Baudžiamoji byla Nr. 1-43-519/2013 Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00352-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.17.12.; 1.2.18.11.; 1.2.20.16.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.10.1.; 2.2.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,
sekretoriaujant R. G., I. S., I. R.,
dalyvaujant prokurorams Ernestui Armalui, Vladai Buivydienei, Egidijui Timoniui,
kaltinamajam R. T.,
gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,
specialistei J. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 222 str. 1 d., 246 str. 2 d., 208 str. 2 d.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
R. T. būdamas individualios R. T. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. nuostatas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą, tinkamai neorganizavo ir aplaidžiai tvarkė individualios R. T. įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatas „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t.y.
-aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2009-03-20 nurašytų 4 transporto priemonių gautų atsarginių detalių bei metalo laužo ir jų neįrašė į įmonės apskaitą;
-nesurašius pinigų priėmimą pagrindžiančių dokumentų gavo iš pirkėjų pinigus- 110165,81 Lt už jiems parduotas prekes ir paslaugas, kurie įrašyti į suvestinio ataskaitos registro “Didžioji knyga“ savininko lėšų sąskaitą;
taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1,2 dalies nuostatas „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą . Patvirtinus finansinę atskaitomybę , apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka , laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ neišsaugojo įmonės atskaitingo asmens D. R. avanso apyskaitų ir jam nuo 2008-01-16 iki 2008-05-06 pervestų pinigų 221669,76 Lt panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko tyrimo metu nebuvo galima nustatyti šių pinigų panaudojimo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008,2009 metus ir laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-30.
R. T. taip pat kaltinamas tuo, kad būdamas individualios R. T. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. nuostatas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą, tinkamai neorganizavo ir aplaidžiai tvarkė individualios R. T. įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatas „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t.y.
-PVM sąskaitomis faktūromis arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 neįformino 13 transporto priemonių, kurių įsigijimo vertė 137359,76 Lt pardavimo, perleidimo ar nurašymo ūkinių operacijų ir jų neįrašė į apskaitą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti R. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 metus;
-nesurašius mokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-07-30 išmokėjo samdomiems darbuotojams atlyginimo 204442,05 Lt ;
-nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus “, t.y. laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 padaręs įrašus apskaitos registre „Kasos knyga“ pagal apskaitos dokumentus - kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, neturinčius privalomo šiems dokumentams rekvizito - pinigų gavėjo parašo, išmokėjo darbuotojams atlyginimo 197 498,83 Lt,
taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1,2 dalies nuostatas „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą . Patvirtinus finansinę atskaitomybę , apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka , laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ neišsaugojo tyrimui nepateiktos krovininio automobilio MAN 19403 pardavimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros arba Pažymos- sąskaitos įrašams 2009 metų pardavimų apskaitos registre pagrįsti dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008,2009 metus ir laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-30.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą kitiems asmenims, t.y. žinodamas ir suprasdamas, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. antstolės R. A. patvarkymu yra areštuota R. T. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasa 172 080.71 Lt sumai, kuri turi būti pervesta į antstolės R. A. depozitinę sąskaitą, nevykdė šio antstolės patvarkymo, bei po patvarkymo asmeniškai gavimo - 2009-12-02 dienos, įmonės kasoje buvusių pinigų – 172 080.71 Lt nepervedė į antstolės R. A. depozitinę sąskaitą, o perleido kitiems asmenims.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad dėl R. T. individualios įmonės sunkios materialinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, perleido kitiems asmenims pinigus- 172 080.71 Lt, kurie galėjo būti pateikti skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui ir UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 2 d.
Kaltinamasis R. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su visais darbuotojais buvo laiku atsiskaityta, tik gal ne visada duodavo pasirašyti išmokėdamas atlyginimą ir ne visada vienoje vietoje atlyginimą išmokėdavo. Kaltinime nurodyti trylika automobilių buvo parduoti 2005–2006 metais, visos sąskaitos faktūros buvo išrašytos ir pardavimas nustatyta tvarka įformintas, o visi tai patvirtinantys dokumentai perduoti bankroto administratoriui. Dėl penkių transporto priemonių parduotų į metalo laužą taip pat viskas buvo apskaityta ir įtraukta į įmonės apskaitą. Teisme liudytojais apklausti buvę darbuotojai patvirtino, kad visi gavo uždirbtus pinigus, tik pripažįsta, kad gal ne visada išmokėdamas pinigus surinkdavo jų parašus. Įmonės finansinius dokumentus tvarkė samdyta buhalterė I. V.. Ji atlyginimo žiniaraščiuose įrašydavo pinigų sumas, kurias reikia išmokėti darbuotojams, o kasininko darbą atlikdavo jis pats, visiems darbuotojams asmeniškai išmokėdavo atlyginimus, tik gal ne visada paimdavo jų parašus bei ne visada turėdavo išmokėjimo vietoje žiniaraščius, tačiau, kadangi darbuotojų atlyginimų dydžiai nesikeitė, tai išmokėdavo ir be žiniaraščių. Vėliau buhalterė pasirašydavo ant žiniaraščių, suvesdavo mokėjimus į įmonės kasos knygas, kurias ji ir tvarkė. Kaltinime nurodytas automobilis „MAN“ parduotas eksportui, viskas suforminta per muitinę, o dokumentai perduoti bankroto administratoriui.
D. R. dirbo įmonėje vadybininku. D. R. jis darė pavedimus iš Ispanijos perkamiems automobiliams, yra tai patvirtinantys banko pavedimai, automobilių pervežimo dokumentai. 221669,76 Lt sumą pervedė į D. R. sąskaitą, šie pinigai buvo skirti automobilių pirkimui ir bankroto byloje yra visi automobilių pirkimo dokumentai, pateisinantys šios pinigų sumos teisėtą panaudojimą. Kaip buhalterė įformindavo pinigų perdavimą D. R., jis nežino, tačiau gali patvirtinti, jog visa 221669,76 Lt suma buvo perduota D. R. ir panaudota pagal paskirtį, t.y. automobilių pirkimui, nes jis pats tai kontroliuodavo, D. R. nepanaudoti likti pinigai negalėjo.
Dėl įmonės kasos arešto jis nieko nežinojo. Visi laiškai buvo siunčiami jo motinos gyvenamosios vietos adresu, jų į namus ateidavo daug, tačiau jokio antstolės patvarkymo dėl arešto jis asmeniškai nėra gavęs. Ne visus jam adresuotus laiškus gaudavo ir perskaitydavo. Buvo kviečiamas pas antstolę. Kai 2009-12-02 nuvyko, antstolė minėjo, kad bus areštuota kasa. Taip pat vieną kartą jai buvo nunešęs kasos knygą, ji darė kažkokias knygos kopijas, tačiau knygą grąžino, sakė, kad paėmus knygą jo įmonė negalėtų vykdyti jokios veiklos. Taip pat tada jam neįteikė jokio patvarkymo dėl arešto.
Jis negali nurodyti ar po 2009-09-25 į įmonės kasą įplaukė pinigų, bet mano, kad turėjo, nes tuo metu įmonė vykdė veiklą. Paprastai gautos lėšos buvo panaudojamos apyvartinėms įmonės reikmėms.
