Civilinė byla Nr. e2S-1748-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09056-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Despecto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Maistoranas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Despecto“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB ,,Maistoranas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti atsakovės UAB ,,Despecto“ vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d. remiantis sutarties 17.3.3, 17.3.5 ir 17.3.6 punktuose nurodytais pagrindais neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovei, uždrausti jai nutraukti nuomos sutartį Nr. 201909/01 su ieškove; uždrausti atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei UAB „Maistoranas“ naudotis Patalpomis (181,52 kv.m. ploto patalpos, esančios Pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

3.       2021 m. balandžio 6 d. teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir nusprendė uždrausti atsakovei UAB „Despecto“, j. a. k. 304617500, imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis Patalpomis (181,52 kv. m. ploto patalpos, esančios Pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

4.       2021 m. balandžio 26 d. byloje gautas atsakovės UAB ,,Despecto“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo 59 302,80 Eur  sumai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės UAB  ,,Despecto“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės per se neatleidžia ieškovės nuo pareigos pagal sutartį mokėti atsakovei už išsinuomotas patalpas. Atsakovė, teigdama, jog ieškovei suteikiamas neribotas pranašumas prieš atsakovę, nes net patalpų nuomos mokesčio tolesnis nemokėjimas nebebūtų pagrindas ieškovą iškeldinti iš patalpų, per plačiai vertina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribas. Kadangi tai, ar pagrįstas ir teisėtas atsakovės ketinimas iškeldinti ieškovę iš patalpų ir vienašališkai nutraukti nuomos sutartį bus išsiaiškinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto esmė – užtikrinti, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalis nepatirtų papildomų nuostolių, tačiau nagrinėjamu atveju tai, kad teismas nusprendė uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei toliau vykdyti veiklą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, savaime nesuponuoja, jog bus patirti nuostoliai, nes pati grėsmė, kad ieškovė nemokės nuomos mokesčio, egzistavo dar iki laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo, o laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju tik užtikrina tarp šalių status quo iki ginčo išnagrinėjimo. Be to, vien tai, kad įmonė šiuo metu patiria finansinių sunkumų, dar nereiškia, jog neatsiskaitys su atsakove, juolab, jog nagrinėjamoje byloje kol kas nėra pareikšta turtinių reikalavimų, susijusių su nuomos mokesčio nesumokėjimu, kas suponuoja, jog nors pavėluotai, tačiau nuomos mokestį ieškovė sumoka

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

7.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Despecto“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Despecto“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1. Atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą patalpų nuomos sutartį, dėl ko ieškovė privalo ne vėliau kaip paskutinę Sutarties galiojimo dieną atlaisvinti patalpas. Tolesnis ieškovės naudojimasis patalpomis yra visiškai neteisėtas ir sukelia atsakovei nuostolius, riboja atsakovės galimybę savo nuožiūra naudotis patalpomis, pvz. jas nuomojant kitam nuomininkui bei gaunant iš to pajamas.

7.2. Patalpų savalaikio neatlaisvinimo teisinės pasekmės ir dėl to atsakovei daromų minimalių nuostolių dydis yra aptartas Sutartyje. Atsakovės sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 punktas numato, kad nuomos mokestis sudaro 2.722,80 Eur + PVM per vieną kalendorinį mėnesį (suma su PVM — 3.294,59 Eur). Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktu, ieškovė, paskutinę Sutarties galiojimo dieną negrąžinusi atsakovei patalpų įsipareigojo atsakovei už neteisėtą naudojimąsi patalpomis mokėti delspinigius, kurie šalių susitarimu laikomi minimaliais, teisingais, sąžiningais, protingais ir nekvestionuojamais (neginčijamais) Nuomotojo nuostoliais dėl vėlavimo grąžinti patalpas, kurių dydis – 329,46 Eur per vieną kalendorinę dieną. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą, šie delspinigiai mokami papildomai prie minimalaus nuomos mokesčio, t.y. nepaneigia ieškovės pareigos apmokėti įprastą nuomos mokestį už visą faktinį naudojimosi patalpomis laikotarpį.

7.3. Byloje nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė šių nuostolių nepatirtų – ieškovė privalėtų atlaisvinti ginčo patalpas ar, ieškovei to geranoriškai nedarant, tą padarytų pati atsakovė. Atsakovė nepatirtų su patalpų neatlaisvinimu susijusių nuostolių, galėtų patalpas naudoti savo nuožiūra, pvz. nuomoti kitiems, tinkamai įsipareigojimus galintiems vykdyti asmenims, gauti iš šios veiklos pajamas.

7.4. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo ir jame nurodytų argumentų iš esmės nenagrinėjo, teismas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad grėsmė dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo buvo ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, neva šios laikinosios apsaugos priemonės nekeičia situacijos ir neva naujų nuostolių atsakovui nesukelia.

7.5. Tai, kad egzistavo grėsmė, jog ieškovė net ir iki bylos iškėlimo nevykdys savo finansinių įsipareigojimų (o jie, kaip patvirtina gausūs byloje atsakovės pateikti argumentai, nuolat ir sistemingai buvo vykdomi netinkamai nuo pat pirmojo sutarties vykdymo mėnesio) nepaneigia būsimų atsakovės nuostolių bei teisės prašyti užtikrinti jų atlyginimą. Jei atsakovė nuostolius patirdavo ir iki ginčo teisme iškėlimo, o sprendimu dėl sutarties nutraukimo iš esmės eliminavo tokių nuostolių tolesnį atsiradimą (iškeldinus ieškovę atsakovė nuostolių nebepatirtų), tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju ne „užtikrino status quo“, o grąžino ieškovę ir atsakovę į situaciją, kuri atsakovei sukelia nuostolius.

7.6.        Pateikti duomenys aiškiai patvirtina ieškovės negalėjimą jau dabar tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimų mokėti vien nuomos mokestį, jau nekalbant apie papildomas sumas – atsakovės nuostolių atlyginimą, Sutartyje numatytas netesybas ar kitus mokesčius.

7.7. Ieškovė deklaruoja turinti 121.128,42 Eur įsipareigojimus kreditoriams ir apskaitanti tik 28.259,81 Eur vertės turtą, akivaizdu, kad ieškovės bendrovė yra nemoki. Net pats pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuostolių atsiradimo realumą, vis tiek atsisakė taikyti atsakovo galimu nuostolių užtikrinimą, tuo akivaizdžiai nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė atmesti atsakovo UAB „Despecto“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

8.1. Ieškovė tinkamai ir laiku moka nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nuo pat 2021-04-06 nutarties priėmimo ieškovė nėra gavusi jokių pretenzijų dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo dėl paprastos priežasties – ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai. Tai rodo realų ieškovės norą ir siekį toliau vykdyti Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tokius sutartinius santykius tęsti, nepaisant neteisėtų atsakovės bandymų tokią Nuomos sutartį nutraukti.

8.2. Nors atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, tačiau akivaizdu, kad ieškovei nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su nuomos mokesčio nemokėjimu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė niekaip nepagrindė net galimos grėsmės tam tikriems nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsirasti. Su dubliku ieškovė į bylą pateikė ieškovo įmonės UAB „Maistoranas“ vienintelio akcininko pažymą/ patvirtinimą, iš kurio aiškiai matyti, kad ieškovė neturi jokių pradelstų finansinių įsipareigojimui vieninteliam įmonės akcininkui, kuris yra įmonės direktorės tėvas ir stengiasi išsaugoti šeimos verslą. Ieškovė neneigia, kad karantino metu patiria laikinų finansinių sunkumų, tačiau deda visas pastangas išsaugoti verslą ir jį toliau vykdyti, kartu vykdant ir įsipareigojimus pagal Nuomos sutartį.

8.3. Atsakovė šiai dienai nepatiria jokių nuostolių vien dėl to, kad ieškovė tinkamai vykdo Nuomos sutartį. Nesant byloje jokių įrodymų bent apie prielaidas, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti Nuomos sutartį ateityje – konstatuotina, kad nėra jokios grėsmės dėl galimų atsakovo nuostolių patyrimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas

9.       Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje apibrėžtų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020 ir kt.). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020).

12.       Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi būdas nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų minėtų dviejų sąlygų.

13.       Atsakovė prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą motyvavo tuo, kad teismui patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei suteikiamas neribotas pranašumas prieš atsakovę, kadangi net patalpų nuomos mokesčio tolesnis nemokėjimas nebebūtų pagrindas ieškovą iškeldinti iš patalpų. Be to, atsakovės įsitikinimu, ieškovės naudojimasis patalpomis yra visiškai neteisėtas, sukelia atsakovei nuostolius ir riboja galimybę atsakovei savo nuožiūra jomis disponuoti. Taigi, iš esmės prašymas grindžiamas negautinomis būsimomis nuomos pajamomis.

14.       Šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar atsakovė teisėtai nusprendė nutraukti su ieškove sudarytą patalpų nuomos sutartį. Šalių ginčas nėra išspręstas ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovė negali patalpų naudoti savo nuožiūra. Taigi, tol, kol byloje nėra priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas ieškovės reikalavimas, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turtu disponuoja neteisėtai.

15.       Atsakovė nurodo, kad jos nuostolius sudaro nuomos mokestis (per vieną kalendorinį mėnesį suma su PVM – 3.294,59 Eur) ir  sutartyje numatyti nuostoliai dėl vėlavimo grąžinti patalpas, kurių dydis – 329,46 Eur per vieną kalendorinę dieną, kurie mokami papildomai prie minimalaus nuomos mokesčio, t.y. nepaneigia ieškovės pareigos apmokėti įprastą nuomos mokestį už visą faktinį naudojimosi patalpomis laikotarpį. Atsakovės skaičiavimu, dėl patalpų neatlaisvinimo ir ieškovės neteisėto naudojimosi jomis ji patirs 59 302,80 Eur atsižvelgiant į tai, kad šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti 180 dienų.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių galimą realiai prognozuotinų nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip pirmosios instancijos teisingai nurodė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės per se neatleidžia ieškovės nuo pareigos pagal sutartį mokėti atsakovei už išsinuomotas patalpas. Tuo labiau, kad prievolės mokėti nuomos mokestį neneigia ir pati ieškovė. Priešingai, ji nurodo, kad visus mokesčius už išsinuomotas patalpas šiai dienai yra apmokėjusi. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovės byloje pareikštas priešieškinis, kuriuo vienu iš reikalavimų prašoma priteisti sutartines netesybas nuo sutarties nutraukimo iki priešieškinio pateikimo dienos, tačiau neprašoma po sutarties nutraukimo priteisti nuomos mokestį. Visa tai patvirtina ieškovės nurodytus teiginius, kad savo sutartinius įsipareigojimus ji vykdo ir po sutarties nutraukimo. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonės ir ieškovei tinkamai mokant nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis atsakovė nuostolių nepatirs.

17.       Neįrodžius bent vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti būtinų sąlygų, nuostolių atlyginimo užtikrinimas negali būti taikomas, todėl kiti atsakovės argumentai (dėl tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo) iš esmės nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

18.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Rita Kisielienė