VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Verdom Jet Limited apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-126-592/2019 pagal ieškovo Verdom Jet Limited ieškinį atsakovei UAB „Charter Jets“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu, juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Enercom Holdings Limited.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Verdom Jet Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu; 2) pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus: UAB „Charter Jets“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą; UAB „Charter Jets“ 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymą; UAB „Charter Jets“ metinio pranešimo už 2016 m. patvirtinimą; naujos UAB „Charter Jets“ valdybos išrinkimą; įgaliojimų suteikimą; 3) pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos UAB „Charter Jets“ valdybos: 2017-06-30 sprendimą Nr. VALD-17/06/30-1 dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo; 2017-07-27 sprendimą dėl valdybos pirmininko išrinkimo.

2.       Nurodo, kad ieškovas turi ir valdo 60 proc. atsakovės akcijų, o likusi 40 proc. atsakovės akcijų dalis priklauso kitam akcininkui - bendrovei Enercom Holdings Limited. 2017-05-23 tarp ieškovo ir J.M. sudarytos Balsavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, nuo 2017-05-29 ieškovas J. M. perleido visų jo valdomų 60 proc. atsakovo akcijų suteikiamas balsavimo teises bei kitas neturtines teises. Apie tai ieškovas CK 2.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2017-05-25 informavo atsakovę. 2017 m. gegužės 10 d. ieškovo atstovė advokatė J. M. elektroniniu paštu iš atsakovės gavo 2016 m. finansinę ataskaitą bei visuotinio akcininko susirinkimo (toliau - VAS) sprendimo projektą šiai finansinei ataskaitai patvirtinti. Minėtame 2017-05-10 pranešime nebuvo nurodyta šaukiamo VAS data, vieta, laikas ar kiti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 26 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys. Pagal pateiktą VAS projektą Nr. 1 eiliniame susirinkime buvo numatyta tvirtinti tik atsakovės metinę finansinę atskaitomybę. Ieškovo teigimu, į VAS projekto Nr. 1 darbotvarkę nebuvo įtrauktas naujos valdybos sudarymas. 2017-08-16 el. laišku atsakovo vadovas J. M. pateikė J. M. dalį prašytos informacijos ir dokumentų. Tarp šių pateiktų dokumentų buvo ir šiuo ieškiniu skundžiami atsakovės 2017-06-30 eilinio VAS sprendimas, atsakovės valdybos 2017-06­-30 ir 2017-07-27 sprendimai. Tokiu būdu ieškovas per savo atstovę tik 2017-08-16 sužinojo apie 2017-06­-30 įvykusį visuotinį akcininkų susirinkimą bei apie ieškiniu skundžiamus sprendimus. Tai, kad ieškovui apie 2017-06-30 vykusį visuotinį akcininkų susirinkimą bei skundžiamus sprendimus nebuvo žinoma anksčiau, patvirtina ir prie ieškinio pridedama 2017 m. rugpjūčio 23-24 d. komunikacija tarp J.M. ir ieškovo.

3.       Ieškovas paaiškino, kad 2017-06-30 atsakovės VAS sušauktas ir ieškiniu skundžiami 2017-06-30 VAS sprendimai, iš jų sekę 2017-06-30 bei 2017-07-27 atsakovės valdybos sprendimai yra neteisėti ir dėl to pripažintini negaliojančiais, kadangi buvo: 1) pažeista ieškovo, kaip akcininko, informavimo apie šaukiamą VAS tvarka; 2) pažeistas VAS kvorumo reikalavimas. 2017-06-30 vykusiame akcininkų susirinkime dalyvavo tik vienas iš atsakovės akcininkų - Enercom Holdings Limited, turintis tik 40 proc. atsakovės akcijų bei tiek pat procentų akcijomis suteikiamų balsų; t. y susirinkime nedalyvavo reikiamą balsų kiekį suteikiančias akcijas turintys akcininkai; 3) pažeista ieškovo, kaip akcininko, teisė iš anksto susipažinti su dokumentais ir informacija, susijusiais su VAS darbotvarkės klausimais; 4) 2017-06-30 susirinkime atsakovo 2016 metų finansinė atskaitomybė patvirtinta jos prieš tai neišanalizavus, neįvertinus ir nepatvirtinus valdyboje. Ieškovo teigimu, ginčijami sprendimai pažeidė jo teises ir interesus, sąžiningumo ir protingumo principus, nes jais siekta eliminuoti ieškovą, turintį 60 proc. atsakovės akcijų, iš atsakovės valdymo, valdybos sudėties ir apriboti ieškovo teises dalyvauti atsakovės veikloje. Be to, ginčijamame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo tik 40 proc. balsų turintis akcininkas, o tai yra mažiau, nei ABĮ 27 straipsnio 1 dalimi nustatytas minimalus kvorumo reikalavimas. Remiantis ABĮ 26 straipsnio 10 dalimi ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke ir kita informacija. Ginčijamu susirinkimu ir ginčijamais sprendimais buvo pažeista ir ši imperatyvi įstatymo norma. Ieškovo vertinimu, teismui patenkinus reikalavimus pripažinti neteisėtais 2017-06-30 vykusį VAS ir jame priimtus sprendimus, minėtų akcininkų sprendimu paskirta valdybos sudėtis taip pat laikytina neteisėta, o jos nariai, nebūdami teisėtai sudarytos valdybos nariai, negalėjo priimti sprendimo dėl naujo valdybos pirmininko išrinkimo ir dėl atsakovės su valdybos pirmininku sudarytos paskolos sutarties grąžinimo termino pratęsimo.

4.       Ieškovas taip pat nurodė, kad apie ginčijamą susirinkimą sužinojo tik 2017-08-16, o ieškinį pateikė 2017-08-31, t y. nepraleidęs 30 d. ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jei teismo nuomone šis terminas yra praleistas, ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių: atsakovė slėpė nuo ieškovo ginčo susirinkimo datą, darbotvarkę, ketinimą sudaryti valdybą, neatskleidė šios informacijos.

5.       Atsakovė UAB „Charter Jets“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo atmesti ieškinį.

6.       Nurodė, kad ginčijamas 2017-06-30 VAS buvo sušauktas laikantis ABĮ ir atsakovės įstatuose nustatytos tvarkos, t. y. ne vėliau kaip 21 dieną iki VAS, pranešimas akcininkams apie šaukiamą VAS, jo darbotvarkę, sprendimų projektus bei informacijos akcininkams teikimo tvarką buvo išsiųstas registruotu paštu akcininkų (Verdom Jet Limited ir Enercom Holdings Limited) nurodytais adresais, tą pačią dieną šis pranešimas buvo persiųstas VĮ Registrų centrui, 2017-06-10 paskelbtas ir VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje. Atskirai informacija el. paštu akcininkams apie šaukiamą VAS siųsta nebuvo, kadangi ieškovui, kaip atsakovės akcininkui, visa reikalinga informacija apie VAS jau buvo suteikta ABĮ ir atsakovo įstatuose numatyta tvarka. Atsakovės akcininkui Enercom Holdings Limited pranešimas apie šaukiamą VAS buvo išsiųstas 2017-06-09, o įteiktas tą pačią dieną kaip ir ieškovui - 2017-06-12. Taigi akcininkas Enercom Holdings Limited apie šaukiamą susirinkimą taip pat buvo tinkamai informuotas. Paaiškino, kad atsakant į ieškovo atstovės J. M. laiškus, kuriuose ši prašė pateikti informaciją apie 2017-06-30 VAS, šie dokumentai jai buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2017-08-16, o reaguojant į atskirą prašymą pateikti ir VAS protokolo priedus, visi šie dokumentai jai buvo pateikti 2017-08­-25. Be to, ieškovas praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą, kadangi ginčijami VAS sprendimai nagrinėjamu atveju buvo priimti 2017-06-30, o ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2017-08-31, t. y. praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui, todėl ,atsakovo nuomone, ieškinys turi būti atmestinas ir šiuo pagrindu. Ieškovas ar jo įgalioti atstovai į VAS neatvyko, taip pat nesiėmė jokių operatyvių veiksmų siekiant nedelsiant išsiaiškinti, ar 2017-06-30 VAS įvyko, ir jeigu įvyko, tai kokie sprendimai buvo priimti šio susirinkimo metu. Apie tai ieškovo atstovė pradėjo domėtis tik 2017-07-31. Ieškovas atsakovo valdybos 2017-06-30 ir 2017-07-27 sprendimus ginčija kaip išvestinius sprendimus, t. y. tuo pagrindu, kad yra priimti neteisėtos sudėties valdybos. Jokių kitų argumentų dėl valdybos priimtų sprendimų neteisėtumo ieškovas nepateikia. Todėl atmetus ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VAS neteisėtu ir pripažinti negaliojančiais jo metu priimtus sprendimus, dėl praleisto ieškinio senaties termino, atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl valdybos priimtų sprendimų panaikinimo. Dėl kvorumo atsakovė pažymėjo, kad atsakovės VAS dalyvavo akcininkas (trečiasis asmuo), kuris turėjo 75 proc. visų balsų, todėl VAS kvorumo reikalavimas nebuvo pažeistas. Be to, ieškovas nutylėjo itin reikšmingą faktą, jog 2012-12-28 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta balsų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas perleido trečiajam asmeniui 1 598 800 atsakovės akcijų suteikiamų balsų. Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso 40 proc. visų atsakovės akcijų. Tai reiškia, kad sudarius 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį trečiasis asmuo turi teisę atsakovės VAS balsuoti 3 425 999 balsų, kas sudaro 75 proc. visų atsakovės akcijų suteikiamų balsų. Po 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo visuose vykusiuose VAS trečiasis asmuo balsavo būtent 3 425 999 balsais, kas sudaro 75 proc. visų atsakovės akcijų suteikiamų balsų. 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra terminuota (galioja iki 2022-12-28) ir yra nustatyta šios sutarties nutraukimo tvarka, t. y. abiejų šalių susitarimu. Atsakovė niekada nėra gavusi šios sutarties šalių susitarimo dėl 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo. Teisė nutraukti 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį vienašališkai yra suteikta tik trečiajam asmeniui (sutarties 9.2. punktas). Taigi sutartis yra galiojanti (iki 2022-12-28) ir vykdytina. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovui buvo suteikta galimybė iš anksto susipažinti su dokumentais ir informacija, susijusiais su VAS darbotvarkės klausimais, tačiau suteikta galimybe ieškovas nepasinaudojo. Neesminis nukrypimas nuo ABĮ reikalavimų nesąlygoja 2017-06-30 VAS sprendimo patvirtinti 2016 m. finansinę ataskaitą neteisėtumo. Be to, ieškovas nepateikė argumentų dėl 2017-06-30 ir 2017-07-27 bendrovės valdybos sprendimų neteisėtumo, todėl ieškinys atmestinas.

7.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti, motyvuodamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie nurodomi ir atsakovės atsiliepime į ieškinį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio d. 18 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Charter Jets“ iš ieškovo Verdom Jet Limited 7272,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui -  1000 EUR bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad iki 2017-05-23 Balsavimo teisių perleidimo sutarties tarp šalių ir trečiojo asmens buvo nesutarimai dėl netinkamo 2012-12-28 Balsavimo teisių sutarties vykdymo, netinkamo ieškovo atstovavimo atsakovės įmonės valdyme, atsakovės ūkinėje-komercinėje veikloje. Tuo pačiu byloje nėra pateikti įrodymai apie ieškovo pretenzijas minimais klausimas iki 2017-06-30 atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Teismas reikšminga aplinkybe laikė, kad 2017 m. birželio mėn. buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo, kurie susiję su tariamai vykusiu UAB „Charter Jets“ neeiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu. Teismui kilo klausimas, kodėl ieškovas ir jo atstovė, argumentuodami pažeistomis ieškovo teisėmis, netinkama atsakovės veikla, patys neatskleidė teismui gana reikšmingos informacijos apie organizuotą 2016-06-19 neeilinį susirinkimą, prieštaravo tokių įrodymų buvimui nagrinėjamoje byloje. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent ieškovo atstovė advokatė J. M. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo, pateikdama 2017-06-19 akcininkų susirinkimo sprendimą dėl valdybos naujų narių išrinkimo. Tai, teismo vertinimu, verčia abejoti paties ieškovo ir jo atstovės sąžiningumu, todėl tokiu atveju labiau tikėtina, kad iš esmės formaliais pagrindais ieškovas ir jo atstovė ginčija atsakovės eilinio susirinkimo sušaukimo tvarką ir šio susirinkimo metu priimtus sprendimus bei kitus ginčo klausimus. Teismas taip pat sutiko su argumentacija, kad nėra pasibaigusi 2012-12-28 Balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios galiojimo terminas yra iki 2022-12-28 (sutarties 7.1 punktas), o šalių laisva valia sutarta, kad ši sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių susitarimu (sutarties 9.1 punktas). Byloje ir nekilo ginčas, kad iki 2017-05-23 Balsavimo teisių perleidimo sutarties ankstesnė sutartis būtų nutraukta. 2012-12-28 Balsavimo teisių perleidimo sutartis atitinka jai keliamus reikalavimus pagal CK 2.89 straipsnio nuostatas, todėl ji gali pasibaigti tik įstatymų numatytais atvejais. Vien faktas, kad vėliau sudaryta kita balsavimo perleidimo teisių sutartis, nereiškia, kad nebegalioja ankstesnė sutartis, jei nėra kitos šalies sutikimo ar neišreikšti atitinkami konkliudentiniai veiksmai. Teismas nustatė, kad atsakovės 2017-06-09 pranešimas apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, vyksiantį 2017-06-30, sušaukimą išviešinta, todėl teismo nuomone, labiau tikėtina, kad pranešimas apie šaukiamą ginčo susirinkimą buvo siųstas ieškovui. Byloje nėra įrodymų, kad būtų butų nusistovėjusi kita VAS sušaukimo tvarka. Taigi konstatavęs, kad ieškovui apie VAS pranešta tinkamai, teismas padarė išvadą, jog ieškovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su VAS darbotvarke, finansiniais dokumentais ir kitais aktualiais klausimais, kurie svarstytini susirinkime. Be to, byloje nustačius, kad VAS metu galiojo 2012-12-28 Balsavimo teisių perleidimo sutartis, teismo vertinimu kvorumas buvo, nes trečiasis asmuo turėjo 75 proc. balsų. Ieškovas taip pat neįrodė, kad susirinkimo metu priimti sprendimai prieštarauja įmonės interesams. Ieškovas nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ginčijami sprendimai pažeidė ieškovo teises ir interesus, sąžiningumo ir protingumo principus, kad jais siekta eliminuoti ieškovą, turintį 60 proc. atsakovės akcijų, iš atsakovės valdymo, Tokiu atveju byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad nepagrįsti yra ieškovo reikalavimai pripažinti UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu ir pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais iš esmės išvestinius reikalavimus, t. y. UAB „Charter Jets“ valdybos 2017-06-30 ir 2017-07-27 sprendimus.

10.       Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas pažymėjo, kad nenustačius esminių pažeidimų dėl VAS sušaukimo tvarkos, akivaizdu, jog ieškovas galėjo ir privalėjo žinoti apie VAS vietą ir laiką, domėtis priimtais sprendimais, todėl teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens prašymais taikyti ieškinio senatį ir atmesti reikalavimus, susijusius su VAS teisėtumu ir jo metu priimtų sprendimų pagrįstumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovas Verdom Jet Limited apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

12.1.                      Teismas neteisingai išsprendė bylą, neatskleidė bylos esmės, ginčo formą sureikšmino turinio atžvilgiu, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog VAS sušaukimas ir priimti sprendimai ginčijami tariamai formaliais pagrindais, kuomet tikroji ginčo esmė – nesąžiningai užvaldytas ieškovo verslas. Ieškovas, būdamas 60 proc. atsakovės akcininkas, yra nesąžiningai eliminuotas iš atsakovės valdymo, apelianto turimais balsais naudojamasi neteisėtai, priešingais ieškovo interesais, o VAS ir valdybos sudarymas nuo ieškovo buvo sąmoningai tyčia nuslėptas, siekiant valdybą sudaryti išimtinai iš trečiojo asmens kandidatų, o apeliantą eliminuoti iš atsakovės valdymo ir kontrolės.

12.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012-12-28 Balsavimo teisių perleidimo sutartis, suteikianti 35 proc. ieškovo balsų trečiajam asmeniui, nėra pasibaigusi. 2012-12-28 Balsavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė teisėtai, kadangi, visų pirma, trečiasis asmuo balsavimo ieškovo vardu teisę realizuodavo priešingais ieškovui interesais, todėl egzistavo CK 6.217 str. numatyti vienašaliai sutarties nutraukimo pagrindai. Antra, atstovavimo santykius reglamentuojančios CK normos įgalina bet kuriuo metu vienašališkai atšaukti suteiktus atstovavimo įgaliojimus. Trečia, trečiasis asmuo 2017-06-30 VAS susirinkime balsavo akivaizdžiai prieš apelianto valią tai suvokdamas, todėl toks balsavimas laikytinas savaime neteisėtu. Apelianto teigimu, esant 2012 m. Balsavimo teisių perleidimo sutarčiai pasibaigusiai prieš ginčijamą 2017-06-30 VAS, laikytina, kad 2017-06-30 VAS nebuvo reikiamo ABĮ 27 str. 1 d. nurodyto kvorumo (1/2 visų balsų), nes dalyvavo tik 40 proc. turintis trečiasis asmuo, o tai lemia, kad VAS įvyko ir jame sprendimai priimti neteisėtai.

12.3.                      Ginčijamas 2017-06-30 VAS, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sušauktas nesilaikant imperatyvių ABĮ nuostatų dėl VAS sušaukimo tvarkos ir terminų. Be to, sušauktas nukrypstant nuo susiklosčiusios bendrovėje tokio pranešimo apie VAS praktikos. Apelianto nuomone, teismas padarė įstatymais, nuoseklia ir nusistovėjusia kasacinio teismo praktika, byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nėra pažeidusi VAS sušaukimo tvarkos ir terminų. Remiantis atsakovės įstatų 6.2 punktu, pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti visiems akcininkams išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas pasirašytinai ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Nei ieškovas, nei ieškovo atstovė tokio pranešimo šiuo būdu iš atsakovės negavo, o atsakovė neįrodė, jog apskritai tokį pranešimą būtų siuntusi. Pagal atsakovės pateiktame DHL siuntimo važtaraštyje nurodytą siuntos turinio aprašymą, šia siunta buvo siųsti Orlaivio dokumentai, o ne pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą su visa lydinčia medžiaga. Be to, ši DHL siunta išsiųsta 2017-06-09, likus 20 dienų iki šaukiamo susirinkimo, kuomet ABĮ 26 str. 4 d. reikalauja tokį pranešimą išsiųsti ne vėliau kaip likus 21 d.

12.4.                      Atsakovė pažeidė apeliantės teisę susipažinti su 2017-06-30 VAS darbotvarkės klausimais. Į ieškovo atstovės 2017-05-22 elektroniniu laišku pateiktą prašymą suteikti informaciją ir dokumentus dėl 2016 m. metinės finansinės atskaitomybės, atsakovė atsakė tik 2017-08-16. Apelianto teigimu, tai savarankiškas ginčijamo VAS ir priimtų sprendimų neteisėtumo pagrindas, kurio pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nevertino.

12.5.                      Ieškovas byloje įrodinėjo, jog ginčijami 2017-06-30 VAS ir atsakovės organų sprendimai yra neteisėti ne tik dėl pažeistos akcininkų informavimo tvarkos, tačiau neteisėti ir pagal savo turinį– nesudaryta galimybė ieškovui deleguoti savo kandidatus renkamai valdybai; finansinė atskaitomybė neapsvarstyta valdyboje; ginčijamas 2017-06-30 valdybos sprendimas dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo (t. y. paskolos grąžinimo termino pratęsimas paskolos gavėjui Viliui Kavaliauskui) yra neteisėtas, nes priimtas neturint akcininkų sutikimo, tuo pažeidžiant imperatyvią CK 2.87 str. 4 d. normą, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys negali priimti sprendimo asmeninei naudai gauti ar naudai trečiajam asmeniui be dalyvių sutikimo.

12.6.                      Teismas sprendime neteisingai taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias materialinės teisės normas. Ieškovas apie ieškiniu ginčijamą VAS ir priimtus sprendimus sužinojo tik 2017-08-16, o ieškinį pateikė 2017-08-31, nepraleidęs ABĮ 19 str. 10 d. nustatyto 30 dienų ieškinio senaties termino. Sužinoti apie ginčijamą VAS ir priimtus sprendimus anksčiau, nei 2017-08-16, apeliantui nebuvo galimybės, kadangi, atsakovė pažeidė visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir akcininkų informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką ir terminus.

12.7.                      Pirmosios instancijos teismas atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimą išsprendė formaliai, nepagrįstai pilna apimtimi tenkindamas atsakovės prašymą ir nemotyvuotai neatsižvelgdamas į apelianto nurodytus šių išlaidų pagrįstumą paneigiančius įrodymus. Apelianto teigimu, atsiliepimo į ieškinį rengimo, atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimo išlaidos ir valandinis įkainis už pasirengimą bei atstovavimą teisme viršija rekomendacinius dydžius, patvirtintus Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, tuo tarpu byla nėra sudėtinga, ginčas kilęs dėl VAS šaukimo tvarkos ir terminų pažeidimo. Atsakovės bendrosios išlaidos advokato pagalbai šioje byloje viršija apelianto ir trečiojo asmens analogiškas išlaidas kartu sudėjus. Be to, atsakovė nepagrindė, jog patyrė visas priteistas išlaidas, kadangi dalis išlaidų yra susiję su atsakovės byloje reikštais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir keitimo, o šie prašymai teismo nebuvo patenkinti.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Charter Jets“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir abiejų šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, kad susirinkimo metu priimti sprendimai prieštarauja įmonės interesams. Apeliantas nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ginčijami sprendimai pažeidė jo teises ir interesus, sąžiningumo ir protingumo principus, kad jais siekta eliminuoti apeliantą, turintį 60 proc. atsakovės akcijų, iš atsakovės valdymo, valdybos sudėties ir apriboti apelianto teises dalyvauti atsakovės veikloje bei priimti svarbius klausimus, susijusius su atsakove.

14.2.                      Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie 2017-06-30 visuotinį akcininkų susirinkimą yra nepagrįsti, kadangi ieškovas apie šaukiamą susirinkimą buvo informuotas visais ABĮ ir atsakovės įstatuose numatytais būdais.

14.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti (nepasibaigusi), nenutraukta, nenuginčyta teismine tvarka ir yra įregistruota atsakovės vertybinių popierių sąskaitoje, apelianto teiginiai, kad ginčijame VAS nebuvo reikiamo kvorumo, t. y. daugiau kaip ½ visų balsų yra aiškiai nepagrįsti. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017-06-30 atsakovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo atstovaujama 3 425 999 balsavimo teisę suteikiančioms akcijoms, kas sudaro 75 proc. visų atsakovės akcijų suteikiamų balsų, todėl ABĮ 27 str. 1 d. reikalavimas pažeistas nebuvo.

14.4.                      2017-06-09 pranešimo dėl 2017-06-30 šaukiamo akcininkų susirinkimo paskutinėje pastraipoje yra aiškiai nurodoma, kad sprendimų projektus dėl kiekvieno susirinkimo darbotvarkės klausimo, akcininkų paaiškinimus bei visus dokumentus ir informaciją, susijusią su susirinkimu, ABĮ nustatyta tvarka buvo galima nuo 2017-06-16 gauti atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), pirmadienį – penktadienį nuo 8 val. iki 17 val. Tokio paties pobūdžio informacija buvo paskelbta ir VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Vadinasi, apeliantas žinojo apie šaukiamą visuotinis akcininkų surinkimas bet nepasinaudojo galimybe susipažinti su susirinkimo darbotvarkės projektais pranešime nustatyta tvarka.

14.5.                      Galutinis sprendimas dėl metinių finansinių ataskaitų priklauso visuotiniam akcininkų susirinkimui, o ne valdybai. Šis sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gaunama daugiau akcininkų balsų negu prieš. Nagrinėjamu atveju sprendimas patvirtinti 2016 m. finansinę ataskaitą buvo priimtas teisėtai, nes už jį 2017-06-30 visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo 75 proc. balsų. Be to, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturi būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai įmonei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Tai, kad 2016 m. finansines ataskaitas analizavo ir vertino ne valdyba, kurios narių įgaliojimai pasibaigę, o direktorius, tačiau galutinį sprendimą pagal įstatymą vis tiek priėmė visuotinį akcininkų susirinkimą, nelemia tokio sprendimo pripažinimo neteisėtu.

14.6.                       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas apie 2017-06-30 šaukiamą visuotinį atsakovės akcininkų susirinkimą ir jo sprendimus sužinojo ar turėjo sužinoti jų priėmimo metu, kadangi buvo tinkamai informuotas apie 2017-06-30 vyksiantį akcininkų susirinkimą, todėl ieškovui ieškinį pareiškus tik 2017-08-31, akivaizdu, jog apeliantas praleido sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą ir nėra jokios svarbios priežasties, dėl kurios šis senaties terminas turėtų būti atnaujinamas.

14.7.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui sąskaitas už advokato teisinę pagalbą bei mokėjimo nurodymų kopijas, kad už šias paslaugas buvo apmokėta. Teismui taip pat pateiktos atsakovei suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, kuriose aiškiai matyti, kokius konkrečius procesinius dokumentus rengė atsakovės atstovai, šalia nurodant valandų skaičių ir galutines sumas, mokėtinas už suteiktas teisines paslaugas. Nors apeliantas ir nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį rengimo, atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimo išlaidos ir valandinis įkainis už pasirengimą bei atstovavimą teisme viršija rekomendacinius dydžius, atsižvelgus į ginčo apimtį, nagrinėtų klausimų sudėtingumą, kurie pareikalavo specifinių teisinių žinių, minimalūs nukrypimai nuo Teisingumo ministro rekomendacinių užmokesčio dydžių yra proporcingi ir pateisinami.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Enercom Holdings Limited prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Apeliantas neįrodė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai savo esme būtų nenaudingi įmonei, o iš tiesų, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuos sprendimus ginčija formaliais pagrindais, tokiu būdu darydamas spaudimą trečiajam asmeniu ir įmonei bei siekdamas nesąžiningai perimti įmonės valdymą.

16.2.                      Likus ne mažiau kaip likus 21 dienai iki organizuojamo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos įmonė abiem akcininkams išsiuntė pranešimus apie visuotinį akcininkų susirinkimą jų nurodytais buveinės adresais. Be to, 2017-06-09 pranešimas apie šaukiamą akcininkų susirinkimą buvo išsiųstas VĮ „Registrų centras“ bei 2016-06-10 paskelbtas VĮ „Registrų centras” informaciniame leidinyje. Trečiasis asmuo taip pat patvirtina, kad Bendrovės siųstą pranešimą gavo 2017-06-12, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tą pačią dieną pranešimas buvo įteiktas ir apeliantui, todėl akivaizdu, kad įmonės akcininkai apie 2017-06-30 šaukiamą susirinkimą buvo informuoti tinkamai, jiems suteikta galimybė susipažinti su visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentais ir informacija.

16.3.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu galiojo 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis, todėl apelianto teiginiai, kad 2016-06-30 akcininkų susirinkime nebuvo reikiamo 50 proc. balsų kvorumo, yra visiškai nepagristi. 2017-06-30 visuotiniame akcininkų susirinkime buvo atstovaujama 3 425 999 balsavimo teise suteikiančioms akcijoms, kas sudaro 75 proc. visu įmonės akcijų suteikiamų balsų, todėl visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas buvo susirinkęs.

16.4.                      Apeliantas apie visuotinį akcininkų susirinkimą turėjo sužinoti tą dieną, kai šis įvyko, t. y. 2017-06-30. Vadinasi apie priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus apeliantas sužinojo ar turėjo sužinoti būtent jų priėmimo metu, t. y. 2017-06-30. Tuo tarpu ieškovas ieškinį pateikė tik 2017-08-31, t. y. daugiau nei vieną mėnesį praleidęs ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

19.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

20.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

21.       Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl balsavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimo, susirinkimo sušaukimo tvarkos, kvorumo, susirinkimo metu priimtų sprendimų ir bendrovės sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Ieškovas Verdom Jet Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu; pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus (t. y. UAB „Charter Jets“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą; UAB „Charter Jets“ 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymą; UAB „Charter Jets“ metinio pranešimo už 2016 m. patvirtinimą; naujos UAB „Charter Jets“ valdybos išrinkimą; įgaliojimų suteikimą), bei pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos UAB „Charter Jets“ valdybos 2017-06-30 sprendimą Nr. VALD-17/06/30-1 dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo ir 2017-07-27 sprendimą dėl valdybos pirmininko išrinkimo. Ieškovo teigimu, šaukiant VAS buvo pažeista atsakovės akcininkų informavimo tvarka, nes ieškovas ir jo atstovė advokatė J. M. nebuvo informuoti apie šaukiamą VAS. Be to, buvo pažeistas ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo reikalavimas, nes minėtame susirinkime dalyvavo tik vienas iš atsakovės akcininkų, turintis 40 proc. atsakovės akcijų suteikiamų balsų, bet ir buvo pažeista ieškovo teisė iš anksto susipažinti su dokumentais ir informacija, susijusiais su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, o atsakovės 2016 metų finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta jos prieš tai neišanalizavus, neįvertinus ir nepatvirtinus valdyboje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios galiojimo terminas yra iki 2022-12-28, nėra pasibaigusi. Be to, ieškovui apie VAS buvo pranešta tinkamai, todėl akivaizdu, jog jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su VAS darbotvarke, finansiniais dokumentais ir kitais aktualiais klausimais, kurie svarstytini susirinkime, o susirinkęs VAS kvorumas buvo, nes galiojo 2012-12-28 Balsavimo teisių perleidimo sutartis ir trečiasis asmuo turėjo 75 proc. akcijų suteikiamų balsų. Taigi ieškovui neįrodžius, kad susirinkimo metu priimti sprendimai prieštarauja atsakovės interesams, bei nustačius, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus pripažinti UAB „Charter Jets“ 2017-06-30 eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu ir pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus UAB „Charter Jets“2017-06-30 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, neatskleidė bylos esmės, ginčo formą sureikšmino turinio atžvilgiu, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog VAS sušaukimas ir priimti sprendimai ginčijami formaliais pagrindais. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ABĮ aiškinimo ir taikymo praktikos dėl VAS šaukimo tvarkos, todėl pažeidė ne tik materialinės teisės normas, bet ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Dėl apelianto Verdom Jet Limited apeliacinės instancijos teismui 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 18 pateiktų papildomų paaiškinimų prie apeliacinio skundo

22.       CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas (pavyzdžiui, pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Taigi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas.

23.        CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui dėl 2019 m. sausio 18 d. teismo sprendimo paduoti baigėsi 2019 m. vasario 18 d. Po apeliacinio skundo padavimo apeliantas Verdom Jet Limited 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinius dokumentus, pavadintus papildomi paaiškinimai prie apeliacinio skundo. Iš apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jais iš esmės pildomas apeliacinio skundo turinys – teikiami nauji argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apelianto 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo atsisakoma priimti.

Dėl akcininkų apie 2017-06-30 šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą informavimo

24.       Kaip matyti iš apelianto pateikto apeliacinio skundo, ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad ginčijamas 2017-06-30 visuotinis akcininkų surinkimas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sušauktas nesilaikant imperatyvių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos ir terminų. Be to, sušauktas nukrypstant nuo susiklosčiusios įmonėje tokio pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą praktikos. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

25.       Vertindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų prima pažymi, jog juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, darytina išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių padarinių. Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais.

26.       Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą, ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002; kt.).

27.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 str. 4 d. įtvirtina, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Taigi ABĮ įstatyme yra aiškiai nurodyta, kokia tvarka akcininkas yra informuojamas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, sudarant jam galimybę susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. Ši nuostata atkartota ir atsakovės įstatuose įstatų 6.2 ir 6.3 punktuose, pagal kuriuos teisės aktų numatytais atvejais visiems akcininkams pranešimai yra siunčiami registruotu laišku akcininkų nurodytais adresais arba įteikiami pasirašytinai, taip pat, kad vieša informacija teisės aktų numatytais atvejais skelbiama VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

28.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad likus ne mažiau kaip 21 dienai iki organizuojamo visuotinio akcininkų surinkimo dienos, t. y. 2017-06-09, atsakovė abiem akcininkams (t. y. trečiajam asmeniui ir apeliantui) išsiuntė pranešimus apie visuotinį akcininkų surinkimą jų nurodytais buveinės adresais. Pranešimai, kuriuose nurodoma, kad visuotinis akcininkų surinkimas įvyks 2017-06-30, 10:30 val. buvo siųsti registruotu laišku per DHL siuntų tarnybą (el. b. 1 t., b. l. 155-156, 158-159, 162-163).

29.       Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad įmonės siųstą pranešimą gavo 2017-06-12, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (siuntų važtaraščiai) patvirtina, kad tą pačią dieną, t. y. 2017-06-12 pranešimas buvo įteiktas ir apeliantui, dokumentą priėmus apelianto darbuotojai D.(t. 1, b. l. 157, 160). Be to, 2017-06-09 pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų surinkimą buvo išsiųstas VĮ „Registrų centras“ bei 2016-06-10 paskelbtas VĮ „Registrų centras” informaciniame leidinyje (el. b. 1 t., b. l. 153-154).

30.       Nors ieškovas aktyviai ir ginasi, kad šio pranešimo negavo, kadangi, pasak apelianto, šia siunta buvo siųsti visiškai kitokio turinio dokumentai, tačiau apelianto atstovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokie, jei ne įmonės pranešimas apie visuotinį akcininkų surinkimą, dokumentai iš tiesų buvo gauti. Į šią aplinkybę pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad labiau tikėtina, kad pranešimas apie šaukiamą ginčo susirinkimą apeliantui buvo siųstas.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste svarbu akcentuoti tai, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 str. 3 d.). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas yra ne kartą konstatavęs, jog ABĮ aiškiai reglamentuoja, kur yra siunčiami pranešimai apie visuotinį akcininkų susirinkimą, jame nurodyta, jog tokie pranešimai siunčiami akcininkui registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Apie akcininko buveinę ar kitą adresą, kuriuo jis pageidauja gauti informaciją, pats akcininkas turi pareigą informuoti bendrovę. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1629-370/2017).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokio kito galimo adreso korespondencijai siųsti, o ieškovo Verdom Jet Limited registruotos buveinės adresas, be kita ko, yra nurodytas įmonės akcininkų sąraše, kurį į bylą pateikė pats apeliantas (el. b. 1 t., b .l. 28). Tas pats ieškovo buveinės adresas nurodomas ir ieškinyje. Be to, faktą, kad pranešimas buvo siunčiamas apelianto buveinės adresu, 2012-12-05 vykusio teismo posėdžio metu pripažino ir apelianto atstovė (2018-12-05 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:33:24 iki 00:33:58). Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės direktorius J. M. akcininkus apie 2017-06-30 eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą tinkamai informavo visais įstatyme ir įstatuose nurodytais būdais ir tvarka.

33.       Vertindama ieškovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog įmonės pasirinkimas informuoti akcininkus apie akcininkų susirinkimą per VĮ „Registrų“ centras informacinį leidinį negali būti laikomas kaip racionalus ir pagrįstas, nes apeliantas yra užsienio bendrovė, teisėjų kolegija pastebi, kad nors ieškovas ir yra užsienio bendrovė, jis turi savo atstovę Lietuvoje (t. y. J. M.). Vadinasi, advokatė J.M., elgdamasi apdairiai, rūpestingai ir veikdama geriausiais savo kliento interesais, turėjo ir galėjo patikrinti, ar oficialiame VĮ „Registrų centras“ leidinyje nebuvo skelbiami atsakovės UAB “Charter Jets” pranešimai apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą.

34.       Apeliantas taip pat nepagrįstai akcentuoja įmonėje susiklosčiusią kitokią nei nurodyta įstatymuose ir atsakovės įstatuose pranešimų apie visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką, kadangi jokių įrodymų, kad bendrovėje egzistavo būtent jo deklaratyviai nurodoma pranešimų siuntimo tvarka ir ja buvo naudojamasi, apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, nors CPK 178 straipsnyje ir įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Iš ieškovo į bylą pateiktų el. susirašinėjimų (el. b. 1 t., b. l. 46-47, 3 t., b. l. 189-190) galima spręsti tik tiek, kad J. M. buvo siunčiami visuotinio akcininkų surinkimo sprendimų projektai su priedais ir nė viename iš šių el. laiškų nėra kalbama apie planuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo datą ar kitas aplinkybes, kurios liudytų, jog šiais laiškais apeliantas yra informuojamas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, todėl teigti, kad įmonėje buvo susiklosčiusi kitokia pranešimo apie visuotinius akcininkų susirinkimus tvarka nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

35.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginio, jog pagal atsakovės pateiktą DHL siuntos važtaraštį (el. b. 1 t., b. l. 118-119) šia siunta buvo siųsti „orlaivio dokumentai“, o ne pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą su visa lydinčia medžiaga, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas klaidingai interpretuoja važtaraščio turinį ir jame padarytus įrašus. Išanalizavus į bylą pateiktą DHL siuntos važtaraštį matyti, jog minėta važtaraštyje daroma nuoroda į orlaivį reiškia, kad siunta buvo siunčiama oro paštu (orlaiviu). Taigi šios siuntos turinys nėra menamas, kaip kad akcentuoja apeliantas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pati siunta (t. y. pranešimas apie 2017-06-30 visuotinį akcininkų susirinkimą su priedais) tą pačią dieną buvo išsiųstas ir trečiajam asmeniui, kuris bylos nagrinėjimu metu vienareikšmiškai patvirtino, kad pranešimą gavo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos, apeliantas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kokią gi siuntą (pagal turinį) iš tiesų gavo apeliantas 2017-06-12, kuomet teismui pateikti įrodymai liudija, kad įmonės siųsti dokumentai buvo įteikti apelianto darbuotojai D. (el. b. 1t. b. l. 157), todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pranešimas apie šaukiamą ginčo susirinkimą buvo siųstas apeliantui. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apelianto nurodomi teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie 2017-06-30 visuotinį akcininkų susirinkimą yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo

36.        Apeliantas teigia, kad 2017-06-30 visuotinis akcininkų surinkimas yra neteisėtas, nes ginčijame visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo, t. y. daugiau kaip ½ visų balsų (ABĮ 27 str. 1 d.). Apelianto teigimu, minėtame surinkime dalyvavo nepakankamą akcijomis suteikiamų balsų skaičių (40 proc.) turintis akcininkas – trečiasis asmuo Enercom Holdings Limited, o apelianto atstovė J. M., kuriai ieškovas 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutartimi perleido visus savo turimų akcijų suteikiamus balsus, kurie sudaro 60 proc. visų balsų, akcininkų surinkime nedalyvavo ir dėl to neturėjo galimybės balsuoti, kas lemia atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo neteisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti ir su šiais apelianto teiginiais.

37.       Pažymėtina, jog byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 60 proc. atsakovės paprastųjų vardinių akcijų, o likusi 40 proc. atsakovės akcijų dalis priklauso trečiajam asmeniui nuosavybės teise. Tačiau, kaip minėta, 2012-12-28 tarp apelianto ir trečiojo asmens buvo sudaryta Balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu apeliantas trečiajam asmeniui perleido 1 598 800 akcijų suteikiamas balsavimo teises ir visas kitas neturtines teises, kas sudaro 35 proc. visų balsų. Taigi Balsavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo disponuoja 2 969 199 balsų, kurie sudaro 75 proc. visų atsakovės akcijų suteikiamų balsų.

38.       Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis negalioja, o visais 60 proc. apelianto akcijų suteikiamais balsais turėjo balsuoti apeliantas arba jo įgaliotas asmuo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais argumentais, kadangi, visų pirma, įstatymas numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties privalomumo principu užtikrinamas sutartimis reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas, bei garantuojami šalių teisėti lūkesčiai, kad sutartis galios ir bus vykdoma joje numatytomis sąlygomis. Asmuo, sudarydamas sutartį, turi teisę tikėtis, kad kita šalis negalės be pagrindo ir vienašališkai atsisakyti sutarties, išskyrus įstatymuose ir pačioje sutartyje numatytus atvejus.

39.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju 2012-12-28 apelianto ir trečiojo asmens sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis yra teisėtai sudaryta ir galiojanti, t. y. nėra pasibaigusi įstatyme ir sutartyje nustatytais pagrindais, nepripažinta negaliojančia CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80 str. – CK 1.93 str.), taip pat nėra nutraukta nei vienašališkai, nei teismine tvarka (CPK 12 str., 178 str.). Aplinkybė, kad ieškovo atstovė 2017-05-25 elektroniniu laišku (el. b. 1 t., b. l. 58, 63) informavo atsakovę apie tai, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra nutraukta ir tarp apelianto ir J.M. sudaryta nauja balsavimo teisių perleidimo sutartis, nereiškia, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis iš tiesų buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp apelianto ir trečiojo asmens, yra terminuota (galioja iki 2022-12-28), šioje sutartyje yra nustatyta jos nutraukimo tvarka, t. y. abiejų šalių susitarimu (Sutarties 9.1. p.), arba trečiojo asmens iniciatyva (9.2. p.). Tačiau apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė šios sutarties šalių (t. y. apelianto ir trečiojo asmens) susitarimo dėl 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo (CPK 12 str., 178 str.), o bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, kuriam yra suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, netgi patvirtino, kad jis nėra sudaręs jokio dvišalio susitarimo su apeliantu dėl sutarties nutraukimo, taip pat nėra išreiškęs savo valios sutartį nutraukti vienašališkai. Be to, apelianto atstovės el. laiškas trečiajam asmeniui ir įmonei dėl 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo buvo išsiųstas tik 2017-05-25, t. y. jau po 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad apeliantas 2017-05-23 sutartimi J.M. negalėjo perleisti savo akcijų suteikiamų balsų, kurių neturėjo, kadangi tuo metu buvo perleidęs trečiajam asmeniui. Kaip teisingai pastebėjo tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo savo pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą, 2017-05-23 sutartimi apeliantas galėjo susitarti ne dėl visų turimų 2 740 801 balsų perleidimo atstovei J.M., o tik tų, kuriais vis dar disponavo, t. y. 1 142 001 balsų (25 proc.). Tačiau net ir tokiu atveju apelianto atstovė, jeigu ir būtų atvykusi į visuotinį akcininkų susirinkimą, būtų galėjusi balsuoti tik 25 proc. visų atsakovės akcijų suteikiamų balsų. Vadinasi, jos dalyvavimas visuotiniame atsakovės akcininkų susirinkime nebūtų lėmęs kitokių sprendimų priėmimo.

40.       Kritiškai vertinti ir apelianto teiginiai, kad atstovavimo santykius reglamentuojančios CK normos įgalina bet kuriuo metu vienašališkai atšaukti suteiktus atstovavimo įgaliojimus (netgi ir iki pavedimo visiško įvykdymo).

41.       Pažymėtina, kad balsavimo teisių perleidimo sutartis (CK 2.89 str.) ir atstovavimo teisiniai santykiai (CK 2.132 – 2.151 str.) yra atskiri civilinės teisės institutai. Sudaryti įgaliojimą užtenka vienašališkų įgaliotojo veiksmų. Tuo tarpu balsavimo teisės perleidimas yra galimas tik sudarant sutartį (CK 6.154 str.). Teisiniams santykiams nutraukti taip pat taikomos skirtingos teisės normos. Pagal bendrą taisyklę įgaliotojas gali panaikinti įgaliojimą bet kuriuo momentu nepriklausomai nuo įgaliotinio valios (CK 2.146 str.1 d.). Balsavimo teisės perleidimas yra galimas tik sudarant sutartį, todėl ji gali būti vienašališka nutraukiama tik tuo atveju, jeigu kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str.). Taigi balsavimo teisių perleidimo sutartis gali baigtis tik įstatyme ir sutartyje numatytais pagrindais. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nesuėjus 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties terminui (2022-12-28), o šalims jos nenutraukus abipusiu susitarimu ar trečiajam asmeniui nepasinaudojus savo teise vienašališkai ją nutraukti, atitinkamai apeliantui nesikreipus į teismą dėl šios sutarties nutraukimo, 2012-12-28 sutartis yra galiojanti, turi įstatymo galią ją sudariusioms šalims. Dėl to jokia vėlesnė dėl to paties objekto, t. y. akcijų suteikiamų balsų, sudaryta sutartis negali būti laikoma galiojančia ir įpareigojančia.