Nesutinka su kaltinimu, kad perleido kitiems asmenims pinigus- 172 080.71 Lt, kurie galėjo būti pateikti skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui ir UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“, nes 2009-12-02 įmonės kasoje negalėjo būti tokios pinigų sumos, galėjo būti tik nedidelė pinigų suma. Taip pat jis jokių piniginių lėšų niekam be pagrindo neperdavė. 2009 metais buvo sunki finansinė būklė, nes 2008 m. prasidėjo krizė, todėl kreditoriams buvo mokama pagal įmonės galimybes. Su UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“ buvo sudarę taikos sutartį, bet įmokų pagal ją nebemokėjo, nes jie kitiems pardavė bendrovę, o jų įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Po 2009-09-25 įmonėje liko nebe daug darbuotojų. Atlyginimus darbuotojams, mokesčius „Sodrai“ mokėdavo laiku. Mokesčių inspekcijai skola taip pat atsirado tik po bankroto iškėlimo.
Apklausta civilinio ieškovo atstovė J. P. paaiškino, kad atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. R. T. pildavosi jų įmonėje kurą, susidarė skola, kurios jis negrąžino. Kadangi skolos negrąžino, buvo kreiptasi į teismą ir ji turi Šiaulių apygardos teismo 2009-04-02 ir 2008-12-15 sprendimus. Buvo priteista 154095.66 Lt skola ir 64975.63 Lt delspinigių. 2008-12-15 sprendimu buvo nutarta areštuoti R. T. įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, už 219074.29 Lt. Sprendimas buvo perduotas antstoliams, buvo areštuotos grynųjų pinigų apyvartinės lėšos – įmonės kasa. Kiek ji žino, tai R. T. degalus pirkdavo ir už grynuosius pinigus. R. T. nebemokėjo už degalus nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Jis su skolomis sutiko, yra jo paaiškinimai, bet įsipareigojimų nevykdo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš R. T. 219 074,29 Lt.
Liudytoju apklaustas O. S. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“ direktorius. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009-09-30 sprendimu skolą už kurą priteisė iš R. T. įmonės, tačiau ji liko skolinga už kurą 154095.66 Lt, o skola su delspinigiais sudaro 219074.29 Lt. Buvo pasirašę taikos sutartį su R. T. individualia įmone pagal, kuria patvirtintą grafiką turėjo mokėti skolą, tačiau R. T. meluodavo ir skolos nemokėjo. Taikos sutartis buvo sudaryta dėl delspinigių, kurių buvo 64975.63 Lt ir sutarė, kad lieka tik 18000 Lt. Geranoriškai sumažino delspinigius, bet įmokų nebuvo jokių. Pagal sudarytą grafiką buvo sutarta, kad mokės po 5000 Lt kas mėnesį.
Yra 2008-12-15 Šiaulių apygardos teismo sprendimas, nes jis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Po šio 2008-12-15 sprendimo medžiagą perdavė antstoliams, bendravo su antstole R. A., ji pasakė, kad R. T. įmonės sąskaitose nėra pinigų, po to ji sakė, kad areštuota kasos knyga. Apie R. T. įmonės kasos areštą R. A. jam pranešė telefonu.
Apklausta liudytoja R. A. paaiškino, kad kaltinamąjį R. T. pažįsta, pagal darbą, nes dirba antstole (duomenys neskelbtini) ir turėjo kelias vykdomąsias bylas dėl R. T.: vienas išieškotojas buvo (duomenys neskelbtini) „Sodra“, kito išieškotojo nepamena, bet buvo juridinis asmuo. Vykdomuosius raštus išieškoti pateikė išieškotojai: fiziniai ir juridiniai asmenys. Iškėlus R. T. įmonei bankroto bylą, vykdomuosius dokumentus persiuntė Šiaulių apygardos teismui
Pamena, kad vienas išieškojimas buvo vykdomas pagal UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“ pateiktą vykdomąjį dokumentą. Gavus vykdomąjį dokumentą, buvo areštuotos R. T. IĮ sąskaitos ir kasa, nes kito turto įmonė neturėjo. Dėl kasos arešto buvo surašytas patvarkymas ir išsiųstas R. T.. Jame buvo nurodyta R. T., kad pinigines kasos įplaukas pervestų antstolei R. A.. Patvarkymą jam išsiuntė registruotu laišku, įteikimo šaknelė sugrįžo į antstolių kontorą. Šiuo 2009-09-25 patvarkymu buvo areštuotos R. T. įmonės bendros, kasoje esančios ir įplaukiančios 172080,71 Lt lėšos, tačiau ar kasoje tuo metu buvo lėšų ir kiek, ji nežino. Dokumentų R. T. siųsdavo daug, dažnai šakneles pasirašydavo jo mama, kartais ir jis pats. Kas konkrečiai pasirašė pranešimą apie kasos areštą ji nepamena, tačiau jeigu pasirašė ir mama, laikė, kad R. T. pranešimas įteiktas tinkamai, nes CPK numato, kad dokumentai laikomi įteikti tinkamai, jeigu įteikti šeimos nariui. Pagal kvietimus R. T. į kontorą buvo atvykęs kelis kartus, bet ne pagal tuos pranešimus. Jai atrodo, kad po patvarkymo ir pranešimo išsiuntimo ir uždėto kasos arešto, R. T. į kontorą nebuvo atvykęs, tačiau to tiksliai neprisimena. Datų kada R. T. buvo atvykęs, ji nepamena, o klientų atvykimai atskirai nefiksuojami, daug jų per dieną užeina. Jeigu po pranešimo R. T. buvo atvykęs į kontorą, tai jam ji turėjo apie areštą pranešti žodžiu, tačiau jokio jo parašo apie tai nepaėmė. Ji prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ji rašte policijai viską buvo surašiusi apie bendravimą su R. T.. Jai nebuvo žinoma ar į R. T. įmonės kasą buvo įplaukę pinigų po jos patvarkymo.
Liudytoja apklausta I. V. paaiškino, kad R. T. pažįsta, jo įmonėje buvo įdarbinta apskaitininke, o pirminius buhalterinius dokumentus tvarkė jis pats. Pas jį dirbo papildomai, o pagrindinė jos darbovietė buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, ten ir buvo jos kabinetas. Už darbą gaudavo apie 400 Lt. R. T. atveždavo jai pirminius dokumentus, o ji juos suvesdavo - PVM deklaracijas, pelno, nuostolio, mokesčius. Kadangi jis buvo įmonės savininkas, tai ir buhalterinius dokumentus tvarkė kaip buhalteris.
Visus buhalterinius dokumentus, kuriuos jai paduodavo R. T. suvesdavo į įmonės buhalteriją, taip pat pildė įmonės „Didžiąją knygą“. Nuo 2008 m. darbo užmokesčio žiniaraščius pildydavo ji, o pinigus mokėjo pats R. T.. Kiek priskaičiuodavo žiniaraščiuose ir kiek buvo išmokama, ji nežino, nes kasininko darbą atliko pats R. T.. Ji niekada nėra išmokėjusi atlyginimų. Kai R. T. jai pasakydavo, kad išmokėjo atlyginimus, ji padarydavo išlaidų įrašą, tačiau R. T., kaip savininko, veiklos ji netikrindavo.
Už pirktus automobilius jai pateikdavo išrašytas pažymas-sąskaitas. Į kasos knygą įtraukdavo tik užpildytus kasos pajamų orderius. Niekur parašų nedėdavo, nes nebuvo materialiai atsakinga.
Liudytoju apklaustas D. R. paaiškino, kad dirbo R. T. IĮ vadybininku. Jam atlyginimą mokėjo pagal sutartį, apie 600-900 Lt gaudavo į rankas, dabar tikslios sumos neprisimena. Įmonėje dirbo daugiau nei metus. Atlyginimą jam mokėjo įmonės vadovas R. T.. Būdavo kažkokie rašteliai už atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo kas mėnesį. Nepamena ar išmokant atlyginimą kur nors reikėdavo pasirašyti, tačiau atlyginimą mokėjo grynais pinigais kas mėnesį. Atlyginimą mokėjo įmonėje – direktoriaus kabinete. Išmokant pinigus kažkur rašydavosi, bet kur, dabar neprisimena. Įmonė su juo visiškai atsiskaičiuosi, skolų nėra. Neprisimena, kad spalio mėn. būtų išmokėję 81 Lt.
Liudytoju apklaustas P. R. paaiškino, kad R. T. pažįsta, dirbo pas jį prie automobilių ruošimo pardavimui, tačiau buvo prašęs, kad įrašytų vadybininko pareigas. Dėl atlyginimo buvo sutarę, kad mokės pusę minimumo. Gaudavo 330–340 Lt kas mėnesį. Išmokėdavo pinigus grynais R. T., daugiausiai kontoroje, tačiau yra mokėjęs ir (duomenys neskelbtini) turguje. Išmokant pinigus jis niekada nepasirašydavo, bet ką sutarė, tą gaudavo. Įmonėje išdirbo maždaug apie 5 metus. Tuo laiku minimumas keitėsi, tačiau 600 - 800 Lt už darbą nėra gavęs. Su juo R. T. atsiskaitė, pretenzijų jam neturi.
Liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad pažįsta R. T., nes dirbo R. T. IĮ tiekėju-pagalbiniu darbininku. Iš įmonės darbuotojų dar pažinojo R. Z.. Buhalterę pažinojo iš matymo, jos vardo ir pavardės nežino. Jo atlyginimas būdavo nuo 300 iki 400 Lt, tačiau kartais gaudavo ir 380, ir 350 Lt. Mokėdavo atlyginimą buhalterė (duomenys neskelbtini), buhalterijos kasoje grynais. Kartais kai gaudavo pinigus pasirašydavo, tačiau ne visada. Tokį atlyginimą gaudavo, nes dirbo puse etato, kartais vieną kartą per savaitę atvažiuodavo į darbą. Atlyginimas keisdavosi, nes mokėjo už padarytą darbą. R. T. įmonėje dirbo apie penkerius metus, tačiau neatsimena kada pradėjo dirbti ir kada baigė. Dabar niekur nedirba. Jam buvo išmokėtas visas atlyginimas, pretenzijų R. T. neturi.
Liudytoju apklaustas R. Z. paaiškino, kad R. T. pažįsta, nes dirbo jo įmonėje vadybininku-tiekėju, tačiau kiek metų dirbo, neatsimena. Jo atlyginimas buvo 300–400 Lt, nes dirbo puse etato. Atlyginimą išmokėdavo R. T. grynais (duomenys neskelbtini), įmonėje, tačiau už jį pasirašyti nereikėdavo. R. T. išmokėjo visą algą, kurią uždirbo, jam pretenzijų neturi.
Liudytoja apklausta G. G. paaiškino, kad pažįsta R. T., pas jį dirbo nuo 2003 metų apie 6 – 7 metus, kaip samdoma darbuotoja-vertėja ir padėdavo su vertimu iškilus problemoms su vokiečių klientais Vokietijoje. V. J. yra jos sugyventinis, gyvena kartu, tačiau jis nežinojo, kuo užsiima, t.y. kad dirba R. T. įmonėje. Už darbą gaudavo apie 600 Lt atlyginimo. Atlyginimą jai mokėjo R., pasirašyti už atlyginimą niekur nereikėjo, už darbą skolingas neliko.
Liudytoju apklaustas K. Š. paaiškino, kad R. T. pažįsta, nes jo įmonėje dirbo vairuotoju apie pusantrų metų. Darbo užmokesčio gaudavo 800–900 Lt, nes mažai važiuodavo. Atlyginimą pats R. T. jam mokėdavo darbovietėje, tačiau yra mokėjęs ir turguje grynais pinigais. Už atlyginimą yra pasirašinėjęs, tikriausiai ant algalapio, tiksliai nežino, nes neskaitydavo. Nelabai atsimena, ar yra gavęs 2500 Lt už mėnesio darbą, tačiau mano, kad daugiau nei 900 Lt už mėnesį nėra gavęs.
Apklaustas liudytoju E. T. paaiškino, kad R. T. yra buvęs jo darbdavys. Jo įmonėje dirbo vairuotoju. Jei visą mėnesį dirbdavo, apie 700 Lt gaudavo, tačiau jei daugiau reikėdavo važiuoti, daugiau ir mokėjo. R. T. atlyginimą išmokėdavo grynais pinigais darbovietėje (duomenys neskelbtini), garaže, kur mašinas laikė. Atlyginimą mokėdavo kartais prieš reisą, kartais po reiso. Reikėdavo pasirašyti žiniaraštyje, tačiau už kokią sumą pasirašydavo, nekreipė dėmesio. Dokumentus, kuriuos išduodavo važiuojant į reisą, daugiausia tvarkė pats R. T., kartais – jo žmona išduodavo. Su juo R. T. visiškai atsiskaitė, jam pretenzijų neturi.
Liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad R. T. pažįsta iš darbo, nes dirbo pas jį tiekėju apie pusantrų metų, gali būti, kad apie dvejus metus. Jo darbas buvo nuvairuoti mašiną į turgų, parvairuoti. Dirbo puse etato ir uždirbdavo apie 200-300 Lt. Nepamena, ar pasirašydavo žiniaraštyje gavęs atlyginimą. Atlyginimą mokėdavo R. T. grynais pinigais darbovietėje (duomenys neskelbtini), tačiau ar reikėdavo pasirašyti už gaunamą atlyginimą, nepamena.
Liudytoju apklaustas V. B. paaiškino, kad dirbo pas R. T.. 2006 m. pradėjo dirbti tiekėju. Pagal sudarytą darbo sutartį dirbo puse etato. Atlyginimą gaudavo apie 300-400 Lt. R. T. mokėjo atlyginimą grynais pinigais, dažniausiai darbovietėje – (duomenys neskelbtini), tačiau kartais išmokėdavo ir turguje. Nepamena ar buvo nustatytos konkrečios atlyginimo mokėjimo dienos, jei kokią dieną nemokėdavo, tai už kelių dienų sumokėdavo. Įsiskolinimų nebuvo. Gavęs atlyginimą dažniausiai pasirašydavo. Įmonė jam sumokėjo visą atlyginimą, neliko skolinga.
Liudytoju apklaustas L. K. paaiškino, kad R. T. buvo jo darbdavys. Nuo 2002 metų iki 2010 m. liepos mėnesio dirbo pas jį vadybininku. Pradžioje dirbo nepilną darbo dieną, vėliau visu etatu. Gaudavo minimalų atlyginimą. Kokio dydžio buvo minimalus atlyginimas, nepamena. Atlyginimas, kurį išmokėdavo R. T., buvo mokamas grynais pinigais. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo. Įsiskolinimų nebuvo, atsiskaitydavo laiku.
Liudytoja apklausta E. V. paaiškino, kad R. T. pažįsta kaip darbdavį. Pas jį įsidarbino 2009 m. pavasarį, dirbo iki rudens, pusę metų. Įmonėje dokumentus kopijuodavo, tvarkydavo, į kompiuterį visus duomenis suvesdavo. Pagal sudarytą darbo sutartį buvo įdarbinta puse etato vadybininke. Į rankas gaudavo apie 600 Lt, „ant popieriaus“ – apie 800 Lt. Atlyginimą išmokėdavo R. T. grynais pinigais įmonės patalpose. Gavusi atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje, tačiau neatkreipdavo dėmesio, kokia suma būdavo įrašyta žiniaraštyje. R. T. jai neliko skolingas, visą atlyginimą sumokėjo.
