Civilinė byla Nr. e2A-1591-265/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14239-2016-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                         2.2.1.9.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei A. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė paskleidė tretiesiems asmenims apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą. Ieškovės garbę ir orumą pažemino tai, kad atsakovė, kaip buvusi ieškovės lietuvių kalbos mokytoja, 2015 m. gruodžio 11 d. surašė ir pateikė atsakovės buvusios darbdavės R. B., su kuria ieškovė tuo metu bylinėjosi Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016, advokatui R. S. pareiškimą, kuriame charakterizavo ieškovę kaip turinčią liguistą potraukį vogti, meluoti ir manipuliuoti, o konkrečiai parašė, kad „buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti.“ Advokatas R. S. pateikė šį pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kuri 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovės atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00439-15 pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį dėl turto pasisavinimo. Apie tai advokatas R. S. informavo civilinę bylą Nr. e2-230-639/2016 nagrinėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir rėmėsi šia aplinkybe byloje kaip įrodymu apie tai, kad ieškovė galėjo apsivogti ir dirbdama pas R. B.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo patenkintas. Vėliau apeliacinės instancijos teismas šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis), o pradėtas ikiteisminis tyrimas 2015 m. liepos 18 d. nutarimu buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ieškovė laimėjo civilinę bylą buvusios darbdavės R. B. atžvilgiu, tačiau vis dar prisimena išgyventą stresą. Būdama jauna ir tik dabar įeidama į darbo rinką ji bijo, kad aplinkybės, jog jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbdavio turto pasisavinimo, gali paaiškėti ir nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovė visą gyvenimą gali būti priversta aiškintis ir teisintis. Įvertinus tai, kad ieškovė buvo apkaltinta polinkiu vogti, o tai yra sunkus nusikaltimas, įvertinus kontekstą, kad tai buvo padaryta tuo metu, kai ieškovė gynėsi civiliniame teisme dėl neteisėto atleidimo iš darbo už neva darbdavės turto pasisavinimą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės ieškinys grindžiamas fragmentišku ir netiksliu nuomonės bei žinių sąvokų atribojimu, neteisingu ir klaidinančiu faktinių aplinkybių nurodymu. Ikiteisminis tyrimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo pradėtas gerokai anksčiau, nei atsakovė išreiškė savo nuomonę apie J. S. – 2015 m. gegužės 26 d. jos buvusios darbdavės pareiškimo pagrindu, kaltinant ieškovę pasisavinus jai priklausantį turtą. Po šio įvykio (2016 m. birželio 1 d.) darbdavė nutraukė darbo santykius su ieškove, todėl visi procesiniai veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo pradėti gerokai anksčiau, nei atsakovė išreiškė savo nuomonę apie ieškovę, todėl galimas ieškovės emocinis sukrėtimas, stresas ir neigiami išgyvenimai galėtų asocijuotis su įtarimų pareiškimu dėl svetimo turto pasisavinimo bei atleidimu iš darbo, o ne siejami su momentu, kada buvo pateikta charakteristika. Atsakovė nurodė, kad ji negali būti atsakinga už buvusios ieškovės darbdavės sprendimą atleisti ją iš darbo ir pradėti/atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo. Ieškovės teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas būtent pateiktos charakteristikos pagrindu, taip pat yra nepagrįstas ir ištrauktas iš konteksto, kadangi atsakovė su charakteristika apie ieškovę nesikreipė nei į policiją, nei į prokuratūrą, nei į teismą, nei į kitas atsakingas ikiteisminio tyrimo įstaigas, šio pareiškimo pagrindu atsakovė neprašė pradėti ieškovės atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo veiklos ir nesiėmė kitų priemonių, dėl kurių būtų imtasi bet kokių veiksmų prieš ieškovę. Atsakovės pateikti atsakymai į klausimus išreiškia pastarosios nuomonę. Teigė, kad ši nuomonė susiformavo ieškovės mokymo laikotarpiu girdint atsiliepimus iš ieškovės aplinkos žmonių - bendramokslių, klasės draugų, kitų Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje dirbančių mokytojų, taip pat kolegų iš kitos ugdymo įstaigos, kurioje anksčiau mokėsi ieškovė, o vėliau ir buvusios ieškovės darbdavės. Gauta informacija iš ieškovei artimos aplinkos žmonių (bendramokslių, darbdavių), asmeninė patirtis sukaupta bendraujant su ieškove, faktas, kad ieškovė pakeitė mokymosi įstaigą, ir gana dažnai, būdama jauno amžiaus, keitė darbovietes, bei R. B. atstovo suformuluoti klausimai apie ją ir suponavo atsakovės atsakymus. Atsakovė taip pat nurodė, kad teikdama atsakymą į trečiąjį buvusios ieškovės darbdavės klausimą „ar ji galėtų vogti, meluoti, manipuliuoti“, atsakovė vartojo modalumą ir emocinį vertinimą rodančius žodžius, kaip „manau“, „susidariau dviprasmišką įspūdį“, todėl, atsakovės teigimu, vertinant charakteristiką lingvistinio tyrimo metodu darytina išvada, kad ji yra tik atsakovės pareikšta nuomonė pateiktais klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. S. 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovei A. T.. Priteisė iš ieškovės J. S. 4,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
4. Įvertinęs atsakovės A. T. 2015 m. gruodžio 11 d. rašytą pareiškimą teismas sprendė, kad atsakovė jame išdėstė savo nuomonę apie ieškovę J. S., kuri susidarė jai dėstant lietuvių kalbą vidurinėje mokykloje.
5. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovės teiginys apie ieškovės „liguistą potraukį vogti“ yra atsakovės išdėstyta nuomonė ir pažymėjo, jog šiame pareiškime nėra kategoriškai ir aiškiai nurodoma, kad ieškovė J. S. vogė.
6. Įvertinęs 2015 m. gruodžio 11 d. atsakovės paaiškinimą lingvistine prasme, pažymėjo, kad atsakovė A. T., rašydama minėtą teiginį įterpė žodį „manau“, kuris yra įterpinys. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovės pareiškimo minėtame sakinyje parašytas žodis „manau” išreiškia asmens nuomonę. Pripažino, kad nuomonė apie kitą asmenį negali būti išskirtinai vien tik teigiama, ji gali būti ir neigiama. Sprendė, kad neigiamos ar nepalankios nuomonės pateikimas apie kitą asmenį negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip asmens, apie kurį teikiama tokia nuomonė, garbės ir orumo žeminimas.
7. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad  minėtas sakinys  - „buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos (ieškovės) liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“, turi konstatuojamąjį pobūdį. Teismo nuomone, šis sakinys yra atsakovės nuomonė, ją įrodo, sakinyje įrašytas žodis „manau“, kurią suformavo ieškovė (ieškovė pati pripažįsta, kad meluodavo ir manipuliuodavo), buvę jos bendramoksliai, mokytojai. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog jos parašytame 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškime nurodyti duomenys apie pinigų dingimo faktus, apie ieškovės mokymosi problemas, melavimą, manipuliavimą, atitinka tikrovę, o šiame pareiškime įrašyti žodžiai apie atsakovės „liguistą potraukį vogti“ yra atsakovės nuomonė, kuri susiformavo atsakovei iš savo asmeninės patirties (jai pačiai buvo dingę pinigai) bei kitų asmenų pasakojimų.
8. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė žodžiu paskleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančią informaciją ieškovės buvusios darbdavės R. B. atstovui advokatui R. S..
9. Teismas nesutiko su ieškovės motyvu, jog atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimas turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Nurodė, jog iš byloje esančių nutarimų matyti, kad juose prokuroras nenurodo, kad būtent atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ikiteisminio tyrimo pradėjimui.
10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju aplinkybė, jog Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcija 2017 m. vasario 28 d. sprendime nustatė, kad atsakovė A. T. tvarkė ieškovės J. S. asmens duomenis neteisėtai, neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytoja M. S., kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teismo, nors teismas rėmėsi jos surašytu rašteliu Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė paskleidė ne duomenis, o išreiškė savo nuomonę apie ieškovės „liguistą potraukį vogti“, nepagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju vien tik įterpinio „manau“ pavartojimas sakinyje pats savaime, neįvertinus viso sakinio konteksto, negalėjo būti teismo pripažintas pakankamu, kad atsakovės teiginys būtų įvertintas kaip nuomonė. Teismas, analizuodamas atsakovės teiginį apie ieškovės liguistą potraukį vogti, vertino tik šalutinį sakinį, prasidėjusį žodžiais „...kurios, manau, ...“, tačiau ignoravo šio sudėtinio sakinio pagrindinį sakinį „buvo labai daug situacijų, ...“.

11.2. Net jei būtų daroma prielaida, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, teigdama apie ieškovės „liguistą potraukį vogti“, išreiškė vien savo nuomonę, įvertinus visą atsakovės pavartoto sakinio konstrukciją, atsakovė privalėjo byloje įrodinėti konkrečias faktines situacijas, kurių pagrindu jai susiformavo tokia nuomonė apie ieškovę. Tai šioje byloje nebuvo daroma.

11.3. Atsakovė paskleidė žinią, kad buvo labai daug situacijų, kompromituojančių ieškovę polinkio vogti, meluoti ir manipuliuoti aspektais, turėjo būti preziumuojama, kad tokių situacijų nebuvo arba buvo kitokios. Atsakovė, šiuo atveju turėjo pateikti pakankamai įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją. Tai nebuvo padaryta.

11.4. Visiškai neaišku, kokiai kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginį apie ieškovės „liguistą potraukį vogti“ kvalifikuoja kaip atsakovės nuomonę, tuo tarpu tame pačiame sakinyje esantį teiginį apie potraukį „meluoti“, „manipuliuoti“ – kaip duomenis.

11.5. Skundžiamo sprendimo 7 puslapio viršutinėje pastraipoje teismas skliausteliuose nurodo, kad „ieškovė pati pripažįsta, kad meluodavo ir manipuliuodavo“. Visiškai neaišku, kuo pagrįsta ši teismo išvada, nes ieškovė nei karto viso proceso metu tokios aplinkybės nepripažino.

11.6. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyti pinigų dingimo faktai. Pažymėtina, kad teismas sprendė, kad įrodytas ne vienas konkretus pinigų dingimo faktas, bet didesnis jų skaičius. Ieškovė kategoriškai su tuo nesutinka, nes byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs padaryti tokią išvadą.

11.7. Teismas, grįsdamas savo išvadas ieškovės bendramokslės M. S. raštu, grubiai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių LR CPK normų taisykles. LR CPK numato, kad liudytojais apklausiami asmenys teismo posėdžio metu, davę priesaiką. Šiuo atveju, teismas rėmėsi raštišku paaiškinimu asmens, kuris nebuvo apklaustas byloje kaip liudytojas pagal LR CPK 192 straipsnio reikalavimus.

11.8. Teismo išvada, kad atsakovė susiformavo pagrįstą nuomonę apie ieškovę, kaip turinčią „liguistą potraukį vogti“ iš to, kad klasėje dingdavo pinigai, nepagrįsta. Net jei būtų daroma prielaida, kad tokie faktai atitiko tikrovę, vien pinigų dingimo faktas ar faktai negalėjo būti laikomi pakankamais tokiai atsakovės nuomonei susiformuoti. Turėjo būti nustatytas ryšys tarp pinigų dingimo ir konkrečiai – ieškovės.

11.9. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, nes sprendė apie atsakovės nuomonės pagrįstumą, nors atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie faktų, kurių pagrindu atsakovei galėjo susiformuoti tokia nuomonė, egzistavimą.

11.10. Sutiktina su teismo išvada, kad byloje nustatyta, kad atsakovė neteikė 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, tačiau atsakovės pareiškimą prokuratūrai 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė R. B. atstovas advokatas R. S., kuriam šiuo tikslu atsakovė jį ir surašė.

11.11. Nesutiktina su teismo išvada, kad Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovė ieškovės asmens duomenis tvarkė pateikdama advokatui 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimą neteisėtai, neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai.

12. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės skundas nepagrįstas, kadangi iš esmės grindžiamas vien sau naudingu subjektyviu bylai reikšmingų aplinkybių interpretavimu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Atsakovė, atsakinėdama į R. B. užduotus klausimus, išdėstė savo nuomonę nežinodama, kur ir ar apskritai ši nuomonė bus panaudota, ir kad dėl to atsakovei gali kilti kokių nors neigiamų teisinių padarinių. Kad nuomonė surašyta kaip atsakymai į pateiktus klausimus, aiškiai atsispindi ir 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimo struktūroje (mintys išdėstytos kaip trumpi atsakymai paeiliui į užduotus klausimus). Įvertinus tiek atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimo atsiradimo kontekstą, tiek atsakovės frazes pažodžiui, daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė pareiškė tik nuomonę, t. y. subjektyvų tam tikrų aplinkybių įvertinimą, tam tikrus įtarimus ir abejones (dviprasmiškas įspūdis), kurių niekaip negalima suprasti kaip neginčytinų faktų pateikimą.

12.2. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog  teismas ignoravo sakinį „buvo labai daug situacijų...", ir teiginys, jog teismas turėjo aiškintis, kokios gi buvo tos situacijos, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės nuomonei susiformuoti iš tiesų įtakos turėjo ne viena ir ne dvi situacijos, jos buvo nurodytos atsakovės bei liudytojų ir aptartos sprendime.

12.3. Visame apeliaciniame skunde apeliantė painioja nuomonę su faktais, todėl gausiai klaidingai argumentuoja atsakovės ir kitų asmenų nuomonei keldama faktų (paskleistų duomenų CK 2.24 str. prasme) tikrumui keliamus reikalavimus, nuomonei taikydama paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją.

12.4. Visos situacijos, tame tarpe ir kitų asmenų paaiškinimai apie jas, šioje byloje reikšmingi tik tiek, kiek jie galėjo būti pakankamu pagrindu atsakovei susiformuoti atitinkamą nuomonę, kadangi atsakovė ir nekonstatavo, jog pinigus pasisavino būtent apeliantė, todėl atsakovė neprivalėjo įrodinėti duomenų, kurių nebuvo paskleidusi, tikrumo.

12.5. Dėl apeliantės argumento, kad jai visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas - vienus atsakovės teiginius vertino kaip atsakovės nuomonę, o kitus - kaip duomenis, atsakytina, kad nuomonė apie tam tikrus faktus gali būti ir teisinga, t. y. nuomonė sutapti su duomenimis. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktų įrodymų pakako pripažinti, kad atsakovės nuomonė dėl ieškovės mokymosi problemų, melavimo, manipuliavimo atitinka netgi duomenims keliamus reikalavimus, nors šioje byloje to daryti ir nebuvo būtina.

12.6. Apeliantė ieškinyje melagingai nurodė, neva dėl atsakovės šmeižto, vėliau patvirtinus teiginius raštu, apeliantė buvo atleista iš darbo ir jos atžvilgiu pradėti baudžiamojo persekiojimo veiksmai. Nors apeliantė ir buvo atleista iš darbo, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas kur kas anksčiau nei atsakovė išreiškė nuomonę apie apeliantę, o vėliau ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas daugelio kitų aplinkybių pagrindu.

12.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog Valstybinė asmens duomenų apsaugos tarnyba pripažino, kad atsakovė, pateikdama advokatui 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimą, neteisėtai tvarkė apeliantės asmens duomenis. Ši išvada šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi šios bylos dalykas nėra atsakovės atsakomybė už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl bylos nagrinėjimo formos ir liudytojos apklausos

15. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją M. S..
16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia aplinkybe, jog būtina apklausti liudytoją M. S.. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas ieškovės klasiokės M. S. raštu, tačiau jos neapklausęs teismo posėdyje, grubiai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių LR CPK normų taisykles.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo kviesti liudyti M. S.. Sutiktina su atsakove, kad  jos jau 2015 metais išreikštos nuomonės įvertinimui naujos šiuo metu sužinotos aplinkybės (kad galbūt pinigai nedingo) jokios įtakos neturės.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

         Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė J. S. mokėsi Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje, o atsakovė A. T. dvejus metus buvo jos lietuvių kalbos mokytoja. Atsakovė A. T. 2015 m. gruodžio 11 d. parašė pareiškimą, kuriame apie ieškovę J. S. nurodė,  kad „aš dirbdama Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje du metus mokiau J. S.. Tiek grupėje, tiek klasėje yra dingę pinigai tiek man, auklėtojai (iš klasės fondo), draugei ir klasės bendramokslei M. S.. Buvimo kartu metu susidariau dviprasmišką įspūdį apie ją. Turėjau daug mokymo(si) problemų, kurių metu nuolat skundžiamasi sveikata, manipuliuojama situacija. Dažnai esant nepalankioms jai situacijoms sugeba imituoti aukos vaidmenį. Buvo sunku mokyklos administracijai ir auklėtojai (į)parodyti jos, kaip mokinės, pastangų mokytis visišką nebuvimą, nieko nedarymą nei pamokų metu, nei namie, kadangi nuolat dėl mano spaudimo pasimokyti ji patirdavo neva nervinį priepuolį. Buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“.
21. J. S. buvo įsidarbinusi UAB „Duomenys neskelbtini“, kurios vadovė buvo R. B.. Tarp ieškovės ir darbdavės kilo konfliktinė situacija dėl piniginių lėšų trūkumo. Dėl šio fakto R. B. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2015 m. gruodžio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00439-15 pagal BK 183 str. 1 d. dėl turto pasisavinimo, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. liepos 18 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
22. Tarp ieškovės J. S. ir UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamos R. B., vyko teisminiai ginčai dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016 ieškovės J. S. ieškinį atsakovei R. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir sumos, sumokėtos pagal vekselį, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos turizmo mokykla, bei atsakovės R. B. priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, ieškinį tenkino iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys dalyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą.
23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šios nutarties 20 punkte nurodytame pareiškime, kuriame atsakovė nurodė, kad „buvo labai daug situacijų kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“, atsakovė paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą. Apeliantė su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.
25. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar buvo paskleista žinia, ar nuomonė, ir ar tokie atsakovės pasisakymai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys ieškovės garbę ir orumą.
26. Įvertinęs šios nutarties 20 punkte minėtame pareiškime nurodytų teiginių pobūdį faktinių bylos aplinkybių kontekste, jų lingvistinę konstrukciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pareiškime pareiškė tik nuomonę, t. y. subjektyvų tam tikrų aplinkybių vertinimą.
27. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė paskleidė ne duomenis, o išreiškė savo nuomonę apie ieškovės „liguistą potraukį vogti“, padarė nepagrįstą išvadą. Apeliantės vertinimu teismas, analizuodamas atsakovės teiginį apie ieškovės liguistą potraukį vogti, vertino tik šalutinį sakinį, prasidėjusį žodžiais „<...> kurios, manau, ...“, tačiau ignoravo šio sudėtinio sakinio pagrindinį sakinį „buvo labai daug situacijų,< ...>“. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo įrodinėti konkrečias faktines situacijas, kurių pagrindu jai susiformavo tokia nuomonė apie ieškovę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė išanalizavęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Iš atsakovės paaiškinimų ir liudytojos J. J. parodymų nustatyta, kad situacijų, kurios buvo pakankamu pagrindu atsakovės nuomonei apie ieškovę susidaryti, buvo ne viena. Situacijų kiekis yra subjektyvus vertinimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškime nurodyta frazė „<...> buvo labai daug situacijų,< ...>“, įvertinus, jog situacijų buvo ne viena, nelaikytina neįrodyta.
28. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės nuomone, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu ji galėjo susiformuoti savo nuomonę apie ieškovę. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomonė apie ieškovę susiformavo mokant ieškovę Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje, ieškovės aplinkos žmonių pasakojimų, liudijimų pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog ieškovė turėjo mokymosi problemų, meluodavo, manipuliuodavo situacija, skųsdavosi sveikata. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad tikrai turėjo mokymosi problemų. Aplinkybę, jog yra dingę pinigai, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. J., kuri dirbo toje pačioje mokykloje mokytoja, taip pat nurodė, kad auklėtojai I. O. buvo dingę iš klasės spintos apie 500-700 Lt suma, į policiją nebuvo kreiptasi. Atsakovė taip pateikė į bylą M. S. raštą, kuriame nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. vakarėlio metu dingo 400 Lt suma, vakarėlyje buvo maždaug 15 žmonių, tarp jų ir ieškovė J. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktų įrodymų pakako jos nuomonės susiformavimo pagrindui pagrįsti.
29. Apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstai akcentuoja atsakovės pareigą įrodyti, jog yra priežastinis ryšys tarp pinigų dingimo ir ieškovės. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, jog visos situacijos, tame tarpe ir kitų asmenų paaiškinimai apie jas, šioje byloje reikšmingi tik tiek, kiek jie galėjo būti pakankamu pagrindu atsakovei susiformuoti atitinkamą nuomonę, kadangi atsakovė ir nekonstatavo, jog pinigus pasisavino būtent apeliantė, todėl atsakovė neprivalėjo įrodinėti duomenų, kurių nebuvo paskleidusi, tikrumo.
30. Apeliantė skunde nurodo, jog nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas vienus atsakovės teiginius vertino kaip atsakovės nuomonę, o kitus – kaip duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje paaiškino, kuo pasireiškė apeliantės melavimas, manipuliavimas, mokymosi problemos, kurių, beje, neneigė ir pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes, kurios sąlygotos asmeninio bendravimo su ieškove, taip pat pažymėjęs, jog mokymosi problemų neneigė ir ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atsakovės nuomonę dėl ieškovės mokymosi problemų, melavimo ir manipuliavimo vertino kaip duomenis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
31. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės surašytas pareiškimas neturėjo įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir akcentuoja, jog atsakovės pareiškimą prokuratūrai 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė R. B. atstovas advokatas R. S., kuriam šiuo tikslu atsakovė jį ir surašė. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą vertina kritiškai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisę nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti, atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, turi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą gavus duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką ar nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 169 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog prokuroras nutarimuose nenurodo, kad būtent atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė pareiškimą surašė žinodama, jog jis bus pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai, kadangi byloje nėra jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovė ieškovės asmens duomenis tvarkė, pateikdama advokatui 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškimą, neteisėtai, turi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovė nereiškė reikalavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y.  kad atsakovė neteisėtai tvarkė ieškovės asmens duomenis arba dėl kitų atsakovės kaip duomenų valdytojos ar duomenų tvarkytojos veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, todėl darytina išvada, kad minėta išvada šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi šios bylos dalykas nėra atsakovės atsakomybė už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą.
33. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi priimdamas sprendimą rėmėsi M. S. raštu, tačiau jos neapklausė teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakovės pateiktą M. S. raštą vertino tik kaip vieną aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovė turėjo pagrindą susiformuoti atitinkamą nuomonę apie ieškovę. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės nuomonei apie ieškovę susidaryti įtakos turėjo ir pati ieškovė, ir atsakovės patyrimas, ir kitų mokytojų atsiliepimai, todėl atsižvelgiant į tai, jog minėta išvada padaryta vadovaujantis byloje esančių įrodymų viseto pagrindu, konstatuotina, jog įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos.
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
37. Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą, patarimą ieškovė sumokėjo 1 000 Eur sumą (2017-07-27 pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 893042). Turėtas bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti iš apeliantės.
38. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetus iš jos priteistina atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti iš ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                                                                    Raimonda Andrulienė

                                                                                                                           Albina Pupeikienė

                                                                                                                           Alvydas Žerlauskas