Civilinė byla Nr. e2A-162-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00652-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2;
2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Pilkasis granitas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 123 304,46 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pilkasis granitas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Divingas“. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovė 2017 m. birželio 30 d. buvo nemoki, o atsakovas, kaip ieškovės vadovas, suprato ir turėjo suprasti, kad reikalinga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismai nustatė, kad ieškovės veikla buvo perkelta į naują įmonę UAB „Deko grupė“, kuriai atiteko nemokios įmonės gautina nauda, o skoliniai įsipareigojimai liko ieškovei, ir padarė išvadą, jog UAB „Deko grupė“ faktiškai išrašė sąskaitą faktūrą už ieškovės atliktus darbus, kurių vertė 18 812,99 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio).
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, geriausiai žinodamas bendrovės finansinę padėtį, turėjęs ir galėjęs suvokti, jog ieškovė pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą yra nemoki, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tęsė nuostolingą veiklą didindamas įsipareigojimus kreditoriams bei mažindamas ieškovės turtą ir pajamas, perkeldamas ieškovės veiklą į kitą įmonę, dėl to padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams.
4. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo neveikimo bankrutavusi įmonė patyrė 123 304,46 Eur žalą, kurią sudaro 18 812,99 Eur žala dėl veiklos perkėlimo į susijusią įmonę UAB „Deko grupė“ ir 104 491,47 Eur žala kreditoriams dėl pavėluoto kreipimosi į teismą, inicijuojant bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 123 304,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 123 304,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pripažino, kad reikalavimo atlyginti žalą kreditoriams sužinojimo momentas yra Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kadangi ieškinys pareikštas 2022 m. lapkričio 23 d., teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepraleistas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatyti įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022. Nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos kaip prejudiciniai faktai, todėl jos negali būti ginčijamos. Kitos dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.
8. Teismo vertinimu, atsakovas organizavo UAB „Pilkasis granitas“ veiklą taip, kad būtų dar labiau pabloginta nemokios įmonės finansinė padėtis, perkeliant turtą (gautinas lėšas) į kitą susijusią įmonę UAB „Deko grupė“. Dėl tokio atsakovo neveikimo UAB „Pilkasis granitas“ neteko 18 812,99 Eur vertės turto, nes UAB „Deko grupė“ iš užsakovės UAB „Alingra“ 18 812,99 Eur gavo už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei žala būtų kilusi, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Teismas nusprendė, kad atsakovas yra atsakingas ieškovei už 104 491,47 Eur padarytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo. Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais konstatuota, kad BUAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. buvo nemoki, pripažino, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. atsakovui, kaip UAB „Pilkasis granitas“ vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo. Dėl bankroto bylos UAB „Pilkasis granitas“ iškėlimo buvo kreiptasi 2018 m. sausio 10 d. Žala kreditoriams ieškovės apskaičiuota, įvertinus nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. sausio 9 d. padidėjusius kreditorių reikalavimus, kurie sudaro 66 960,59 Eur, taip pat padidėjusius 37 530,88 Eur kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą, taikyti ieškinio senatį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai laikė, kad šis terminas yra nepraleistas. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir nagrinėjamoje byloje ieškiniai netapatūs.
10.2. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą, laikė nustatytą įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022.
10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, o atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja kasacinio teismo suformuotai pozicijai, kad ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.
10.4. Nesumokėti mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) bei darbuotojams nesumokėtas darbo užmokestis nelaikytinas bendrovei padaryta žala, nes tai būtinosios veiklos vykdymo sąnaudos.
10.5. Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad UAB „Deko grupė“ iš užsakovės UAB „Alingra“ gavo 18 812,99 Eur už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus. Atsakovas pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. tarp UAB „Deko grupė“ ir UAB „Alingra“ sudarytos statybos darbų rangos sutarties 8.7 punktas numatė, kad darbai atliekami iš rangovės medžiagų. Užsakovė turi teisę bet kuriuo sutarties vykdymo metu pateikti medžiagas, reikalingas darbams atlikti. Rangovė privalo priimti užsakovo pateiktas medžiagas ir už jas apmokėti užsakovei per sąskaitoje faktūroje nurodytą terminą (arba įskaitant priešpriešinius tarpusavio reikalavimus). 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „Deko grupė“ pateikė prašymą užsakovei UAB „Alingra“ dėl medžiagų pirkimo pagal savaitinį medžiagų poreikio važtaraštį objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Alingra“ išrašė UAB „Deko grupė“ sąskaitų faktūrų už 10 718,92 Eur. Tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Deko grupė“ ir Gamybinės – komercinės įmonės „Perkūnas“ buvo sudaryta transporto priemonių nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu statybos darbų atlikimui objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo perduota technika. Atsakovo įsitikinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad statybos darbus vykdė UAB „Deko grupė“.