42.       Kitokio aiškinimo, remiantis aukščiau išdėstytu, nelemia ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu, kadangi vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik joje numatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.). Pastebėtina, jog 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartimi apeliantui nebuvo suteikta teisė nutraukti sutartį vienašališkai, todėl ieškovas, norėdamas anksčiau laiko nutraukti sutartinius santykius privalėjo kreiptis į teismą (CK 6.217 str. 4 d.), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsi į teismą su tokiu ieškiniu. Be to, sutarties nutraukimo CK 6.217 straipsnio pagrindu tvarką reglamentuoja CK 6.218 str. 1 d., kuriame nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą CK 6.217 str. pagrindu privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju apeliantas trečiąjį asmenį apie sutarties nutraukimą, nedetalizuodamas, kokį esminį sutarties pažeidimą padarė trečiasis asmuo, informavo tik 2017-05-25, nors jo ir J.M. Balsavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta 2017-05-23. To pasėkoje atsakovo direktorius J. M. 2017-06-13 el. paštu pagrįstai informavo ieškovo atstovę J.M., kad jos pateikta 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutartis dėl 2 740 801 balsų perleidimo negali būti laikoma teisėta ir dėl to atsakovės vertybinių popierių sąskaitoje ir akcininkų žurnale registruojama nebus (el. b. 1 t., b. l. 177). Taigi apeliantas, manydamas, kad atsakovės atsisakymas registruoti 2017-05-23 sutartį yra nepagrįstas, turėjo teisę tokį atsisakymą ginčyti kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo registruoti 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutartį, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas įstatymų nustatyta tvarka gynė savo pažeistas teises, kas tik papildomai patvirtina byloje nustatytą faktą, jog 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti (nepasibaigusi), nenutraukta ir nenuginčyta teismine tvarka. Vien faktas, kad vėliau sudaryta kita balsavimo perleidimo teisių sutartis, nereiškia, kad nebegalioja ankstesnė sutartis, jei nėra kitos šalies sutikimo ar neišreikšti atitinkami konkliudentiniai veiksmai.

43.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visuotinio atsakovės akcininkų susirinkimo metu galiojo 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti (nepasibaigusi), nenutraukta, nenuginčyta teismine tvarka ir yra įregistruota įmonės vertybinių popierių sąskaitoje, apelianto teiginiai, kad 2016-06-30 visuotiniame akcininkų surinkime nebuvo reikiamo 50 proc. balsų kvorumo, yra visiškai nepagristi ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017-06-30 įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo atstovaujama 3 425 999 balsavimo teise suteikiančioms akcijoms, kas sudaro 75 proc. visų atsakovės akcijų suteikiamų balsų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas buvo susirinkęs. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl ieškovo (apelianto) teisės susipažinti su 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais

44.       Apeliantas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad atsakovė pažeidė apelianto teisę susipažinti su 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Apelianto teigimu, tai patvirtina aplinkybė, kad į jo atstovės 2017-05-22 el. laišku pateiktą prašymą suteikti informaciją ir dokumentus dėl 2016 m. metinės finansinės atskaitomybės, atsakovė atsakė tik 2017-08-16, o tai, ieškovo nuomone, yra savarankiškas ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo ir priimtų sprendimų neteisėtumo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia ieškovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija nesutinka.

45.       Remiantis į bylą pateiktu 2017-06-09 Bendrovės pranešimu apie 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (el. b. 1t., b. l. 169-164) matyti, jog minėto pranešimo paskutinėje pastraipoje yra aiškiai nurodyta, kad sprendimų projektus dėl kiekvieno susirinkimo darbotvarkės klausimo, akcininkų paaiškinimus bei visus dokumentus ir informaciją, susijusią su susirinkimu, ABĮ nustatyta tvarka buvo galima nuo 2017-06-16 gauti atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), pirmadienį – penktadienį nuo 8 val. iki 17 val. Tokio paties pobūdžio informacija buvo paskelbta ir VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

46.       Nagrinėjamu atveju apeliantui byloje neįrodžius, kad jis nebuvo informuotas apie 2017-06-30 visuotinį akcininkų susirinkimą ir pirmosios instancijos teismas padarius teisingą išvadą, kad apeliantui apie visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pranešta tinkamai, akivaizdu, jog jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, finansiniais dokumentais ir kitais aktualiais klausimais, kurie svarstyti susirinkime. Tačiau šia teise, t. y. nuo 2017-06-16 atvykti į atsakovės buveinę ir susipažinti su visais dokumentais ir informacija, susijusia su susirinkimu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis nepasinaudojo. Jokių įrodymų, kad atsakovė trukdė ieškovui pasinaudoti minėta teise, apeliantas taip pat nepateikė, todėl apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovė pažeidė apelianto teisę susipažinti su 2017-06-30 visuotinio akcininkų surinkimo darbotvarkės klausimais, teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais ir neįtakojančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškinio senaties termino

47.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises teismine tvarka ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

48.       Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.

49.       Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

50.       ABĮ 19 straipsnio 10 dalis numato, kad CK 2.84 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

51.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinio reikalavimams, dėl  juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, pareikšti taikytinas 30 dienų ieškinio senaties terminas. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu, nuo kurio skaičiuotinas senaties pradžios momentas. Apelianto teigimu, jis apie ginčijamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus sužinojo tik 2017-08-16, o ieškinį pateikė 2017-08-31, nepraleidęs ABĮ 19 str. 10 d. nustatyto 30 dienų ieškinio senaties termino.

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apelianto skunde dėstoma pozicija nesutinka, kadangi, kaip aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje minėta, visi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas apie 2017-06-30 šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir šio susirinkimo sprendimus sužinojo ar turėjo sužinoti jų priėmimo metu, kadangi buvo tinkamai informuotas apie 2017-06-30 vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą. 2017-06-09, t. y. likus ne mažiau nei 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 26 str. 4 d., atsakovės įstatų 6.2 p.), pranešimas akcininkams apie šaukiamą susirinkimą, jo darbotvarkę, sprendimų projektus bei informacijos teikimo tvarką buvo išsiųstas registruotu paštu, tą pačią dieną šis pranešimas buvo išsiųstas VĮ „Registrų centras“ ir jau 2017-06-10 paskelbtas ir VĮ Registrų centras informaciniame leidinyje. Siųsti dokumentai apeliantui buvo pasirašytinai įteikti 2012-06-12. Taigi akivaizdu, jog ieškovas nebejotinai žinojo apie 2017-06-30 visuotinį akcininkų susirinkimą, turėjo galimybę susipažinti su jo darbotvarke ir sprendimų projektais.

53.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ar jo įgalioti atstovai į 2017-06-30 visuotinį akcininkų susirinkimą neatvyko (t. 1, b. l. 168-169), taip pat nesiėmė jokių operatyvių veiksmų, siekiant nedelsiant išsiaiškinti, ar 2017-06-30 visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko, ir jeigu įvyko, tai kokie sprendimai buvo priimti šio susirinkimo metu. Minėto susirinkimo sprendimais apelianto atstovė pradėjo domėtis tik 2017-07-31. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamos konstatuoti, kad apie 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus apeliantas sužinojo ar turėjo sužinoti susirinkimo dieną, t. y. 2017-06-30. Atitinkamai ieškinį pareiškus tik 2017-08-31, apeliantas praleido sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustačius esminių pažeidimų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, akivaizdu, jog apeliantas galėjo ir privalėjo žinoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo vietą ir laiką, domėtis priimtais sprendimais, įstatymo nustatyta tvarka juos apskųsti. Be to, byloje nenustačius jokių kitų aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios ieškovui ginti savo galbūt pažeistas teises, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas praleido senaties terminą dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo atnaujintas. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias materialinės teisės normas yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme

55.       Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas atsakovės UAB „Charter Jets“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors jos, atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, turėjo būti mažinamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas iki protingo dydžio.

56.       Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 7272,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 36,30 EUR už prašymo dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės parengimą; 1452 EUR už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą; 2807 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 871,20 EUR už prašymo dėl laikinųjų apsaugos pakeitimo parengimą; 217,80 EUR už rašytinių paaiškinimų parengimą; 871,20 EUR už atskirojo skundo dėl 2018-03-06 nutarties parengimą; 290,40 EUR už prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimą; 8) 387,20 EUR už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir kelionę į teismą; 338,80 EUR už atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose.

57.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Taigi teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis tiek pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tiek atsižvelgti į Rekomendacijas.

59.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 ir 8.19 punktus už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas, už atskirąjį skundą - 0,4; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai - 0,4; už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus - 0,01 ir už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60.       Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. pirmąjį ketvirtį (prašymas dėl prieigos suteikimo prie el. bylos korteles ir atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengti 2017 m. trečiąjį ketvirtį) sudarė 817,60 EUR, 2017 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į ieškinį surašytas 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį) sudarė 838,70 EUR, 2017 m. trečiąjį ketvirtį (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo atsikirtimų, atskirasis skundas dėl 2018-03-06 surašyti 2018 m. pirmąjį ketvirtį) sudarė 850,80 EUR; 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį (prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo, pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir dalyvavimas perengiamuose teismo posėdžiuose vyko 2018 m. antrąjį ketvirtį) sudarė 884,80 EUR.

61.       Vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalus dydis už prašymą dėl prieigos suteikimo prie el. bylos kortelės yra 81,76 EUR (0,1 x 817,60 EUR), už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 327,04 EUR (0,4 x 817,60 EUR), už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2096,75 EUR (2,5 x 838,70 EUR), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - 340,32 EUR (0,4 x 850,80 EUR), už rašytinius paaiškinimus – 340,32 EUR (0,4 x 850,80 EUR), už atskirąjį skundą – 340,32 EUR (0,4x 850,80 EUR), už prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo – 8,85 EUR (0,01 x 884,80 EUR), už pasiruošimą bylos nagrinėjimui 176,96 EUR (0,1 x 884,80 EUR x 2 val.) ir už dalyvavimą perengiamajame teismo posėdyje – 88,48 EUR (0,1 x 884,80 EUR x 1 val.) (2018 m. balandžio 30 d. parengiamasis teismo posėdis vyko 44 min.) Taigi visos pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus išlaidas už prašymo dėl prieigos suteikimo prie el. bylos kortelės parengimą (t. y. 36,30 EUR) ir už rašytinių paaiškinimų parengimą (t. y. 217,80 EUR) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje esančias atsakovės atstovo pateiktas klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas (el. b. 7 t., b. l. 66-82.), o taip pat tai, kad, teisėjų kolegijos nuomone, byla laikytina sudėtinga dėl didelio kiekio į bylą pateiktos ir analizuotinos medžiagos (bylą sudaro 7 tomai), bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo apimties, bei vadovaudamasi Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 ir 8.19 punktais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės didesnes išlaidas advokato pagalbai apmokėti nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus tokių išlaidų dydis, todėl atsakovės patirtų ir atlygintinų iš ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme dydis, atsižvelgiant į teismo pripažintą bylos sudėtingumą, mažintinas iki maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos, nustatant, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 3632,82 EUR (36,30 EUR (už prašymo dėl prieigos suteikimo prie el. bylos kortelės parengimą) + 327,04 EUR (už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą) + 2096,75 EUR (už atsiliepimo į ieškinį parengimą) + 340,32 EUR (už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą) +217,80 EUR (už rašytinių paaiškinimų parengimą) + 340,32 EUR (už atskirojo skundo parengimą) + 8,85 EUR (už prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimą) + 176,96 EUR (už pasiruošimą bylos nagrinėjimui) + 88,48 EUR (už dalyvavimą perengiamajame teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu, patikslinant sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65.       Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo dėl ginčo esmės (o tik sumažinus pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą), netenkintinas ir apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66.       Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui prašymą priteisti 5.711,20 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 1.679,07 EUR išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą, už rašytinių paaiškinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą ir už paaiškinimų dėl Verdom Jet papildomų paaiškinimų parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2019-02-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2019-02-102, advokato suteiktų paslaugų ataskaitą Nr. 2019-02-102, 2019-04-24 Luminor banko sąskaitos išrašą, 2019-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2019-04-065, advokato suteiktų paslaugų ataskaitą Nr. 2019-04-065 ir2019-06-20 Luminor banko sąskaitos išrašą.

67.       Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

68.       Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 p.), o už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

69.       Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2019 m. pirmąjį ketvirtį) sudarė 935,70 EUR, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, rašytiniai paaiškinimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir paaiškinimai dėl Verdom Jet papildomų paaiškinimų parengti 2019 m. antrąjį ketvirtį) sudarė 970,30 EUR. Taigi galima priteisti maksimali suma už atsakovei advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) sudaro 1216,41 EUR (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 935,70 EUR (2018 m. III ketvirtis) × 1,3 koef.), o už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą, už rašytinių paaiškinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą ir už paaiškinimų dėl Verdom Jet papildomų paaiškinimų parengimą - 1164,36 EUR (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 970,30 EUR (2018 m. IV ketvirtis) × 0,4 koef. x 3 vnt.).

70.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti gerokai viršija maksimalius kriterijus, todėl įvertinus aplinkybę, kad atsakovę apeliacinės instancijos teisme atstovauja tas pats atstovas (tos pačios advokatų profesinės bendrijos advokatas) ir atsiliepime į apeliacinį skundą, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, rašytiniuose paaiškinimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bei paaiškinimuose dėl Verdom Jet papildomų paaiškinimų iš esmės atkartojami atsakovės kitų anksčiau teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentai, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgus į Rekomendacijas, iš ieškovės atsakovei UAB „Charter Jets“ priteisiamų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma mažintina iki 1.500 EUR.

71.       Trečiasis asmuo įrodymų, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

72.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apelianto Verdom Jet Limited 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 18 Vilniaus apygardos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti iš ieškovo Verdom Jet Limited ((duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „Charter Jets“ (juridinio asmens kodas 302001545) 3.632, 82 EUR ( tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Verdom Jet Limited ((duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „Charter Jets“ (juridinio asmens kodas 302001545) 1.500,00 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Vaclovas Paulikas

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Inga Staknienė