Civilinė byla Nr. 3K-3-614/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1; 50.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. lapkričio 28 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

              Ieškovas laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos smeltė“ 2005 m. liepos 5 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovas valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi (toliau – uosto žemės nuomos sutartis) jam išnuomojo 248 606 kv. m ploto uosto žemės sklypą. Ieškovas taip pat naudojasi prie nuomojamo sklypo esančiomis krantinėmis, iš jų krantinėmis Nr. 82–89. Atsakovas Belgijos kompanijai „Haekon“ pateikė užsakymą parengti krantinių Nr. 81–100 rekonstrukcijos techninį projektą. Nurodyta Belgijos kompanija parengė ne visą projektą ir neatliko būtinų geologinių tyrinėjimų. Ieškovo ir atsakovo 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikime nutarta, kad ieškovas parengs alternatyvų krantinių Nr. 81–100 rekonstrukcijos techninį projektą. Atsakovas 2001 m. rugsėjo 26 d. rašte neprieštaravo, kad ieškovas parengtų alternatyvų projektą. Ieškovas pagal atsakovo užsakymą parengė krantinių Nr. 82–89 rekonstrukcijos techninį projektą ir, jį pataisęs, 2003 m. kovo 6, 17 d. raštais perdavė atsakovui. Rengdamas projektą, ieškovas patyrė 338 496 Lt išlaidų. Uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 9 punkte nustatyta, kad hidrotechninių įrenginių statybą ir rekonstravimą atlieka nuomotojas (atsakovas) iš savo lėšų, jeigu kitaip nenustatyta atskirose nuomotojo ir nuomininko sutartyse. Ieškovas ir atsakovas nesudarė kitų susitarimų dėl krantinių Nr. 82–89 rekonstrukcijos. Uosto žemės nuomos sutarties 21 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas nuomotojui leidus išsinuomotame sklype pagerino uosto infrastruktūros objektus arba sukūrė naujus, jis turi teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. Analogiška nuostata nustatyta projekto rengimo metu galiojusios redakcijos Uosto įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – Uosto įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad krantinė  yra nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis  įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Krantinių rekonstrukcijos projekto parengimas yra sudėtinė uosto infrastruktūros pagerinimo dalis. Dėl to atsakovas, leidęs ieškovui pagerinti uosto infrastruktūrą, turi atlyginti ieškovui 338 496 Lt išlaidų, kurias ieškovas patyrė rengdamas krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Atsakovas atsisako atlyginti ieškovo išlaidas.

Ieškovas, remdamasis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsniu, Uosto įstatymo (2000 m. lapkričio 1 d. redakcija) 26 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo iš atsakovo priteisti 338 496 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

              Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, ieškovui iš atsakovo priteisė 338 496 Lt išlaidų už alternatyvaus projekto parengimą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad nėra šalių ginčo dėl krantinių naudojimo, projekto parengimo ir jo kainos. Teismas, remdamasis uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 2.5 punktu, padarė išvadą, kad krantinės Nr. 81–100, kuriomis naudojasi ieškovė, yra hidrotechniniai statiniai. Uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 9, 9.3 punktuose nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atskirose sutartyse su nuomininku, hidrotechninių statinių statybą ir rekonstrukciją nuomotojas atlieka iš savo lėšų. Uosto įstatymo 26 straipsnyje, susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių (toliau – eksploatavimo taisyklės) 3–5 punktuose nustatyta, kad nuomininkas, išsinuomotoje uosto žemėje pagerinęs infrastruktūros objektus, turi teisę į padarytų šiam tikslui išlaidų atlyginimą. Šalių 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo protokolo 2.2 punkte nustatyta, kad ieškovas užsako alternatyvų projektą iš savo lėšų, nereikalaudamas kompensacijos iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad šia protokolo nuostata negali būti vadovaujamasi kaip sutartiniu ieškovo įsipareigojimu dėl kelių priežasčių. Pirma, nurodyta nuostata prieštarauja tuo metu galiojusios redakcijos Uosto įstatymo 26 straipsniui, eksploatavimo taisyklių 3–5 punktams. Antra, susitarimas, kad ieškovas parengtų krantinių rekonstrukcijos techninį projektą, turėjo būti nustatytas uosto žemės nuomos sutarties pakeitime. Uosto žemės nuomos sutartis nepakeista. Trečia, projektas yra sudėtinė infrastruktūros pagerinimo dalis. Savo išvadą teismas pagrindė tuo, kad sąvokų „užsakyti“ ir „parengti“ reikšmės skiriasi. Šalių 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo protokolo 2.2 punktas siejamas su lėšomis, kurių reikia projektui užsakyti. Teismas nurodė, kad, sprendžiant šalių ginčą, turi būti taikoma pateikiant užsakymą parengti alternatyvų projektą galiojusi įstatymo redakcija. Be to, atsakovas santykiuose su ieškovu nesivadovavo 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo protokolo 2.2 punktu, nes 2004 m. balandžio 28 d. rašte ieškovui siūlė sumažinti projekto kainą, neginčijo atsakovo teisės reikalauti išlaidų atlyginimo. Krantinių pagerinimai, atlikti pagal ieškovo parengtą projektą, negalės būti atskirti ir perduoti nuomininkui pagal CK 6.501 straipsnio 2 dalį. Atsakovui atsisakant atlyginti tokias išlaidas, pagerėjo jo turtinė padėtis: ieškovas pagerino atsakovo turtą, o atsakovas sutaupė lėšų, privalomų sumokėti už alternatyvaus projekto parengimą. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę gauti iš atsakovo išlaidas už nuomojamo daikto pagerinimą.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad šalys 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišaliame susirinkime susitarė, jog ieškovas savo lėšomis užsakys alternatyvų krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Šį susitarimą (2001 m. rugsėjo 12 d. protokole) kolegija įvertino kaip atskirą sutartį, kuria šalys susitarė, kad būtent už konkretų objektą (techninį projektą) apmokės ieškovas (nuomininkas). Susitarime šalys neaptarė, kad pakeičia uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 9 punkte nustatytą sąlygą. Kolegijos nuomone, šalys nekeitė nurodytu susitarimu nuomos sutarties sąlygų iš esmės, nes nuomos sutarties 2 priedo 9 punkte nustatyta, kad atskirose sutartyse gali būti susitarta kitaip. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad šalių susitarimas, jog ieškovas parengs techninį projektą savo lėšomis, neprieštarauja uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo sąlygomis ir sutarčių sudarymo bei pakeitimo principams (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156, 6.183 straipsniai). Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovas leidimą techniniam projektui paruošti ieškovui davė su sąlyga, jog šis tai padarys savo lėšomis. Kolegija pažymėjo, kad įstatyme nustatytas draudimas nuomotojui apmokėti nuomininkui už pagerinimus ir naujų uosto infrastruktūros objektų sukūrimą, jeigu nuomininkas tai padaro be nuomotojo sutikimo. Įstatyme nedraudžiama nuomos sutarties šalims tartis dėl apmokėjimo už pagerinimus, jeigu nuomotojas leidžia nuomininkui juos atlikti. Taigi šalių susitarimas nepažeidžia Uosto įstatymo 26 straipsnio nuostatų. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino žemės nuomos sutarties 2 priedo 9 punkto, Uosto įstatymo 26 straipsnio nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CK 1.7 straipsnį, nes spręsdamas šalių ginčą taikė šiuo metu galiojančio Uosto įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, nors turėjo taikyti projektinės dokumentacijos (skirtos uosto krantinių rekonstrukcijai) rengimo metu galiojusio Uosto įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalis. Teismo taikyto Uosto įstatymo nuostatos uosto infrastruktūros objektų pagerinimo darbų atlikimą siejo su nuomininko ir nuomotojo (Uosto direkcijos) sutarties sudarymu, o turėto taikyti Uosto įstatymo nuostatas – su Uosto direkcijos leidimu.
2. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CK 6.189, 6.501 straipsnius, nes nesivadovavo bylos šalių sudarytos uosto žemės nuomos sutarties 21 punktu, jos 2 priedo 9 punktu. Šiuose nuomos sutarties punktuose nustatyta, kad nuomininkas, nuomotojo sutikimu pagerinęs uosto infrastruktūros objektus, turi teisę į išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į žemės nuomos mokestį.
3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė Uosto įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, nes netinkamai įvertino 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo protokolo 2.2 punkto prasmę. Šiuo punktu ieškovas įsipareigojo nereikalauti iš atsakovo kompensacijos tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pasirinkęs ne ieškovo parengtą, o kitą krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Be to, atsakovas, 2004 m. balandžio 28 d. raštu siūlydamas ieškovui 20 proc. sumažinti pateikto techninio projekto kainą, patvirtino ieškovo teisę reikalauti išlaidų, patirtų rengiant projektą, taip pat patvirtino, kad jis nesilaiko 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo protokolo 2.2 punkto nuostatų. Kasatorius sutinka su pirmosios instancijos pateiktu sąvokų „užsakyti“ ir „parengti“ lingvistiniu reikšmių aiškinimu, todėl dvišalio susitikimo 2.2 punkte aptariamos lėšos, kurių reikia projekto užsakymo stadijoje.
4. Sprendžiant šalių ginčą, galėjo būti taikytas analogiško ginčo, kurį kitoje byloje išsprendė Klaipėdos apygardos teismas, teisinis vertinimas, kurį pateikė Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. rugpjūčio 19 d. sprendime, priimtame kitoje byloje. Abiejų bylų ginčas yra analogiškas, skiriasi tik ginčo objektas – konkrečios krantinės.
5. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, nes nesant viešojo intereso peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Atsakovas apeliaciniame skunde nekėlė 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo protokolo prieštaravimo nuomos sutarties 2 priedo, CK 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.156, 6.183 straipsnių, Uosto įstatymo 26 straipsnio nuostatoms klausimo. Šiuo klausimu atsakovas nepasisakė ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime analizavo ir suformulavo tokius argumentus, kuriais nebuvo remtasi nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį.

              Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas valstybė įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime pateikė tokius argumentus:

1. Kasatoriaus argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo turi būti atmesti, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad taikoma iki 2002 m. gruodžio 23 d. galiojusi Uosto įstatymo 26 straipsnio redakcija. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas ieškovui davė leidimą techniniam projektui parengti su sąlyga, kad tai bus atlikta ieškovo lėšomis. Taigi šalys dėl apmokėjimo susitarė. Toks susitarimas neprieštarauja Uosto įstatymo 26 straipsniui. Vadovaudamasis CK 6.4 straipsniu ir tikėdamasis gauti atlyginimą už krantinių rekonstrukcijos techninio projekto parengimą, kasatorius galėjo perduoti projektą atsakovui, pasirašęs su juo susitarimą dėl atlyginimo. Tokio susitarimo šalys nepasirašė, todėl pagrįstai atsakovas tikisi, kad ieškovas vykdys 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio protokolo 2.2 punkte nustatytą susitarimą.
2. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nustatytas faktines bylos aplinkybes. Vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama pateikti tokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai sprendė, kad šalių susitarimas, jog ieškovas parengs techninį projektą savo lėšomis, neprieštarauja nuomos sutarties 2 priedo sąlygoms, sutarčių sudarymo ir pakeitimo principams (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156, 6.183 straipsnis). Kasatorius pripažįsta, kad, pasirašydamas 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalį protokolą, nesitikėjo iš atsakovo gauti atlyginimo už parengtą krantinių Nr. 82–89 rekonstrukcijos techninį projektą. Dėl to vėlesni kasatoriaus veiksmai pažeidžia CK 6.4 straipsnyje nustatytus principus.
3. Kasacinio skundo argumentai, kad kasatorius galėjo netinkamai suprasti sąvokos „užsakyti“ reikšmę, yra nepagrįsti, nes atsakovas 2001 m. rugsėjo 226 d. rašte ieškovui davė leidimą techniniam projektui parengti su sąlyga, kad tai bus atlikta ieškovo lėšomis.
4. Kasatoriaus argumentai dėl prejudicinių faktų taikymo turi būti atmesti, nes kitoje civilinėje byloje, kurią nurodė kasatorius, nebuvo nustatyta, kad ieškovas dvišaliu susitarimu įsipareigojo neatlygintinai parengti uosto krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Dėl to ieškovo ieškinys nurodytoje byloje buvo patenkintas.
5. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo turi būti atmesti, nes  jis netinkamai aiškina atsakovo apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą. Atsakovas 2001 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas savo lėšomis parengtų alternatyvų krantinių Nr. 81–100 rekonstravimo techninį projektą. Tai atitiko 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišaliame protokole šalių nustatytas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas šio protokolo kaip sutartinio įsipareigojimo, pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatytus sutarties laisvės ir teisėtų lūkesčių principus, taip pat 6.189 straipsnio 1 dalį. Šis ir kiti apeliacinio skundo argumentai yra nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimo konstatuojamojoje dalyje, taip pat juos nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme rėmėsi 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo protokolu kaip savo atsikirtimų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai įvertino  2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo protokolą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos smeltė“ ir atsakovas valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarė uosto žemės nuomos sutartį dėl 248 606 kv. m ploto uosto žemės sklypo nuomos. Ieškovas taip pat naudojasi prie nuomojamo sklypo esančiomis krantinėmis, iš jų krantinėmis Nr. 82–89. Atsakovas Belgijos kompanijai „Haekon“ pateikė užsakymą parengti krantinių Nr. 81–100 rekonstrukcijos techninį projektą. Nurodyta Belgijos kompanija parengė ne visą projektą ir neatliko būtinų geologinių tyrinėjimų. Uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 9, 9.3 punktuose nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atskirose sutartyse su nuomininku, hidrotechninių statinių statybą ir rekonstrukciją nuomotojas atlieka iš savo lėšų. Ieškovo ir atsakovo 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo protokolo 2.2 punkte nustatyta, kad ieškovas užsako alternatyvų projektą iš savo lėšų, nereikalaudamas kompensacijos iš atsakovo. Atsakovas 2001 m. rugsėjo 26 d. rašte neprieštaravo, kad ieškovas parengtų alternatyvų projektą. Ieškovas pagal atsakovo užsakymą parengė krantinių Nr. 82–89 rekonstrukcijos techninį projektą ir, jį pataisęs, 2003 m. kovo 6, 17 d. raštais perdavė atsakovui. Rengdamas projektą, ieškovas patyrė 338 496 Lt išlaidų. Atsakovas 2004 m. balandžio 28 d. rašte ieškovui siūlė sumažinti projekto kainą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK 1.7 straipsnio 2 dalies taikymu, atsižvelgiant į Uosto įstatymo 26 straipsnio galiojimą laiko atžvilgiu, ir CK 6.501 straipsnio, kuriame nustatyta nuomininko teisė į daikto pagerinimo išlaidas, taikymu bei aiškinimu.

CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad  sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, byla Nr. 3K-3-406/2000, kat. 14). Be to, vertinant šalių tarpusavio santykius, turi būti atsižvelgta ir į CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

Byloje nustatyta, kad  pagal valstybės įmonės Klaipėdos jūrų uosto (nuomotojo) ir LKAB „Klaipėdos smeltė“ (nuomininko) 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą uosto žemės nuomos sutartį ieškovo nuomojamas uosto žemės sklypas apima jame esančią uosto infrastruktūrą, kurios sudėtinė dalis yra krantinės; krantinė yra hidrotechninis įrenginys, skirtas švartuoti, krauti laivus, įlaipinti ar išlaipinti keleivius (Uosto įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 10 punktai). Šalių ginčas kilo dėl nuomininko patirtų išlaidų, rengiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 82–89 rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją. Uosto žemės nuomos sutarties 21 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, išsinuomotame sklype pagerina infrastruktūros objektus, jis įgyja teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą ar įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį.

Nurodytos sutarties sąlygos atitinka CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad, nuomininkui nuomotojo leidimu pagerinus išsinuomotą daiktą, jis įgyja teisę į turėtų būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymas ir sutartis numato ką kita. Sudarant uosto žemės nuomos sutartį ir rengiant projektinę dokumentaciją, galiojo Uosto įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad nuomininkas, išsinuomotoje uosto žemėje pagerinęs uosto infrastruktūros objektus ar sukūręs naujus, įgyja teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį, tačiau tai turi būti atlikta tik nuomotojui leidus. Nuo 2002 m. gruodžio 24 d. (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymas Nr. IX-1226) įsigaliojus šios normos naujai redakcijai, buvo nustatyta, kad nuomininkas, norėdamas įgyti teisę į turėtų pagerinimo išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į žemės nuomos mokestį, su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį. Pirmiausia būtent šia įstatymo nuostata remdamasis atsakovas nesutinka atlyginti daikto pagerinimo išlaidų.

CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis teisės principas, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja, t. y. įstatymas neturi grįžtamosios galios, jis galioja tik ateičiai: civiliniams santykiams, atsiradusiems įsigaliojus įstatymui. Byloje nustatyta, kad šalių teisiniai santykiai atsirado iki naujos Uosto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. buvo sudaryta uosto žemės nuomos sutartis, gautas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutikimas parengti alternatyvų krantinių rekonstrukcijos techninį projektą, užsakyti, praktiškai atlikti ir apmokėti visi uosto krantinių Nr. 82–89 rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos parengimo darbai. Tik įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, projektas pateiktas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Esant tokiai situacijai, turi būti laikomasi Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarime suformuluoto principo – įstatymas negalioja atgaline tvarka – kaip pamatinio teisinės valstybės principo, kuris reiškia, kad įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį ir negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių nebuvo jo veiklos metu, dėl ko jis negalėjo žinoti būtinų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, atlikti vadovaujantis teisės aktais, kurie galiojo jų atlikimo metu, bus laikomi teisėtais.

Dėl nurodytų priežasčių, sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi ta Uosto įstatymo redakcija, kuri galiojo iki 2002 m. gruodžio 24 d., t. y. atsiradus šalių teisiniams santykiams. Tuo metu galiojusiame teisės akte uosto infrastruktūros objektų pagerinimo ar naujų sukūrimo darbų atlikimas buvo siejamas ne su sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarymu, bet su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos leidimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įsigaliojus naujai Uosto įstatymo redakcijai, nebuvo suderintos su įstatymo reikalavimais sudarytos uosto žemės nuomos sutarties sąlygos dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo buvo gauti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutikimai, suderintos projektavimo užduotys ir sudarytos projektavimo darbų sutartys. Pažymėtina, kad šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių rekonstrukcijos darbai atliekami remiantis ne Belgijos kompanijos „Haecon“, o  ieškovo parengtu ir atsakovui perduotu projektu.

Atmesdamas ieškinį, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišaliame susitikime pasiektu susitarimu, pagal kurį ieškovas savo lėšomis užsakys alternatyvų krantinių rekonstrukcijos techninį projektą ir nereikalaus kompensacijos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Teismas nurodytą susitarimą įvertino kaip atskirą sutartį, kuria šalys susitarė, kad būtent už konkretų objektą (techninį projektą) apmokės ieškovas (nuomininkas). Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes šis susitarimas buvo sudarytas 2001 m. rugsėjo 12 d., o uosto žemės nuomos sutartį ginčo šalys sudarė 2002 m. rugpjūčio 2 d. Šios sutarties 21 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, išsinuomotame sklype pagerina infrastruktūros objektus, jis įgyja teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą ar įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. Sutartyje nebuvo nustatyta, kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sudaroma atskira sutartis. Tokia sutarties sąlyga atitiko CK 6.501 straipsnio 1 dalies ir tuo metu galiojusio Uosto įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi  uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 9 punkto nuostata ir pripažino, kad ginčo šalys susitarė, jog ieškovas negali reikalauti kompensacijos. Ieškovo teigimu, dvišalis susitikimas buvo suorganizuotas dėl to, kad uosto krantinėms rekonstruoti 2001 metais buvo numatyta 8 mln. Lt, esant sąlygai, jog techninis projektas bus patvirtintas iki 2001 m. gegužės 1 d. Belgijos kompanija „Haecon“, kuriai atsakovas pateikė parengti krantinių Nr. 81–100 rekonstrukcijos techninį projektą, pateikė ne visos apimties projektą ir neatliko būtinų geologinių tyrimų. Būtent dėl to  buvo sutarta dėl alternatyvaus projekto parengimo. Ieškovo teigimu, jis įsipareigojo nereikalauti iš atsakovo kompensacijos tik tuo atveju, jeigu atsakovas pasirinktų Belgijos kompanijos „Haecon“, o ne ieškovo parengtą projektą. Tokį ieškovo teiginį patvirtina šalių tolesni santykiai  ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2004 m. balandžio 28 d. raštas, kuriuo ieškovui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ siūlė 20 procentų sumažinti  pateikto krantinių Nr. 82–89 statybai reikalingo techninio projekto  kainą (b. l. 114). Atsakovas nurodytu raštu iš esmės pripažįsta ieškovo teisę į padarytų pagerinimų atlyginimą. Esant tokioms aplinkybėms ir uosto žemės nuomos sutarties 2 priedo 9 punkto nuostatai neatitinkant sutarties 21 punkto nuostatos, kad nuomininkas, nuomotojui leidus, išsinuomotame sklype pagerinęs infrastruktūros objektus, įgyja teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą ar įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dvišalis susitarimas pasirašytas iki uosto žemės nuomos sutarties sudarymo, nurodytas susitarimas turi būti aiškinamas, laikantis CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. ieškovo, kaip priėmusios sutarties sąlygas šalies, naudai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, Uosto įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2002 m. gruodžio 24 d.) ir uosto žemės nuomos sutarties 21 punktą ieškovas, kaip nuomininkas, atlikęs nuomotojo leidimu išsinuomoto daikto pagerinimą, įgijo teisę į jo turėtų išlaidų atlyginimą, todėl dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo panaikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 7384,96 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinio skundo padavimą.

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 762 straipsnio 1 dalimi, išsprendžiamas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą sumokėtų atsakovui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 4 tūkst. Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, 7384,96 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą, bei 83,50 Lt vykdymo išlaidų, iš viso – 11 468,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistų apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir išieškotų iš ieškovo atsakovo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

              Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“ iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos 7384,96 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinio skundo padavimą.

Priteisti ieškovui laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“ iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos 11 468,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškotų pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.