš dešinės. Dėl to dviračio priekiniame purvasaugyje esančių sugadinimų paaiškinti kontaktu su automobiliu Opel Vectra, negalima. Kad dviratis šioje padėtyje padarytų įbrėžimą ant automobilio, dviračio purvasaugio priekinė dalis turėjo būti jau deformuota (nulenkta į dešinę), dviratis turėjo gulėti ant kairiojo šono, bei kampas tarp automobilio dešinio šono plokštumos ir dviračio išilginės ašies turėjo būti nedidelis smailas ir atviras link automobilio galinės dalies, kas nerealu buvusioje kelio situacijoje. Ekspertizės akte konstatuota, kad ant automobilio Opel Vectra dešinės pusės galinių durelių 38 cm nuo žemės paviršiaus esantis 14 cm ilgio įbrėžimas padarytas ne dėl automobilio kontakto su dviračiu, kuriuo 2009-08-21, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) mstl., Kėdainių r., ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. 6, važiavo G. K.. Ant dviračio, kuriuo įvykio metu važiavo G. K., nėra likę sąlyčio su, O. F. vairuotu automobiliu Opel Vectra pėdsakų. Pėdsakų, padarytų dviračio ir automobilio Opel Vectra tarpusavio sąlyčio metu, nėra. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo O. F. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas O. F. būtų susijęs su šiuo eismo įvykiu ir kad jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.  (b. l. 100-104). Taigi, kaip matyti, visuma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina, kad O. F. būtų pažeidęs KET 108 p. reikalavimus ir kad jo veiksmai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais.

        O. F. buvo inkriminuotas ir KET 9 p. pažeidimas, kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.  

         Pagal suformuotą teismų praktiką, kai pažeidžiamos specialios Kelių eismo taisyklės ir šie pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais, bendrųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimai (pvz., KET 9 punktas) nuosprendyje papildomai nenurodomi. Pripažindamas, kad BK 281 straipsnyje numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobūdžio KET reikalavimus, teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias šių KET reikalavimų pažeidimą. (Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ( Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Teismų praktikos biuletenyje Nr.30). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, jog priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje buvo reikšmingas O. F. padarytas KET 108 punkto pažeidimas, o ne bendro pobūdžio KET 9 punkto pažeidimas.  Kadangi O. F. jam pareikštame kaltinime išdėstyto KET 108 p. pažeidimo, sukėlusio kaltinime nurodytas pasekmes nepadarė, o KET 9 p. pažeidimas nepagrįstas, jis pagrįstai  išteisintas dėl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. padarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Dėl to, kas paminėta, byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Atsižvelgiant į virš aptartas aplinkybes, prokuroro ir nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano Jarašiaus skundai, kuriais jie prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-14 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – O. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., atmestini, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Darytina išvada, jog apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

            Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros  prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Tomas Zdanavičius  

 

Teisėjai                                                                                                                  Ričardas Gilys

                                                                                                                                                                                

                                                                                                                               Nijolė Sušinskienė