Teikimo Nr. T-146-806/2019

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. teikimą Nr. S-15131 dėl nuteistojo S. R. (S. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Teismas

n u s t a t ė :

S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8/1998 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 111 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam skirta galutinė subendrinta išimtinė bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime, su papildoma viso turto konfiskavimo bausme. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. R. sulaikymo, t. y. 1996 m. kovo 6 d. (a. b. 1 t., I d., l. 13-44).

Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382/1998 Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendis dalyje dėl S. R. pakeistas, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktus, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m. BK 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, jam skirta galutinė išimtinė bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime, su papildoma viso turto konfiskavimo bausme (a. b. 1 t., I d., l. 51-58).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/1999 S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 147 straipsnio 3 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 204 straipsnyje (trys veikos), 206 straipsnyje, 272 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ir jam skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ją atliekant kalėjime, su papildoma viso turto konfiskavimo bausme. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 1999 m. rugsėjo 16 d. (a. b. 1 t., I d., l. 60).

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-8/1998 Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažinta S. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Paskirta papildoma viso turto konfiskavimo bausmė panaikinta (a. b. 1 t., I d., l. 63-64).

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje
Nr. 1N-1349/2003 Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista, Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažinta S. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 12 punktą, 105 straipsnio 12 punktą S. R. atžvilgiu nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista, Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu S. R. paskirtos bausmės pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 8, 9 punktus, 105 straipsnio 8 punktą, paliktos nepakeistos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė palikta nepakeista (a. b. 1 t., I d., l. 66-69).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija teikimu prašo nuteistąjį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme S. R. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Teikime nurodyta, jog nuteistajam S. R. paskirtos bausmės pradžia – 1996 m. kovo 6 d., bausmė vykdytina iki gyvos galvos, bausmę kalėjime jis yra atlikęs dvidešimt du metus devynis mėnesius ir vienuolika dienų. S. R. anksčiau neteistas. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nepalankiose situacijose jis gali būti konfliktiškas, tačiau stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Su administracijos darbuotojais S. R. yra mandagus ir taktiškas. Jo tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra geri. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jis jos nepalaiko. S. R. palaiko socialinius ryšius su draugais, skambindamas telefonu, susirašinėja laiškais, bendrauja pasimatymų metu. Nuteistasis buityje yra tvarkingas. Laisvalaikiu jis mėgsta žaisti stalo žaidimus, sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudą, klausyti muzikos, žiūrėti televizijos laidas. S. R. domisi visuomenėje vykstančiais procesais. Jis yra neabejingas savo ateičiai. Nuteistasis dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. S. R. bausmės atlikimo metu buvo skirtos nuobaudos: 2011 m. vasario 15 d. jam skirtas papeikimas už režimo-reikalavimų pažeidimą, 2012 m. sausio 12 d. jam skirta penkiolika parų karcerio už konfliktą su kitu asmeniu, 2013 m. birželio 18 d. jam skirtas papeikimas už šūkavimą ir bendravimą pro langą, žargonų vartojimą, 2016 m. spalio 28 d. jam skirtas papeikimas už neteisėtai įsigytus maisto produktus. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą paskatintas. Į socialinės reabilitacijos priemones S. R. reaguoja teigiamai. Taigi, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime vertintinas teigiamai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis jis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Atliekant S. R. smurto rizikos įvertinimą nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su jo nusikalstamu elgesiu: sunkūs ankstesni smurtiniai veiksmai ir jų pasireiškimas jauname amžiuje, didelės problemos vaikystėje, savivokos stoka, stiprios negatyvios nuostatos. Rizikos valdymą gali apsunkinti nuteistojo abejingumas resocializacijai, planų neturėjimas. S. R. priešiškai ir gynybiškai reaguoja į aplinką, taip pat į siūlomas intervencines priemones. Jis yra motyvuotas išskirtinai tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams, rizikos valdymui. Nuteistasis išlaiko negatyvias nuostatas pareigūnų atžvilgiu, o tai gali turėti įtakos jo netinkamam elgesiui. S. R. daugumoje bendrauja su nusikalstančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, yra lengvai neigiamai įtakojamas. Toks elgesys nuteistajam yra priimtinas. Pasiūlius S. R. dalyvauti priemonėse, jis sutinka, tačiau visiškai nesidomi nei jų nauda, nei reikalingumu. Nuteistasis negeba įsisavinti ir pasinaudoti intervencinių priemonių teikiamais rezultatais. S. R. dalyvavo Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjimui skirtoje paskaitoje-meniniame užsiėmime „Tarptautinės kovos su narkomanija“ dienos minėjime bei intervencinėje priemonėje-dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“. Intervencinių priemonių metu nuteistasis nepakankamai įsitraukė į grupės darbą, tačiau priimtų taisyklių nepažeidinėjo. Jo motyvacija dalyvauti programose išliko formali. S. R. sunkiai sugeba atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime. Šiuo metu nuteistojo smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka vidutinė. Tokiai rizikai daro įtaką S. R. buvimas itin struktūruotoje aplinkoje, kur yra mažesnė tikimybė pasireikšti jo destruktyviam elgesiui. Jam rekomenduojama individualaus pobūdžio intervencija, orientuota į nuteistojo socialinių įgūdžių ugdymą bei negatyvių nuostatų keitimą. Mažiau struktūruotoje aplinkoje egzistuoja didesnė tikimybė, jog S. R. lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai (b. l. 2-3; a. b. 1 t., I d., l. 74-75).

