(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K., Z. K., L. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija (anksčiau – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., prašydama priteisti 57 924 Eur (200 000 Lt) žalos atlyginimą dėl neteisėtai perleisto nekilnojamojo turto, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad nors ji buvo įregistruota kaip atskiras juridinis asmuo pavadinimu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija (šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija), ji yra (buvo) tik vykdantysis bažnyčios valdymo organas, o aukščiausiasis valdymo organas buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodas. Sinodas iš savo narių rinko kolegiją, kuri, be kita ko, administravo bažnyčios turtą, atstovavo Sinodą.

3.       Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija, atstovaujama atsakovo A. K., 2011 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido         R. K. bažnytinį turtą – butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 173 772,01 Eur (600 000 Lt) kainą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad dalis pinigų už parduodamą butą – 57 924 Eur (200 000 Lt) buvo perduoti ieškovei iki sutarties pasirašymo, kita dalis pinigų – 115 848,01 Eur (400 000 Lt) turėjo būti pervesta sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovės teigimu, prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas A. K. už parduodamą turtą gautą pinigų dalį – 57 924 Eur (200 000 Lt) pasisavino, tokiu būdu padarydamas ieškovei nurodyto dydžio turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00235-11 yra pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovas                    A. K. gautą 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą siekė apskaityti kito juridinio asmens – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kasoje, nors tam, pasak ieškovės, neturėjo jokio teisinio pagrindo, be to, bažnyčios kasoje net neapskaitė visos sumos, t. y. kasoje buvo apskaityta tik 5 792,40 Eur (20 000 Lt) suma. 

4.       Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas neginčijo, kad gavo nurodytą pinigų sumą, tačiau nesutikimą su ieškovės reikalavimu grindė tuo, jog gautos lėšos buvo tinkamai apskaitytos, o vėliau perduotos steigiamam Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui (toliau – ir Fondas) per jo vadovą J. S.. Šios aplinkybės, be kita ko, užfiksuotos 2011 m. sausio 20 d. sutartyje, sudarytoje tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos, atstovaujamos kolegijos viceprezidento atsakovo A. K., ir J. S..

5.       Trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas ieškinį palaikė. Savo poziciją byloje trečiasis asmuo grindė tuo, kad atsakovas A. K., būdamas ieškovės vadovu ir gavęs 200 000 Lt už parduotą ieškovei priklausiusį turtą, šių pinigų ieškovei neperdavė, jų neapskaitė. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su atsakovo paaiškinimais, kad pinigai esą buvo panaudoti ieškovės interesais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai (dabar – Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija) 57 924 Eur žalos atlyginimą,     5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo valstybei dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

7.       Teismo sprendime nurodyta, kad iš 2011 m. sausio 20 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos, atstovaujamos atsakovo A. K., ir J. S., kurios pagrindu, pasak atsakovo, jis perdavė J. S. 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą Fondo veiklos vykdymui, matyti, jog ta sutartis buvo sudaryta ne su pačiu Fondu, o su J. S. kaip fiziniu asmeniu. Be to, nurodyta sutartis buvo sudaryta dėl to paties buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo, kuris (butas) vėliau – 2011 m. vasario 18 d. sutartimi buvo parduotas kitam pirkėjui R. K.. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. sausio 20 d. sutarties sudarymo metu Fondas apskritai dar nebuvo įsteigtas. Dėl nurodytų priežasčių 2011 m. sausio 20 d. sutartis, taip pat buvusios ieškovės buhalterės L. M. 2013 m. kovo 17 d. pranešimas nėra susiję su 2011 m. vasario 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu. FNTT 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada patvirtina, kad už ieškovei priklausiusio buto pardavimą pagal 2011 m. vasario 18 d. sutartį gautos kainos dalies – 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos A. K. į ieškovės kasą neįnešė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Be to, atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo eigoje nuolat keitėsi – iš pradžių atsakovas teigė, kad gavus nurodytas lėšas, jos buvo iš karto perduotos ir užpajamuotos Fondo kasoje; vėliau atsakovas jau teigė, jog minėtos lėšos buvo apskaitytos ieškovės kasoje ir tik po to perduotos J. S., veikiančiam Fondo vardu; galiausiai atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad gauti pinigai buvo  įnešti į bažnyčios Sinodo, t. y. į trečiojo asmens kasą, nors tokių savo teiginių niekaip nepagrindė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą į bylą įtraukti D. L., kuri kartu su atsakovu viešame registre buvo nurodyta kaip viena iš juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos vadovų (kolegijos prezidentė), taip pat nepagrįstai atsisakė ją apklausti kaip liudytoją. Teismo sprendimas priimtas byloje nedalyvavusio asmens atžvilgiu, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

8.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamą bylą, nors toks poreikis buvo dėl kitų nagrinėjamų bylų, kuriose siekiama nustatyti, kad VĮ Registrų centro registre nurodyti naujieji ieškovės vadovai buvo paskirti neteisėtai. Neteisėtai pakeitus buvusius ieškovės vadovus, ieškovės vardu į teismą su šiuo ieškiniu buvo kreiptasi neturint tam jokios teisės.

8.3.                      Byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta. Atsakovas prašė apklausti keletą liudytojų, kuriems buvo gerai žinomos grynųjų pinigų įnešimo į juridinių asmenų sąskaitą faktinės aplinkybės ir jie būtų galėję tokias aplinkybes patvirtinti. Teismui atsisakius liudytojais apklausti         J. S., R. K. ir kitus svarbias bylos aplinkybes žinančius asmenis, buvo apribotos atsakovo teisės apginti savo teises ir interesus. Nebuvo išreikalauta ir su ginčo objektu neatsiejamai susijusi preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo mokamos avansinės lėšos.

8.4.                      Aplinkybė, kad bažnyčios kasos knygoje vietoje 200 000 Lt sumos buvo įrašyta dėl 20 000 Lt pajamų gavimo, turi būti vertinama kaip rašymo apsirikimas, nes visi kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent 200 000 Lt suma buvo ieškovės gauta ir perduota Fondui. Net ir tuo atveju, jei teismas laikėsi nuostatos, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti lėšas, ieškinys galėjo būti tenkinamas ne visiškai, o iš dalies, nes FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad vis tik 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma buvo gauta ir apskaityta.

9.       Ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė apeliacinį procesą arba nutraukti, arba apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais į skundą:

9.1.                       Apeliacinis skundas pateiktas praleidus padavimo terminą – pavėlavus keturiomis dienomis, o dokumentų metaduomenų palyginimas leidžia spręsti, kad su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas „kvedaravicius_2016-08-04.xlsx“ yra žinomai netikras ir parengtas galimai siekiant suklaidinti teismą dėl skundo pateikimo datos. Procesinėmis priemonėmis turėtų būti įvertinti tikėtinai neteisėti atsakovo veiksmai ir imtasi Civilinio proceso kodekse nustatytų poveikio priemonių.

9.2.                      Byloje buvo sprendžiamas ginčas išimtinai tarp ieškovės ir atsakovo, todėl nebuvo jokio pagrindo į bylos procesą įtraukti D. L.. Teismas dėl jos teisių ir pareigų nenusprendė.

9.3.                      Juridinių asmenų registre registruoti duomenys apie ieškovės ir trečiojo asmens atstovus nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl atsakovo prašymas stabdyti bylą netenkintinas. Atsakovas ir skunde nenurodė konkrečių bylų, dėl kurių nagrinėjimo reikėtų stabdyti šią bylą, neatskleidė bylų tarpusavio ryšio.

9.4.                      Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ginčo 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos tariamą panaudojimą bažnyčios patalpoms remontuoti, baldams pirkti, knygoms spausdinti ir pan. Juo labiau, kad atsakovo nurodytoje 2011 m. sausio 20 d. sutartyje įrašyta, jog pinigai perduoti J. S. kitai paskirčiai – tam, kad būtų apmokėtos neįvardintos išlaidos teisinėms paslaugoms. Duomenų apie pinigų panaudojimą teisinėms paslaugoms apmokėti taip pat nepateikta. Buhalterės L. M. 2013 m. kovo 17 d. pranešime nurodoma ne apie tas pačias lėšas, taip pat nurodoma ir apie kitą sutartį, kuri byloje nebuvo pateikta. Atsakovo teiginius apie lėšų panaudojimą paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai. Atsakovo teiginiai apie tariamą rašymo apsirikimą apskaitant lėšas, vertintini kritiškai kaip nauja atsakovo gynybinė pozicija.

9.5.                      Apelianto nurodytiems asmenims D. L., J. S. taip pat yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, todėl šių asmenų liudijimas šioje byloje būtų šališkas. Be to, buhalterinių operacijų atlikimas arba neatlikimas nėra įrodinėjamas liudytojų parodymais, o galėtų būti įrodinėjamas tik Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkančiais buhalteriniais dokumentais. Buto pirkėjas R. K. byloje nebūtų paliudijęs jokių naujų aplinkybių, nes ginčo pinigų gavimo iš pirkėjo faktą pripažįsta ir pats atsakovas. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kas sieja R. J. ir J. K. su nagrinėjama byla. Apelianto nurodyti D. L., J. S. ir L. M. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas prašė skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais tiems, kurie išdėstyti ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

11.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. rugsėjo 9 d. trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2017 m. kovo 8 d. nutartimi byla pagal atsakovo apeliacinį skundą paskirta teisėjų kolegijai nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdyje.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. balandžio 3 d. posėdžiui.

14.       2017 m. kovo 31 d. atsakovas A. K. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. žodine nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas dėl duomenų išreikalavimo.

15.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius pateikė dokumentų kopijas. 2017 m. balandžio 25 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštas dėl duomenų pateikimo.

16.       2017 m. balandžio 26 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui A. K. išlaidų.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi byla buvo atnaujinta ir vėl sustabdyta iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-935/2018.

19.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. liepos 2 d. nustatyta, kad atsakovas (apeliantas) A. K. mirė ir pasiūlyta ieškovei bei trečiajam asmeniui pateikti savo poziciją dėl šios paaiškėjusios aplinkybės bei procesinės galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, jog dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo svarstytina po to, kai baudžiamojoje byloje bus galutinai išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo A. K. atžvilgiu dėl jo mirties. Kartu su rašytiniais paaiškinimais buvo pateikti papildomi dokumentai.

20.       Įvertinus aplinkybę, kad 2020 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjo teismo nutartis, kuria buvo nutrauktas baudžiamasis procesas mirusio A. K. atžvilgiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta. Šia nutartimi, be kita ko, mirusysis atsakovas (apeliantas) A. K. pakeistas jo teisių perėmėjais – V. K., Z. K., L. K. ir V. K.. Atnaujintą bylą nutarta toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

21.       2020 m. gruodžio 21 d. teisme gauti atsakovo V. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad palaiko pradinio atsakovo A. K. apeliacinį skundą ir prašo byloje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti (t. 4, b. l. 117-123). Atsakovas              V. K. akcentavo, kad mirusysis A. K. visus gautus ginčo pinigus išleido tinkamai ir pagal paskirtį – Evangelikų reformatų religinės bendruomenės poreikiams tenkinti, todėl žala nebuvo padaryta, o ieškinys yra grindžiamas tik prielaidomis ir ieškovės neteisėtomis išvadomis. Be to, atsakovas V. K. pareiškė prašymus priimti naujus įrodymus, apklausti liudytojais du asmenis, išreikalauti ir prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-248-935/2018 arba pareikalauti iš tos bylos ekspertizės (specialisto) išvadą. 2021 m. sausio 4 d. gautas ieškovės atsiliepimas su priedais į atsakovo V. K. paaiškinimus (t. 4, b. l. 136-148). Jame ieškovė prašė atmesti atsakovo V. K. pareikštus prašymus, nevertinti jo paaiškinimuose pateiktų naujų argumentų, kuriais pildomas apeliacinis skundas, apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi bylos šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, susijusius su byloje esančia informacija apie Fondo steigimą ir lėšų jam perdavimą. 2021 m. sausio 14 d. buvo gauti atsakovo V. K. paaiškinimai su prašymu priimti pridedamus įrodymus, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine padėtimi atrinktinai pateikiant į bylą tik jai palankius dokumentus (t. 4, b. l. 205-206). 2021 m. sausio 15 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai su prašymu juos priimti kartu su pridedamais įrodymais (t. 4, b. l. 211-217). 

23.       Byloje dalyvaujančių asmenų prašymai apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų, pateiktų 2020 m. gruodžio 21 d. – 2021 m. sausio 15 d. laikotarpiu, priėmimo (sprendimo 21 ir 22 punktai) išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi (t. 4, b. l. 233-235). Šia nutartimi taip pat atmesti atsakovo V. K. prašymai dėl liudytojų apklausos ir įrodymų išreikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl proceso formos atnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimą

25.       Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, įvertinus aplinkybę, kad kai kurių asmenų, kuriuos atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas, parodymai gali turėti reikšmės ginčo išsprendimui. Dėl šios priežasties teismas į žodinį teismo posėdį nutarė kviesti ir apklausti liudytojais L. M., R. K. ir J. S., taip pat betarpiškai išklausyti apelianto (pradinio atsakovo) A. K. paaiškinimų (t. 3, b. l. 184-187). Teismo 2017 m. balandžio 3 d. posėdyje buvo apklausti liudytojai R. K. bei L. M., taip pat žodinius paaiškinimus teikė apeliantas A. K. (t. 4, b. l. 14-16), o 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje apklaustas liudytojas J. S. (t. 4, b. l. 41-43). Taigi apeliacinės instancijos teismas atliko numatytus procesinius veiksmus, kuriems atlikti reikalinga žodinio bylos nagrinėjimo forma, po to byla buvo sustabdyta.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo paskirtas teismo posėdis bylos nagrinėjimui rašytinio proceso forma. Tokia proceso forma pasirinkta todėl, kad, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas jau buvo atlikęs visus procesinius veiksmus, dėl kurių buvo reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas, taip pat įvertinant karantino režimo priemones, taikomas viruso Sars-Cov-2 sukeltos Covid-19 ligos pandemijos suvaldymui. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė prašymų dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

27.       Atsakovas V. K. teismui 2020 m. gruodžio 21 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išreiškė prašymą du asmenis apklausti liudytojais. Dėl liudytojų apklausos būtų reikalinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismui 2021 m. sausio 19 d. nutartimi netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos, žodinio bylos nagrinėjimo poreikis neiškilo. Ištirti bylos aplinkybes bei įvertinti joje esančius įrodymus (įskaitant aplinkybes, išdėstytas šalių procesiniuose dokumentuose, pateiktuose po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, taip pat apeliacinės instancijos teismo priimtus naujus įrodymus) apeliacinės instancijos teismas galėjo išspręsdamas bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka.

Dėl ginčo byloje esmės

28.       Šioje byloje ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija reiškia reikalavimą priteisti atlyginti, jos teigimu, pradinio atsakovo A. K. ieškovei padarytą 57 924 Eur (200 000 Lt) žalą.

29.       Pagal Juridinių asmenų registro duomenis A. K. iki 2013 m. liepos 12 d. buvo registruotas kaip fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija) vardu. Šis Juridinių asmenų registre atliktas įrašas nėra nuginčytas ar kitu pagrindu panaikintas, todėl nėra teisinio pagrindo juo nesivadovauti.

30.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo (taip pat ir dėl kolegialaus juridinio asmens valdymo organo narių) pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019).

32.       Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

33.       Analizuojamu atveju nustatyta, kad A. K., atstovaudamas ieškovę Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegiją (dabar Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija) 2011 m. vasario 18 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 173 772,01 Eur (600 000 Lt) pardavė R. K. butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini)   (t. 1, b. l. 18-25). Šios pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą pardavėja iš pirkėjo gavo prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o       4.2. punkte aptarta, kad likusią 115 848,01 Eur (400 000 Lt) sumą pirkėjas turės sumokėti taip: 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumą pervesti į ieškovės kreditoriaus banko sąskaitą ir 107 159,41 Eur (370 000 Lt) sumą – į Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo sąskaitą. Ieškovės teigimu, avansinė kainos už butą dalis, sudaranti 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą, buvo pasisavinta A. K., nes ši suma nepasiekė religinės bendruomenės, pinigai nebuvo panaudoti jos interesais. Tiek pradinis atsakovas A. K., tiek jo procesinių teisių perėmėjas V. K. su tokia ieškovės pozicija nesutiko, aiškindami, kad 57 924 Eur (200 000 Lt) suma nebuvo atsakovo pasisavinta, ji buvo panaudota religinės bendruomenės reikmėms.

34.       Į bylą pateikta 2011 m. sausio 20 d. ieškovės, atstovautos A. K., ir R. K. pasirašytos sutarties (pagal požymius – preliminariosios sutarties) kopija, kurios 2.1. ir 2.2. punktuose susitarta dėl prievolės už 173 772,01 Eur (600 000 Lt) ateityje parduoti R. K. butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose patvirtinta, kad prieš šios sutarties pasirašymą R. K. grynaisiais pinigais sumokėjo pardavėjai kainos dalį – 57 924 Eur (200 000 Lt), kurią pardavėjos atstovas gavo (b. t. IV, l. 29-30). Byloje taip pat yra buvusios ieškovės buhalterės L. M. 2011 m. vasario 20 d. išrašyto ieškovės kasos pajamų orderio kvito kopija, kurioje nurodyta, kad iš R. K. (teismo pastaba: pagal orderyje nurodytą asmens kodą – iš R. K.) gautas 200 000 Lt avansas už nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 31, 127).

35.       Byloje yra dar viena tos pačios datos – 2011 m. sausio 20 d. sutartis, pasirašyta ieškovės atstovo A. K. ir J. S. (t. 3, b. l. 7-8), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja pirkėjui J. S. ateityje parduoti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po to, kai bus įvykdyti visi šioje sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai (sutarties 1.1., 5.1. punktai). Aptariamos 2011 m. sausio 20 d. sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad J. S. įsipareigoja, „... teikiant juridinę pagalbą ir apmokant advokatų paslaugų ir kitas išlaidas, sutvarkyti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios teisines problemas, atsiradusias 2002 m. gruodžio 9 d. įregistravus naują tradicinę religinę bendruomenę (bendriją) „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodas“. Pagal sutarties 4.1 punktą J. S. įsipareigojo kartu su pardavėja įsteigti Fondą bendrai veiklai vykdyti, tikslu finansiškai remti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią. Šios 2011 m. sausio 20 d. sutarties antro lapo kitoje pusėje yra rankraštinis tekstas, kad „Aš, J. S. <...> gavau iš generalinio superentendento A. K. <...> 200 000 Lt (du šimtus tukstančių lt) suma, šios sutarties punkto 3.1. vygdimui. 2011 01 20.“ (teismo pastaba: originalus citatos tekstas netaisytas). 2011 m. sausio 20 d. sutarties kiekviename lape ir po J. S. rankraštiniu įrašu kaip liudininkė yra pasirašiusi ir L. M.. Į bylą pateikta Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios buvusios buhalterės L. M. 2013 m. kovo 17 d. pranešimo kopija (t. 3, b. l. 9), kurioje nurodyta, kad: „2011 m. vasario 18 d. buvo pasirašyta sutartis su J. S. vadovaujamu evangelikų reformatų paramos ir labdaros fondu. Buvo gauti pinigai už nekilnojamąjį turtą 200 000 Lt ir tuo pat metu jie buvo atiduoti fondo direktoriui apmokėti už teisines paslaugas reikalaujamam avansui. Šie veiksmai buvo patvirtinti pasirašytais dokumentais“ (citatos pabaiga).

36.       Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 3 d. posėdyje apklaustas J. K. paliudijo, kad buto kainos dalį (200 000 Lt) perdavė jo darbuotojas (liudytojo pusbrolis) dar iki 2011 m. vasario 18 d. notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Liudytojas J. K. teigė neabejojantis, kad pinigai buvo perduoti A. K., nes pinigus perdavusiam asmeniui buvo pasakyta juos paduoti tik A. K., o J. K. pasitikėjo pinigus perdavusiu asmeniu (savo pusbroliu). Apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. posėdyje liudijusi L. M. nurodė daug ko neatsimenanti, nebežinanti, kas tiksliai buvo jos darbdavys, kurio buhalteriją ji tvarkė. L. M. paaiškino, kad A. K. ir J. S. paprašė įforminti pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą, todėl buvo išrašyti kasos pajamų bei išlaidų orderiai, tačiau pačių pinigų ji (L. M.) nemačiusi. Apeliacinės instancijos  teismo 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad neprisimena apie 2011 m. sausio 20 d. sutartį (sprendimo 35 punktas), kad vienas iš trijų toje sutartyje esančių parašų esąs ne jo, kiti du – panašūs į jo parašą. J. S. tvirtino, kad jokių pinigų iš A. K. jis nėra gavęs, tuo pačiu paminėdamas, jog jis (J. S.) turi teisę prieš save neliudyti.

37.       Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 3 d. posėdyje teikdamas paaiškinimus pradinis atsakovas A. K. nurodė, kad jis pats 200 000 Lt sumos negavo, matė kaip buvo forminami dokumentai, o 200 000 Lt buvo perduoti J. S., kuris vadovavo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui. A. K. tvirtinimu, pardavus ginčo butą gauti pinigai per Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondą turėjo būti ir buvo iš dalies panaudoti religinės bendruomenės reikmėms (pvz., buvo suremontuota bažnyčia). 

38.       Į bylą pateikta 2011 m. sausio 31 d. Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo steigimo sutartis, kurioje nurodyta, kad šio fondo steigėjai yra Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija (ieškovė), atstovaujama viceprezidento A. K., ir J. S. (t. 4, b. l. 218-221). Minėtos steigimo sutarties 4.1. punkte įrašyta, kad kiekvienas steigėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Fondo įregistravimo dienos perduoti steigiamam Fondui 28,96 Eur (100 Lt) piniginį įnašą. Steigėjas nuo Fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa Fondo dalininku (steigimo sutarties 4.3 punktas). Ieškovės ir Fondo 2011 m. vasario 23 d. sudaryta sutartis patvirtina, kad bažnyčios, esančios Vilniuje, Pylimo g. 18, renovacijos bei šildymo sistemos įrengimo išlaidos padengiamos Fondo lėšomis (t. 4, b. l. 209). Be to, į bylą pateikta 2011 m. vasario 14 d. UAB „Aserta“ 25 863,07 Eur (89 300 Lt) vertės sąmatos-pasiūlymo kopija dėl šildymo sistemos įrengimo bei remonto darbų (t. 4, b. l. 210).

39.       FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m.  gruodžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/157, be kita ko, nurodyta, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, netvarkė buhalterinės apskaitos, neapskaitė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, neregistravo ūkinių operacijų, susijusių su šio turto pardavimu, neapskaitė 2 830 082 Lt piniginių lėšų, gautų už jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą (t. 4, b. l. 167-177). FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondas 2011 m. gegužę ir birželį perdavė (dovanojo) bažnyčioje, esančioje Pylimo g. 18, Vilniuje, atliktus remonto darbus. FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 nurodyta, kad pagal 2011 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš pirkėjo R. K. gauti 370 000 Lt (107 159,41 Eur) buvo pervesti į Fondo banko sąskaitą (t. 4, b. l. 178-192).

40.       Kaip jau minėta šiame sprendime, A. K. neteisėtais veiksmais, sukėlusiais žalą, ieškovė įvardijo 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos grynųjų pinigų pasisavinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). 

41.       Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais patvirtinta, kad R. K. už perkamą butą perdavė 57 924 Eur (200 000 Lt) avanso sumą grynaisiais pinigais. R. K. paliudijo, kad jo darbuotojas tuos pinigus turėjo perduoti ir perdavė A. K.. A. K. pasirašė su pirkėju R. K. 2011 m. sausio 20 d. sudarytą preliminariąją sutartį bei 2011 m. vasario 18 d. sudarytą notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuriose patvirtinta, kad ieškovė yra gavusi iš pirkėjo avansinę dalį pirkimo kainos – 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą.

42.       Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios pagrįstų A. K. sąmoningą siekį (tikslą) neteisėtai pasisavinti 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą grynųjų pinigų. Nėra duomenų, kad po pirkėjo R. K. 57 924 Eur (200 000 Lt) lėšų perdavimo būtų padidėjęs A. K. turtas, byloje esantys duomenys nesuformuoja įsitikinimo, kad A. K. būtų išreiškęs valią ir realizavęs ketinimą minėtą sumą pinigų įsigyti sau (savo asmeniniams poreikiams tenkinti), ar veikdamas tyčia iššvaistyti tuos pinigus. Priešingai, aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties A. K. paaiškinimai suponuoja didesnę tikimybę, kad A. K. norėjo, jog gautos lėšos būtų panaudotos religinės bendruomenės naudai ir jos interesais – suremontuoti bažnyčią, atlyginti už ieškovei suteiktas teisines paslaugas ir kt. Teisėjų kolegija priėjo prie labiausiai tikėtinos išvados, kad pradinio atsakovo A. K. veiksmų gautą 57 924 Eur (200 000 Lt) grynųjų pinigų sumą perduodant ieškovės steigiamo Fondo būsimam vadovui tam, kad tie pinigai būtų panaudoti religinės bendruomenės interesais, negalima kvalifikuoti kaip neteisėto veikimo.

43.       Be kita ko, ieškovė nurodė ir tai, kad A. K. atlikti veiksmai gavus grynąsias pinigines lėšas, pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatyta, kad 57 924 Eur (200 000 Lt) suma buvo buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkėjo mokama kainos dalis, perduota grynaisiais pinigais pardavėjos atstovui A. K.. Įvertinus A. K. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu bei 2011 m. sausio 20 d. ieškovės bei J. S. sudarytoje sutartyje esantį rankraštinį įrašą apie 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos perdavimą J. S., darytina išvada, kad A. K., gavęs 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą iš buto pirkėjo R. K., perdavė tą pinigų sumą J. S., kaip tuo metu ieškovės imto steigti Fondo būsimam vadovui (kaip nurodyta sprendimo 38 punkte, ieškovė ir J. S. buvo 2011 m. sausio 31 d. įsteigto Fondo steigėjai). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors J. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje neigė gavęs grynuosius pinigus iš A. K., tačiau apklausiamas liudytoju teigdavo neprisimenantis aplinkybių, nepateikė jokių konkretesnių paaiškinimų dėl 2011 m. sausio 20 d. jo (J. S.) su ieškove sudarytoje sutartyje esančio rankraštinio įrašo apie 200 000 Lt gavimą iš A. K., nors neneigė, kad įrašas atliktas jo ranka, pripažino, kad po įrašu esantis parašas yra panašus į jo parašą. 

44.       Į bylą pateikta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos narių ir narių kandidatų 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolo kopija patvirtina, jog posėdyje dalyvavę asmenys vienbalsiai pritarė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būtų parduotas už 173 772,01 Eur (600 000 Lt), o pinigai įnešti į Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondą, kaip Sinodo kolegijos (ieškovės) dalis (t. 4, b. l. 207). Posėdžio protokole nurodyta, kad Fondas iš gautų lėšų besąlygiškai ir neatlygintinai įsipareigoja atlikti Vilniaus bažnyčios (Pylimo g. 18) pastato remontą (renovacija, šildymo ir garso sistemos įrengimas), padengti visas išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose dalyvauja Sinodo kolegija kaip proceso šalis, teikti kas mėnesį 25 000 Lt paramą Sinodo kolegijai. Tokie fiksuoti Fondo įsipareigojimai iš esmės atitinka būsimo Fondo vadovo J. S. įsipareigojimus, numatytus 2011 m. sausio 20 d. sutartyje, kada jis nurodė iš A. K. gavęs 200 000 Lt sumą grynųjų pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau (jau po 200 000 Lt grynųjų pinigų perdavimo J. S. ir po 2011 m. vasario 18 d. notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) ieškovės (Sinodo kolegijos) buvo pritarta už buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pardavimą gautų lėšų perdavimui J. S. vadovaujamam Fondui, darytina išvada, jog A. K. veiksmai perduodant 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą J. S., nors tuo metu Fondas dar nebuvo įsteigtas ir J. S. dar nebuvo registruotas šio Fondo vadovu, negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti veiksmai disponuojant ieškovei priklausančiomis lėšomis.

45.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pakankamo pagrindo konstatuoti A. K. veiksmų, kurie sudarė šioje byloje nagrinėto ginčo dalyką, neteisėtumo. Įvertinusi tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė A. K. veiksmų neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės už žalos ieškovei atsiradimą būtinosios sąlygos. Kadangi šiuo atveju civilinė atsakomybė negali kilti nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo A. K., kurio procesinių teisių perėmėjai yra atsakovai V. K., Z. K., L. K. ir V. K..

46.       Remiantis šiame sprendime išdėstytais motyvais, apskųstas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Byloje priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetant ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.

49.       Nėra duomenų, kad pradinis atsakovas A. K. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 28 d. sprendimu pradinis atsakovas A. K. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (įskaitant mokestį už apeliacinį skundą) ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. 3, b. l. 139-140). Jo procesinių teisių perėmėjai atsakovai V. K., Z. K., L. K. ir V. K. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nepateikė. 

50.       Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos teikimo A. K. išlaidas, kurios sudaro 119,62 Eur (t. 4, b. l. 37-38).

51.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 39,91 Eur (t. 1,     b. l. 1; t. 2, b. l. 1; t. 3, b. l. 1). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 15,90 Eur (t. 3, b. l. 195; t. 4, b. l. 60). Iš viso valstybei priteistina 55,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

52.       Kaip jau nurodyta (sprendimo 49 punktas), šioje byloje apeliantas A. K. buvo atleistas nuo 1303 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už ieškinį – 724,05 Eur (2 500 Lt) mokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (t. 1, b. l. 32-33).  

53.       Atmetus ieškinį, visos į valstybės biudžetą išieškotinos bylinėjimosi išlaidos (sprendimo 50-52 punktai), kurias sudaro 2 202,48 Eur (119,62+55,81+1303+724,05), priteisiamos iš ieškovės. 

54.       Trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas byloje dalyvavo ieškovės, kurios ieškinys atmetamas, pusėje, todėl šio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

55.       CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

56.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje byloje priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta, panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 40-41) atsakovo A. K. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl prašymo skirti baudą

57.       Atsakovas V. K. 2021 m. sausio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, kadangi ieškovė reikšdama ieškinio reikalavimus, teismui atrinktinai pateikė tik keletą jai naudingų dokumentų, o kitus turimus bylai esminius dokumentus nuslepia, tokiu būdu piktnaudžiauja procesine padėtimi.

58.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

59.       Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudos net ir tais atvejais, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo V. K. prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo netenkinamas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos (juridinio asmens kodas 292077730) 119,62 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 62 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodžius juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos (juridinio asmens kodas 292077730) 2 082,86 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų 86 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodžius įmokos kodą – 5660.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, lėšų ir turtinių teisių areštą.

Teisėjai        Artūras Driukas

Romualda Janovičienė

Gintaras Pečiulis