Administracinė byla Nr. I-7926-331/2014
Proceso Nr. 3-61-3-02396-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu (b. l. 1-15) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Lt neturtinės žalos.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-04-21 iki 2012-01-19. Kamerose, kurių plotas apie 7 m2, kalėdavo kartu su trimis asmenimis. Kamerose buvo drėgna, trūko oro, tamsu, vienam asmeniui teko mažiau ploto nei numatyta teisės aktuose. Esant tokioms sąlygoms buvo priverstas nuolat gulėti ar sėdėti, gamtinius reikalus atlikti visų akivaizdoje, o tai žemino jo orumą. Mano, kad tokiu būdu buvo kankinamas. Kamerų netinkamas apšvietimas pakenkė jo regėjimui. Nurodo, kad rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais. Atvykus ar išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens apžiūros daromos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t.t.), kalinamasis yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, depresiją, pažeminimą, nuolat jaučia baimę.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 36-41), pateikdamas pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, jog laikotarpiais 2011-05-05 - 2011-05-12, 2011-05-26 - 2011-06-02, 2011-06-09-2011-06-16, 2011-06-30 - 2011-07-14, 2011-07-21 - 2011-07-28, 2011-08-04 - 2011-08-18, 2011-09-08 - 2011-09-15, 2011-10-27 - 2011-11-03, 2011-11-10 - 2011-11-17, 2011-12-08 - 2011-12-22, 2012-01-06 - 2012-01-12 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi minėtais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš įstaigos į kitas laisvės atėmimo vietas. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių Tl-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31-34). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, t. y. pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.
Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Teigia, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl prašo taikyti senatį.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 26)
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-04-21 iki 2012-01-19.
Kalėjimų departamentas prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2014-04-24 (b. l. 16), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje apima laikotarpį nuo 2011-04-24 iki 2012-01-19.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjo teigimu, pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo 2011-04-21 Lukiškių TI-K, tačiau skundą teismui jis išsiuntė 2014-04-24. T. O. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų taip pat nenustatė. Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti Kalėjimų departamento prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-04-21 - 2011-04-23 taikyti ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011). Taigi teismas šiuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011-04-24, kai atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2011-04-24 iki 2012-01-19.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 136 (plotas 7,94 m2), Nr. 117 (plotas 7,31 m2), Nr. 152 (plotas 7,94 m2), Nr. 115 (plotas 7,45 m2), Nr. 344 (plotas 7,84m2), Nr. 106 (plotas 8,03 m2), Nr. 196 (plotas 7,94 m2), Nr. 110 (plotas 7,48 m2), Nr. 132 (plotas 7,94 m2), Nr. 105 (plotas 7,38 m2), Nr. 284 (plotas 7,15 m2), Nr. 255 (plotas 24,71 m2), Nr. 314 (plotas 7,58 m2), Nr. 113 (plotas 6,43 m2), Nr. 342 (plotas 8,1 m2), Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 135 (plotas 8,02 m2), Nr. 146 (plotas 7,94 m2), Nr. 176 (plotas 7,94 m2), Nr. 121 (plotas 7,38 m2), Nr. 271 (plotas 7,76m2) kartu su 1-6 asmenimis. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 37-39) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiais 2011-05-05 - 2011-05-12, 2011-05-26 - 2011-06-02, 2011-06-09 - 2011-06-16, 2011-06-30 - 2011-07-14, 2011-07-21 - 2011-07-28, 2011-08-04 - 2011-08-18, 2011-09-08 - 2011-09-15, 2011-10-27 - 2011-11-03, 2011-11-10 - 2011-11-17, 2011-12-08-2011-12-22, 2012-01-06 - 2012-01-12 iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs. Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2011-04-24 iki 2012-01-19 pareiškėjas 97 paras Lukiškių TI-K nebuvo. Atstovo pateikta informacija apie kamerose laikytų asmenų skaičių kai kuriais atvejais nėra aiški (pvz. nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-06-03 iki 2011-06-09 kameroje Nr. 148, kurios plotas yra 8,02 m2, ir kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, buvo laikyti 2-3 asmenys ir kt.), todėl teismas laiko, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo dėstomų argumentų dėl ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir šie duomenys bus vertinami pareiškėjo naudai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko tik nuo 2011-04-24 iki 2011-04-26, t.y. 2 paras.
Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu 173 paras Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m2 gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, jog pagrindas neturtinei žalai kilti atsirado ir dėl to, kad kamerų netinkamas apšvietimas pakenkė jo regėjimui, rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais, atvykus ar išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens apžiūros daromos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t.t.), kalinamasis yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas teiginiams dėl kamerų būklės pagrįsti nepateikė konkrečių objektyvių įrodymų, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais. Iš pareiškėjo abstraktaus teiginio dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų apskritai nėra aišku, kuriems priskiriamas pareiškėjas ir kokiu būdu jo teisės yra pažeistos. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini. Be to, Lukiškių TI-K pateikti 2014-05-26 pažyma Nr. 24-3407, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-582, 2012-10-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1261 patvirtina, jog Lukiškių TI-K kameros atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus (b. l. 62-65).
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį (1 000 Lt), į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 50 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 3 500 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog jo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo vertinimu, priteistina suma yra adekvati patirtoms neigiamoms pasekmėms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo T. O. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti T. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) (1013,67 Eur (tūkstantį trylika eurų ir šešiasdešimt septynis euro centus)) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas