Administracinė
byla Nr. A143 – 219/2011
Procesinio sprendimo kategorija
16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos
Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos
Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjui L. J.,
atsakovo atstovui T.
U.,
trečiojo suinteresuoto asmens
atstovui Laurynui Mikelėnui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos
kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui, trečiajam
suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas L. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l.
2–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti
atsakovo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo
bataliono (toliau – atsakovas, Batalionas) vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.
P-109 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ už
Kariuomenės drausmės statuto (toliau – Drausmės statutas) 75 straipsnio 1
dalies pažeidimą paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir nutraukti bylą.
Pareiškėjas
nurodė, kad Bataliono laikinai einančio vado pareigas majoro L.
K. 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014 „Dėl tarnybinio patikrinimo
atlikimo“ įsakyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo, Bataliono profesinės
karo tarnybos kario leitenanto, atsisakymo vykdyti įsakymą ir karinės aprangos
nedėvėjimo tarnybos metu. Teigė, jog šiame įsakyme nurodyti duomenys yra
neteisingi, nes nuo 2008 m. spalio 31 d. jis paskirtas į laikinąjį profesinės
karo tarnybos personalo rezervą, o profesinės karo tarnybos kario ir laikinojo
profesinės karo tarnybos personalo rezervo statusai yra skirtingi. Tarnybinis
patikrinimas buvo atliekamas dėl to, kad 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m.
gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu nedėvėjo karinės aprangos
ir kad 2008 m. gruodžio 30 d. atsisakė rašyti paaiškinimą Bataliono štabo
viršininkui. Remdamasis Drausmės statuto 8 straipsniu, pareiškėjas teigė, kad
nustatytas drausminėn atsakomybėn traukiamų asmenų sąrašas yra baigtinis ir
negali būti pagal šį įstatymą plečiamas. Nuo 2008 m. spalio 31 d. jis yra
paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o nurodytoje
normoje rezervo kariams tokios atsakomybės taikymas nenumatytas. Pareiškėjas
atsižvelgė į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
(toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 13, 23 punktus. Dėl nurodytų aplinkybių,
pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu iš viso negalėjo būti
pradėtas, o jei buvo pradėtas, turėjo būti nutrauktas. Dėl tarnybinio
patikrinimo atlikimo drausmės pažeidimo įvykio dalyviui pavaldaus karininko
kapitono D. D. nurodė, kad Drausmės statutas draudžia
atlikti tarnybinį patikrinimą karininkui, kuris yra pavaldus drausmės pažeidimo
įvykio dalyviui (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 3 p., 22 str. 1 d.). Tiek jis,
kaip asmuo, padaręs karių drausmės pažeidimą, tiek majoras L.
K., prieš kurį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, pagal nurodytas
įstatymo nuostatas yra drausmės pažeidimo įvykio dalyviai. Taigi nurodytiems
asmenims pavaldus karininkas negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo. Jis siekė
nušalinti karininką, atliekantį tarnybinį patikrinimą, tačiau buvo atsakyta,
kad D. D. jam nepavaldus, nors dėl jo pavaldumo majorui L. K. nieko nebuvo pasisakyta. Gavęs Lietuvos kariuomenės
vado atsisakymą nušalinti nuo tarnybinio patikrinimo kapitoną D.
D., informavo Bataliono vadą, kad dėl karininko kapitono D.
D. nušalinimo kreipsis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą
(toliau – Krašto apsaugos ministras). Jis pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui,
bet atsakymo skundo padavimo dieną dar nebuvo gavęs. Nepaisant to, kad
nušalinimo klausimas tinkamai neišspręstas, tarnybinis patikrinimas buvo
baigtas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo
nuomone, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo objektyvus ir
nešališkas. Teigė, kad tai patvirtina ir kapitono D. D. elgesys
patikrinimo metu, nes šis jį terorizavo, reikalavo pateikti paaiškinimus raštu,
sudarinėjo kažkokius klausimynus, reikalavo pateikti atsakymus. Atsisakius
teikti paaiškinimus, grasino sankcijomis ir bausmėmis. Taip buvo rodomas
šališkumas ir neobjektyvumas, todėl ir tai turėjo būti pagrindas nušalinti D. D. nuo tarnybinio patikrinimo. Kapitono D.
D. reikalavimai teikti paaiškinimus, atsakinėti į klausimus, pareiškėjo
nuomone, tik patvirtina, jog praktiškai nebuvo jokių įrodymų dėl jo padaryto
drausmės pažeidimo. Tokiu būdu buvo siekiama sukompromituoti, apkaltinti jį, rasti
liudytojus melagingiems paaiškinimams duoti, kurie paneigtų jo aiškinimus. Atsirado
liudytojai, kurie liudijo dalykus, kurių negalėjo būti. Pažymėjo, kad 2008 m.
gruodžio 22 d. jis buvo mokymosi atostogose, todėl niekas jo sutikti negalėjo.
Jis nebuvo dalinio teritorijoje ir negalėjo dėl daiktų kreiptis į viršilą.