10.6. Tretiesiems asmenims pateikus ieškinį teisme dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovas pateikė pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą ir iškėlė ieškovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikino minėtą nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti ieškovei bankroto bylą, o klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas siekė iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą ir atsiskaityti su ieškovės kreditoriais.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Pilkasis granitas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Divingas“, prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Nemokumo administratorė neturėjo pakankamai duomenų ir negalėjo suprasti apie pažeistas ieškovės ir jos kreditorių teises, nes atsakovas neperdavė nemokumo administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos programos. Anksčiau nei Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, pripažindamas bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorė negalėjo pareikšti ieškinio. Tik nagrinėjant pareiškimą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismai konstatavo konkrečią ieškovės faktinio nemokumo dieną, o iki tol buvę duomenys tiek pačių šalių, tiek teismų buvo vertinami skirtingai. Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ieškovė prašo šį terminą atnaujinti.
11.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas argumentus pagrindė kasacinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
11.3. Kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, buvęs vadovas gali gintis nuo reikalavimo priteisti žalą, įrodinėdamas, kad jo veiksmai nesukėlė žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijos nepaneigė, apeliaciniame skunde taip pat nepateikė tokių argumentų.
11.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai laikė, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos prejudicinių faktų forma ir šioje byloje nebegali būti ginčijamos.
11.5. Iškėlus bankroto bylą nesumokėta mokesčių suma tampa finansiniu reikalavimu, kurį privalo patenkinti bankrutavusi įmonė, o jai negebant to padaryti – už tai atsakingas asmuo, dėl kurio neveikimo atsirado žala. Nesumokėtų mokesčių suma yra žalos dalis, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes, jeigu atsakovas būtų laiku inicijavęs nemokios įmonės bankroto bylą, įmonė nebūtų vykdžiusi nuostolingos veiklos ir nebūtų išaugusi nesumokėtų mokesčių suma.
11.6. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės dėsto tuos pačius argumentus dėl ieškovės veiklos perkėlimo į UAB „Deko grupė“, kuriuos buvo nurodęs pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepime į ieškinį, tačiau jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų, padarytų įsiteisėjusių sprendimų byloje dėl tyčinio bankroto pagrindu. Atsakovas skunde nurodytais argumentais nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų prejudicinių faktų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Ieškovė BUAB „Pilkasis granitas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m. spalio 6 d. Nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. vasario 6 d.) bendrovei vadovavo atsakovas A. S. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „Pilkasis granitas“ (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario 11 d. buvo atsakovo (duomenys neskelbtini) S. S. Ieškovės apskaitą tvarkė atsakovas A. S. (laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d.) ir vyriausioji buhalterė S. S. (laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo).
15. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-13587-1067/2017 buvo patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „Alingra“ ir UAB „Pilkasis granitas“. Minėta taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad šalių susitarimu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutraukiama 2017 m. vasario 12 d. statybos darbų rangos sutartis, pagal kurią UAB „Pilkasis granitas“ buvo įsipareigojusi atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus.
16. Iš LITEKO esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas A. S. kartu su pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-604-343/2023 pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. statybos darbų rangos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp UAB „Alingra“ ir UAB „Deko grupė“. Minėta statybos darbų rangos sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Deko grupė“ tęs ankstesnės rangovės (UAB „Pilkasis granitas“) darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
17. V. T. , A. M. , V. K. , J. K. , B. P. , V. Š. 2017 m. gegužės 25 d. teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei motyvuodami tuo, kad jiems nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. 2017 m. liepos 27 d. atsakovas (kaip įmonės vadovas) pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iškėlė ieškovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2043-330/2017 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė ieškovei iškelti bankroto bylą, o klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinė byla Nr. B2-884-253/2018, kurioje buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, buvo nutraukta atsakovui atsisakius ieškinio. Įmonės vadovas, aiškindamas ieškinio atsisakymo priežastis, nurodė, kad iš esmės pasikeitė įmonės finansinė padėtis.
18. Atsakovas 2018 m. sausio 10 d. pateikė teismui pareiškimą iškelti ieškovei bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Divingas“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 17 d. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad pagal 2017 m. įmonės balansą įmonė turėjo 217 052 Eur vertės turto, iš jo trumpalaikis turtas sudarė 184 457 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 985 375 Eur. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad įmonė pastaraisiais metais veikė nuostolingai, jos veiklos nuostoliai sudarė 697 357 Eur. Dėl minėtų priežasčių Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad įmonė negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemoki, todėl iškėlė bankroto bylą.
19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. patvirtino ieškovės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, kurie vėliau buvo patikslinti, o jų bendras dydis – 1 144 822,43 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
20. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 pripažino BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismas, pripažindamas ieškovės BUAB „Pilkasis granitas“ bankrotą tyčiniu, vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nes ieškovės nemokumas tapo akivaizdus sudarius balansą už 2017 m., o atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2018 m. sausio 10 d. Kita vertus, teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai nevykdė finansinės kontrolės, prieš pat ieškovės bankrotą, nesant tinkamo pagrindimo, buvo nurašytas didelės vertės turtas, sumažinta ieškovės turto masė ir apribotos ieškovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl egzistavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies l ir 2 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai.
21. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovui neužtikrinus, jog įmonėje būtų sudaromi visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai, neperduodant dokumentų nemokumo administratorei, dėl šių atsakovo veiksmų (neveikimo) iš dalies buvo negalima nustatyti ieškovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl egzistavo ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Dėl veiklos perkėlimo ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos prezumpcijos teismas nurodė, kad dalis ieškovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Deko grupė“, įmonės yra susijusios, naujai įkurta įmonė tęsė ieškovės pradėtus rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai sudarė rangos sutartį ir atliko darbus, kurie užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų akte, UAB „Deko grupė“ nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas, todėl teismas nusprendė, jog UAB „Deko grupė“ išrašė sąskaitą faktūrą už ieškovės atliktus darbus, o tai, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti įmonės veikos perkėlimą.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė 2017 m. birželio 30 d. jau buvo nemoki. Teismas laikė reikšminga tai, kad atsakovas, geriausiai žinantis ieškovės finansinę padėtį, turėjo ir galėjo suvokti, jog ieškovė pagal 2017 m. birželio 30 d. balansą yra nemoki, kadangi būtent atsakovas teismui, nagrinėjančiam restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus, pavaizduodamas ieškovės turtą daug didesnį, nei jis faktiškai buvo. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo metmenyse buvo pateikti netikslūs ir neteisingi duomenys apie ieškovės finansinę padėtį, o atsakovas suprato ir turėjo suprasti, kad reikalinga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi tyčinio bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 123 304,46 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas: 1) padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą, patvirtina įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022; 2) nesant teisinio pagrindo priteisė kaip žalos atlyginimą nesumokėtus mokesčius ir darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį, taip pat UAB „Deko grupė“ iš užsakovės UAB „Alingra“ gautus 18 812,99 Eur; 3) netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai laikė, kad šis terminas nėra praleistas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę ir ieškinio senatį.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo, kai reikalaujama žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo
24. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 41 punktas).
25. Civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas); 3) juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).
26. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 48 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kurie turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, yra konstatuoti atsakovo nesąžiningi, neteisėti, kalti veiksmai, o tuo tarpu kitos dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, todėl atsakovui teko pareiga paneigti šią prezumpciją, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios prezumpcijos nepaneigė. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas paskirstė įrodinėjimo pareigą, ir teigia, kad ieškovė privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo taisykles. Ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Taigi, ieškovei reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsižvelgiant į šios nutarties 25–26 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, nereikėjo įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes šios civilinės atsakomybės sąlygos buvo nustatytos teismų procesiniais sprendimais ir šioje civilinėje byloje šios sąlygos neturėjo būti iš naujo įrodinėjamos. Tuo tarpu kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, yra preziumuojamos, todėl atsakovui (buvusiam įmonės vadovui) teko procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nesukėlė prašomos priteisti žalos.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimis, kadangi minėtose nutartyse nebuvo nustatyti už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovo poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta
.
29. Pareiškimas dėl BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, įvertinus tai, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, įrodinėjo, jog prie bankroto bendrovė buvo privesta tyčia veiksmais, atliktais iki 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Nors ĮBĮ nebuvo įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį ir įpareigojimas teismui įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, o toks reikalavimas buvo įtvirtintas nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje, vis dėlto iš įsiteisėjusiose Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad būtent atsakovas, kaip bendrovės vadovas, buvo tas asmuo, kuris turėdamas pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šios pareigos neįvykdė, be to, būtent jis, būdamas ieškovės vadovu ir nuo (duomenys neskelbtini) tapęs vieninteliu UAB „Deko grupė“ (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą perkelti ieškovės veiklą į susijusią įmonę UAB „Deko grupė“ (šiuo aspektu plačiau žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties 47–52 punktuose nurodytas aplinkybes). Todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimis nebuvo nustatyti jo neteisėti veiksmai.
Dėl žalos dydžio
30. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas, nesant teisinio pagrindo, priteisė visą reikalaujamą žalos atlyginimą, nors, atsakovo vertinimu, nesumokėti mokesčiai VMI ir VSDFV bei darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis nelaikytini bendrovei padaryta žala. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019 31 punktas).
32. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatos, galiojusios bylai aktualiu laikotarpiu, nustatė, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jeigu ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 33 punktas).
34. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu keliais pagrindais, įtvirtintais ĮBĮ 20 straipsnyje, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įvertinęs tai, kad buvęs įmonės vadovas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Pilkasis granitas“ buvo nemoki nuo 2017 m. birželio 30 d., kadangi nuo 2016 m. nevykdė finansinių įsipareigojimų kreditoriams, įsiskolinimai darbuotojams pradėjo formuotis 2016 m. antroje pusėje, nuo 2017 m. liepos mėn. buvo nutraukinėjamos visos pagrindinės vykdomos rangos sutartys, o su restruktūrizavimo plano metmenimis buvo pateikti tikrovės neatitinkantys finansinės apskaitos dokumentai – 2017 m. birželio 30 d. balansas. UAB „Pilkasis granitas“ tarp savo debitorių nurodė UAB „Kontvainiai“, kuri skolinga 237 750,62 Eur sumą, tačiau iš 2018 m. rugsėjo 11 d. pateiktos UAB „Kontvainiai“ tarpusavio atsiskaitymų ataskaitos su UAB „Pilkasis granitas“ buvo nustatyta, kad ne UAB „Kontvainiai“, o UAB „Pilkasis granitas“ yra skolinga. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad UAB „Pilkasis granitas“ 2017 m. birželio 30 d. atitiko nemokios įmonės statusą, o bendrovės vadovas suprato ir turėjo suprasti, kad reikalinga nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtos pareigos nevykdė. Taigi, esant pastarajam teisės pažeidimui, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra aktuali bendra skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, kuri laikoma juridiniam asmeniui padaryta žala dėl buvusio vadovo veiksmų (neveikimo).
35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kreditorė VSDFV 2023 m. rugpjūčio 1 d. pranešimais informavo nemokumo administratorę UAB „Divingas“, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų F4 duomenimis, UAB „Pilkasis granitas“ kreditorei VSDFV 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo skolinga 24 462,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius (toliau – VSD įmokos); 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga 37 529,51 Eur ir 559,26 Eur delspinigių, o 2018 m. sausio 1 d. buvo skolinga 66 351,18 Eur, iš jų 65 447,75 Eur VSD įmokų ir 903,43 Eur delspinigių. Vadovaujantis byloje esančiu VMI apskaitos įrašu nustatyta, kad iki 2017 m. spalio 2 d. ieškovei atsirado pareiga sumokėti kreditorei VMI 36 Eur mokesčių; iki 2017 m. spalio 25 d. sumokėti 2 934 Eur mokesčių; iki 2017 m. spalio 31 d. sumokėti 40 Eur mokesčių; iki 2017 m. lapkričio 15 d. sumokėti 24 Eur mokesčių; iki 2017 m. lapkričio 15 d. sumokėti 12 Eur mokesčių; iki 2017 m. gruodžio 15 d. sumokėti 21 Eur mokesčių; iki 2017 m. gruodžio 27 d. sumokėti 1 033 Eur mokesčių. Remiantis į bylą pateiktais apskaičiavimais dėl darbuotojams neišmokėto atlyginimo nustatyta, kad darbuotojams iki pareiškimo iškelti ieškovei bankroto bylą pateikimo (2018 m. sausio 9 d.) papildomai susidarė 37 530,88 Eur dydžio įsiskolinimas, susijęs su darbo teisiniais santykiais. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. sausio 9 d. ieškovės įsiskolinimas kreditorei VMI atitinkamai padidėjo 4 100 Eur (36 Eur + 2 934 Eur + 40 Eur + 24 Eur + 12 Eur + 21 Eur + 1 033 Eur) (bendras kreditorės VMI patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje yra 4 389,80 Eur), kreditorei VSDFV padidėjo 28 262,41 Eur (66 351,18 Eur – 37 529,51 Eur – 559,26 Eur) (bendras kreditorės VSDFV patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje yra 81 013,52 Eur), o įsiskolinimas darbuotojams padidėjo 37 530,88 Eur.
36. Įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymui yra reikšminga tai, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas įmonės vadovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo turi kreiptis nedelsiant sužinojęs apie įmonės nemokumą. Būtent tai pažymima ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Įmonės vadovo atsakomybės pagrindas už padidėjusius įmonės įsipareigojimus nuo nemokumo momento yra siejamas su nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo nuo tada, kai vadovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra susijęs priežastiniu ryšiu su įsiskolinimų kreditoriams (VMI, VSDFV ir darbuotojams) padidėjimu. Kaip jau buvo minėta, atsakovas, kaip buvęs vadovas, neinicijavo BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto nei 2017 m. birželio 30 d., t. y. kai tapo aišku, jog įmonė negali atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nei vėliau, kai atsirado papildomi įsiskolinimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas žinojo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kadangi geriausiai žinojo įmonės finansinę būklę, tačiau nusprendė nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo, bet, pateikdamas tikrovės neatitinkančius finansinės apskaitos dokumentus, siekė restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nebuvo pasinaudota palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo sąlygomis, įtvirtintomis IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, buvo tęsiama nuostolinga bendrovės veikla ir didinami įsipareigojimai kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už skolų padidėjimą, susidariusį jo vadovavimo laikotarpiu nuo nustatyto įmonės nemokumo momento. Pabrėžtina, kad atsakovui, kaip buvusiam ieškovės vadovui, teko procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nesukėlė žalos atsiradimo, tačiau šios pareigos atsakovas neįvykdė.
38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad darbuotojų darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai valstybei yra būtinosios veiklos vykdymo sąnaudos ir todėl nepriskirtinos prie bendrovės patirtos žalos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareikštas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, konstatavus, jog atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir dėl to didėjo kreditorės VMI skola, kurios ši neturi galimybių išieškoti iš nemokios įmonės, neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė gali būti laikoma žala ir gali būti priteista iš įmonės vadovo ir (ar) dalyvio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018 71 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 32–33 punktai). Taigi, iškėlus bankroto bylą, nesumokėta mokesčių suma tampa finansiniu reikalavimu, kurį privalo patenkinti bankrutavusi įmonė, o jai negebant to padaryti – už tai atsakingas asmuo, dėl kurio neveikimo atsirado žala. BUAB „Pilkasis granitas“ esant nemokiai ir įmonės vadovui (atsakovui) laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pripažintina, jog padidėjusi skola valstybės biudžetui yra neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė. Atsakovas, būdamas įmonės vienasmeniu valdymo organu, savo veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas didėti mokestiniams įsipareigojimams ir taip pažeisti visų bendrovės kreditorių teises. Todėl vertinti, kad nesumokėtų mokesčių suma negali būti pripažįstama žala, kaip įmonės vadovo (atsakovo) civilinės atsakomybės sąlyga, nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Tas pats pasisakytina ir apie darbuotojų finansinius reikalavimus, kurie nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. sausio 9 d. padidėjo 37 530,88 Eur. Taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas, laiku neinicijuodamas BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto bylos iškėlimo jai tapus nemokiai, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir yra atsakingas už padidėjusius kreditorių reikalavimus.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 18 812,99 Eur žalos atlyginimą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su atliktais mokėjimais įmonei UAB „Deko grupė“. Atsakovas tvirtina, kad nemokios įmonės BUAB „Pilkasis granitas“ veikla nebuvo perkelta į susijusią įmonę UAB „Deko grupė“, o 18 812,99 Eur pervedimas nebuvo susijęs su ieškovės atliktais darbais. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 punktą). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019 30 punktas).
41. Įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi buvo nagrinėjama, ar egzistuoja pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę). Teismai konstatavo, kad BUAB „Pilkasis granitas“ veikla buvo perkelta į susijusią UAB „Deko grupė“. Teismai tokią išvadą padarė įvertinę aplinkybes, kad UAB „Deko grupė“ ir UAB „Pilkasis granitas“ buvo susijusios įmonės, jas siejo tretieji asmenys A. S. , A. S. bei S. S., kurie bendrovėse ėjo vadovaujančias pareigas ir buvo bendrovių akcininkai, 15 darbuotojų vienu metu dirbo šiose abiejose įmonėse.
42. Įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimis buvo konstatuota ir tai, kad susijusiai įmonei buvo kryptingai siekiama perkelti ieškovės prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismai nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Deko grupė“ pateikė UAB „Alingra“ atliktų darbų aktą bei 18 812,99 Eur sąskaitą faktūrą už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties 53 punktą), taigi, UAB „Deko grupė“ perėjo nemokios įmonės gautina nauda, o skoliniai įsipareigojimai liko nemokiai UAB „Pilkasis granitas“. Šią išvadą teismai padarė įvertinę aplinkybes, kad UAB „Alingra“ ir UAB „Pilkasis granitas“ taikos sutartimi susitarė dėl rangos sutarties nutraukimo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. tarp UAB „Alingra“ ir UAB „Deko grupė“ buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis dėl to paties objekto rangos darbų. UAB „Alingra“ ir UAB „Deko grupė“ 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarius statybos darbų rangos sutartį, UAB „Deko grupė“, vadovaujantis VSDFV 2022 m. kovo 21 d. pažyma dėl apdraustų asmenų, darbuotojų nebuvo. Nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. A. S. tapo vieninteliu UAB „Deko grupė“, kuri tęsė darbus tame pačiame objekte, (duomenys neskelbtini), UAB „Pilkasis granitas“ daugiau jokių darbų iki rugsėjo 1 d. pagal taikos sutartį neatliko. Teismai nustatė, kad iš statybos darbų žurnalo Nr. 3 matyti, jog UAB „Deko grupė“ statybos žurnalą perėmė tik 2017 m. rugsėjo 15 d., pirmieji įrašai apie atliktus statybos darbus objekte buvo padaryti 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau jau 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Deko grupė“ pateikė UAB „Alingra“ atliktų darbų aktą ir 18 812,99 Eur dydžio sąskaitą faktūrą.
43. Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Deko grupė“ iš užsakovės UAB „Alingra“ gavo 18 812,99 Eur už UAB „Pilkasis granitas“ atliktus darbus, nurodo faktines aplinkybes, jog UAB „Deko grupė“ patyrė tam tikras sąnaudas, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d. užsakovė UAB „Alingra“ išrašė UAB „Deko grupė“ sąskaitų faktūrų už 10 718,92 Eur, 2017 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Deko grupė“ ir I. S. gamybinės – komercinės įmonės „Perkūnas“ buvo sudaryta transporto priemonių nuomos sutartis, kurios pagrindu statybos darbų atlikimui objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo perduota technika. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde dėstomais argumentais iš esmės ginčija įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimis nustatytas faktines aplinkybes ir teismų išvadas bei pateikia subjektyvų aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimą. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl UAB „Deko grupė“ patirtų sąnaudų yra fragmentiškos, atsakovas nepagrindžia, kad jo nurodomos sąnaudos buvo patirtos būtent tiems darbams, kurie nurodyti 2017 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų akte ir 18 812,99 Eur sąskaitoje faktūroje, ypač įvertinus duomenis, jog UAB „Deko grupė“ tariamu darbų atlikimo laikotarpiu neturėjo darbuotojų, o statybos darbų žurnale pirmieji įrašai apie UAB „Deko grupė“ atliktus statybos darbus buvo padaryti 2017 m. rugsėjo 18 d.
44. Įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimis nustačius atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė įmonės veiklos perkėlimu į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir 18 812,99 Eur žalos yra priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstomis.
Dėl ieškinio senaties termino
45. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai laikė, kad ieškinio senatis nepraleista. Atsakovo vertinimu, ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė praėjus daugiau nei keturiems metams nuo bankroto bylos iškėlimo bei dokumentų nemokumo administratorei perdavimo, kreditorių reikalavimų patvirtinimo, todėl ieškovė, net nesant iškeltai bankroto pripažinimo tyčiniu bylai, suprato ar galėjo suprasti, kad jos teisės yra galbūt pažeistos ir ginti šias teises.
46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
47. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys atsakovui dėl žalos, susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais privedant įmonę prie tyčinio bankroto, atlyginimo priteisimo buvo pareikštas 2022 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad terminas ieškiniui pareikšti skaičiuotinas nuo tada, kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, todėl konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
49. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl bendrovės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti nemokumo administratorius. Bendrovė, kaip juridinis asmuo, tam tikra prasme yra teisinė fikcija, ji pati asmeniškai negali suprasti, kad jos teises valdymo organai pažeidė įmonės bei jos kreditorių interesus bei jai sukėlė žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-868-370/2022 47 punktas).
50. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, šia nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Divingas“. Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi buvusiems ieškovės valdymo organams (vadovui) buvo nustatytas įpareigojimas per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, vien faktas, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir nemokumo administratorei buvo nustatytas terminas perduoti įmonės dokumentus, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, jau nuo 2018 m. vasario 6 d. galėjo ir turėjo suprasti, jog BUAB „Pilkasis granitas“ negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, atsiskaityti su kreditoriais būtent dėl atsakovo, kaip buvusio vadovo, neteisėtų veiksmų, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, nes tuomet nebuvo svarstomas klausimas dėl tyčinio bankroto. Ieškovės nemokumo administratorė galėjo suprasti, kad ieškovės buvęs vadovas (atsakovas) pažeidė jos teises, sukeldamas ieškovės tyčinį bankrotą, tik išsprendus šį klausimą teismine tvarka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratorė apie galimus įmonės valdymo ir vadovavimo pažeidimus, sukėlusius žalą, galėjo sužinoti ir suprasti tik išanalizavusi visą įmonės veiklą ir priežastis, kurios lėmė įmonės nemokumą, ir, atitinkamai, teismui išsprendus jos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
51. Teismų konstatuotas įmonės tyčinis bankrotas ir tai, kad įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, leido ieškovės nemokumo administratorei suprasti apie teisių pažeidimą, nes tik išnagrinėjus ieškovės tyčinio bankroto bylą buvo konstatuotas ieškovės nemokumo momentas bei priežastys, lėmusios bankrotą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).
52. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad nuo dokumentų, susijusių su įmonės veikla, perdavimo nemokumo administratorei ieškovė galėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą ir spręsti dėl jų gynimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. eB2-377-889/2022 pagal ieškovės nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovui paskyrė 300 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą, t. y. už apskaitos duomenų (dokumentų) neperdavimą paskirtai nemokumo administratorei. Tiek Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, neperdavė paskirtai nemokumo administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovui, kaip buvusiam vadovui, neperduodant visų su įmonės veikla susijusių dokumentų, nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti informaciją apie įmonės turtą ir suvokti teisių pažeidimą.
53. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, bei įvertinusi aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-377-889/2022 dėl ieškovės tyčinio bankroto įsiteisėjo 2022 m. spalio 12 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas 2022 m. lapkričio 23 d., teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senatis nebuvo praleista.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra.
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
56. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimą. Ieškovė pateikė duomenis (sąskaitą faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą), kad patyrė 2 528,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 papunktį rekomenduojama maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 623,66 Eur (2 018,2 Eur x 1,3). Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 528,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ (juridinio asmens kodas 170091790) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 528,90 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė