Civilinė byla Nr. e2S-804-390/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11657-2018-1

       Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.1; 3.2.4.11; 3.2.9.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

 (S)

,

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1613-950/2019 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui E. A. G.  dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė O. B. 2018-07-12 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu , kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. A. G. 2848,78 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio mėn. kreipėsi į UAB “Odontex” stomotologijos kabinetą dėl dantų implantavimo paslaugų suteikimo. Tokias paslaugas jai suteikė nurodytos įmonės darbuotojas E. A. G., tačiau jos buvo suteiktos nekokybiškai - dantų implantai nesilaikė. E. A. G. paslaugos kainavo 768,78 Eur, o 335,09 Eur sumą kompensavo teritorinė ligonių kasa. Pablogėjus situacijai kreipėsi į UAB “Angitia”, kur ieškovei buvo įdėti nauji dantų implantai ir plokštelė, kas kainavo 2080 Eur. Dėl E. A. G. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė patyrė 2848,78 Eur turtinę žalą. Taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10000,00 Eur suma.

3.       Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės O. B. atstovas advokatas Valteris Alekna nurodė, kad laiko, jog turtinė ir neturtinė žala ieškovei yra padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios atsakovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-324-720/2018.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai  2019 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

5.       Teismas nurodė, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-10-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , E. A. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 182 str. 2 d. (Sukčiavimas) ir 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas). Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tirtos jokios aplinkybės, susijusios su ieškovės O. B. sveikatos sužalojimu ar netinkamų medicininių paslaugų jai teikimu, ieškovė baudžiamojoje byloje nedalyvavo nukentėjusio asmens statusu. Tačiau būtent tuo, kad E. A. G. jai suteikė nekokybiškas medicinines paslaugas, dėl ko buvo sužalota jos sveikata ir padaryta turtinė bei neturtinė žala, ieškovė O. B. grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, pareikštą ieškiniu, šioje civilinėje byloje. Dėl to spręstina, kad ieškovės ieškinys yra ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo.

6.       Ieškovė nepateikė faktinių duomenų, kad kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl nekokybiškai jai suteiktomis medicininėmis paslaugos padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

7.       Teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir dar gali pasinaudoti šia tvarka. Todėl ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį,  ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisėtų veiksmų pobūdį bei sprendė, jog yra keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovė ir ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei padaryta žala yra kildinama iš neteisėtų, nusikaltimu padarytų atsakovo veiksmų, ieškovė žalos atlyginimo prašo ne iš sveikatos priežiūros įstaigos, o iš asmens, kuris net neturėjo teisės verstis medicinine praktika, todėl tarp šalių kilęs ginčas nepriskirtinas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kompetencijai. Žala ieškovei turi būti atlyginta remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapio. Šiais įrodymais apeliantė siekia įrodinėti aplinkybes, kad atsakovas niekada neturėjo licencijos verstis gydytojo praktika.

12.        CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.  Kadangi apeliantei būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado įvertinus skundžiamos nutarties argumentaciją, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).

13.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dizpozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį.

14.       Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateiktame ieškinyje pakankamai tiksliai nurodė reikšmingas faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 str. 2 d. 4 p.), o netikslų teisinį ieškinio pagrindą teismas prašė patikslinti ieškovės ir jos atstovo 2019 m. vasario 12 d. parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei padaryta žala kildinama iš atsakovo neteisėtų, nusikaltimu padarytų veiksmų. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi darė išvadą, kad pareikštas ieškinys yra dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo.

15.       Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai  nevertindamas pareikštų reikalavimų esmės, padarė nepagrįstą išvadą dėl pateikto ieškinio teisinio pagrindo ir atitinkamai  dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, dėl ko nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

16.       Pagal Liteko duomenis Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-10-16 priėmė nuosprendį (nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs), kuriame konstatavo, kad kaltinamasis E. A. G. žinodamas, kad verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, tačiau neturėdamas jokios teisės verstis odontologijos praktika, taip pat neturėdamas reikalingos kvalifikacijos, tai yra nebūdamas odontologu, ėmėsi šios rūšies profesinės veiklos, ir ją vykdė pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 35-855, 2004, Nr. 4-36) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus,...., tokiu būdu veikdamas tiesiogine tyčia, versliškai laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2016-03-02 neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas 78 asmenims, tame tarpe ir ieškovei O. B.. Teismas E. A. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

17.       Pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 7.2 punktą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Sveikatos priežiūros įstaigos – įstaigos, įmonės, organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka akredituotos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalis). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo tikslas – nustatyti pacientų teises ir pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo bei kompensavimo tvarką, kai žala pacientams padaryta gydytojo ar slaugos darbuotojo teisėtais veiksmais (be jų kaltės) (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismui nuosprendžiu konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus teikiant odontologijos paslaugas ieškovei, ieškovės prašomos žalos atlyginimo (pacientės sveikatai padarytos žalos konstatavimo ir kompensacijos dydžio nustatymo) klausimas nepriskirtinas Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisijos kompetencijai. Apeliantė atskirajame skunde taip pat pažymėjo, kad žalos atlyginimą prašo priteisti bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui daryti išdavą, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo.

18.       Esant nurodytoms aplinkybėms,  apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

           Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

           Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

          Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                           Algimantas Kukalis