Civilinė byla Nr. 2S-2607-640/2014
Teisminio proceso Nr.2-68-3-31490-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., išieškotojai G. J., sodininkų bendrija „Jurginas“, Valstybinė mokesčių inspekcija.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti antstolio 2014-08-28 patvarkymą bei sustabdyti psichologinį smurtą jos atžvilgiu - panaikinti visas vykdomąsias bylas jos atžvilgiu bei visus areštus jos turtui. Nurodė, kad ginčijamame 2014-08-28 patvarkyme antstolis nurodė, jog antstolio kontoroje 2014-08-19 gautas G. J. prašymas išskaičiuotas lėšas iš pareiškėjos senatvės ir našlės pensijų nepervedinėti į išieškotojo sąskaitą, o skirti už pareiškėjos turto ekspertizę turto vertintojui UAB „Capital vertinimas“. Pareiškėja pažymėjo, kad tokio G. J. prašymo vykdomosiose bylose nėra ir negali būti. Nesutiko su antstolio teiginiu, jog jos areštuotas turtas buvo vertintas tik 2008-06-09 bei pažymėjo, kad jos nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ne tik 2008-06-09 UAB „Krivita“, bet ir 2009-07-21 UAB „Kvadratinis metras“. Pažymėjo, jog jai priklausančiame žemės sklype iš vis nėra ūkinio pastato, yra tik šiltnamis ir gyvenamasis namas, kurį nepagrįstai vadinama ūkiniu pastatu. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja reiškė nepasitenkinimą dėl teismų, advokatų ir antstolių atliekamo darbo, nesutiko su teismų priimtais procesiniais dokumentais.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi (b.l. 57-62) pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog jos areštuotas turtas buvo įvertintas ne tik 2008-06-09 UAB „Krivita“, bet ir 2009-07-21 UAB „Kvadratinis metras“, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.), kadangi UAB „Kvadratinis metras“ atliktu turto įvertinimu antstolis remtis negalėtų. Nurodė, kad teismas sutinka su antstolio argumentu, jog nuo pareiškėjos turto vertinimo (2008-06-09) praėjo gan ilgas laiko tarpas (apie 6 metus), todėl praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, atsižvelgiant į šių dienų pakitusias ekonomines sąlygas, nekilnojamojo turto kainų augimą, arba mažėjimą, kyla pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto vertės pasikeitimo, todėl būtina perkainoti aukščiau minėtą turtą vadovaujantis CPK 682 str., bei skirti turto ekspertizę nurodytam pareiškėjos nekilnojamajam turtui. Nurodė, kad antstolio D. B. kontoroje 2014-08-19 gautas išieškotojo G. J. pareiškimas (v.b. Nr. 0035/08/00274, T.4, b.l. 494), kuriame G. J. prašė išskaičiuotas lėšas iš Ž. V. nepervedinėti į jo sąskaitą, o skirti 400 Lt už skolininkės Ž. V. turto ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentas, jog antstolio vykdomose vykdomosiose bylose tokio G. J. prašymo nėra ir negali būti, buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjos Ž. V. atskiruoju skundu (b.l. 73-76) sprendžia, kad pareiškėja Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliantė nurodo, kad antstolis B. nepagrįstai rašo savo 2014-08-28 patvarkyme, kad išieškotojas G. J. neva prašo nepervedinėti į jo sąskaitą išskaičiuotas lėšas iš apeliantės pensijos, o skirti jas turto vertintojui UAB „CAPITAL vertinimas“ už žemės sklypo ekspertizę. Taip pat nurodo, kad teisėja grubiai pažeidusi CPK 12 str. normą, numatančią, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir 2014-10-10 nutartimi jos skundą atmetė.
Suinteresuoti asmenys antstolis D. B., G. J., sodininkų bendrija „Jurginas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d., 338 str.); įstatymas draudžia teikti naujus atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka atskirasis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti atskirajame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo. Todėl Ž. V. prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).
Apeliantė savo skunde nurodo, kad antstolis nepagrįstai nurodo, kad išieškotojas G. J. prašo nepervedinėti į jo sąskaitą išskaičiuotas lėšas iš apeliantės pensijos, o skirti jas turto vertintojui UAB „CAPITAL vertinimas“ už žemės sklypo ekspertizę. Tačiau sutikti su tokiu apeliantės teiginiu nėra jokio pagrindo, kadangi iš vykdomojoje byloje (Nr. 0035/08/00275, b.l. 494, 4 tomas) esančio G. J. pareiškimo matyti, kad jis tokią valią išreiškė.
Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą. Tačiau ir su šiuo apeliantės teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad rungimosi principas numato, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tad šiuo atveju nėra aišku, kokiu būdu teismas galėjo pažeisti šalims nustatytą pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi, to nepaaiškino ir pati apeliantė. Iš pateikto skundo, taip pat matyti, kad apeliantė skundžia teismo sprendimą jos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 593 str. reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pirmosios instancijos teismui nenustačius priežasčių, dėl ko turėtų būti paskirtas žodinis procesas, apeliantės skundas pagrįstai įstatymo nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė