Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-116/2014

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00542-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.2.7.; 2.1.15.1.2.; 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

              teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas:

              pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

              pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. L. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

              Į bausmės laiką V. L. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-10-18 iki 2013-10-17.

              Priteista iš V. L. nukentėjusiajai O. L. 2200,69 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

              Nukentėjusiosios O. L. likęs civilinis ieškinys 50 000Lt neturtinei žalai atlyginti atmestas.

              Priteistas iš V. L. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB bankas „(duomenys neskelbtini)“) 93 268,53 Lt  civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

              V. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 15 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), savo buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti pinigus, panaudodamas fizinį smurtą – vieną kartą spirdamas ant kėdės sėdėjusiai nukentėjusiajai O. L. į galvos sritį, nukentėjusiajai nugriuvus ir atsipeikėjus miegamajame kambaryje, iš O. L. liemenėlės ištraukė ir pagrobė 40 litų, taip padarė nukentėjusiajai O. L. 40  litų turtinę žalą.

              Be to, V. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. L. sveikatą, t. y. 2012 m. spalio 15 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), O. L. priklausančio buto dalyje, miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu suduodamas ir spirdamas lovoje gulėjusiai nukentėjusiajai O. L. į įvairias kūno vietas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų kišdamas medinį pagalį į O. L. makštį ir išeinamąją angą, padarė jai tiesiosios žarnos kiauryminį sužalojimą, dviejų stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžius, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų srityje, daugybines pilvo sienoje, abiejose rankose ir kojose, vidiniuose šlaunų paviršiuose – tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė O. L. sveikatą.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo ištaisyti nuosprendyje esančius netikslumus, sumažinti jam Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir sumažinti iš jo priteistą 50 000 Lt neturtinę žalą iki 20 000 Lt.

              Skunde apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien nukentėjusiojo parodymais, jis turi būti pagrįstas ir kitais byloje surinktais ir teismo patikrintais  įrodymais, be to, teismas turi nuspręsti, ar įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos veikos buvimą ar nebuvimą. Taip pat pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Iš minėto principo kyla imperatyvas visas abejones, kurių byloje negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 3.1.8 p. nurodyta: „apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą (nusikalstamą veiką) ir kitas svarbias bylos aplinkybes“.

              Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis grindžiamas liudytojų, kurie įvykio metu šalia nebuvo, prieštaringais parodymais, o daugiausiai – pačios nukentėjusiosios, kuri teigia nieko neatsimenanti, ir jos dukros S. R. „itin šališkais“ parodymais. Nuteistasis V. L. cituoja teismo nuosprendžio 3 lape išdėstytus nukentėjusiosios  O. L. parodymus. Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir liudytojų B. G., J. D., Z. D., G. B., N. A., A. M., D. D. parodymai. Atkreipia dėmesį, kad minėti liudytojai nematė, jog O. L. būtų buvusi sužalota, jie taip pat nurodė, kad pastarąją matydavo išgėrusią. Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad nukentėjusioji įvykių metu buvo girta ir todėl nieko neprisimena. Mano, kad tokius nukentėjusiosios parodymus teismas nepagrįstai pripažino nuosekliais, neduodančiais pagrindo jais netikėti.

              Skunde taip pat teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nurodė, jog BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas – yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

              Be to, pasak apelianto, abejonių kelia ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad įvykis nurodomas 2012 m. spalio 15 d., vieni daiktai tyrimui paimti spalio mėn. 18 d., kiti – spalio mėn. 23 d. ar net spalio mėn. 25 d. Spalio mėn. 23 d. O. L. dukra S. R. tyrimui pateikė kelnes, megztinį, sportinį megztinį, ant kurių rasti „moters biologiniai pėdsakai“, o ant kelnių – O. L. kraujo pėdsakai. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, kyla klausimas, kada ir kaip minėti pėdsakai atsirado, juolab, kad  O. L. rūbus pateikė suinteresuotas asmuo – S. R..

              Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusioji nurodė, jog jai „kažką kišo į išeinamąją angą“, teismas konstatavo, kad „nenustatytą skaičių kartų kišdamas medinį pagalį į O. L. makštį“. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog O. L. padaryti sužalojimai: tiesiosios žarnos kiauryminis sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas į tiesiąją žarną kišant kietą buką daiktą. Tai, kas nurodyta šioje išvadoje, savo parodymuose patvirtino ir gydytojas G. S.. Pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, jog ant tirti pateiktų V. L. kelnių rasta žmogaus kraujo ir spermos, nustatytas maišytas ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, tinkamas tik vyro tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu. Taigi, pasak V. L., specialistų ir gydytojo išvadose nekalbama apie lytinius santykius ar prievartavimą, apie ką kalba nukentėjusioji ir jos dukra. Tai, apelianto vertinimu, prieštarauja nuosprendžio 10 puslapyje išdėstytam teiginiui „nenustatytą skaičių kartų kišdamas medinį pagalį į O. L. makštį“.

              Skunde pažymima, ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutarime civilinėje byloje nurodyta: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti faktoriai“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas“. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį“. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

              Nuteistasis V. L. nurodo sutinkantis su turtine 95 469,22 Lt žala, tačiau teigia negalintis sutikti su neturtinės žalos dydžiu, nors teismas nukentėjusiajai priteisė tik 50 000 Lt. Kelia klausimą, kaip esant tokiai ekonominei padėčiai, bedarbystei, kai jam jau 55 metai, o išėjus į laisvę bus 59 ar 60 metų, reikės uždirbti tokias sumas. Teigia, kad nukentėjusioji ir jos dukra yra „nusitaikiusios“ į jo butą, nors pati nukentėjusioji turi 3 kambarių butą su virtuve. Pažymi, kad O. L. vieną kambarį jo bute teismas priteisė tik todėl, kad pastaroji yra jo buvusi žmona ir šiame bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad O. L. neįgalumui turėjo įtakos jo (V. L.) nusikalstami veiksmai. Teigia, kad neįgalumas O. L. buvo nustatytas dar iki šių įvykių. Pažada pataisos namuose, o po to vos tik grįžęs į laisvę, įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai ir ligonių kasai padarytą žalą.

              Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pati O. L. jį pasikvietė išgerti, vėliau, būdama išgėrusi, vėl pas jį atėjo, pati davė pinigų, kad jis dar parneštų alaus ir užkandos. Mano, kad vertinant tai, kad jis tąkart buvo išgėręs, kyla klausimas, ar nukentėjusioji negalėjo išeiti ir taip išvengti fizinio kontakto su juo. Pažymi, kad dėl to nuosprendyje nebuvo pasisakyta.

              Atsikirtimuose į nuteistojo V. L. apeliacinį skundą nukentėjusioji O. L. nurodė nesutinkanti su apeliaciniu skundu ir mananti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas.

              Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

              Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, jam teisingai paskyrė bausmę ir teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.

              Dėl V. L. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus

              Nors apeliaciniame skunde V. L. teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, įvykio tiesiogiai nemačiusių liudytojų prieštaringais parodymais bei abejonių keliančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos apelianto teiginius pripažinti teisingais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė V. L. apkaltinamąjį nuosprendį.

              Iš nukentėjusiosios O. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 59-60, 61-62 b. l., šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme, 2 t. 17 b. l.), matyti, kad ji nuosekliai nurodė esmines įvykių aplinkybes. O. L. parodė, kad tąkart jai nuėjus pas buvusį sutuoktinį V. L., pastarasis jos paprašė paskolinti pinigų alui ir ji jam padavė 50 Lt. Išeidamas V. L. užrakino buto duris, ji liko sėdėti virtuvėje. Grįžęs iš parduotuvės V. L. jai atidavė 40 Lt popieriniais banknotais. Kai ji paklausė V. L., kodėl jis išeidamas užrakino duris, pastarasis paaiškino, jog tam, kad neateitų draugai. Grįžęs jis vėl užrakino laukujes duris. Po kurio laiko V. L. jos paprašė jau ne paskolinti, o duoti pinigų. Kai ji atsisakė tai daryti, V. L. spyrė jai į galvą ir ji nugriuvo nuo kėdės. Atsipeikėjusi miegamajame kambaryje ji pajuto, kaip V. L. užkišo ranką jai už liemenėlės ir ištraukė ten paslėptus 40 Lt. Tuomet jis vėl išėjo į parduotuvę, išeidamas vėl užrakino laukujes duris. V. L. grįžus, ji gulėjo lovoje miegamajame kambaryje. V. L., nors ji ir priešinosi, numovė jai kelnes bei kelnaites, ir rankomis bei kojomis pradėjo ją mušti, spardyti į įvairias kūno vietas, sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių. Po to V. L. kišo jai kažkokį daiktą makštį ir į išeinamąją angą. Anksčiau V. L. jai į makštį yra kišęs obuolius, agurkus ir dėl to ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medikus, o po to – į (duomenys neskelbtini) onkologijos centrą, tačiau ji medikams nesakė, kad ją taip sužalojo V. L.. Netikėti minėtais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo – šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji O. L. patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Ji dar kartą paaiškino, kad V. L. tąkart jai kažką kišo, buvo ją surietęs, joks kitas asmuo jos nesužalojo. Patvirtino, kad jos pinigus paėmė ir ją sužalojo būtent V. L., dėl to kaltas yra tik jis (2 t. 17-19 b. l.).

              Nukentėjusiosios O. L. parodymus patvirtina ir jos dukters, liudytojos  S. R. parodymai, kad jos mama 2012 m. spalio mėnesį į namus grįžo kentėdama didžiulius skausmus, ji perrengdama savo mamą matė mėlynes jai ant rankų, kojų, veido, visur. Matė kraujo ant megztinio, matė iš ausies išbėgusį jau sukrešėjusį kraują. Jai pradėjus mamos klausinėti, kas įvyko, mama jai papasakojo, kad V. L. ją mušė, spardė, prievartavo taip, kaip jam tik šovė į galvą, kažką kišo jai į išeinamąją angą. Mama jos taip pat prašė pažiūrėti, ar yra jos 50 Lt, sakė, kad tuos pinigus išeidama iš namų turėjo. Ji mamos nurodytos pinigų sumos nerado. Vėliau, po operacijos, jai mama papasakojo, kad anksčiau V. L. jai į lytinius organus kišo obuolius, dėl lytinių organų pažeidimų jai teko vykti į (duomenys neskelbtini) onkologijos ligoninę (t. 2 19-20 b. l.).

              Minėtus nukentėjusiosios O. L. ir liudytojos S. R. parodymus, kad V. L. ir anksčiau O. L. į lytinius organus yra kišęs svetimkūnius, dėl kurių ji patyrė sužalojimus, patvirtina ir specialistės L. V. paaiškinimai. Teisiamajame posėdyje specialistė, gydytoja akušerė-ginekologė L. V. parodė, kad profilaktinio patikrinimo metu apžiūrėdama O. L. ji rado kraujavimą iš lytinių organų ir labai suirusį gimdos kaklelį. Tai galėjo būti maždaug prieš aštuonerius metus. Atlikus onkologinius tyrimus, O. L. onkologinių ligų nebuvo nustatyta, tik nustatyta pakeista gimdos kaklelio anatomija – jis labai sutrumpėjęs. Tai gali būti traumos pasekmė. Įvertinusi, kad po mėnesio gimdos kaklelis buvo be patologijos, ji padarė išvadą, kad tai galėjo būti trauma, - onkologinis procesas būtų progresavęs. Medicininėje kortelėje yra įrašas, kad moteris lankėsi pas gydytoją po kelerių metų. Ji (L. V.) atkreipė dėmesį, kad O. L. gimdos kaklelis labai sutrumpėjęs, randuotas. Tai galėjo būti dėl traumos, kuri natūraliai lytiškai santykiaujant nepatiriama, ji gali atsirasti dėl kažkokio kitokio poveikio (2 t. 55-56 b. l.).

              Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant lovos rasta melsvos spalvos paklodė su rusvos spalvos dėmėmis, ant pagalvės užvalkalo taip pat rasta tamsios spalvos dėmė. Ant čiužinio rastos baltos moteriškos kelnaitės su ruda dėme (1 t. 9-11 b. l.). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš  V. L. buto sandėliuko paimtas jame rastas medinis pagalys (1 t. 12-21 b. l.).

              Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialistų pateiktos išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. L. padaryti šie sužalojimai: tiesiosios žarnos kiauryminis sužalojimas, dviejų stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų srityje, daugybinės pilvo sienoje, abiejose rankose ir kojose, vidiniuose šlaunų paviršiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, gali būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas tiesiosios žarnos kiauryminis sužalojimas galėjo būti padarytas į tiesiąją žarną kišant kietą buką daiktą, dėl kiauryminio tiesiosios žarnos sužalojimo O. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 24-25 b. l.).

              Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų moteriškų kelnaičių, paimtų 2012 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo, paimto 2012 m. spalio 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateikto medinio pagalio, paimto 2012 m. spalio 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateikto  kiliminio audeklo, paimto 2012 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateiktos paklodės, paimtos 2012 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasti biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. L. genotipu ir biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su O. L. genotipu. Kraujo, moters biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su  O. L. genotipu, rasta ir ant tirti pateiktų O. L. kelnių, megztinio, sportinio megztinio (1 t. 40-49 b. l.). Iš minėtų specialistų išvadų matyti, kad jas pateikė kompetentingi specialistai, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, todėl netikėti minėtomis išvadomis nėra pagrindo. Abejoti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindo nesudaro ir V. L. pastebėjimas, kad nukentėjusiosios rūbus tyrimui pateikė pastarosios dukra.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas G. S. nurodė, kad 2012 m. spalio 18 d. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių O. L. buvo pristatyta su daugybiniais įvairių kūno vietų sumušimais, ji sakė, kad prieš dvi paras ją sumušė buvęs vyras, sumušė jai galvą ir pilvą, mušė rankomis ir kojomis. Operacijos metu O. L. konstatuotas kiauryminis tiesiosios žarnos sužalojimas ir totalinis pilvaplėvės uždegimas. Toks sužalojimas spardant ar mušant negalėjo būti padarytas, O. L. galėjo būti sužalota per išangę buku daiktu (1 t. 74 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. S. patvirtino šiuos savo parodymus, dar kartą nurodė, V. L. sužalojimai galėjo būti padaryti per išeinamąją angą (2 t. 15-17 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys, kad pats V. L. teisiamajame posėdyje nurodė: „Dėl pagalio pripažįstu, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime, bet aš nieko nenoriu apie tai kalbėti“. Taip pat paaiškino, kad pagalį jis naudojo ne dėl seksualinio pasitenkinimo, pripažino, kad O. L. galėjo padaryti sužalojimus su pagaliu (2 t. 40-42, 56-57 b. l.).

              Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

Iš nukentėjusiosios O. L. parodymų akivaizdu, kad jie, priešingai, nei teigiama skunde, yra nuoseklūs. Be to, kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, įskaitant liudytojos S. R. parodymus, kuriuos laikyti šališkais nėra jokio pagrindo. Nuteistojo teiginiai, kad jo skunde paminėti liudytojai įvykio nematė, jie taip pat nematė, kad O. L. būtų buvusi sužalota, be to, teigė matydavę pastarąją išgėrusią, V. L. kaltės esant byloje nustatytoms aplinkybėms nepaneigia. Nors byloje esančiose specialistų išvadose O. L. makšties sužalojimai nekonstatuoti, teismas, remdamasis nukentėjusiosios, jos dukters, specialistės L. V. parodymais pagrįstai konstatavo, kad V. L. nenustatytą skaičių kartų kišo O. L. medinį pagalį ne tik į jos išeinamąją angą, bet ir į makštį. Tai, kad specialistų išvadose nekalbama apie V. L. lytinius santykius su O. L. ir jos prievartavimą, apelianto kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą taip pat nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad V. L. ir nebuvo kaltinamas bei nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir/ar BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad liko neįvertinta nukentėjusiosios galimybė išeiti iš jo (V. L.) namų ir taip išvengti fizinio kontakto su juo, atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji O. L. nurodė, jog V. L. išeidamas į parduotuvę ir grįžęs iš jos užrakino buto duris.

Dėl nuteistajam V. L. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas   V. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir viena – sunkių (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms, V. L. padarė išnykus teistumui (1 t. 160 b. l.), metų laikotarpiu administracine tvarka nebuvo baustas (1 t. 165-166 b. l.), taipogi atsižvelgė į tai, kad V. L. nedirba (1 t. 170, 171 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (1 t. 169 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo teiginys, kad teismas nepagrįstai kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė tai, jog BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atmetamas kaip nepagrįstas – šio teiginio bylos duomenys nepatvirtina.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. L. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės yra mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose nurodyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, taigi, jos nėra aiškiai per griežtos. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu  nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Pastebėtina, kad savo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę apeliantas visiškai neargumentavo.

Dėl neturtinės žalos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

              Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kartu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.      

              Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji O. L. prašė priteisti jai iš V. L. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas jos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš V. L. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir jos sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir V. L. turtinę padėtį. Duomenų, kad žalai atsirasti įtakos būtų turėję neteisėti nukentėjusiosios veiksmai, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad neįgalumas O. L. buvo nustatytas dar iki įvykių, jo veiksmai įtakos  O. L. neįgalumui įtakos neturėjo. Kartu pabrėžtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė jos buvęs sutuoktinis, sužalojimo būdas pasižymi ypatingu žiaurumu, agresyvumu, O. L. kentėjo didžiulius skausmus, dėl nusikalstamos veikos kilę sunkūs padariniai turi ir turės neigiamos įtakos tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui.

Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taigi, tenkinti apelianto prašymą ir dar labiau mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:             

atmesti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                              Vaclovas Iždonas

Teisėjai                                                                                                                               Gražvydas Poškus

                                                                                                                                            Bronius Zalaga