Nuteistasis S. R. atsiliepimu prašo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad jis kategoriškai nesutinka būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Pažymėjo, kad tai nurodė ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai. Savo poziciją jis iš esmės argumentavo pataisos namuose daromų teisės pažeidimų galima neigiama įtaka jam.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 1 dalies pagrindu nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. R. atitinka nurodytą formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes jis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime (bausmės pradžia – 1996 m. kovo 6 d., šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt du metus laisvės atėmimo bausmės), taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsti klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus yra išimtinė teismo teisė ir formaliojo pagrindo buvimas nesuponuoja pareigos teismui šį klausimą išspręsti teigiamai. Spręsdamas dėl nuteisto kalėti iki gyvos galvos asmens bausmės sąlygų švelninimo, teismas vertina ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taip pat pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei socialinio tyrimo išvadą, kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą.

Susipažinus su teikimo turiniu, atsiliepimo į jį argumentais ir nuteistojo S. R. asmens bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad nuteistojo perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą prieštarautų ne tik jo valiai, bet ir saugumo reikalavimams, be to, nevienareikšmiškas jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog S. R. kol kas nenusipelnė tokio bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimo.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistasis S. R. atsiliepime nurodė, jog kategoriškai nesutinka būti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Atsiliepimo argumentai leidžia spręsti, kad nuteistasis tokį bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimą vertina iš esmės kaip bloginantį jo teisinę padėtį. Todėl šios S. R. teisės įgyvendinimas netektų savo prasmės, kadangi prieštarautų nuteistojo interesams.

Nuteistojo S. R. perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą taip pat būtų nepateisinamas saugumo reikalavimų aspektu. Antai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos išvada rodo, kad šiuo metu S. R. smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė dėl buvimo itin struktūruotoje aplinkoje, kur yra mažesnė tikimybė pasireikšti jo destruktyviam elgesiui. Tuo tarpu mažiau struktūruotoje aplinkoje egzistuoja didesnė tikimybė, jog S. R. lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai (a. b. 3 t., I d., l. 84). Todėl, nors S. R. ir nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta sąrašą, o bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygoms. Tai patvirtina Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinis pranešimas bei atitinkamas šios pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas (a. b. 1 t., l. 1; a. b. 3 t., I d., l. 84). Tačiau tai iš esmės atsveria kalėjime nustatytas griežtas bausmės atlikimo režimas. Tuo tarpu nuteistojo S. R. perkėlimas į pataisos namus, kuriuose bausmės atlikimo sąlygos yra švelnesnės, negu kalėjime, atitinkamai, aplinka yra mažiau struktūruota, galėtų lemti jo smurtinio elgesio rizikos padidėjimą, destruktyvų elgesį ir lengvesnį pasidavimai neigiamai kriminalinei įtakai. Juk Psichologinės tarnybos išvadoje pastebėta, kad nuteistasis išlaiko negatyvias nuostatas pareigūnų atžvilgiu, o tai gali turėti įtakos jo netinkamam elgesiui. S. R. daugumoje bendrauja su nusikalstančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, yra lengvai neigiamai įtakojamas. Toks elgesys jam yra priimtinas (a. b. 3 t., I d., l. 84). Tuo tarpu perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, kur S. R. būtų laikomas artimiau su kitais laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiais nuteistaisiais, sudarytų prielaidas jam atsidurti netinkamoje terpėje. Neatmestina ir tai, kad nuteistojo nenoras būti perkaltam į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą galėtų iššaukti jo priešišką elgesį. Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad toks bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimas galėtų kelti pavojų kitiems nuteistiesiems ir pataisos įstaigos personalui. Būtina turėti omenyje ir tai, kad S. R. yra nuteistas, be kita ko, už labai sunkius nusikaltimus kitų žmonių gyvybei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, beveik visus nusikaltimus nuteistasis padarė panaudodamas šaunamuosius ginklus, dauguma nusikaltimų buvo padaryti jo iniciatyva ir itin aktyviais nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, S. R. buvo pripažintas itin pavojingu visuomenei, dėl to jam netgi buvo paskirta išimtinė bausmė – mirties bausmė, kuri, įvertinus jo amžių ir vadovaujantis humanizmo principu, buvo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime. Tai patvirtina S. R. atžvilgiu priimti teismų sprendimai (a. b. 1 t., I d., l. 13-44, 51-58, 63-64, 66-69). Todėl tokie nuteistieji tęsti bausmės atlikimą pataisos namuose gali tik išimtiniais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo jų pavojingo elgesio nepasikartojimo ateityje. Tačiau šiuo atveju pagrindo tokiai išvadai nėra. Priešingai, susidaro įspūdis, kad S. R. nededa pastangų tokioms abejonėms pašalinti. Antai Psichologinės tarnybos išvadoje pastebėta, kad į aplinką ir siūlomas intervencines priemones nuteistasis reaguoja priešiškai bei gynybiškai. Jis yra motyvuotas išskirtinai tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams, rizikos valdymui. Nors S. R. ir sutinka dalyvauti priemonėse, tačiau visiškai nesidomi jų nauda ir reikalingumu, negeba įsisavinti ir pasinaudoti intervencinių priemonių teikiamais rezultatais, intervencinių priemonių metu nuteistasis nepakankamai įsitraukė į grupės darbą, o jo motyvacija dalyvauti programose išliko formali. S. R. sunkiai sugeba atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime. Dėl šios priežasties nuteistajam rekomenduojama individualaus pobūdžio intervencija, orientuota į jo socialinių įgūdžių ugdymą ir negatyvių nuostatų keitimą (a. b. 3 t., I d., l. 84). Šiuo atveju probleminių S. R. asmenybės savybių kontekste tokių priemonių vaidmuo vertintinas itin reikšmingu paruošiant nuteistąjį perkėlimui į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, todėl prieš tai jis turėtų įgyvendinti jam pateiktas rekomendacijas.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo S. R. elgesys bausmės atlikimo metu buvo nevienareikšmiškas. Nors šis pataisos įstaigos buvo vertinamas daugiausiai patenkinamai, taip pat šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo paskatintas. Apie tai leidžia spręsti jo charakteristikos (a. b. 2 t., II d., l. 2, 12, 20, 31, 36, 44, 81, 92, 121, 127; a. b. 3 t., II d., l. 81). Tačiau pastebėtina tai, kad paprastajai grupei S. R. buvo priskirtas tik 2003 m. liepos 1 d., o iš linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos buvo išbrauktas tik 2005 m. liepos 27 d., t. y. praėjus ilgam laikotarpiui nuo bausmės atlikimo pradžios (1996 m. kovo 6 d.). Tai patvirtina atitinkamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas ir drausmės komisijos posėdžio protokolas (a. b. 1 t., l. 1, 2). Svarbu ir tai, kad S. R. buvo baustas net septynis kartus (1999 m. rugpjūčio 26 d., 2002 m. liepos 10 d., 2008 m. kovo 4 d., 2011 m. vasario 15 d., 2012 m. sausio 12 d., 2013 m. birželio 18 d., 2016 m. spalio 28 d.), be kita ko, už tai, kad išprovokavo konfliktą tarp jo ir kito nuteitojo bei pastarąjį apsikabinęs stuktelėjo ranka į veidą (a. b. 2 t., II d., l. 4, 25, 85, 128, 132, 157; a. b. 3 t., II d., l. 16). Be to, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma rodo, kad nuteistasis šiuo metu turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai (a. b. 3 t., II d., l. 83). Šiuo aspektu reikšmingas ir aptartas jo formalus požiūris į siūlomas socialinės reabilitacijos priemones. Todėl S. R. elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad jis kol kas nenusipelnė tokio bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistasis S. R. šiuo metu negali būti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. teikimą Nr. S-15131 dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme S. R. (S. R.) perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė