Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-594/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02828-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.2.14.1.3; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,

nuteistosios Ž. B. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteista 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. B. nuspręsta neišieškoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ž. B. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent: laikotarpyje tarp 2021 m. sausio 25 d. 23.00 val. ir 2021 m. sausio 26 d. 8.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, slapta pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. B. priklausantį kompiuterį ,,Lenovo Yoga 510-14ISK“, 220 eurų vertės.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad Ž. B. kaltė, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais, ir ištirtais įrodymais. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, Ž. B. charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį bei padarė išvadą, kad kaltinamoji yra linkusi daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, o švelnesnės bausmės kaltinamosios elgesiui įtakos neturi, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. B. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 45 paras. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė Ž. B. buvo sumažinta vienu trečdaliu.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendį ir skirti jai švelnesnę nei arešto bausmę – viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai ir teisingumas dar gali būti pasiekti skyrus nuteistajai švelnesnę bausmę. Apeliantė nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri neturi jai jokių pretenzijų. Apylinkės teisme nukentėjusioji A. B. prašė neskirti griežtos bausmės nuteistajai. Nors anksčiau ji yra ne kartą teista, tačiau tai negali būti pagrindas skirti tokią griežtą bausmę, nes už praeityje padarytas nusikalstamas veikas ji jau buvo nubausta ir atliko paskirtas bausmes.

3.2.                       Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju įvyko nesusipratimas ir nesusikalbėjimas šeimoje. Apeliantė neturėjo jokio tikslo pavogti nešiojamąjį kompiuterį iš anytos. Apeliantei reikėjo skubiai pinigų, todėl ji nusprendė paimti kompiuterį ir nunešti į lombardą kelioms dienoms. Ji nesitikėjo, kad jos vyro mama A. B. taip sureaguos ir iš karto kreipsis į policiją dėl vagystės. Nuteistoji nespėjo jai visko paaiškinti, nes įvykio dieną užtruko pas savo brolį, tačiau grįžusi namo viską išsiaiškino ir kartu su anyta buvo nuvykę į policijos komisariatą. Apeliantė gyvena tuose pačiuose namuose su nukentėjusiąja, ji taip pat naudojosi minėtu kompiuteriu. Nukentėjusioji pasikarščiavo ir iš karto kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl vagystės.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame nurodytiems argumentams ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistosios Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo skirti jai švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, baudą ar viešuosius darbus, taip pat nurodo, kad jos veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje sudėties požymių (ji neturėjo tyčios pagrobti kompiuterį). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo teiginius ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad Ž. B. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ž. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

7.       BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis bei disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, bei to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

8.       Nors Ž. B. skunde teigia, kad tikslo pavogti kompiuterį neturėjo, nes gyveno vienuose namuose su nukentėjusiąja ir taip pat naudojosi minėtu kompiuteriu, jai tik skubiai reikėjo pinigų, todėl nunešė kompiuterį į lombardą ir ketino išpirkti, tačiau tokie jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistoji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 31-32), tiek ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, nurodė, kad įvykio metu buvo pas nukentėjusiąją namuose, paėmė kompiuterį, kuris priklausė jos anytai A. B., ir nunešė į lombardą. Anytos namuose nebuvo. Kompiuterį paėmė, nes reikėjo pinigų nuvažiuoti pas brolį. Gavo 60 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms, sumokėjo už taksi 25 eurus, pirko cigaretes. Suprato savo veiksmus kaip vagystę. Nukentėjusioji skambino, klausė kur kompiuteris, ji pasakė, kad nunešė į lombardą. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 2, b. l. 44). Šias apeliantės nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios A. B. parodymai, kad ji priėmė pas save gyventi sūnaus žmoną Ž. B., kuri išėjusi iš įkalinimo įstaigos neturėjo kur gyventi. Kompiuterį „Lenovo Yoga“ buvo pirkusi sau. Kai pati nesinaudodavo leisdavo juo naudotis Ž. B.. Įvykio dieną išėjo į darbą, kompiuterį buvo palikusi Ž. B. kambaryje. Dar būdama darbe skambino Ž. B. ir iš balso suprato, kad ši yra vartojusi alkoholio. Grįžusi vakare iš darbo nerado namuose nei Ž. B., nei kompiuterio. Iš sūnaus sužinojo, kad Ž. B. yra policijoje, o jos kompiuteris nuneštas į lombardą. Bandė skambinti Ž. B., bet jai nepavyko su ja susisiekti. Tikėjosi, kad marti dar grąžins kompiuterį, todėl į policiją kreipėsi praėjus parai po vagystės. Jai padaryta 220 eurų žala (t. 1, b. l. 15-16). Liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad Ž. B. gyveno su nukentėjusiąja pastarosios bute. Įvykio dieną A. B. išėjo į darbą. Tarp liudytojo ir Ž. B. kilo konfliktas, nes ši norėjo naktį išgėrusi važiuoti pas mamą. Kai nukentėjusioji iš ryto grįžo namo, nerado bute nei Ž. B., nei kompiuterio (t. 1, b. l. 45-46). Tai, kad būtent nuteistoji, neturėdama nukentėjusiosios sutikimo paėmė jos kompiuterį ir jį įkeitė lombarde patvirtina ir 2021 m. sausio 25 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad Ž. B. (buvusi J.) sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompiuterio „Lenovo Yoga“ įkeitimo ir už tai gavo 60 eurų (t. 1, b. l. 50-51).

9.       Paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Ž. B., paimdama iš nukentėjusiosios namų A. B. kompiuterį, žinojo ir suprato, kad kompiuteris nėra jos nuosavybė ir, kad išsinešdama ne jai priklausantį daiktą, daro žalą nukentėjusiajai ir to siekė. Tai, jog nukentėjusioji leisdavo kompiuteriu pasinaudoti Ž. B. nesuteikė pagrindo jai su šiuo daiktu elgtis kaip su savo nuosavybe. Pažymėtina, kad Ž. B. ne kartą teista ir bausta administracine tvarka už vagystes, kas leidžia teigti, jog ji suprato ir savo veiksmų neteisėtumą. Pagrobtą kompiuterį ji nunešė į lombardą, o už kompiuterį gautus pinigus išleido savo reikmėms. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog apeliantė svetimą turtą – kompiuterį pagrobė veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto (kompiuterio) vertė 220 eurų (neviršija 5 MGL), Ž. B. veika pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nedidelės vertės turto pagrobimas ir ji pagrįstai nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

10.       Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusioji būtų davusi savo sutikimą Ž. B. laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu (kompiuteriu) kaip nuosavu ir iškilus pinigų poreikiui nunešti įkeisti jį į lombardą. Priešingai, kaip matyti iš nukentėjusiosios A. B. parodymų, ji savo sūnaus žmoną buvo priglaudusi savo namuose, nes pastaroji, išėjusi iš įkalinimo įstaigos neturėjo kur gyventi, tačiau kompiuterį buvo nusipirkusi savo reikmėms. Kai grįžusi iš darbo nerado nei kompiuterio, nei apeliantės, suprato, kad yra apvogta ir nepavykus su Ž. B. susisiekti telefonu, kreipėsi į policiją dėl vagystės. Pati nuteistoji nei apklausiama apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad buvo gavusi nukentėjusiosios A. B. sutikimą įkeisti jai priklausantį turtą lombarde. Apeliantės teiginius, jog ji ketino kompiuterį išpirkti ir grąžinti nukentėjusiajai paneigia ir po įkeitimo atlikti veiksmai - gautus pinigus iš karto išleido savo reikmėms (mokėjo už taksi ir cigaretes). Nuteistoji nedirba, darbinių pajamų negauna, todėl akivaizdu, jog ji neturėjo realių galimybių bei ketinimų pagrobtą ir įkeistą kompiuterį grąžinti nukentėjusiajai. Kompiuteris nukentėjusiajai buvo sugrąžintas tik po to, kai A. B., nepavykus susisiekti su apeliante ir pastarajai savanoriškai negrąžinus kompiuterio, dėl vagystės kreipėsi į policiją. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji Ž. B. suvokė, jog paima svetimą daiktą (šios aplinkybės neneigė ir apeliantė), o paimdama jį ir išsinešdama su savimi, numatė, kad šio turto savininkė neteks (grįžusi namo jo neras ir negalės juo naudotis), o ji juo galės disponuoti pagal save (šiuo atveju įkeisti lombarde), ir to norėjo, taigi tokie nuteistosios veiksmai, kaip jau buvo minėta anksčiau, rodo tiesioginę tyčią pagrobti svetimą turtą.

11.       Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat prašo skirti jai švelnesnės rūšies bausmę - viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimo bausmę. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai Ž. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11.1.                      Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

12.       Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl Ž. B. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jai inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams), Ž. B. kaltės formą (baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), tikslus (siekiant gauti sau naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistosios asmenybę, tai, kad ji praeityje 11 kartų teista, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. 1. 79-86), nusikalstamą veiką įvykdė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, daugybę kartu bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes (t. 2, b. 1. 15-24), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 2, b. l. 25), registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas taip pat nustatė vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalto būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad Ž. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o sąlygota jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir ciniško požiūrio į visuotinai priimtinas gyvenimo normas ir elgesio taisykles, todėl skyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 45 paras. Pripažinti, kad apeliantei paskirta bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek Ž. B., tiek jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, kad Ž. B. yra linkusi daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, nei švelnesnės rūšies bausmės, nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė tinkamos įtakos apeliantės elgesiui neturėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant nuteistosios elgesio korekcijos, praeityje Ž. B. ne kartą buvo taikyta ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir baudos bausmės, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistoji nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jai nepavykdavo, ji ir toliau darė įstatymų pažeidimus. Nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistosios nesulaikė ir jai anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką Ž. B. padarė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 26 d., t. y. netrukus po to kai buvo paleista iš pataisos įstaigos atlikusi 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Praeityje nuteistoji ne kartą bausta administracinėmis nuobaudomis (paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gruodžio 30 d.), taip pat ir tris kartus už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 15-24), neturi nuolatinių pajamų, veikos padarymo metu ir iki nuosprendžio priėmimo nedirbo (t. 2, b. l. 125). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo skirti nuteistajai jos skunde prašomą baudos bausmę. Juolab, kad kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, nemaža dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteista apeliantė, yra turtinio pobūdžio nusikaltimai (t. 1, b. 1. 79-86). Taip pat nėra pagrindo nuteistajai skirti ir viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmes, nes, kaip jau buvo minėta, šios rūšies bausmės jau buvo skirtos nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais, tačiau teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajai švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantei paskirta arešto bausmė yra proporcinga ir nelaikytina per griežta, nes švelnesnių bausmių taikymo neefektyvumas Ž. B. atžvilgiu yra akivaizdus – apeliantė nėra linkusi laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi neteisėtai ir nesistengia pasitaisyti, teisės pažeidimai daromi sistemingai.

14.       Apeliaciniame skunde nuteistosios nurodoma aplinkybė, jog ji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pagrindo švelninti Ž. B. paskirtą bausmę – jos rūšį ar dydį, taip pat nesudaro. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistosios prisipažinimą padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį dėl jos įvykdymo skundžiamu nuosprendžiu pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y. įvertino, o baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, apeliantei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistosios nurodomos aplinkybės dėl susitaikymo su nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nepateikimas ir pretenzijų jos atžvilgiu neturėjimas labiau aktualios sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tačiau nesudaro pagrindo švelninti apeliantei paskirtos bausmės. Taigi, išimtinių aplinkybių, susijusių su Ž. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

15.       Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

16.       Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias sudaro 95,94 eurus (t. 2., b. l. 80). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistoji Ž. B., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar keisti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas, nuteistosios apeliacinis skundas atmestas. Nuteistajai yra paskirta arešto bausmė. Bylos duomenimis ji nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna (t. 1, b. l. 25), duomenų apie turimą turtą byloje nėra, jai materialiai padeda sutuoktinio, kuris šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, mama. Byloje nesant duomenų apie nuteistosios realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios Ž. B. nepriteistinos.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

      Iš nuteistosios Ž. B. nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai              Albinas Antanaitis

                                                                                                                                Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                                Daiva Jankauskienė