Liudytoju apklaustas V. A. paaiškino, kad R. T. pažįsta, nes dirbo pas jį nuo 2002 m., gal 2003 m. vairuotoju vadybininku puse etato ir gaudavo apie 300–400 Lt atlyginimą. Atlyginimą grynais pinigais mokėdavo pats R. T.. Nereikėdavo pasirašyti gavus atlyginimą. Atlyginimui mokėti nebuvo nustatytos konkrečios dienos, kartą per mėnesį mokėdavo įmonės patalpose, (duomenys neskelbtini) ir kitur, kur sutikdavo jį. Visą sutartą atlyginimą išmokėjo, neliko skoloje.
Apklausta specialistė J. D. paaiškino, kad bankroto administratorius pateikė dokumentus, kad mašinos į apskaitą buvo įrašytos 2005-2006 metais, kai buvo parduotos. Teismui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, todėl nebelieka to pažeidimo. Dėl penkių transporto priemonių buvo pateikti administratoriui dokumentai, o vienas automobilis buvo perduotas administratoriui, tai pažeidimas lieka tik dėl keturių. Turėjo būti surašyti aktai, kad tie automobiliai nurašyti, to nebuvo padaryta. Nėra dokumentų, kad iš tų mašinų gautas metalo laužas, todėl sutikrinti negalima ar už tą metalo laužą gauti pinigai. Yra kasos pajamų orderiai ir užpajamuoti pinigai dėl metalo laužo. Tais metais nurašymų nebuvo, bet galėjo būti nurašyta ir anksčiau, iki tiriamųjų metų. Nurašant mašinas, sumažėja įmonės turtas, o turi likti arba metalo laužas, arba gauti pinigai. Nurašymas turėjo būti įformintas. Yra žiniaraščiai, kad nėra keturių automobilių, parašyta, „Ant detalių“, tik nesimato, kiek gauta metalo laužo ir ar iš tų mašinų. Faktą, kad tų automobilių nebelieka, galima buvo nustatyti iš pažymų. Pažymos nepatvirtintos, parašytos ranka, kad gauta detalių, bet neaišku kiek. Atlyginimo žiniaraščiai iš karto nebuvo pateikti tyrimui, pateikti tik teismui, tai nelieka šio pažeidimo. Patikrinus žiniaraščius nustatyta, kad darbuotojai jame nepasirašė, tačiau tokius dokumentus R. T. įrašė į apskaitą. Apklausti liudytojai nepasakė, kad negavo pinigų. Išmokėtinos sumos nesutampa su liudytojų nurodytomis sumomis, nes A. B. nurodo, kad gaudavo po 1200 Lt į rankas, P. R. teigė, kad gaudavo apie 400 Lt, o įrašyta tik apie 100 Lt., todėl negalima nustatyti, kiek realiai išmokėta pinigų. MAN automobilio pardavimas į apskaitą įrašytas, tik nebuvo pateikti dokumentai. Teismo metu gauta deklaracija, kad šis automobilis išsiųstas į Afganistano įmonę, todėl šio pažeidimo nebelieka. Kaltinimas dėl neišmokėtų atlyginimų pasilieka, nes nėra darbuotojų parašų. D. R. buvo materialiai atsakingas asmuo, iš banko jam buvo perduoti pinigai, tačiau jis nepateikė jokių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų. Neaišku ar jis pirko automobilius, kur ir kaip panaudojo tuos gautus pinigus, nes nėra dokumentų. D. R. pinigai yra pervesti į jo asmeninę sąskaitą iš įmonės banko sąskaitos. Matyti iš įmonės dokumentų, kad tuo metu buvo įgyti automobiliai, tačiau nėra parašyta, kas pirko mašinas, visos įsigijimo išlaidos yra iš savininko lėšų. Buvo vedama „Didžioji knyga“, kur buvo nurodyta kiek perka mašinų, kiek pasiima pinigų iš kasos, kiek gauna pinigų iš pirkėjų, tačiau nėra pagrindžiančių dokumentų iš kokių pirkėjų gautos lėšos. Turi būti kasos pajamų orderis, arba grynų pinigų paėmimo kvitas. Jei savininkas nebūtų įrašęs tų įrašų, nebūtų matyti, kad gauti pinigai. Apskaitoje operacijos užfiksuotos, bet negalima nustatyti, ar buvo sumokėta. Kiek buvo priskaičiuota atlyginimo, viskas teisingai paskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus ir darbo sutartis.
Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d.
Kaltinamajam R. T. kaltinimai pagal BK 222 str. 1 d. buvo pareikšti dėl to, kad jis būdamas individualios R. T. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. nuostatas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą, tinkamai neorganizavo ir aplaidžiai tvarkė individualios R. T. įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatas „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t.y.
-PVM sąskaitomis faktūromis arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 neįformino 13 transporto priemonių, kurių įsigijimo vertė 137359,76 Lt pardavimo, perleidimo ar nurašymo ūkinių operacijų ir jų neįrašė į apskaitą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti R. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 metus;
-aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2009-03-20 nurašytų 5 transporto priemonių gautų atsarginių detalių bei metalo laužo ir jų neįrašė į įmonės apskaitą;
-nesurašius pinigų priėmimą pagrindžiančių dokumentų gavo iš pirkėjų pinigus- 110165,81 Lt už jiems parduotas prekes ir paslaugas, kurie įrašyti į suvestinio ataskaitos registro „Didžioji knyga“ savininko lėšų sąskaitą;
-nesurašius mokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-07-30 išmokėjo samdomiems darbuotojams atlyginimo 204442,05 Lt ;
-nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus “ ,t.y. laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 padaręs įrašus apskaitos registre „Kasos knyga“ pagal apskaitos dokumentus - kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, neturinčius privalomo šiems dokumentams rekvizito - pinigų gavėjo parašo, išmokėjo darbuotojams atlyginimo 197 498,83 Lt.
taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1,2 dalies nuostatas „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą . Patvirtinus finansinę atskaitomybę , apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka , laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ neišsaugojo įmonės atskaitingo asmens D. R. avanso apyskaitų ir jam nuo 2008-01-16 iki 2008-05-06 pervestų pinigų 221669,76 panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko tyrimo metu nebuvo galima nustatyti šių pinigų panaudojimo, neišsaugojo tyrimui nepateiktos krovininio automobilio MAN 19403 pardavimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros arba Pažymos- sąskaitos įrašams 2009 metų pardavimų apskaitos registre pagrįsti, dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008, 2009 metus ir laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-30.
Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs nustatytus faktus bei byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog ne visi R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodai buvo padaryti. Kadangi kaltinant šio nusikaltimo padarymu, kaltinamajam inkriminuojami keli nusikalstamos veikos epizodai, tai teismas nuosekliai pasisakys dėl kiekvieno iš jų, suformuluotame kaltinime nurodyta tvarka.
Kaltinime R. T. buvo inkriminuota, jog jis PVM sąskaitomis faktūromis arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 neįformino 13 transporto priemonių, kurių įsigijimo vertė 137359,76 Lt pardavimo, perleidimo ar nurašymo ūkinių operacijų ir jų neįrašė į apskaitą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti R. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 metus, tačiau bylos nagrinėjimo metu gautais papildomais įrodymais pagrindžiama, jog šių veiksmų kaltinamasis nepadarė, nes iš byloje esančio bankrutuojančios R. T. IĮ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo ir prie jo pateiktų dokumentų kopijų (49-76 b.l., 3 t.) matyti, kad šios bendrovės įgaliotas asmuo K. A. atsakydamas į Šiaulių apygardos teismo 2011-07-08 paklausimą (44 b.l., 3 t.), nurodė, kad automobilis AUDI A6 (pagamintas 1998 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriui nebuvo perduotas, nes R. T. jį perleido kitiems asmenims. Kompensuodamas už administratoriui neperduotą automobilį, R. T. į bankrutuojančios įmonės atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė 8000,00 Lt. Automobilis Peugeot Partner, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra perimtas bankroto administratoriaus ir pardavinėjamas. Prie minėto pranešimo papildomai pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei minėtas bankroto administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ raštiškas pranešimas apie automobilį AUDI A6 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindžia, kad 2005, 2006 ir 2008 metais buvo įformintas transporto priemonių pardavimas pirkėjams, o automobilis AUDI A6 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perleistas kitiems asmenims bei pinigai už šį automobilį pervesti bankroto administratoriui, t.y. šiais dokumentais patvirtinamas pardavimas bei perleidimas tų transporto priemonių, kurios R. T. individualios įmonės surašytame 2009 m. sausio 1 d. likučių žurnale buvo užfiksuotos kaip neparduotos, todėl nebelieka kaltinime inkriminuoto pažeidimo dėl 13 transporto priemonių, kurių įsigijimo vertė 13 7359,76 Lt, pardavimo, perleidimo ar nurašymo neįforminimo PVM sąskaitomis faktūromis arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais ir jų neįrašymo į įmonės apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus ir dėl šio epizodo kaltinamasis išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Taip pat kaltinamas tuo, kad R. T. aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2009-03-20 nurašytų 5 transporto priemonių gautų atsarginių detalių bei metalo laužo ir jų neįrašė į įmonės apskaitą.
Iš byloje esančio bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2010-07-26 perdavimo – priėmimo akto (74 b.l., 3 t.) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. T. priėmė automobilį Peugeot Partner, kuris nuo 2009-12-12 (neparduotų automobilių žiniaraščio surašymo data) R. T. įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo nebeapskaitomas, todėl lieka pažeidimas dėl atsarginių detalių bei metalo laužo, gautų iš 2009-03-20 nurašytų 4 transporto priemonių (krovininio automobilio IVECO 190/42, ratinio traktoriaus SANDERSSON, automobilio SCANIA P124 GB, lengvojo automobilio Subaru Legacy) ( 68-73 b. l., 2 t.) neįforminimo dokumentais – aktais ar kitais laisvos formos dokumentais ir jų neįrašymo į įmonės apskaitą. Nors kaltinamasis mano, jog pažeidimo nepadarė, nes pagal minėtus dokumentus – „Likučių žurnalo“ įrašus ir korteles matyti, kad šios transporto priemonės panaudotos „ant detalių“, o likęs metalo laužas parduotas ir tai įforminta 2009-06-11 PVM sąskaita faktūra serija GFB Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-07-01 PVM sąskaita faktūra serija GFB Nr. (duomenys neskelbtini) (74-75 b.l., 2 t.) teismas konstatuoja, jog tai nešalina kaltinamojo atsakomybės, nes kaltinamojo nurodytų dokumentų pagrindu negalima nustatyti ar juose nurodytas metalo laužas yra gautas nurašius būtent aukščiau nurodytas transporto priemones, nes iš šių nurašytų transporto priemonių gautos atsarginės detalės ir metalo laužas nebuvo įformintas aktais ar kitais laisvos formos dokumentais ir tai nebuvo įrašyta į įmonės apskaitą, taip pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. reikalavimą, numatantį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. reikalavimų, numatančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Nustačius, jog vienas automobilis - Peugeot Partner - buvo perduotas bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis iš kaltinimo šiame nusikalstamos veikos epizode pašalintinas.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad R. T., nesurašius mokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-07-30 išmokėjo samdomiems darbuotojams atlyginimo 204442,05 Lt. Šis kaltinimas, teismo nuomone, yra paneigiamas teisiamojo teismo posėdžio metu gautais rašytiniais įrodymais – R. T. individualios įmonės darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščiais (116-117 b.l., 3 t.), iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu samdomiems darbuotojams atlyginimas buvo išmokamas pagal surašytus mokėjimo žiniaraščius. Šią teismo išvadą patvirtina ir byloje pateiktas 2011 m. lapkričio 5 d. specialistės paaiškinimas „Dėl R. T. įmonės 2011-02-11 specialisto išvados Nr. 5-4/11“ (176-180 b. l., 3 t.), kuriame nurodyta, jog pateikus minimus mokėjimo žiniaraščius nebelieka nurodyto kaltinime pažeidimo dėl atlyginimo mokėjimo darbuotojams nesurašius mokėjimo žiniaraščių. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad dėl šios nusikalstamos veikos epizodo R. T. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Taip pat R. T. kaltinamas tuo, kad nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus “, t.y. laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 padaręs įrašus apskaitos registre „Kasos knyga“ pagal apskaitos dokumentus - kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, neturinčius privalomo šiems dokumentams rekvizito - pinigų gavėjo parašo, išmokėjo darbuotojams atlyginimo 197498,83 Lt.
Teismas vertindamas šiam kaltinimui aktualius, bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikus R. T. įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (116-117 b.l. 3 t.) atkreipia dėmesį į tai, jog ne visuose pateiktuose žiniaraščiuose yra pinigų gavėjų parašai, patvirtinantys pinigų gavimo faktą. Už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 įmonės darbuotojams R. T. bendrai išmokėjo 204442,05 Lt. Pagal žiniaraščius, kuriuose nėra privalomo šiems apskaitos dokumentams rekvizito – pinigų gavėjo parašo ir kurie nepagrindžia išmokėto atlyginimo, įmonės darbuotojams išmokėta 197498,83 Lt suma. Taip pat vertinant jau minėtus žiniaraščius matyti, jog už minimą laikotarpį 6943,22 Lt atlyginimų sumos išmokėjimas patvirtintas pinigų gavėjų (darbuotojų) parašais, todėl akivaizdu, kad įmonės savininkas R. T., laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 padaręs įrašus apskaitos registre „Kasos knyga“ pagal apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, neturinčius privalomo šiems dokumentams rekvizito – pinigų gavėjo parašo, nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.
Teisiamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad dalyje žiniaraščių nurodytų piniginių sumų gavimas nebuvo patvirtintas gavėjų parašais ir siekiant išsiaiškinti ar žiniaraščiuose nurodytos pinigų sumos atitiko faktiškai išmokėto atlyginimo dydį buvo apklausti buvę įmonės darbuotojai. Visi apklausti darbuotojai nurodė gavę iš R. T. sutartą atlyginimą ir jam pretenzijų dėl įsiskolinimų neturintys, tačiau dalis jų nurodė gavę kitokio dydžio atlyginimą nei jis buvo nurodytas žiniaraščiuose. Pagal liudytojų parodymus užfiksuoti šie neatitikimai: L. Č. nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 ir E. T. nuo 2008-01-01 iki 2008-05-31 pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotus įrašus apskaičiuotas mokėtinas 952,80 Lt atlyginimas, tačiau jie nurodė faktiškai gavę 600 – 800 Lt atlyginimą; P. R. nuo 2008-01-01 iki 2009-07-31 pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotus įrašus apskaičiuotas mokėtinas 640,50 – 660,80 Lt atlyginimas, tačiau jis nurodė faktiškai gavęs 330,00 – 400,00 Lt atlyginimą; A. B. nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotus įrašus apskaičiuotas mokėtinas atlyginimas nuo 989,00 iki 993,00 Lt, o jis nurodė faktiškai gavęs 1200 Lt atlyginimą „į rankas“; dirbdami R. T. įmonėje 0,5 etato V. B., V. J., P. R. nurodė, jog faktiškai gavo 300 – 400 Lt atlyginimą, o G. G. ir L. K. nurodė, gavę 600 – 660 Lt atlyginimą, tačiau įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 užfiksuotas kiekvieną mėnesį už 2,5 - 3 darbo dienas apskaičiuotas mokėtinas 84,00 - 97,00 Lt atlyginimas. Teismas vertindamas apklaustų liudytojų parodymus dėl jiems išmokėto darbo užmokesčio dydžio atsižvelgia į tai, kad nuo jų darbo R. T. įmonėje ir darbo užmokesčio gavimo iki jų apklausos teisme praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jų parodymai dėl realiai gauto darbo užmokesčio dydžio galimai neatitinka darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodyto darbo užmokesčio dydžio. Šie liudytojai po darbo R. T. įmonėje dirbo kitose darbovietėse, todėl jie gali painioti skirtingose darbovietėse gautus atlyginimus ir jų dydžius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visi liudytojai nurodė gavę visą jiems priklausantį darbo užmokestį, kuris buvo paskaičiuojamas pagal sudarytas darbo sutartis, t.y. jiems turėjo būti žinoma apie jiems priklausantį darbo užmokestį, nes jo dydis nurodomas darbo sutartyje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įmonės darbuotojai R. T. būtų reiškę pretenzijų dėl netinkamai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad R. T. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos rezultatus pinigine išraiška, tai yra tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį.
Kaip jau buvo minėta, R. T. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-07-31 padarė įrašus apskaitos registre „Kasos knyga“ pagal apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio žiniaraščius, neturinčius privalomo šiems dokumentams rekvizito – pinigų gavėjo parašo ir tuo nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, tačiau teismui pripažinus, jog šie įrašai atitinka faktiškai R. T. darbuotojams kaip darbo užmokestį išmokėtas sumas, dėl šio buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimo būtų galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimų dydį, todėl nelieka būtino objektyvaus požymio šios veikos kvalifikavimui, t.y., kad dėl padarytų pažeidimų nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl dėl šio nusikalstamos veikos epizodo R. T. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Taip pat R. T. kaltinamas tuo, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos statymo 19 straipsnio 1,2 dalies nuostatas „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą . Patvirtinus finansinę atskaitomybę , apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka , laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ neišsaugojo įmonės atskaitingo asmens D. R. avanso apyskaitų ir jam nuo 2008-01-16 iki 2008-05-06 pervestų pinigų 221669,76 Lt panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko tyrimo metu nebuvo galima nustatyti šių pinigų panaudojimo, neišsaugojo tyrimui nepateiktos krovininio automobilio MAN 19403 pardavimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros arba Pažymos- sąskaitos įrašams 2009 metų pardavimų apskaitos registre pagrįsti.
Iš bylos medžiagoje esančių kasos išlaidų orderių matyti, kad R. T. įmonė įformino pinigų – 221 669,76 Lt pervedimą iš kasos įmonės valiutinės sąskaitos banke papildymui:
- 2008-01-16 kasos išlaidų orderis Nr. 12 – 690,56 Lt;
- 2008-01-23 kasos išlaidų orderis Nr.17 – 44886,40 Lt;
- 2008-02-15 kasos išlaidų orderis Nr. 34 – 62150,40 Lt;
- 2008-03-18 kasos išlaidų orderis Nr. 53 – 41433,60 Lt;
- 2008-05-06 kasos išlaidų orderis nr. 76 – 72508,80 Lt (97-100 b. l., 2 t.).
Iš R. T. įmonės valiutinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančios AB (duomenys neskelbtini) banke išrašo matyti, kad įmonės sąskaitoje gauta 221 669,76 Lt ir 64 200 EUR arba 221 669,76 Lt pervesta į atsakingo asmens D. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) pervedimo Nr. 0048 automobilių pirkimui (101-115 b. l., 2 t.).
Iš R. T. įmonės apskaitos registro „Didžiosios knygos“ įrašo matyti, kad 221 669,76Lt pervedimo operacija įrašyta į sąskaitą „Atskaitingi asmenys“ ir nurodytas jų panaudojimas – atsiskaitymui su tiekėjais (116-117 b. l., 2 t.).
Taigi nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu nebejotinai patvirtinamas faktas, jog R. T. įmonė per kelis kartus pervedė į D. R. asmeninę sąskaitą 64 200 EUR, kas atitinka 221 669,76 Lt. Kaltinamasis R. T. nurodė, jog šie pinigai buvo pervesti R. R., kuris rūpinosi automobilių skirtų perpardavimui Lietuvoje nupirkimu ir skirti būtent šių automobilių pirkimui, už visus šiuos pinigus buvo įgyti įmonės vardu automobiliai. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kritiškai, nes jie nepagrindžiami jokiais rašytiniais įrodymais – buhalteriniais dokumentais. R. T. įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra ir nebuvo pateikti teismui šiuos pinigus gavusio atskaitingo asmens D. R. avanso apyskaitos ir gautų pinigų sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai, todėl tokiais veiksmais – minėtų dokumentų neišsaugojimu – pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos statymo 19 str. 1 ir 2 d. nuostatos numatančios, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą . Patvirtinus finansinę atskaitomybę , apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka , laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Nesant nurodytų dokumentų, iš dalies negalima nustatyti R. T. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.
Taip pat R. T. kaltinamas tuo, kad neišsaugojo tyrimui nepateiktos krovininio automobilio MAN 19403 pardavimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros arba Pažymos- sąskaitos įrašams 2009 metų pardavimų apskaitos registre pagrįsti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė pateikė teismui 2009-06-30 Eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) kopiją (47-48 b.l., 3 t.), iš kurios matyti, kad Lietuvos muitinėje deklaruotas R. T. individualios įmonės krovininio automobilio MAN 19403 (pagamintas 1997 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntimas Afganistano įmonei (duomenys neskelbtini) (eksporto procedūra) ir deklaracijoje nurodyta automobilio statistinė vertė 40000,00 Lt, todėl pateikus nurodytą 2009-06-30 Eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) kopiją, ji laikytina pakankamu ir tinkamu dokumentu patvirtinančiu automobilio MAN 19403 pardavimą įrašams 2009m. pardavimų apskaitos registre pagrįsti ir R. T. nusikalstamos veikos epizode dėl krovininio automobilio MAN 19403 pardavimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros arba Pažymos – sąskaitos neišsaugojimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių
R. T. padaryta nusikalstama veika, pasireiškusi tuo, kad jis tinkamai neorganizavo ir aplaidžiai tvarkė individualios jo įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo atitinkamus reikalavimus ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. T. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008, 2009 metus ir laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-30 buvo kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.