Pareiškėjo manymu, esant fiktyviems liudytojams, geriau jokių paaiškinimų
neteikti, nes jie visada tokius paaiškinimus paneigs. Tokius jo teiginius
patvirtina faktinės patikrinimo aplinkybės, nes iš jo paaiškinimų reikalauta
2009 m. sausio pradžioje, o liudytojų parodymai pradėti rinkti sausio
pabaigoje. Pagrindinis drausmės pažeidimo įvykio dalyvis majoras L. K. paaiškinimą dėl pažeidimo aplinkybių rašė tik 2009 m.
sausio 27 d., nors tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent pagal jo
pareikalavimą 2008 m. gruodžio 30 d. Dėl veikos kvalifikavimo pareiškėjas
nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Bataliono vado 2008 m.
gruodžio 30 d. įsakymu dėl atsisakymo vykdyti įsakymą ir karinės uniformos
nedėvėjimo tarnybos metu, bet drausminė nuobauda skirta už Drausmės statuto 75
straipsnio 1 dalies pažeidimą – tarnybinių pareigų neatlikimą. Tokia kvalifikacija
yra neteisinga. Dėl atsisakymo vykdyti įsakymą pažymėjo, kad nesupranta, už ką
skirtas papeikimas. Drausmės statute už atsisakymą vykdyti įsakymą nėra net
straipsnio, pagal kurį kariui būtų galima skirti drausminę nuobaudą. Atsisakymas
vykdyti įsakymą – tai kriminalinis nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
317 str.). Tačiau būtina nustatyti, ar kariui buvo duotas įsakymas, ar įsakymas
buvo teisėtas, kokia žala atsirado dėl įsakymo nevykdymo ir t. t. Teigė, kad
nebuvo jokio įsakymo, kurį jis privalėjo vykdyti. Nieko panašaus nėra nustatyta
ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Iš išvados galima suprasti, kad jis
atsisakė pateikti informaciją raštu, kodėl nedėvi uniformos. Negalima
tapatinti atsisakymo teikti paaiškinimą ir atsisakymo teikti informaciją, nes
teikti paaiškinimą jis gali atsisakyti. Atsisakius teikti paaiškinimą, jam buvo
paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi nuobauda paskirta ne už karinės
uniformos nedėvėjimą, bet už atsisakymą teikti paaiškinimą. Majorui L. K. jis paaiškino, kad paaiškinimą karys turi teisę rašyti,
bet neprivalo, be to, paaiškinimas gali būti rašomas tik tada, kai yra pradėtas
tarnybinis patikrinimas dėl kario drausmės pažeidimo. Jis žodžiu paaiškino,
kodėl jis nedėvi uniformos. Dėl to teigė, kad jokio įsakymo, kurį jis privalėtų
vykdyti pagal įstatymus, nebuvo. Dėl karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu
pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje
nurodyta, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. jis yra laikinajame profesinės karo
tarnybos personalo rezerve. Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d.
įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktas nurodo: ,,Vadovaujantis
Krašto apsaugos ministro 2001 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 747 patvirtintais Kario
aprangos ir ekipuotės dėvėjimo nuostatais, visiems krašto apsaugos sistemos
kariams tarnybos metu dėvėti uniformą“. Buvimas laikinajame profesinės karo
tarnybos personalo rezerve – tai ne tarnyba, nes karys jokių pareigų neturi,
užduočių nevykdo, jo tarnyboje nėra – jis yra rezerve. Pareiškėjas teigė, kad
bet kuriuo atveju, 2008 m. gruodžio 22 d. jis buvo mokymosi atostogose. 2008 m.
gruodžio 30 d. karinę uniformą pasiėmė 11.32 val., todėl iš ryto 2008 m.
gruodžio 30 d. 8 val. negalėjo apsivilkti karinės uniformos. 2009 m. sausio 6
d. atvykęs į tarnybos vietą prašė suteikti patalpas persirengti, bet jam nebuvo
leista. Tada jis Bataliono vadui parašė tarnybinį pranešimą ir prašė suteikti
vietą, kurioje galėtų persirengti. Netrukus jam buvo suteikta patalpa persirengti
ir spinta karinei uniformai laikyti. Tačiau šios aplinkybės nesutrukdė pareikšti
jam kaltinimus, nors iš jų akivaizdu, kad jis buvo teisus. Kaltinimai, jog į
tarnybos vietą reikia atvykti su uniforma, iš viso yra nepriimtini, nes
vykstant į tarnybą uniforma susiglamžo, ją reikia lyginti. Pasisakydamas dėl
kario pareigų, pareiškėjas rėmėsi Drausmės statuto 75 straipsnio
1 dalimi. Bendrosios kario pareigos yra nurodytos Krašto apsaugos ministro 2008
m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 10.3
punkte. Teigė, kad jokių pareigų nepažeidė, nes tuo metu jų neturėjo, buvo
paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Dėl to negali
būti paskirta ir drausminė nuobauda. Remdamasis Karo tarnybos statuto 4.3
punktu, pažymėjo, kad jokio nurodymo ar įsakymo nėra gavęs, nes buvo tik
„pasidomėjimas“, „prašymas“. Dėl veikos kvalifikavimo pažymėjo, kad vienas iš
pagrindinių šiurkštų karių drausmės pažeidimą kvalifikuojančių požymių yra
padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai
karo tarnybos tvarkai. Nesant šio požymio, negali būti karių drausmės pažeidimo
kvalifikavimo kaip šiurkštus pažeidimas. Drausmės statutas nenurodo, kas tai
yra esminė žala. Tačiau Drausmės statuto 23 straipsnis nurodo, kokios
aplinkybės turi būti nustatomos tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinio
patikrinimo išvadoje nėra nustatytos tokios būtinos aplinkybės kaip kaltės
forma, veikos tikslai ir motyvai, drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys,
pasekmės, padarytos žalos dydis. Dėl esminės žalos buvimo, vadovaudamasis Karių
materialinės atsakomybės įstatymu, teigė, kad nėra pagrindinio šiurkštaus karių
drausmės kvalifikavimo požymio. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl
uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo, bet drausminė nuobauda skirta už
tarnybos pareigų neatlikimą. Tai įrodo, jog veika buvo kvalifikuota
neteisingai. Be to, pažeisti ir drausminės atsakomybės taikymo terminai, nes tarnybinio
patikrinimo išvada surašyta praleidus terminą. Šios išvados paskutiniame lape
yra įrašas: „Suderinta su LK TD direktore J. N.“. Drausmės
statutas nenumato jokių derinimo procedūrų, atlikus tarnybinį patikrinimą. Pabrėžė,
kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, ji buvo paskirta tik
dėl to, kad jis buvo persekiojamas, su juo suvedinėjamos sąskaitos.
Atsakovas
atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 30–31) prašė palikti skundą nenagrinėtą ir atmesti
kaip nepagrįstą.
Atsakovas
nurodė, kad Įstatymo 48 straipsnio 1–2 dalyse bei Drausmės statuto
VIII skyriuje yra įtvirtinta kariams privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo
tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė kariams privalomos išankstinio ginčų
nagrinėjimo tvarkos, byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, jog skundžiamas
sprendimas yra pagrįstas, o materialinės ir procesinės teisės normos, priimant
šį sprendimą, nebuvo pažeistos. Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veikų
Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014 „Dėl tarnybinio
patikrinimo atlikimo“ buvo pavesta atlikti S2 skyriaus Saugumo karininkui kpt. D. D. Drausmės statutas numato, kad tarnybinis patikrinimas
turi būti atliktas per 1 mėnesį nuo jo paskyrimo datos. Drausmės statuto 28
straipsnyje numatyta galimybė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar 1
mėnesiui. Šie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir tarnybinis patikrinimas
atliktas per nustatytą terminą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad
pareiškėjas 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. privalėjo dėvėti
uniformą, jos nedėvėdamas tarnybos metu, pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004
m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktą, o
atsisakydamas vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą pateikti
informaciją raštu, kodėl karys nedėvi uniformos, pažeidė Karo tarnybos statuto
10.2 ir 10.3 punktuose nustatytas kario pareigas. Todėl pareiškėjo veika
kvalifikuota kaip Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Lietuvos kariuomenė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo)
atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 66–67) prašė palikti skundą nenagrinėtą ir
nutraukti bylą.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų
nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d.
sprendimu (T 2, b. l. 115–123) pareiškėjo skundą atmetė kaip
nepagrįstą.
Teismas nurodė,
kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimta
nutartimi (2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-377/2009),
klausimas dėl būtinybės nagrinėjamu atveju išnaudoti ikiteisminę ginčo
nagrinėjimo tvarką jau yra išspręstas. Pažymėjo, jog ginčo dalykas šioje byloje
yra Bataliono vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-109 teisėtumas ir
pagrįstumas. Šiuo įsakymu pareiškėjui, Bataliono laikinojo profesinės karo
tarnybos personalo rezervo karininkui, už karių drausmės pažeidimo, numatyto
Drausmės statuto 75 straipsnyje, padarymą paskirta drausminė nuobauda –
papeikimas – už tarnybos pareigų neatlikimą. Pareiškėjas įsakymą skundžia dviem
aspektais: pirma, aiškina, kad jis nepadarė drausmės pažeidimo, antra, aiškina,
kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas,
spręsdamas dėl Drausmės statuto pažeidimo, vadovavosi šio statuto 5
straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog profesinės karo tarnybos
kario padarytas drausmės pažeidimas kvalifikuojamas pagal Drausmės statuto 75
straipsnį, jeigu nustatoma, kad jis neatlieka savo pareigų arba jas atlieka
netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo. Atsižvelgęs į Drausmės statuto 8
straipsnio 1 dalį, Įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, teismas padarė išvadą, kad
pareiškėjas, būdamas laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve
(perkeltas nuo 2008 m. spalio 31 d. Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymu
Nr. P-688), toliau vykdė profesinę karo tarnybą, kaip ji apibūdinama Įstatymo 2
straipsnio 13 dalyje, nes profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta,
profesinės karo tarnybos kario statuso jis neprarado, todėl Drausmės statuto
nuostatos jam yra taikomos. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie
Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. P-688, apie kurį jam pranešta
Bataliono 2008 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-1024. Pareiškėjo teisinį statusą
reglamentuoja Krašto apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244
(2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) patvirtinti Laikinojo
profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatai (toliau – Nuostatai). Šie
nuostatai skelbti viešai, aktualios redakcijos nuostatai skelbti „Valstybės
žiniose“ 2008 m. balandžio 8 d., Nr. 40-1477. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo
klausimu yra nepagrįsti. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad perkelti į rezervą
kariai turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas.
Kariams galioja statutų reikalavimai ir Įstatymo numatyti apribojimai. Tai
pareiškėjui buvo paaiškinta ir paminėtame 2008 m. spalio 31 d. rašte Nr. S-1024.
Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta už tarnybos pareigų
neatlikimą, o būtent už tai, jog 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d.
tarnybos metu nedėvėjo uniformos ir atsisakė vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d.
Bataliono vado įsakymą pateikti informaciją raštu, kodėl karys nedėvi
uniformos. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, jis tik aiškina, kad
uniformos nedėvėjo dėl objektyvių priežasčių, o neteikti paaiškinimo jis turėjo
teisę. Teismas pažymėjo, jog pareiga tarnybos metu dėvėti uniformą bei vykdyti
vadų (viršininkų) įsakymus yra bendrosios profesinės karo tarnybos kario
pareigos, apibrėžtos Karo tarnybos statuto 10 punkte (10.3, 10.7 p.). Lietuvos
kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. V-837 „Dėl kario uniformos
dėvėjimo“ įtvirtinta pareiga tarnybos metu dėvėti kario uniformą. Šių pareigų
nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia atsakomybę pagal Drausmės statuto
75 straipsnį. Teismas konstatavo, kad uniformos nedėvėjimo tarnybos metu faktą
įrodo paties pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai teisme, rašytinė
bylos medžiaga. Negalima daryti išvados, kad į tarnybą jis atvyko be uniformos
dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Teismas pažymėjo,
jog Drausmės statuto 92 straipsnyje numatyta atsakomybė už uniformos dėvėjimo
taisyklių pažeidimą ją dėvint. Tuo tarpu uniformos nedėvėjimas tarnybos
metu yra kario pareigos nevykdymas ir tai yra drausmės pažeidimas. Remiantis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. A525-1780/2008 (Teismų įstatymo 33 str.
4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 str.),
pareiškėjo uniformos tarnybos metu nedėvėjimas kvalifikuotinas pagal Drausmės
statuto 75 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad įrodymai patvirtina, jog
pareiškėjas atsisakė vykdyti mjr. L. K. įsakymą pateikti
paaiškinimą raštu, kodėl jis nevilki uniformos. Pagal Karo tarnybos statuto 4.3
punktą, žodinis vado pavedimas taip pat yra įsakymas. Teismas pažymėjo, jog
Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtu hierarchijos
bei besąlyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais. Už Įstatymo 26
straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą karys
gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Vado 2008 m. gruodžio 30 d.
žodinis įsakymas pareiškėjui raštu pasiaiškinti, kodėl jis tarnyboje nedėvi
uniformos, neatitinka nei vienos Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos
sąlygos, todėl jo negalima laikyti neteisėtu. Teismas nurodė, kad, pradėjus
tarnybinį patikrinimą, drausmės pažeidimu įtariamas karys turi teisę teikti
paaiškinimus, tačiau jis gali ir atsisakyti teikti paaiškinimus, nes tai yra jo
teisė (Drausmės statuto 22 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju
pasiaiškinti pareiškėjas atsisakė dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo, be to,
jis atsisakė vykdyti vado įsakymą. Vadovaujantis Drausmės statuto 12 straipsnio
1 dalimi, kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam
pavaldūs kariai laikytųsi karių drausmės, todėl, duodamas įsakymą pasiaiškinti
dėl drausmės pažeidimo (kario uniformos nedėvėjimo tarnybos metu), vadas siekė
išsiaiškinti pažeidimo priežastis ir savo įgaliojimų neviršijo. Pagal Drausmės
statuto 75 straipsnio 1 dalį pareigų nevykdymas užtraukia drausminę
atsakomybę, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju
pareiškėjo įsakymo nevykdymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, todėl jis
trauktinas drausminėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus,
teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tarnybos metu 2008 m. gruodžio 30 d. ir
2009 m. sausio 6 d. turėjo pareigą dėvėti uniformą, tačiau jos nedėvėjo,
privalėjo vykdyti vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą raštu pateikti paaiškinimą,
kodėl tarnybos metu nedėvi uniformos, tačiau atsisakė jį vykdyti. Toks pareigų nevykdymas
yra drausmės pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta Drausmės statuto 75
straipsnio 1 dalyje. Teismas, spręsdamas dėl tarnybinio patikrinimo procedūros,
nurodė, kad drausmės pažeidimų tyrimo tvarka nustatyta Drausmės statuto I
dalies V skyriuje. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo procedūra
pradėta Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014, kuriame S2
saugumo karininkui kpt. D. D. nurodoma atlikti tarnybinį
patikrinimą dėl pareiškėjo. Šiame įsakyme nurodyta tarnybinio patikrinimo
išvadą pateikti Drausmės statute nustatytais terminais. Įsakymas priimtas,
atsižvelgiant į S1 viršininko vyr. ltn. T. U. 2008 m.
gruodžio 30 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 30
d. pareiškėjas tarnybos vietoje nedėvėjo uniformos, buvo su civiliais rūbais.
Štabo viršininkas l. e. Bataliono vado pareigas mjr. L. K. paprašė
raštu nurodyti priežastis, dėl ko jis nedėvi kario uniformos. Pareiškėjas atsisakė
tai paaiškinti. Tada mjr. L. K. įsakė pareiškėjui raštu
pateikti paaiškinimą dėl uniformos nedėvėjimo. Pareiškėjas atsisakė vykdyti
įsakymą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas susipažino 2009 m. sausio 5 d. Šią faktinę
aplinkybę patvirtina įsakyme esantis jo parašas. Tyrimą atliekantis kpt. D. D. 2009 m. sausio 30 d. pateikė motyvuotą prašymą
pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo atlikimo terminą 30 dienų. Ant
šio tarnybinio pranešimo yra Bataliono vado rezoliucija pritarti. Kadangi nėra
nurodyta, kad termino pratęsimai būtinai turi būti įforminti įsakymu ant
atskiro dokumento blanko, tokia vado rezoliucija laikytina įsakymu dėl termino
pratęsimo (Karo tarnybos statuto 4.3 p.). Tarnybinio patikrinimo išvada
surašyta 2009 m. kovo 2 d. Nr. TPI-12. Su išvada pareiškėjas susipažino 2009 m.
kovo 6 d. Taigi tarnybinis patikrinimas baigtas nepažeidžiant nustatytų
terminų, nes paskutinė termino diena buvo 2009 m. kovo 1 d., ne darbo diena.
Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinį patikrinimą vykdęs karininkas išaiškino
pareiškėjui jo teises, numatytas Drausmės statuto 22 straipsnyje, ne vieną
kartą prašė jo teikti paaiškinimus dėl įtariamų drausmės pažeidimų. Tai, kad
patikrinimą atliekantis karininkas suformulavo konkrečius klausimus pareiškėjui,
niekaip nerodo jo šališkumo, spaudimo pareiškėjui darymo ar kitų aplinkybių,
dėl kurių būtų galima įtarti karininką neobjektyvumu ir nešališkumu, nes tyrimą
atliekantis karininkas turi pareigą visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti
drausmės pažeidimo aplinkybes ir tam tikslui jis turi teisę apklausti drausmės
pažeidimo įvykio dalyvius ir liudytojus (Drausmės statuto 17 str. 1 p., 21 str.
1, 2 d.). Dėl to, kad suformulavo klausimus raštu, nelaikytina ir pareigų
viršijimu. Papildomai suformuluoti konkretūs klausimai pateikti, siekiant
išsiaiškinti drausmės pažeidimo aplinkybes ir suteikti pareiškėjui galimybę
paaiškinti dėl jam pateiktų kaltinimų drausmės pažeidimu. Pareiškėjas gynybos
teise nesinaudojo ir pažeidimo išaiškinimo tikslais nebendradarbiavo su tyrimą
atliekančiu karininku. Tačiau pareiškėjas rašė tarnybinius pranešimus ir
skundus dėl tyrimą atliekančio karininko nušalinimo. Pareiškėjo teigimu, 2009
m. sausio 6 d. tarnybinis pranešimas yra jo paaiškinimas. Tačiau tokio tarnybinio
pranešimo negalima vertinti kaip paaiškinimo dėl 2008 m. gruodžio 30 d. įvykio,
nes vien jau jo pavadinimas „Dėl mjr. L. K.“ rodo kitą
tarnybinio pranešimo tikslą. Tai patvirtina ir pranešimo turinys bei
suformuluoti reikalavimai. Teismas vadovavosi Drausmės statuto 21 straipsnio 3
dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 22 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad Bataliono vado
2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti S2 saugumo
karininkui, kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiškėjui.
Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieš jį buvo
nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieš įstatymų nustatytą drausmės tvarką –
nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų. Be to, mjr. L. K. Bataliono vado pareigas laikinai ėjo tik nuo 2008 m.
gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 17 d. Todėl visi pareiškėjo skundo argumentai
šiuo klausimu yra nepagrįsti. Drausminę nuobaudą pareiškėjui skyrė turintis tam
teisę Bataliono vadas (Drausmės statuto 46 str.). Nuobauda paskirta Drausmės
statute nustatytais terminais. Paskirta švelniausia nuobauda, kuri atitinka
pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo
išvados suderinimas su Teisės departamento direktore J. N. neturi
įtakos skundžiamo įsakymo neteisėtumui ar nepagrįstumui. Toks suderinimas reiškia,
kad teisininkas patikrino, ar tarnybinis patikrinimas atliktas ir išvada
priimta pagal teisės aktų reikalavimus. Tai nereiškia tarnybinio patikrinimo
išvados patvirtinimo. Kol tokia išvada nepasirašyta vado, ji gali būti taisoma
ir keičiama. Dėl to negalima konstatuoti pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių,
turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo
pagrįstumą, pažeidimo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Remdamasis išdėstytais
argumentais, teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas
nepažeidžiant nustatytų taisyklių ir reikalavimų.
III.
Pareiškėjas
apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 128–137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Pagal Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalį, drausminėn atsakomybėn traukiami
kariai, atliekantys privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę
arba savanorių karo tarnybą, taip pat kariūnai, tačiau nenurodyta, kad šios nuostatos
gali būti taikomos laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo
kariams. Profesinės karo tarnybos kario (Įstatymo 2 str. 13 p.) ir laikinojo
profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario statusai yra skirtingi (Įstatymo
2 str. 23 p.). Neturėjo pareigų ir negali būti traukiamas atsakomybėn remiantis
Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalimi.
2.
Drausmės statutas draudžia atlikti tarnybinį patikrinimą karininkui, kuris yra
pavaldus drausmės pažeidimo įvykio dalyviui (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 3 p.,
22 str. 1 d.), todėl kpt. D. D. turėjo būti nušalintas nuo
tarnybinio patikrinimo atlikimo. Kpt. D. D. buvo šališkas
ir neobjektyvus, todėl buvo dar vienas pagrindas nušalinti jį nuo tarnybinio
patikrinimo (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 4 p.). Nesutinka, kad mjr. L. K. nėra įvykio dalyvis.
3.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl atsisakymo vykdyti įsakymą ir karinės
uniformos nedėvėjimo tarnybos metu, bet drausminė nuobauda buvo paskirta už Drausmės
statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą – tarnybinių pareigų neatlikimą. Paaiškino
žodžiu, kodėl nedėvi karinės uniformos tarnybos metu, o įsakymas pateikti
paaiškinimą (informaciją) raštu yra neteisėtas. Teismas neteisingai nurodė, kad
jis turėjo pareigą rašyti paaiškinimą, nes pažeidžiamos ir ribojamos Drausmės
statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos kario teisės. Nepažeidė
karinės uniformos dėvėjimo taisyklių. Teismas netinkamai įvertino įrodymus.
4.
Norint kvalifikuoti kario veiką kaip netinkamą pareigų atlikimą, būtina
išsiaiškinti, kas yra kario pareigos (Karo tarnybos statuto 10.3 p.). Nepažeidė
pareiginiuose nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymo, nes neturėjo jokių
pareigų, buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
Negavo jokio įsakymo ar nurodymo, numatyto Karo tarnybos statuto 4.3
punkte.
5.
Tarnybos pareigų neatlikimas yra priskiriamas prie šiurkščių drausmės pažeidimų
(Drausmės statuto 75 str., 5 str. 3 d.). Nenustatyta, kokią esminę žalą padarė
krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, todėl
nėra pagrindinio šiurkštaus karių drausmės kvalifikavimo požymio. Netinkamai
buvo išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, todėl netinkamai
buvo kvalifikuotas karių drausmės pažeidimas.
6.
Buvo praleistas tarnybinio patikrinimo išvados surašymo ir tvirtinimo terminas,
kuris Drausmės statuto 28 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pratęstas,
todėl šios išvados pagrindu paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta. Tarnybinis
patikrinimas atliktas pažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką ir
terminus.
7.
Drausmės statutas nenumato jokių derinimo procedūrų atlikus tarnybinį patikrinimą
ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs kpt. D. D. tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą pateikė ne Bataliono
vadui, kuris skyrė tarnybinį patikrinimą, o Lietuvos kariuomenės Teisės
departamento direktorei J. N. Bataliono vadas neturėjo
jokio kito pasirinkimo kaip patvirtinti tikrovės neatitinkančią tarnybinio
patikrinimo išvadą, o vėliau skirti drausminę nuobaudą.
8.
Krašto apsaugos sistemoje galioja dvigubi standartai, nes už Lietuvos
kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos
dėvėjimo“ pažeidimus vieni kariai yra nebaudžiami, o kiti – baudžiami.
Atsakovas
atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 143–144) prašo atmesti apeliacinį
skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu
skundu argumentai:
1.
Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu tarnybinį patikrinimą pavesta
atlikti S2 saugumo karininkui kpt. D. D., kuris nėra
pavaldus pareiškėjui. Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis,
nes ne prieš jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieš įstatymų nustatytą
drausmės tvarką – pareiškėjas nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų
vado įsakymų.
2.
Tyrimas buvo paskirtas ir atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
3.
Drausmės statuto 8 straipsnis nustato traukiamų atsakomybėn subjektų sąrašą,
tarp kurių yra ir profesinės karo tarnybos kariai. Įstatymo 2 straipsnio 23 dalis
nustato, jog laikinasis rezervas yra profesinės karo tarnybos karių, laikinai
nevykdančių savo tiesioginių pareigų, kategorija, o Nuostatų 7 punktas numato,
kad perkelti į rezervą kariai turi bendrąsias kario teises ir pareigas.
4.
Pareiškėjas, nedėvėdamas karinės uniformos tarnybos metu, pažeidė Lietuvos
kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos
dėvėjimo“ 1 punktą, o atsisakydamas vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d. Bataliono
vado įsakymą pateikti informaciją raštu, kodėl karys nedėvi
uniformos, pažeidė Karo tarnybos statuto 10.2, 10.3 punktuose nustatytas kario
pareigas, todėl jo veika kvalifikuota kaip Drausmės statuto 75 straipsnio
1 dalies pažeidimas, už kurį paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Uniformos
nedėvėjimo faktas bei atsisakymas vykdyti įsakymą įrodyti liudytojų parodymais
ir kita medžiaga.
5.
Pareiškėjas skundą teismui padavė nesilaikydamas įstatymų nustatytos kariams
privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 145–149) prašo
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą
palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime
nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1.
Pareiškėjas, jį perkėlus į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, profesinės
karo tarnybos statuso neprarado, todėl Drausmės statuto nuostatos jam taikomos.
2.
Reikalavimas pateikti paaiškinimą raštu pagal pateiktą klausimyną vertintinas
kaip tinkamas pareigos – visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti
drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sąlygas – atlikimas, o ne kaip
šališkumas ar neobjektyvumas. Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu
tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti S2 saugumo karininkui kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiškėjui. Bataliono vadas nėra
drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieš jį buvo nukreiptas drausmės
pažeidimas, o prieš įstatymų nustatytą drausmės tvarką – pareiškėjas nedėvėjo
uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų.
3.
Teismas tinkamai įvertino liudytojų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių,
parodymus.
4.
Drausminė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė
savo pareigas, t. y. 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos
metu tarnybos vietoje nedėvėjo kario uniformos ir atsisakė vadui dėl šios
neteisėtos veikos pateikti raštišką pasiaiškinimą. Šių faktų (uniformos
nedėvėjimo ir atsisakymo teikti paaiškinimą raštu) pareiškėjas neginčija, ir
jie yra patvirtinti surinktais įrodymais.
5.
Tyrimą atliekantis kpt. D. D. 2009 m. sausio 30 d. pateikė
motyvuotą prašymą pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą 30 dienų. Ant
šio tarnybinio pranešimo yra Bataliono vado rezoliucija – pritarti. Kadangi
nėra nurodyta, kad termino pratęsimai būtinai turi būti įforminti įsakymu ant
atskiro dokumento blanko, tokia vado rezoliucija laikytina įsakymu dėl termino
pratęsimo (Karo tarnybos statuto 4.3 p.). Tarnybinio patikrinimo terminai
nebuvo praleisti. Tarnybinio patikrinimo išvados suderinimas su Teisės
departamentu neturi įtakos skundžiamo įsakymo neteisėtumui ar nepagrįstumui.
Toks suderinimas nereiškia tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo.
6.
Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai apie krašto apsaugos sistemoje taikomus
dvigubus standartus yra nepagrįsti.
7.
Vadovaujantis Įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, karo tarnybos ginčai dėl
drausminių nuobaudų yra nenagrinėtini teismuose.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pareiškėjo
skundžiamo atsakovo 2009 m. kovo 9 d. įsakymo bei 2009 m. kovo 2 d. tarnybinio
patikrinimo išvados (kuri nurodyto įsakymo pagrindimo aspektu laikytina jo
sudedamąja dalimi) matyti, kad pareiškėjas patrauktas drausminėn atsakomybėn už
Drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimą. Pagal nurodytą tarnybinio patikrinimo
išvadą, į kurią buvo atsižvelgta priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo
įsakymą, pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad 2008 m.
gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu jis nedėvėjo uniformos ir
tuo pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837
„Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktą (šiame punkte nurodyta, kad „
<...> visiems krašto apsaugos sistemos kariams tarnybos metu dėvėti
uniformą“); ir tuo, kad jis atsisakė vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30
d. įsakymą pateikti raštu informaciją, kodėl nedėvi uniformos (T 1, b. l.
15-17).
Pasisakydama dėl
paminėtos tarnybinio patikrinimo išvados reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija
pažymi, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl drausminės nuobaudos
paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos drausminės nuobaudos
paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra
reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai
reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo
išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje
byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip
pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir
informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio patikrinimo
išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai. Atsižvelgiant į nurodytus
argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra reikšmingos, t. y. ABTĮ
86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aiškintinos bei Drausmės statuto 75
straipsnio taikymo požiūriu vertintinos, tik paminėtos tarnybinio patikrinimo
išvados rezoliucinėje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės: ar nurodytomis
dienomis (2008-12-30 ir 2009-01-06) pareiškėjas iš tikrųjų tarnybos metu
nedėvėjo kario uniformos ir ar (tai nustačius) tai gali būti laikytina drausmės
pažeidimu (tarnybos pareigų neatlikimu) Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo
prasme, ar pareiškėjas iš tikrųjų atsisakė vykdyti paminėtą Bataliono vado 2008
m. gruodžio 30 d. įsakymą ir ar Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme
toks atsisakymas (nustačius jo buvimo faktą) laikytinas drausmės pažeidimu
(tarnybos pareigų neatlikimu).
Pasisakydama dėl
faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neginčija
fakto, jog nurodytomis dienomis (2008-12-30 ir 2009-01-06) savo tarnybos metu
nedėvėjo uniformos. Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde jis nurodė,
kad nurodytomis dienomis neprivalėjo dėvėti uniformos, nes (nuo 2008-10-31)
buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o
profesinės karo tarnybos kario ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo
rezervo statusai yra skirtingi. Atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus,
kolegija pažymi, kad „profesinės karo tarnybos“ ir „laikinosios profesinės karo
tarnybos personalo rezervo“ sąvokos yra pateiktos Įstatymo 2 straipsnio,
atitinkamai 13 dalyje (bylai aktuali 2004-11-11 įstatymo Nr. IX-2560 redakcija)
ir 23 dalyje (bylai aktuali 1999-07-23 įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija). Iš
šių sąvokų apibūdinimų matyti, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo
rezervas yra profesinės karo tarnybos karių kategorija. Pagal Nuostatų 7 punktą
(2008-03-31 įsakymo Nr. V-247 redakcija), perkelti į šį rezervą kariai turi
bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas, jiems galioja statutų
reikalavimai. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai (uniformos
nedėvėjimas tarnybos metu) teisingai atsakovo buvo kvalifikuoti kaip jam
privalomo vykdyti paminėto Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d.
įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ pažeidimas. Kolegija pažymi,
kad pagal savo pobūdį šis Lietuvos kariuomenės vado įsakymas yra skirtas
užtikrinti karių drausmę. Todėl Karo tarnybos statuto taikymo požiūriu jo
nevykdymas laikytinas karių pareigų nevykdymu (10.3, 16 p.). Drausmės statuto 5
ir 75 straipsnių taikymo požiūriu tai yra pakankamas pagrindas patraukti
pareiškėją drausminėn atsakomybėn. Pasisakydama aptariamu klausimu, kolegija
taip pat pažymi, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu nurodytos uniformos
nedėvėjimo priežastys skirtingos nuo aukščiau aptartos pareiškėjo teismui
nurodytos priežasties. Be to, tai yra byloje esančių šiuo klausimu pateiktų
įrodymų įvertinimo klausimas. Kolegija sutinka su šiuo klausimu pirmosios
instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis.
Pasisakydama dėl
kito paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto pareiškėjo tariamai
padaryto drausmės pažeidimo (atsisakymo vykdyti paminėtą Bataliono vado
2008-12-30 įsakymą), kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijama, jog šiuo
įsakymu buvo siekiama gauti iš pareiškėjo paaiškinimus dėl aukščiau aptarto karinės
uniformos nedėvėjimo priežasčių. Drausmės statuto taikymo požiūriu tokių (dėl
tariamai padaryto drausmės pažeidimo fakto bei tarnybiniam tyrimui atlikti
reikšmingų aplinkybių nustatymo) paaiškinimų davimas yra drausmės pažeidimo
įvykio dalyvio (šiuo atveju pareiškėjo) teisė, o ne jo pareiga profesinės karo
tarnybos pareigų atlikimo prasme. Tai matyti iš Drausmės statuto 22 straipsnio
1 dalies 1 punkto. Be to, tai matyti ir iš Karo tarnybos statute nurodytų
sąvokos „įsakymas“ ir kario gauto įsakymo vykdymo ypatumų apibūdinimų (4.3,
14-17 p.). Todėl kolegija daro priešingą, negu padarė pirmosios instancijos teismas,
išvadą, kad paminėto Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo nevykdymas
yra kario pareigų nevykdymas Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme. Dėl
nurodytų argumentų pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo dalis, kurioje nurodyta,
kad pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d.
įsakymą pateikti informaciją raštu, padarė Drausmės statuto 75 straipsnio
pažeidimą, negali būti pripažinta pagrįsta ir turi būti iš šio įsakymo
pašalinta. Šia apimtimi yra keistinas ir pirmosios instancijos teismo priimtas
sprendimas. Kolegija kartu pažymi, kad nurodytas atsakovo įsakymo dalies
pašalinimas negali būti pripažintas pagrindu panaikinti pareiškėjui paskirtą
drausminę nuobaudą – papeikimą, nes aukščiau aptartas kitas pareiškėjo
padarytas (ir kolegijos pripažintas nustatytu) drausmės pažeidimas Drausmės
statuto 75 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu yra adekvatus atsakovo
pasirinktai (pažymėtina, kad iš galimų minimaliai) drausminei nuobaudai.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140
straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti ir jį
išdėstyti taip: pareiškėjo L. J. skundą patenkinti iš
dalies, pašalinant iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino štabo bataliono vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl
drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ dalį, kad
drausminė nuobauda skiriama už atsisakymą vykdyti Bataliono vado 2008 m.
gruodžio 30 d. įsakymą
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma
Sabina Alimienė
Anatolijus
Baranovas
Vaida Urmonaitė –
Maculevičienė