Civilinė byla Nr. 2S-1099-657/2014

Proceso Nr. 2-22-3-00727-2014-2

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

106.4.; 106.8.2.; 121.14.; 122.2.;122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės A. D. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1008-550/2014, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms Kėdainių rajono savivaldybei ir Kėdainių miesto seniūnijai dėl reikalavimo mokėti už nesuteiktas paslaugas ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovės Kėdainių rajono savivaldybė ir Kėdainių miesto seniūnija nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. neteisėtai reikalavo iš ieškovės piniginių lėšų už neatliktus darbus; priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės 14.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 1-3).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės A. D. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir pasiūlė kreiptis su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą (b.l. 6-7). Teismas konstatavo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu ginčija jai skaičiuojamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumą tuo pagrindu, jog Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003-12-19 sprendimas Nr. BD-7/450, vadovaujantis kuriuo Kėdainių miesto seniūnija jai siunčia pranešimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-23 įsakymui Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ ir kitiems teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 4 punktą, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo /…/. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinės atliekoms tvarkyti. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kyla iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių, todėl ginčai susiklostantys šioje srityje nagrinėtini administraciniame teisme. Teismas nustatė, kad antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės  Kėdainių rajono savivaldybės 14.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo taip pat priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys nenagrinėtas Kėdainių rajono apylinkės teisme,  kaip bendrosios kompetencijos teisme, civilinio proceso tvarka, todėl yra pagrindas jį atsisakyti priimti ir pasiūlė ieškovei kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 5 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė A. D. prašo bylą perduoti nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui žodinio proceso tvarka, nes neturi galimybės vykti į kitą miestą, kadangi slaugo neįgalų sutuoktinį P. D. (b.l. 15). Apeliantės teigimu, teismas netinkamai išsprendė teismingumo klausimą, nes ji neprašė naikinti Kėdainių rajono savivaldybės 2003-12-19 sprendimo, bet prašė pripažinti, kad atsakovės neteisėtai reikalauja mokėti už nesuteiktas paslaugas, nes atliekų surinkimas ir jų tvarkymas (nesurinkimas ir netvarkymas) nėra rinkliava, o paslauga, todėl byla nagrinėtina apylinkės teisme. Be to, pats teismas, priėmęs ieškinį galėjo jį perduoti kitam teismui, jeigu mano, kad byla teisminga kitam teismui CPK 35 ir 36 straipsnių nustatyta tvarka.

Apeliantė taip pat prašė nenagrinėti bylos, kol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neišnagrinės jos skundo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir pasisako apeliacinio skundo ribose, t.y. dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo.

Bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 163 ir 164 straipsniuose. Apeliantės kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką nesudaro pagrindo atidėti ar sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.   

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovės A. D. ieškinį dėl reikalavimo mokėti už nesuteiktas paslaugas ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos dalykas (reikalavimas) susijęs su rinkliavos mokesčio mokėjimu. Pagal Rinkliavų įstatymą ir Atliekų tvarkymo įstatymą savivaldybių kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti, kad atsakovės nepagrįstai reikalauja iš jos rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t.y. rinkliavos, kuri kyla iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių. Šios rinkliavos lėšos galiausiai pakliūna į savivaldybės biudžetą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti jau 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1702-61/2009 yra pasisakiusi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 4 punktą tokio pobūdžio bylos yra teismingos administraciniams teismams. Ieškovės atskirojo skundo teiginiai, kad ji neginčija savivaldybės priimto sprendimo, o reikalauja pripažinti, kad atsakovės nepagrįstai reikalauja mokėti už nesuteiktas paslaugas, netransformuoja administracinių teisnių santykių į civilinius (nes ieškinio pagrindas yra konkrečios aplinkybės kildinamos iš rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimas).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir ieškinį atsisakė priimti, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str., 337 str.1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Žibutė Budžienė