Civilinė byla Nr. e2A-50-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00181-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:  

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.4.4; 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomidas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-227-856/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomidas“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomidas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos 75 403,49 Eur negautas pajamas, 18 020,39 Eur tiesiogines išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2016 m. birželio 10 d. sudarė Joniškio seniūnijos želdinių priežiūros paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (3.37)A4-75 (toliau – sutartis). Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaityti (sutarties 1, 2 punktai), sutarties trukmė – vieneri metai nuo jos pasirašymo dienos (sutarties 11 punktas), numatant sutartį pratęsti dvejiems metams (sutarties 12 punktas). Atsakovės viešajame pirkime nustatytoje pasiūlymo formoje buvo numatyti orientaciniai atsakovės pageidaujamų įsigyti paslaugų kiekiai, todėl pagal ieškovės pateiktame pasiūlyme pasiūlytus įkainius ieškovės paslaugų vertė sudarė iš viso 69 450 Eur su PVM sumą, tačiau jau pagal sudarytos sutarties 10 punktą, atsakovės įsigyjamų paslaugų vertė turėjo neviršyti 127 260 Eur (su PVM).

3.       Atsakovė 2016 metais iš ieškovės užsakė darbų už 16 469,95 Eur (su PVM), 2017 metais – už 4 512 Eur (su PVM). Ieškovė, dalyvaudama atsakovės viešojo pirkimo konkurse, pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė suteiks atsakovei paslaugų už nemažesnę nei 69 450 Eur sumą ir galėjo siekti 127 260 Eur (su PVM), todėl dėl atsakovės veiksmų atsakovė negavo 75 403,49 Eur (su PVM) pajamų. 

4.       Be to, ieškovės duomenimis, Joniškio „Aušros“ gimnazija ir V. K. 2017 m. balandžio 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. SU-17 dėl medžių pjovimo darbų, t. y. atsakovė, turėdama galiojančią sutartį su ieškove, minimos sutarties objektu esančius darbus (paslaugas) pavedė atlikti kitiems rangovams, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teisėtus lūkesčius. 

5.       Ieškovė, siekdama vykdyti sutartį, įsigijo papildomą įrangą darbams atlikti, sutarties laikotarpiu išlaikė atitinkamą skaičių darbuotojų, tačiau dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo, patyrė 18 020,39 Eur tiesioginius nuostolius. Ieškovė įsipareigojo visą sutarties galiojimo laikotarpį turėti atitinkamus pajėgumus sutarčiai įvykdyti pagal atsakovės ketinamus įsigyti paslaugų kiekius, tačiau atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti, kad jos paskelbti orientaciniai perkamų paslaugų kiekiai (ar bent jau jiems artimi kiekiai paslaugų) būtų įsigyti ir ieškovė nepatirtų jokių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių.

6.       Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal sutartį abi šalys patvirtino, jog sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, priėmė ją kaip atitinkančią jų tikslus ir pasirašė. Vykdant sutartį, buvo vadovautasi sutarties 4 punktu, t. y. ieškovės paslaugos buvo užsakomos pagal faktinį poreikį ir už kokybiškai suteiktas paslaugas su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta, todėl ieškovė, pasirašydama sutartį, negalėjo tikėtis suteikti atsakovei paslaugų už 127 260 Eur. Ieškovė, teikdama pasiūlymą dėl viešojo pirkimo paslaugų kainos, pateikė neįprastai mažą kainą – 69 450 Eur (su PVM), nors artimiausia ieškovės konkurentė UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ pateikė atsakovei pasiūlymą už 107 446,80 Eur (su PVM).

7.       Atsakovė sutarties vykdymo laikotarpiu analogiškų paslaugų kitiems kontrahentams nepavedė atlikti. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad Joniškio „Aušros“ gimnazija sudarė rangos sutartį su trečiaisiais asmenimis, yra nepagrįstos, nes Joniškio „Aušros“ gimnazija savo teritoriją tvarko ir prižiūri mokyklos lėšomis ir tvarka, Joniškio seniūnija neatlieka kitų įstaigų teritorijų želdinių priežiūros.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje susiklosčiusią situaciją lėmė pačios ieškovės nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys, o ne atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas nustatė, kad ieškovės pirkime pasiūlyta kaina (69 450 Eur) buvo ženkliai mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytas kainas (nuo 107 446,80 Eur iki 165 531 Eur), ir padarė išvadą, jog ieškovė, teikdama pasiūlymą perkančiajai organizacijai bei pildydama dokumentus, nebuvo pakankamai rūpestinga, nepakankamai įsigilino į pirkimo sąlygas, todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad grįsdama itin mažą kainą ieškovė perkančiajai organizacijai nurodė, jog bus naudojama įmonės nuosava technika ir darbo įrankiai, pasitelkiami esami darbuotojai, technika, esant reikalui, bus remontuojama nuosavose remonto dirbtuvėse, o dauguma naudojamos technikos yra nauja ir turi garantinį aptarnavimą. Apie tai, kad įmonė priims naujų darbuotojų ar įsigys naujos technikos, paaiškinime perkančiajai organizacijai nenurodoma. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai, jog ji būtent šios sutarčiai vykdyti priėmė naujus darbuotojus ir įsigijo naują techniką, dėl to patyrė nuostolius, yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, 3) išreikalauti iš atsakovės istorinius duomenis apie planuotų ir užsakytų paslaugų apimtis pagal ankstesnių paslaugų sutartis, 4) išreikalauti iš atsakovės duomenis apie sutarties galiojimo laikotarpiu kitiems subjektams pavestus atlikti darbus, kurie yra analogiški sutartyje nurodytiems darbams, kviesti liudytojais J. V. ir Joniškio seniūnijos seniūnę J. A., 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Iš sutarties ir jos priedo tekstų matyti, kad ieškovė su atsakove pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo suteikti paslaugų ne daugiau kaip už 127 260 Eur per vienerius metus pagal savo pasiūlytus įkainius, kurie paskaičiuoti ieškovės pateiktame priede. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė, kad atsakovė, skelbdama viešojo pirkimo sąlygas ir nenurodydama, kokiai darbų apimčiai ir kokiam laikui skelbiamas konkursas, klaidino konkurso dalyvius.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys ir kurių ieškovė pati negali gauti, o teisminio nagrinėjimo metu dar kartą atmetė analogišką prašymą, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje ieškovės teisininką J. V., kuris su atsakove bendravo dėl sutarties vykdymo, nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės istorinius duomenis apie planuotas ir užsakytas paslaugų apimtis pagal ankstesnių paslaugų sutartis. Atsižvelgiant į tai, tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11.3.                      Ieškovė, sudarydama sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog sutartis bus vykdoma abiejų šalių. Atsakovė sutarties neįvykdė ir želdinių priežiūros paslaugoms atlikti darbų iš ieškovės per 2016 metus užsakė už 16 469,95 Eur (su PVM), o per 2017 metus – 4 512 Eur (su PVM), iš planuotų 127 260 Eur (su PVM). Toks ženklus orientacinių paslaugų (darbų) kiekių keitimas turėtų būti prilyginamas sutarties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio prasme keitimui, kuriam reikalinga abiejų susitariančių šalių valia, o taip pat iki 2017 m. liepos 1 d. turėjo būti gautas ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimas. 

11.4.                      Atsakovė nei kartu su pirkimo dokumentais pateiktoje pasiūlymo formoje, nei vėliau ir sudarytoje sutartyje nenumatė sąlygų, kaip gali būti keičiami planuojami įsigyti paslaugų kiekiai, t. y. sutartyje numatydama didžiausią planuojamą įsigyti paslaugų kiekį, nenumatė žemutinio ketinamų įsigyti paslaugų kiekio ir sąlygų, kurioms esant orientaciniai kiekiai gali būti ženkliai mažinami.

11.5.                      Perkančiajai organizacijai nenustačius apatinės paslaugų ribos, tai neturėtų apriboti tiekėjo realių galimybių numatyti ir įsivertinti sutarties vykdymo išlaidų. Tiekėjui neturi būti primetama išimtinė pareiga prisiimti visą riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų. Priešingu atveju, tiekėjams ne tik užkertamas kelias objektyviai įsivertinti pasiūlymo kainą, tačiau ir atsakovei suteikiama neribota diskrecija bet kuriuo sutarties vykdymo momentu dėl bet kokių priežasčių sumažinti paslaugų apimtis ar net visiškai jų atsisakyti, nepatiriant jokių realių neigiamų pasekmių, visą riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo perkeliant išimtinai tiekėjui. Atsakovei nenustačius protingos, nepažeidžiančios tiekėjų teisių ir teisėtų interesų apatinės paslaugų kiekių ribos, atsakovė privalo prisiimti su tuo susijusias pasekmes ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

11.6.                      Atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo ieškovei nepareiškė, sutarties nenutraukė, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių sutarties objektu esančius darbus (paslaugas) pavedė atlikti kitiems subjektams, t. y. pažeidžiant ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius gauti pajamas.

11.7.                      Sutarties galiojimo laikotarpiu Joniškio rajono seniūnė paslaugų iš ieškovės neužsakydavo, nes darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, atliko seniūnijos darbuotojai, todėl atsakovė, paskelbdama viešojo pirkimo konkursą ir nevykdydama sutarties, pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius.

11.8.                      Ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 18 020,39 Eur tiesioginius nuostolius, nes buvo priversta įsigyti įrangą, reikalingą sutarčiai vykdyti, taip pat išlaikyti esamus darbuotojus. Šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė nebūtų suklaidinusi ieškovės.

12.       Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pagal sutarties 11 punktą sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo vienerius metus. Ieškovė kainos pasiūlymą pateikė atsižvelgus į tai, kad sutartis galėjo būti pratęsta dvejiems metams, tačiau sutartis su ieškove nebuvo pratęsta, nes atsakovės netenkino ieškovės atliekamų paslaugų kokybė. Joniškio seniūnė, vadovavosi sutarties 4 punktu, t. y. paslaugas užsakydavo pagal faktinį poreikį, o už kokybiškai suteiktas paslaugas su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta. Per sutarties vykdymo laikotarpį (1 metus) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnija ieškovei pateikė užsakymų už 21 251,93 Eur, t. y. nuo ieškovės 2016 m. kovo 23 d. pateiktos kainos pasiūlyme (69 450 Eur), iš viso per vienerius metus buvo užsakyta paslaugų už trečdalį pasiūlyme nurodytos kainos. 

12.2.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, jog jai bus pateikta užsakymų ir apmokėta už juos nuo 69 450 Eur iki 127 260 Eur, nes sutartimi buvo numatyti didesni ne orientaciniai kiekiai, o didesni galimi paslaugų įkainiai. 

12.3.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovei nenustačius protingos, nepažeidžiančios tiekėjų teisių ir teisėtų interesų apatinės paslaugų kiekių ribos, atsakovė privalo prisiimti su tuo susijusias pasekmes ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Teisės aktai neįpareigoja perkančiajai organizacijai numatyti planuojamų užsakyti paslaugų apimties apatinės ribos, kadangi sutartyje numatyta, jog paslaugos bus perkamos pagal faktinį užsakovo poreikį, kurio šiuo atveju tiksliai nebuvo galimybės numatyti.

12.4.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė kitiems asmenims pavedė atlikti darbus, kuriuos turėjo užsakyti iš ieškovės. Sutarties vykdymo laikotarpiu sutartyje numatytos paslaugos kitai įmonei pavestos nebuvo. Visus viešųjų erdvių priežiūros darbus atlieka Joniškio seniūnijos darbininkai, o viešųjų pirkimų sutartys sudaromos tik tų darbų atlikimui, kurių Joniškio seniūnijos darbininkai yra nepajėgūs atlikti, todėl ginčo sutartyje ir buvo nurodyta, kad paslaugos iš ieškovės bus užsakomos pagal faktinį poreikį.

12.5.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl patirtų netiesioginių nuostolių. Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir ieškovei turėjo būti žinoma, kad paslaugos iš ieškovės bus užsakomos pagal faktinį jų poreikį.

12.6.                      Ieškovė nepagrįstai prašo apklausti byloje ieškovės teisininką J. V. ir Joniškio seniūnijos seniūnę J. A., nes civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės teisininkas J. V. buvo kviečiamas į teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir pirmosios instancijos teismui tinkamai nepranešė ir nepateikė reikiamų dokumentų dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Joniškio seniūnijos seniūnė J. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo apklausta kaip liudytoja, todėl toks apeliantės prašymas yra perteklinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl apeliantės prašymo išreikalauti įrodymus ir žodinio teismo posėdžio

15.       Ieškovė apeliaciniame skunde teikė prašymą išreikalauti iš atsakovės istorinius duomenis apie planuotų ir užsakytų paslaugų apimtis pagal ankstesnes paslaugų sutartis, taip pat duomenis apie sutarties galiojimo laikotarpiu kitiems subjektams pavestus atlikti darbus, kurie galėjo būti atlikti pagal sutartį. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje  kaip liudytoją apklausti apeliantės teisininką J. V. ir pakartotinai apklausti Joniškio seniūnijos seniūnę J. A..

16.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatymo yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje     Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18.       Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija apeliantės prašymo motyvų, t. y. kad byloje parodymus duotų jos darbuotojas J. V., taip pat kad pakartotinai būtų apklausta Joniškio seniūnijos seniūnė J. A., nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2020 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, J. A. buvo apklausta kaip liudytoja, J. V. buvo šaukiamas atvykti į teismo posėdį, tačiau neatvyko. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad J. V. dalyvavo ginčo sutarties vykdyme, tačiau nenurodė, kokias reikšmingas byloje aplinkybes J. V. galėtų patvirtinti ir / ar paneigti. Bylos esmė buvo atskleista bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius būtinybės skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks apeliantės prašymas netenkintinas.

19.       Apeliantė taip pat nurodo, kad prašomi išreikalauti istoriniai duomenis reikalingi tam, kad apeliantė turėtų galimybę įrodyti jai padarytų nuostolių dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos apeliantės argumentus bei siekiamas įrodyti aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties vykdymo sąlygų, daro išvadą, kad šie duomenys nepatvirtintų apeliantės įrodinėjamo sutarties pažeidimo (nevykdymo) fakto, nes atsakovė buvo nurodžiusi, jog paslaugos iš apeliantės pagal sutartį buvo užsakomos pagal faktinį poreikį, t. y. tiems darbams, kurių negalėjo atlikti Joniškio seniūnijos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20.       Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis apeliantė veiklą vykdo nuo 2009 m. kovo 31 d., pagrindinė bendrovės veikla: prekyba; paslaugos; gamyba; komunalinių atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas, želdinių tvarkymas ir sodinimas; kraštovaizdžio tvarkymas. Bendrovės pagrindinė veikla laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2016 m. kovo 9 d. buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir kiti su statybos veikla susiję darbai, taip pat veikla, susijusi transporto priemonių nuoma, technine priežiūra ir kitomis paslaugomis.

21.       Atsakovė 2016 m. vasario 22 d. CVP IS paskelbė supaprastino atviro konkurso – Joniškio seniūnijos želdinių priežiūros paslaugų pirkimą. Pirkimo sąlygose apibūdinant pirkimo objektą aiškiai nurodyta, kad paslaugos bus perkamos pagal faktinį perkančiosios organizacijos poreikį. Paslaugų pagal sutartį bus nupirkta ne daugiau kaip už 127 260 Eur su PVM. Pirkimo sąlygų 5.12 papunktyje nurodyta, kad „tiekėjas kainos pasiūlymą privalo pateikti pagal 1 priede pateiktą formą“. Pirkimo sąlygų 13.4 papunktyje nurodyta, kad „sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (paskutinės šalies pasirašymo dienos) ir galioja 1 (vienerius) metus. Sutartį numatoma pratęsti 2 (dvejiems) metams“.

22.       Apeliantė 2016 m. kovo 23 d. pateikė kainos pasiūlymą dėl ginčo pirkimo, kuriame nurodė, kad bendra pasiūlymo kaina – 69 450 Eur su PVM. Kiti konkurso dalyviai pateikė didesnius kainų pasiūlymus – UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ – 107 446,80 Eur, UAB „Aplinkos darbai“ – 126 900 Eur, UAB „Šiaulių apželdinimas“ – 147 090 Eur, UAB 2MP – 117 121,50 Eur, UAB „Mano aplinka“ – 165 531 Eur. Apeliantė, pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą, 2016 m. gegužės 18 d. buvo pripažinta konkurso laimėtoja.

23.       Apeliantė ir atsakovė 2016 m. birželio 10 d. pasirašė sutartį, pagal kurią apeliantė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą suteikti šios sutarties 1 punkte nurodytas paslaugas (Joniškio seniūnijos želdinių priežiūros paslaugos), o atsakovė įsipareigojo už kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti apeliantei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2 punktas). Sutartyje nurodyta, kad paslaugos bus perkamos pagal faktinį atsakovės (užsakovo) poreikį (sutarties 4 punktas), paslaugų pagal sutartį bus nupirkta ne daugiau kaip už 127 260 Eur su PVM (sutarties 10 punktas), sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja 1 (vienerius) metus (sutarties 11 punktas), sutartį numatoma pratęsti 2 (dvejiems) metams (sutarties 12 punktas).

24.       2016 m. gegužės 10 d. vykusiame viešųjų pirkimų komisijos posėdyje nutarta paprašyti, kad UAB „Tomidas“ pagrįstų pasiūlymo kainą (69 450 Eur). Apeliantė 2016 m. gegužės 15 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pagal pateiktą bendrą pasiūlymo kainą, 69 450 Eur suma išskaidoma sekančiai: 1) atlyginimai darbuotojams su privalomais mokesčiais – 31 700 Eur, 2) kuro sąnaudos – 9 351 Eur, 3) kitos išlaidos – 6 000 Eur, 4) planuojamas pelnas – 10 345,49 Eur, 5) PVM – 12 053,31 Eur. Taip pat nurodė, kad vykdant sutartį bus naudojama įmonei priklausanti technika ir darbo įrankiai, pasitelkiami esami darbuotojai, kurie atliks užsakytus einamus darbus, nuosava technika, esant reikalui, bus remontuojama nuosavose remonto dirbtuvėse, o dauguma naudojamos technikos yra nauja ir turi garantinį aptarnavimą.

25.       Joniškio seniūnija 2017 m. birželio 7 d. informavo ieškovę, kad 2017 m. birželio 10 d. baigiasi sutartis ir ji nebus pratęsta.

26.       Sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d. atsakovė ieškovei už atliktus darbus, pagal apeliantės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, sumokėjo 21 251,95 Eur.

Dėl apeliantės patirtų nuostolių atlyginimo

27.       Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

28.       Nagrinėjamojoje byloje apeliantė teigia, kad atsakovė pažeidė viešąjį pirkimą laimėjusios apeliantės teisėtus lūkesčius ir sutartinę pareigą užsakyti paslaugas iš apeliantės, dėl to apeliantė patyrė nuostolius, nes negavo 75 403,49 Eur planuotų pajamų (netiesioginiai nuostoliai), taip pat patyrė tiesioginius nuostolius – 18 020,39 Eur, nes sutarties vykdymo laikotarpiu turėjo išlaikyti darbuotojus, įsigyti įrangą ir skirti lėšas jos išlaikymui.

29.       Atsakovė su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nurodo, kad apeliantei buvo žinoma, jog pagal sutartį paslaugos bus užsakomos pagal faktinį poreikį, apeliantė bendrą kainos pasiūlymą pateikė 3 metų laikotarpiui, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė sutarties vykdymo metu nupirks paslaugų už daugiau nei 69 450 Eur. Sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d. atsakovė iš apeliantės užsakė paslaugų už 21 251,95 Eur, t. y. už beveik 1/3 dalį apeliantės pasiūlytos bendros pasiūlymo kainos.

30.       Byloje nėra ginčo, kad sutarties vykdymo metu apeliantei pateikti vykdyti užsakymai neviršijo maksimalių paslaugų (darbų) kiekių, byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovei vykdant sutartį ir nepateikus užsakymų apeliantei ir jai negavus pajamų, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai. Apeliantė viso proceso metu įrodinėjo, kad dėl sutarties nevykdymo buvo pažeistos jos teisės, nes atsakovė nepagrįstai neužsakydavo paslaugų, todėl atsakovei nenupirkus iš apeliantės paslaugų už visą atsakovės pasiūlyme nurodyta sumą, atsakovė yra atsakinga už jos patirtus nuostolius.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje                                   Nr. 3K-3-248-421/2016).

32.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

33.       Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo ir sutarties sąlygas (nutarties 21, 23 punktai), daro išvadą, kad apeliantei pirkimo ir sutarties sąlygos turėjo būti žinomos, o būtent: kad paslaugos bus perkamos pagal faktinį poreikį, taip pat apeliantė 2015 m. gegužės 15 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad vykdant sutartį bus pasitelkiami esami darbuotojai ir jai priklausanti techninė įranga. Sutartimi atsakovė neįsipareigojo pirkti iš apeliantės maksimalius paslaugų kiekius, nes atsakovė įsipareigojo sumokėti už faktiškai pagal poreikį suteiktas paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad pagal pirkimo sąlygų 1 priedą, apeliantė turėjo pateikti bendrą pasiūlymo kainą visos sutarties galiojimo metu (trejiems metams). Pateikusi kainos pasiūlymą (nutarties 22 punktas) apeliantė sutarties vykdymo laikotarpiu negalėjo tikėtis gauti užsakymų už daugiau nei 69 450 Eur su PVM, arba vidutiniškai po 23 150 Eur su PVM per metus. Kaip jau buvo minėta, sutartis po vienerių metų galėjo būti nutraukta (sutarties 11 punktas), todėl nustačius, jog atsakovė ginčo laikotarpiu užsakė paslaugų už 21 251,95 Eur, darytina išvada, kad apeliantės teisėti lūkesčiai, gauti pajamas iš sudarytos sutarties, nebuvo pažeisti.

35.       Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovės tiesioginius nuostolius (18 020,39 Eur), nes sutarties vykdymo laikotarpiu turėjo išlaikyti darbuotojus, įsigyti įrangą ir skirti lėšas jos išlaikymui. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

36.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdant sutartį pasitelkdavo (užsakydavo paslaugas) fizinius asmenis (A. P., A. B., A. S., Ž. B., A. P., Š. M.), kuriems, kaip paslaugų teikėjams, už jų atliktą darbą (medžių genėjimus, žolės pjovimą), mokėdavo pagal išrašytus / pateiktus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (el. b. t. 1, b. l. 65-77, 81-83). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog sutarties vykdymo laikotarpiu turėjo išlaikyti darbuotojus pagal darbo sutartis, nes ji samdydavo asmenis sezoniniams darbams remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka.

37.       Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vykdant sutartį apeliantė buvo priversta įsigyti papildomą įrangą ir ją išlaikyti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė buvo patvirtinusi atsakovei, kad vykdant sutartį bus naudojama apeliantei priklausanti technika, kuri esant reikalui, bus remontuojama apeliantei priklausančiose patalpose, o dauguma naudojamos technikos yra nauja ir turi garantinį aptarnavimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog sutarties vykdymo laikotarpiu ji patyrė tiesioginius nuostolius.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, todėl yra teisinis pagrindas apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

41.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantei šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Atsakovė, duomenų, patvirtinančių tokių išlaidų būvimą, nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas.

42.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (813 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas, iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, 813 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantės valstybei (Civilinio proceso kodekso 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomidas“, juridinio asmens kodas 302325433, 813 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teisėjos         Danutė Gasiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Aldona Tilindienė