Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-01-20][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-34-988-2022].docx
Bylos nr.: AN2-34-988/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-34-988/2022

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01979-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. (V. O.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas V. O. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Instituciją) 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. O. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirta galutinė 1 100 Eur dydžio bauda.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Priimtų sprendimų esmė

 

1.       V. O. nubaustas už tai, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, o būtent: jis, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono bei atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino. Iš įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. O. skundas dėl tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas pakeistas, pripažįstant V. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimą padarė dalinį darbingumo lygį turintis asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė, jog V. O. turi 30% darbingumą, ką patvirtino ir byloje esanti darbingumo lygio pažyma (b. l. 7) ir, remdamasis įstatymu, šį faktą pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko buvo pagrindas nutarimą pakeisti. Likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

 

2.       Apeliaciniu skundu V. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje bei taikyti jam nekaltumo prezumpciją dėl neįgalumo. Taip pat prašo įpareigoti Kelių policiją administracinėn atsakomybėn patraukti nukentėjusįjį R. Š., kadangi šis paliko automobilį draudžiamoje vietoje ir taip sudarė avarinę situaciją.

3.1.       Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis iš esmės yra šališka ir pažeidžia teisingumo principą, kadangi nebuvo atlikti būtini procesiniai veiksmai.

3.2.       Apelianto nuomone, apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes sprendžiant ar pasitraukimas iš įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina vertinti kontakto pobūdį, padarytos žalos mastą. Skunde teigiama, kad jei vairuotojas, kliudęs tam tikrus objektus, to nesuvokia, tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties.

3.3.       Apeliantas pabrėžia, jog yra visiškai kurčias, turi galvoje implantą, tačiau būdamas vienas jį išjungia, nes nuo pašalinių garsų jam skauda galvą. Implantas buvo išjungtas ir tada, kai galimai padarė eismo įvykį, todėl nieko negirdėjo, tačiau policijos pareigūnas R. Š. sprendė, kad apeliantas meluoja ir nėra kurčias. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai ir teismas jį nubaudė už tai, kad jis turėjo girdėti eismo įvykio sukeltą garsą, tačiau jo negirdėjo.

3.4.       Remdamasis teismų praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, apeliantas argumentuoja, jog policijos pareigūnai ir teismas nesiaiškino įvykio aplinkybių ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją bei dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

3.5.       Skunde akcentuojama, jog nukentėjusiojo automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje, kur draudžiama sustoti ir stovėti. Apelianto nuomone, teismas privalėjo įpareigoti policijos pareigūnus nustatyti šį faktą, nes avarinė situacija susidarė dėl nukentėjusiojo kaltės. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir melagingi, kadangi R. Š. parodymai yra priešingi į šio įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotiems duomenims.

3.6.       Prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad byloje yra liudytojo raštelis, kuriame nurodoma, kad liudytojas matė eismo įvykį, jį padaręs automobilis buvo mėlynos spalvos, raštelyje nurodytas to automobilio valstybinis numeris. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas proceso metu pradėjo abejoti kuo nukentėjusysis kaltina apeliantą, tačiau R. Š. nurodė, kad suras įvykio liudytoją, nors toks asmuo policijos užfiksuotas nebuvo. Dėl to apeliantas mano, kad R. Š. paprašė savo pažįstamo V. Z. (Z.) duoti melagingus parodymus teisme.

3.7.       Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tam, jog automobilis „užšoktų“ ant šaligatvio reikia stipraus smūgio, nuo kurio būtų stipriai apgadintas automobilis, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimai yra tik minimalūs. Nukentėjusysis į autoservisą (duomenys neskelbtini) kreipėsi praėjus jau trims savaitėms nuo įvykio, todėl manytina, kad R. Š. pats sugadino savo automobilį šiame laikotarpyje.

3.8.       Taip pat apeliantas pažymi, jog teismo išvada, kad jis neatsiliepė į skambučius ir buvo neblaivus yra prieštaringa, kadangi rugpjūčio 8 d. jam niekas neskambino, tą galima patikrinti paprašius telefono išklotinių. Jis yra pagyvenęs ir ligotas asmuo, todėl dėl sveikatos negali vartoti alkoholio.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistus ir V. O. skundo netenkinti.

4.1.       Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, V. O. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino lengvinančią aplinkybę, kad V. O. yra neįgalus bei nuodugniai ištyrė visas pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir priėmė motyvuotą nutartį.

4.2.       Pažymima, kad V. O. skundas Vilniaus apygardos teismui yra teikiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirminiame jo skunde. Iš objektyvių byloje surinktų duomenų matyti, kad V. O. sukėlė eismo įvykį ir iš jo sąmoningai pasišalino, o raginamas negrįžo ir net nebandė pildyti deklaracijos.

4.3.       Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad pasišalindamas asmuo tikisi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengiasi paslėpti eismo įvykio pėdsakus bei iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., t. y. suvokia, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. skundas atmetamas

 

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pasak apelianto, teismas priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, kadangi pasitenkino melagingais nukentėjusiojo R. Š. parodymais.

6.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad V. O. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y., kad jis vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepaliko tarpo iš šono bei atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ginčas kyla dėl apeliantui inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

7.       ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

8.       ANK 417 straipsnio 7 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, nenumatytus ANK. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį buvo patrauktas pagrįstai ir motyvuotai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju jam, kaip eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui kilo atitinkamos pareigos pagal KET XXIX skyrių. KET 222 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. O. šios pareigos nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

9.       ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (žr. pvz., apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose, Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

10.       Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju V. O. veikoje nėra administracinio nusižengimo, kadangi jis iš tikrųjų nesuvokė, kad yra padaręs KET pažeidimą. Iš byloje esančių transporto priemonės „VW Golf“ nuotraukų (b. l. 42-48) matyti, jog buvo nustatyti pažeidimai ant šio automobilio kairės pusės priekinio sparno, jo kairiųjų priekinių ir užpakalinių durų. Iš byloje esančių automobilio „Volvo V70“ nuotraukų (b. l. 51-58) matyti, kad jis irgi yra pakankamai stipriai apgadintas, o pažeidimų aukštis atitinka ant automobilio „VW Golf“ rastus pažeidimus. Liudytojo V. Z. parodymai, kad jis eidamas gatve išgirdo stiprų smūgį ir matė nuvažiuojantį automobilį, taip pat parodo buvusio automobilių susidūrimo stiprumą. Apygardos teismo vertinimu, minėti automobilių apgadinimai, jų mastas ir pobūdis, liudytojo V. Z. parodymai yra reikšmingi vertinant apelianto nurodomą aplinkybę, kad jis šio smūgio nepajuto. Apelianto kurtumas yra neginčijamai nustatytas apylinkės teismo. Nors aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad V. O. galėjo negirdėti smūgio, tačiau nesutinkama su apelianto teiginiu, kad jis nepajuto automobilių kontakto. Byloje surinktų objektyvių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas negalėjo nepajausti, jog apgadino kito asmens transporto priemonę. Automobilių apgadinimų pobūdis ir mastas, pašalinio asmens parodymai apygardos teismui leidžia spręsti, kad V. O. negalėjo nejusti to, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Pats apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde nurodo, kad įvykio vietoje važiavo pažeisdamas brūkšninę juostą, nuo kurios iki nukentėjusiojo R. Š. automobilio buvo 1,5-1,6 metrų atstumas, tačiau į jį artėjant kitai transporto priemonei buvo priverstas pasitraukti į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo. Apygardos teismo vertinimu, tokie pačio apelianto paaiškinimai taip pat leidžia teigti, kad jis galėjo ir turėjo suvokti, kad esant itin siauram gatvės plotui yra reali galimybė, kad spausdamasis prie vienos kelio pusės jis galėjo kliudyti ir apgadinti ten stovinčias kitas transporto priemones. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apelianto teiginiai, jog eismo įvykio jis negirdėjo ir nepajuto, yra nepagrįsti. 

11.       Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, konstatuojama, kad V. O. buvo kilusi pareiga apie įvykusį eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam arba policijai pagal KET 222 punktą. Byloje esantys nukentėjusiojo R. Š., liudytojų V. Z., S. S., N. A. parodymai pagrindžia, jog V. O. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vengė aiškintis eismo įvykio aplinkybes tiek su nukentėjusiuoju, tiek su į vietą vykusiais pareigūnais. Tikėti apeliacinio skundo teiginiais, jog nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojo V. Z. parodymai yra melagingi nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pabrėžė apylinkės teismas, nenustatyta objektyvių duomenų, jog liudytojas V. Z. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus byloje. Vien faktas, jog V. Z. ir nukentėjusysis yra pažįstami nėra pakankamas pagrindas šio liudytojo parodymais abejoti ar laikyti juos melagingais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. V. O. teiginiai, jog liudytojo V. Z. parodymams darė įtaką nukentėjusysis yra apelianto subjektyvi nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo bylos aplinkybių paaiškinimai yra nuoseklūs bei pagrįsti bylos medžiaga. Nukentėjusysis parodė, kad priėjęs prie savo automobilio rado raštelį, kuriame buvo nurodyta į jo automobilį atsitrenkusiojo spalva ir valstybiniai numeriai. Pamatęs nurodytą transporto priemonę, R. Š. ją susistabdė ir viduje esantiems V. O. ir su juo kartu važiavusiai moteriai pasakė, kad V. O. sudaužė jo mašiną. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir byloje esanti nuotrauka (b. l. 49), kurioje pavaizduotas automobilyje sėdintis V. O. ir kartu su juo važiavusi moteris. Taigi apygardos teismas sprendžia, kad net ir tuo atveju, jei įvykio metu V. O. negirdėjo ir nepajuto smūgio, jis apie tai buvo informuotas vėliau žodžiu R. Š., todėl V. O., vykdydamas KET reikalavimus, privalėjo likti įvykio vietoje ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, kas nebuvo padaryta.

12.       Apeliaciniame skunde V. O. taip pat teigia, kad dėl galimai įvykusio eismo įvykio kaltu yra ne tik jis, tačiau ir nukentėjusysis R. Š., kuris savo automobilį „VW Golf“ buvo pastatęs tam neleistinoje vietoje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra užfiksuoja jokių realių duomenų apie tai, kad V. O. nurodytoje vietoje iš tiesų stovi ženklas Nr. 332 – „Sustoti draudžiama“. Net ir tuo atveju, jei R. Š. automobilį būtų palikęs draudžiamoje vietoje, tai nėra aplinkybė, kuri galėtų pateisinti V. O. veiksmus padarant administracinį nusižengimą. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog apeliantas elgėsi nenuoširdžiai bei nesiekė sušvelninti neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, o dėl įvykio kaltino nukentėjusįjį, kas rodo, jog dėl savo V. O. yra linkęs neigti savo atsakomybę ir nedaro išvadų dėl savo elgesio.

13.       Kaip matyti iš ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė pagal šią straipsnio dalį kyla tais atvejais, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Byloje esantys Transporto žalų skyriaus, žalų administravimo grupės eksperto A. I. elektroniniai laiškai patvirtina, jog nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai preliminariai vertinami apie 900 Eur dydžio suma, kuri yra ganėtinai didesnė nei nurodytoji ANK 426 straipsnio 2 dalyje. V. O. teiginiai, jog nukentėjusysis pats galimai sugadino važiuoklę laikotarpyje nuo eismo įvykio iki kreipimosi į autoservisą vertinami kritiškai, kadangi tokie argumentai nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Kaip nagrinėjant bylą apylinkės teisme nurodė pats nukentėjusysis, jis tik įsėdęs į automobilį suprato, kad padaryti ne tik išoriniai, tačiau ir vidiniai apgadinimai (b. l. 66-67). Teismas sprendžia, kad šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir preliminarus automobiliui padarytos žalos vertinimas.

14.       Apeliantas taip pat nurodo, jog 2021 m. rugpjūčio 8 d. su juo niekas nebandė susisiekti, priešingai nei nurodė liudytojas N. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas pažymi, jog faktas ar V. O. atsiliepė į jam galimai adresuotą policijos pareigūno skambutį, ar ne, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl apelianto atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes byloje yra pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę.  

15.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė iš dalies tenkinti V. O. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

Teisėjas                                                                                                   Darius Pranka


Paminėta tekste:
  • AN2-157-316/2021