Pažymėtina, kad pagal BK 222 str. apgaulingas apskaitos tvarkymas reiškiasi šiais alternatyviais veikos požymiais: 1) apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimu. BK 222 str. 1 d. taip pat įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Analizuojant kaltinamojo R. T. padarytus veiksmus matyti, kad tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo atitinkamų reikalavimų, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad R. T. šiuos pažeidimus būtų padaręs veikdamas tyčia, todėl atsižvelgiant į tai, kad dalis buhalterinių apskaitos dokumentų buvo neišsaugoti, toks neišsaugojimas atitinka ne apgaulingos, o aplaidžios apskaitos tvarkymo objektyvųjį veikos požymį (BK 223 str. 1 d.). BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas - aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Teismo nuomone, ši R. T. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama būtent pagal BK 223 str. 1 d., nes R. T. tvarkė savo įmonės buhalteriją, tačiau tai darė netinkamai vykdydamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatytus reikalavimus, t.y. nesurašė ir neįformino visų reikiamų apskaitos dokumentų, neišsaugojo visus įmonės veiklos pagrindimui reikalingus finansinius dokumentus ir dėl to negalima iš dalies nustatyti jo individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008, 2009 m. ir laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-30.
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nagrinėjamojoje byloje buvo nustatyti specialisto išvada (43-133 b.l., 2 t.) bei specialisto teiktais paaiškinimais (175-180 b. l., 3 t.), tačiau byloje teikiant papildomus rašytinius įrodymus keitėsi kaltinimų apimtis. Specialistė savo išvadoje ir paaiškinimuose nustatė ir teismas su tuo sutinka, jog būtent R. T. buvo atsakingas už jo įmonės tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau tai darė aplaidžiai, netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatos „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatos „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 19 str. 1, 2 d. nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą . Patvirtinus finansinę atskaitomybę , apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir dėl to negalima iš dalies nustatyti jo individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008, 2009 m. ir laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-30.
Taigi tarp R. T. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys bei jo padarytoje veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai. Taigi pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina būtent pagal BK 223 str. 1 d.
Tokia teismo išvada pagrindžiama ir suformuluoto kaltinimo, nes pagal kaltinimo konstrukciją matyti, kad R. T. kaltinamas būtent netinkamu ir aplaidžiu, o ne apgaulingu, buhalterinės apskaitos organizavimu ir jame nenurodytas nei vienas objektyvus ar subjektyvus BK 222 str. 1 d. sudėtį apibūdinantis požymis ir tik kaltinimo gale nurodyta, jog jis kaltinamas padaręs BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl kaltinimo pagal BK 208 str. 2 d.
R. T. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad dėl R. T. individualios įmonės sunkios materialinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, perleido kitiems asmenims pinigus- 172080.71 Lt, kurie galėjo būti pateikti skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui ir UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“.
Pagal BK 208 str. 2 d. atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
Kaltinime konstatuota, kad R. T. veika pagal BK 208 str. 2 d. objektyviai pasireiškė tuo, kad jis tuo metu, kai dėl jo individualios įmonės sunkios materialinės padėties, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, perleido kitiems asmenims pinigus- 172 080.71 Lt, kurie galėjo būti pateikti skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Teismo nuomone, suformuluotame kaltinime nėra aiškiai nurodyta kokiems kitiems asmenims ir kada kaltinamasis perleido kaltinime nurodytą pinigų sumą. Šių aplinkybių nenurodymas atima iš teismo galimybę vertinti ar pareikštas kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių R. T. individualios įmonės kasos knygos įrašų (115-119, 132-134 b.l. 1 t.), jo įmonė nurodytu laikotarpiu vykdė veiklą, gavo pajamų bei atsiskaitė už gautas paslaugas ir tik nuo 2010 m. balandžio mėn. jo įmonės išlaidos pradėjo viršyti gaunamas pajamas, o bankroto byla kaltinamojo įmonei buvo iškelta tik 2010 m. liepos 10 d. (65-66 b.l., 2 t.).
Taip pat tam, kad būtų galima inkriminuoti kaltinime nurodytą BK straipsnį, būtina konstatuoti, kad pinigų perleidimo metu įmonėje buvo susidariusi sunki materialinė padėtis, tačiau ši, kaltinimui esminės įtakos turinti aplinkybė, pateiktame kaltinime niekaip nėra apibrėžta, t.y. nei pačiame kaltinime, nei kaltinamajame akte nenurodyta kokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama R. T. individualios įmonės sunki materialinė padėtis.
Kaltinime taip pat nurodyta, kad kaltinamasis R. T. padarydamas šią nusikalstamą veiką perleido kitiems asmenims pinigus – 172080.71 Lt, tačiau pagal kaltinimo turinį neaišku, kodėl nurodyta būtent tokia suma, nes pagal vienintelį byloje esantį įrodymą – R. T. individualios įmonės kasos knygos įrašus (115-119, 132-134 b.l. 1 t.) – parodančius įmonės pajamas ir išlaidas, matyti, kad kaltinime nurodytos išlaidos ir kasos knygoje nurodytos išlaidos nesutampa, todėl neaišku kokias išlaidas kaltinimas pripažįsta pagrįstomis, o kokias kvalifikuoja kaip atliktas pažeidžiant įmonės ir kreditorių interesus.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tyčia – tiesiogine ar netiesiogine, todėl šios veikos buvimui būtina nustatyti, kad kaltinamasis R. T. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu suvokė, kad jo įmonė yra sunkioje ekonominėje padėtyje ar yra nemoki, dėl to jai akivaizdžiai gresia bankrotas sąmoningai perleido kitiems asmenims įmonės pinigines lėšas, kurios galėjo pateiktos skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Analizuojant jau minėtus įmonės kasos knygos įrašus (115-119, 132-134 b.l., 1t.) matyti, kad R. T. individualios įmonės išlaidos buvo pagrįstos, t.y. jos buvo atliekamos vykdant įmonės veiklą. Taip pat byloje jokiais tinkamais įrodymais nėra nustatytas faktas, kad R. T. individuali įmonė buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ar buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas. Vienintelėje specialisto 2011-02-11 išvadoje Nr. 5-4/11 yra nurodyta, kad negalima nustatyti ar 2009-11-23 R. T. individuali įmonė buvo moki bei konstatuota, jog įmonės skolos tuo metu viršijo turimo trumpalaikio turto vertę, tačiau tokia išvada vadovautis vienareikšmiškai negalima, nes tyrimo metu nevertinta ilgalaikio turto būklė, pradelstų skolų apskaitos duomenys ir kiti įmonės finansinės būklės įvertinimui reikšmingos aplinkybės (54 b.l., 2 t.). Vertinant R. T. įmonės 2009 m. kasos knygos įrašus (122-134 b.l., 1 t.) matyti, kad šioje knygoje apskaitytu laikotarpiu 2009 m. sausio-gruodžio mėn. įmonė gaudavo pakankamai pajamų bei patirdavo su jos veikla susijusių išlaidų, todėl, teismo nuomone, nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. T. vykdydamas įmonės veiklai būtinus mokėjimus galėjo numatyti, jog jo įmonė buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ar buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant ir vertinant aukščiau nurodytus įrodymus dėl BK 208 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo pripažinti, jog R. T. padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą, todėl jis pagal BK 208 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Dėl kaltinimo pagal BK 246 str. 2 d.
R. T. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą kitiems asmenims, t.y. žinodamas ir suprasdamas, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. antstolės R. A. patvarkymu yra areštuota R. T. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasa 172080.71 Lt sumai, kuri turi būti pervesta į antstolės R. A. depozitinę sąskaitą, nevykdė šio antstolės patvarkymo, bei po patvarkymo asmeniškai gavimo - 2009-12-02 dienos, įmonės kasoje buvusių pinigų – 172080.71 Lt nepervedė į antstolės R. A. depozitinę sąskaitą, o perleido kitiems asmenims.
Atsakomybė pagal BK 246 str. 2 d. yra numatyta tam kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju R. T. kaltinamas tuo, kad didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, o neteisėtai perleido kitiems asmenims.
Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kai nusikalstamą veiką darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori būtent taip veikti bei numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Taigi asmens pagal šį BK straipsnį kaltei pripažinti būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia, kad jo turimo turto atžvilgiu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – turto areštas, skirtas užtikrinti civilinio ieškinio išieškojimo užtikrinimą, jis yra įpareigotas įmonėje turimas ir gaunamas pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau to sąmoningai nedaro ir įmonės sąskaitoje buvusias lėšas perveda kitiems asmenims.
Iš byloje esančio 2009 m. rugsėjo 25 d. antstolės R. A. patvarkymo matyti, kad juo areštuota skolininko R. T. įmonės kasoje esančias ir įplauksiančias lėšas 172080,71Lt sumai (39 b.l., 1 t.).
Iš byloje esančios registruotos siuntos įteikimo pranešimo kopijos matyti, kad 2009-11-23 siunta yra įteikta V. T. (mamai) (42 b.l., 1 t.).
Iš byloje esančio 2009 m. lapkričio 25 d. antstolės R. A. patvarkymo adresuoto R. T. matyti, kad kaltinamasis įpareigojamas antstolei pateikti duomenis apie turtą ir lėšas kredito įstaigose iki 2009 m. gruodžio 2 d. (43 b.l., 1 t.), o iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo kopijos matyti, kad 2009-12-03 siunta yra įteikta R. T. (44 b.l., 1 t.).
Iš liudytojos R. A. apklausos 2010 m. birželio 14 d. protokolo matyti, kad R. T. individualiai įmonei pirmasis patvarkymas dėl turto arešto buvo išsiųstas registruotu laišku į R. T. individualios įmonės buveinės vietą (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas, todėl tas pats patvarkymas kartu su reikalavimu atvykti į antstolių kontorą pakartotinai buvo siųstas R. T. deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu. Šis siunta buvo 2009-11-23 įteikta skolininko motinai V. T. (49-51 b. l., 1 t.).
Iš liudytojos R. A. apklausos 2010 m. liepos 27 d. protokolo matyti, kad ji vykusio pokalbio su R. T. metu, nurodė jam, kad yra areštuota jo įmonės kasa, tačiau pasirašytinai patvarkymo jam apie tai neįteikė (52-53 b.l., 1 t.).
Iš 2010 m. rugsėjo 2 d. akistatos protokolo tarp R. A. ir R. T. matyti, kad R. A. tvirtina, kad tikrai sakė, kad areštuota R. T. individualios įmonės kasa jam apie tai kai jis buvo atvykęs į antstolių kontorą, tačiau kada tai buvo ji nepamena. Pasirašytinai apie tai jo nesupažindino. R. T. šios akistatos metu tvirtina, kad apie įmonės kasos areštą antstolė jam žodžiu nieko nesakė. Ji atsišvietė jo atsineštą įmonės kasos knygą ir jam grąžino. Jeigu ji knygos nebūtų grąžinusi, būtų supratęs, kad kasa areštuota (59-60 b.l., 1 t.).
Duodami parodymus teisiamojo teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis R. T., tiek liudytoja R. A. laikėsi savo pradinių paaiškinimų – R. T. nurodė, kad jam apie įmonės kasos areštą nieko nebuvo žinoma, o liudytoja R. A. prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kartu papildydama, kad R. T. jos kontoroje išieškojimų vykdymų metu yra lankęsis kelis kartus, tačiau kada ji negali nurodyti, nes klientų apsilankymai yra nefiksuojami.
Teismas vertindamas šiuos parodymus konstatuoja, jog jų pagrindu negalima padaryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad kaltinamajam R. T. buvo žinoma apie 2009m. rugsėjo 25 d. antstolės R. A. patvarkymą kuriuo buvo areštuota skolininko R. T. individualios įmonės kasoje esančios ir įplauksiančios lėšos 172080,71 Lt sumai. Su šiuo patvarkymu siųsta ir R. T. adresuota siunta buvo įteikta jo motinai, tačiau byloje duomenų apie tai, kad R. T. buvo informuotas apie šią siuntą ir ji jam buvo perduota, nėra. Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti ar kaltinamajam buvo žinoma apie antstolės priimtą sprendimą areštuoti įmonės kasoje esančias lėšas, tačiau šios abejonės pašalinti nepavyko. Teismas vertindamas šią aplinkybę taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš paties kaltinamojo ir liudytojos R. A. parodymų matyti, kad jis ne kartą lankėsi antstolės kontoroje, nesislapstė ir nevengė bendrauti su antstole, antstolė ne kartą turėjo galimybę jam tinkamai pranešti ir pasirašytinai įteikti savo priimtą patvarkymą. Faktą, kad kaltinamajam nieko nebuvo žinoma apie jo įmonės kasos areštą patvirtina ir tai, kad jis lankydamasis antstolės kontoroje, jai buvo pateikęs kasos knygą ir antstolė padarė šios knygos kopijas, matė, kad įmonėje vykdomi mokėjimai, t.y. nesilaikoma jos uždėto arešto sąlygų, tačiau ji nesiėmė jokių teisinių priemonių šiam pažeidimui nutraukti, R. T. atžvilgiu netaikė jokių įstatyme numatytų sankcijų.
Minėtų, byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad kaltinamasis vykdydamas įmonės veiklą ir nesilaikydamas antstolės R. A. patvarkyme nurodytų sąlygų, žinojo apie tokį patvarkymą, todėl jo padarytoje veikoje neesant tiesioginės tyčios požymių, jis dėl nusikaltimo numatyto BK 246 str. 2 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad kaltinamasis R. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (159-166 b.l., 2 t.), neteistas (167 b.l., 2 t.), psichikos sveikatos centre nesilankė (171 b.l., 2 t.), charakterizuojamas gerai (172 b.l., 2 t.), yra dirbantis, vedęs, turi nepilnametį vaiką (173 b.l., 2 t.), todėl teismas jį, kaip asmenybę, vertina teigiamai. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba ir gauna pajamas, teisiamas pirmą kartą, už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). Viešųjų darbų jis atlikti negali, nes yra dirbantis, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiria baudą, mažesnę, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės- baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p.).
Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (155-156 b.l., 2 t.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“ yra pareiškęs civilinį ieškinį 219074,29 Lt sumai (26 b.l., 2 t.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi civilinio ieškinio tenkinimui būtina nustatyti šių nurodytų sąlygų buvimą. Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“ pateiktais dokumentais (4-20, 32-35 b. l., 2t.), yra nustatyta, kad R. T. įmonė pirkdama iš ieškovo kurą ir už jį neatsiskaitydama padarė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, tačiau civilinio ieškinio tenkinimui baudžiamojoje byloje būtina ne tik nustatyti žalos buvimo faktą, tačiau ir ar ši žala atsirado kaltininkui padarant nusikalstamą veiką bei faktą, kad tarp šios veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad R. T. padarė BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o dėl nusikalstamų veikų pagal BK 208 str. 2 d. ir 246 str. 2 d. jis išteisintinas kaip nepadaręs šių veikų, todėl, teismo nuomone, pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį šioje baudžiamojoje byloje nėra. Kadangi teismas dėl veikų, kurių padarymo pagrindu buvo reiškiami civiliniai ieškiniai, kaltinamąjį išteisina, neesant nusikaltimo požymių turinčios veikos, tai civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. T. individualiai įmonei 2010 m. liepos 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (65-66 b.l., 1t.).
Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 10 MGL (1300 Lt).
R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) suskystintos dujos“ civilinį ieškinį 219 074,29 Lt sumai palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Gražvydas Poškus