Civilinė byla Nr. e2-150-1182/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00351-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:  

2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2;

                                                                      3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.12 

                                                                                                                                        (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Gargždai

Klaipėdos

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovei D. K. ir jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. klausimų, ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl kreditoriams sumokėtos dalies įmokų grąžinimo, tretieji asmenys kredito unija „Gargždų taupa“, kredito unija „Kretingos kredito unija“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė pateiktu ir 2022-03-10 priimtu ieškiniu teisme pareiškė reikalavimus: 

1)       nutraukti R. K. ir D. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2)       palikti ieškovei santuokinę pavardę – K.;

3)       nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. K.;

4)       priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 267 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. K.;

5)       priteisti iš atsakovo R. K. 18 000 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą;

6)       nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti po ½ ieškovei D. K. ir atsakovui R. K.;

7)       santuokos metu įgytas transporto priemones po santuokos nutraukimo padalinti taip:

7.1.       Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 2 100 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe nereikalaujant kompensacijos;

7.2.       Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 000 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe nereikalaujant kompensacijos;

7.3.       VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe, priteisiant kompensaciją D. K. ½ vertės – 400,00 Eur;

7.4.       VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe, priteisiant kompensaciją D. K. ½ vertės – 400,00 Eur;

8)       už dalintiną kilnojamąjį turtą, po santuokos nutraukimo liekantį R. K., kurio bendra vertė 62 260 Eur, ieškovės D. K. naudai iš R. K. priteisti 31 130 Eur kompensaciją, pervedant nurodytą sumą į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS;

9)       nustatyti, kad įsipareigojimai pagal 2021-10-14 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 12SŽN-140 išsinuomotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra asmeniniai R. K. įsipareigojimai;

10)       nustatyti, kad įsipareigojimus Kretingos kredito unijai pagal 2014-05-23 paskolos sutartį Nr. 14-00030 po santuokos nutraukimo ieškovė D. K. ir atsakovas R. K. vykdys solidariai;

11)       nustatyti, kad įsipareigojimus kredito unijai „Gargždų taupa“ pagal 2017-05-03 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-03-08 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovė D. K. ir atsakovas R. K. kreditoriui vykdys solidariai.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje šalys išgyveno 18 metų, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vėliau, šalims nepavykus rasti bendro taikaus konfliktų sprendimo būdo, ieškovė su vaikais buvo priversta išsikraustyti. Nuo (duomenys neskelbtini) šalys gyvena atskirai ir bendro šeimyninio ūkio nebeveda. Iki ieškovei išsikraustant iš bendrų namų, atsakovas ilgą laiką nesirūpino šeimos neturtinėmis vertybėmis ir nesistengė jos išsaugoti. Dėl polinkio vartoti alkoholį, atsakovas tapo nepakantus, nuolatos ieškodavo priekaištų sutuoktinei ir vaikams, naudodavo psichologinį smurtą artimoje aplinkoje. Ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, ilgą laiką bandė įtikinti atsakovą liautis gerti, ragino ieškoti bendrų išeičių iš susidariusios situacijos, kreiptis pagalbos į specialistus. Tačiau atsakovas pirmenybę teikė kitiems su šeimos poreikiais nesuderinamiems dalykams. Ieškovė išbandžiusi visas galimybes išsaugoti šeimą, pasijuto bejėgė, todėl siekdama apsaugoti vaikus nuo nuolatinio streso ir įtampos išsikraustė iš bendrų šeimos namų. Ieškovė pripažindama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nekvestionuoja savo ar sutuoktinio kaltės laipsnio dėl santuokos nutrūkimo.

3.       Teisme 2022-05-23 buvo priimtas atsakovo priešieškinis, kuriuo jis prašė priteisti iš ieškovės D. K. atsakovui R. K. 26 442,20 Eur kreditoriams sumokėtų kreditų grąžinimo įmokų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad atsakovas gyvendamas skyrium su ieškove, nuo 2019-03-19 iš savo asmeninių lėšų kreditoriams sumokėjo 52 884, 40 Eur įmokų. Ieškovei, kaip bendraskolei tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti kredito įmokas, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovui pusę, t.y 26442,20 Eur kreditoriams sumokėtų įmokų.

4.       Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nesutinka su 18 000 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovės naudai, atsakovas apskaičiavęs įsiskolinimo dydį sutinka sumokėti 14 136,13 Eur išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas nesutinka su ½ dalies nekilnojamo turto įgyto santuokoje priteisimo ieškovei, atsakovas vietoje prašomos priteisti nekilnojamos turto dalies ieškovei sutinka sumokėti 11 079,35 Eur kompensaciją, nesutinka su prašoma priteisti 800 Eur kompensaciją už po santuokos nutraukimo atsakovui atitenkančias transporto priemones, atsakovas sutinka už po santuokos nutraukimo atitenkančias jam transporto priemones, ieškovei sumokėti 100 Eur kompensaciją, nes automobiliai neeksploatuojami. Atsakovas pažymi, kad dalintina žemės ūkio technika yra 39 400 Eur vertės, o ne 56 800 Eur vertės, o kitas dalintinas turtas 870 Eur vertės, o ne kaip nurodomas ieškinyje - 5 460 Eur. Padalinti šio turto natūra nėra galimybės. Dalintino turto vertė, atsakovo skaičiavimu, sudaro 40 270 Eur, todėl atsakovas sutinka ieškovei sumokėti kompensaciją 20 135 Eur (1/2 dalis dalintino turto vertės). Santuokos metu buvo sudarytos trys kredito sutartys, prievolės kreditoriams yra solidarios. Atsakovas prašo jam priteisti už pasiskolintas lėšas įgytus sklypus, nemodifikuojant prievolės kreditoriams pobūdžio, bei įsipareigoja vienas pats grąžinti visas likusias paskolas su palūkanomis. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir rūpinimosi vaikais, nes jos neatitinka tikrovės. Atsakovas nuolat bendrauja su vaikais, jais rūpinasi.

5.       Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad priskaičiuota suma už paskolą buvo padengta jos negautomis pajamomis iš bendro ūkio vedimo. 2019-03-19 išeidama ieškovė iš namų paliko atsakovui turtą, kurio bendra vertė viršija atsakovo priešieškiniu prašomą priteisti 26442, 20 Eur sumą. 2019-07-01 atsakovas valdos, gavo produkcijos, kurios vertė siekė 72421, 92 Eur, tai rodo, kad ūkis nuolat vykdė veiklą. Per 2021 m. atsakovas gavo, 5378,50 Eur grynųjų pajamų, kurių ½ yra ieškovės dalis.

6.       2022-03-24 pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone (toliau – Skyrius, išvadą byloje teikianti institucija) išvada, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima Skyriaus specialistams žinoma nuo 2018m. gruodžio 21 d. dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pareikštas vaikų interesais, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

7.       Tretieji asmenys kredito unija „Gargždų taupa“ ir kredito unija „Kretingos kredito unija“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Donatas Lengvinas, ieškovės ieškinį palaikė ir prašė ji tenkinti, ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais ir motyvais, o atsakovo priešieškinį atmesti. Taip pat ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė detalizaciją ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovo. Atstovas pažymi, kad laikosi ieškinyje nurodytų reikalavimų, tik ta ieškinio dalis, kurioje prašoma priteisti nuolatinį išlaikymą, šiai dienai jau pilnamečiui vaikui L. K., prarado prasmę, bet reikalavimas priteisti 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, lieka. Nuo (duomenys neskelbtini) šalys jau nebegyvena kartu, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nuo išsikraustymo su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo ir šiai dienai viena rūpinasi vaikais. Visais bendro sutuoktinių gyvenimo metais, ieškovė su atsakovu bendrai prižiūrėjo ūkį ir dirbo jame.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi, nurodė, kad visiškai sutinka su savo atstovo išdėstytais argumentais ir motyvais.

10.       Atsakovas, tretieji asmenys ir išvadą teikianti institucija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

11.       Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai, kurių vienas – L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, išspręsti su vaikų išlaikymu susijusius klausimus bei padalinti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą, įgytą santuokos metu, išspręsti kreditorinių įsipareigojimų klausimus.

12.       Atsakovas priešieškiniu bei atsiliepimu į ieškinį sutinka ir neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei, tačiau nesutinka dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto vertės dydžiais, taip pat prašo, kad iš ieškovės atsakovui būtų priteista 26 442, 20 Eur kreditoriams sumokėtų kreditų grąžinimo įmokų.

Dėl santuokos nutraukimo

13.       Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Kaip matyti iš ieškovės ieškinio ir atsakovo atsiliepime išdėstytos pozicijos, tarp šalių nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra duomenų, kad šalys atliko kokius nors veiksmus, siekdami išsaugoti santuoką. Teismo vertinimu, sutuoktiniai pažeidė CK 3.27 straipsnyje numatytą sutuoktinių pareigą, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

14.       Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 str.). Išlaikymo sau šalys nereikalauja. CK 3.69 str. 2 d. yra numatyta, kad jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Kadangi teismas pripažįsta, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokos metu įgyta pavardė „K.“, o atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

15.       Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du vaikus, kurių vienas -  L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės.  Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Atsižvelgiant į nustatytą faktinę aplinkybę, konstatuotina, kad sprendimo priėmimo metu reikalavimas dėl pilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tapo neaktualus, todėl nenagrinėtinas.

17.       Ginčo šalių sūnus B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodyta, kad Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Be to, kaip matyti ir iš atsakovo atsiliepimo, atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją, taip pat į Skyriaus išvadą, taip pat į tai, kad nepilnametis vaikas B. K. gyvena su ieškove, duomenų, jog ieškovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas byloje nėra, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko B. K. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažįstama, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

19.       CK 3.192

20.       Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

21.       Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 840 Eur ir kas atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur  (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

22.       Ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnums po 267 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Priteistino išlaikymo dydį ieškovė sieja su minimalia mėnesine alga, kuri paduodant ieškinį teismui sudarė 730 Eur neatskaičius mokesčių ir 533,69 Eur po mokesčių, tačiau kaip matyti iš ieškovės reikalavimo, į šią sumą nėra įskaičiuotos ieškovei mokamos mėnesinės išmokos (vaiko pinigai).  

23.       Nustatydamas nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

24.       Šioje byloje ieškovė vaikams priteistino išlaikymo dydį sieja su mėnesine minimalia alga, neįskaičiuodama mėnesinės išmokos (vaiko pinigai). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismas pastebi, kad ieškovei mokamos mėnesinės išmokos sūnaus B. K. išlaikymui (vaiko pinigai), kurių dydis iki 2022-12-31 buvo 80, 50 Eur ir nuo 2023-01-01 yra 85, 75 Eur, taip pat ieškovei iki L. K. pilnametystės t.y. iki 2022-12-29 buvo mokamos mėnesinės išmokos – 80, 50 Eur sūnaus L. K. išlaikymui (vaiko pinigai). Kaip ir buvo minėta mėnesinė alga pasikeitė tik nuo 2023-01-01, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vien tik per paskutinių vienerių metų laikotarpį šilumos, elektros eksploatavimo ir vandens suvartojimo paslaugų kainos pakilo net keliasdešimt procentų (pvz., Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos viešai teikiami ir prieinami duomenys minėtos tarybos oficialiame internetiniame puslapyje https://www.vert.lt/Puslapiai/default.aspx.), akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju iš ieškovės reikalaujamos sumos išskaičius vaiko pinigus, nebūtų patenkinti dviejų paauglių (18 ir 10 m.) sūnų, kurių vienas abiturientas, net ir minimaliausi poreikiai, todėl konstatuotina, kad L. K. ir B. K. išlaikymui reikalinga suma yra 614 Eur. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad paskirstydamas kiekvienam iš tėvų teiktino nepilnamečiui vaikui dydžio išlaikymą, teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis vaikams sudaro po 267 Eur ((614-80,5):2) iki vaikų pilnametystės. 

25.       Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 267 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikams nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2022-03-10, iki vaikų pilnametystės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių sūnus L. K. tapo pilnametis. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010) nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui prievolė yra terminuota, kurios terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 str. 4 d.). Priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. K..

26.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

27.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

28.       Atsižvelgiant į tai, kad 2022-03-10 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl priimant sprendimą ir išnykus pagrindui, panaikintinos.

Dėl įsiskolinimo priteisimo

29.       Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 str.). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme.

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

31.       Nustatyta, kad ieškovei su vaikais išsikrausčius iš bendrų su atsakovu namų 2019-03-19, atsakovas neteikė išlaikymo vaikams 3 metus, t.y. iki kreipimosi į teismą. Atsakovas neneigia, kad trejus metus neteikė vaikams išlaikymo, tačiau nesutinka su ieškovės paskaičiuotu įsiskolinimo dydžiu. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo jis sutinka su 14 136,13 Eur išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, kurį sieja su minimalia alga 2019 m., 2020 m., 2021 m. ir atitinkamai grindžia savo skaičiavimus. Taip pat nurodo, kad šalims gyvenant skyrium nuo (duomenys neskelbtini), yra davęs grynais pinigais kaip išlaikymą vaikams 2000 Eur.

32.       Kaip ir buvo nurodyta šio sprendimo 23 punkte, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimu sutinka su ½ minimalios algos dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimu kiekvienam vaikui, kas atitinkamai sudaro bendrą 1 MMA sumą, taip pat į tai, kad ieškovė nedetalizavo reikalavimo dėl 250 Eur kiekvienam vaikui paskaičiuotos įsiskolinimo sumos, o tik abstrakčiai nurodė vidutinį prašomos priteisti sumos dydį, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo minimaliosios mėnesinės algos 2019-2022 m. nustatytų MMA dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025, nuo 2019-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo 555 Eur neatskaičius mokesčių, kas sudarė 430 Eur po mokesčių. Todėl atsakovo įsiskolinimas už 2019 metus sudaro 4036 Eur (nuo 2019-03-19 iki 2019-03-31 – 166 Eur ir už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-12-31 – 3870 Eur). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669, nuo 2020-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių, kas sudarė 437 Eur po mokesčių, todėl atsakovo įsiskolinimas už 2020 m. yra 5244 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114, nuo 2021-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo 642 Eur neatskaičius mokesčių, kas sudarė 467 Eur po mokesčių, todėl atsakovo įsiskolinimas už 2021 m. yra 5604 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834, nuo 2022-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo 730 Eur neatskaičius mokesčių, kas sudarė 534 Eur po mokesčių, todėl atsakovo įsiskolinimas už 2022 m. yra 1238 Eur (nuo 2022-01-01 iki 2022-02-28 – 1068 Eur ir nuo 2022-03-01 iki 2022-03-10 (ieškinio priėmimas) -170 Eur. Taigi viso nuo 2019-03-19 iki 2022-03-10 atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma sudaro 16 122 Eur. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad vaikams per šį laikotarpį grynais pinigais sumokėjo 2000 Eur, tačiau tokie atsakovo teiginiai, pirmiausia, nepagrįsti objektyviais duomenimis, kita vertus, nors Skyriaus išvadoje ir nurodoma, kad ieškovas periodiškai duodavo vaikams pinigų, tačiau reguliaraus išlaikymo vaikams neteikė ir prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Dėl nurodytų priežasčių mažinti priteistinos įsiskolinimo sumos 2000 Eur nėra jokio pagrindo.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei išėjus su vaikais iš bendrų su atsakovu namų, atsakovas prievolės išlaikyti vaikus nevykdė ir ieškovė vaikus turėjo išlaikyti viena, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant už kiekvieną vaiką po 8061 Eur (16122/2) įsiskolinimą už neteiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2019-03-19 iki 2022-03-10. 

        Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

34.       Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

35.       Nustatyta, kad šioje byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, šalys bendrauja ir auklėja vaikus bendru sutarimu.

36.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku šalių bendru sutarimu.

Dėl prievolių pobūdžio 

37.       Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

38.       Nustatyta, kad santuokos metu 2014-05-23 ieškovė ir atsakovas su Kretingos kredito unija pasirašė paskolos sutartį Nr. 14-00030, kuria šalims buvo suteikta 44891, 10 Eur (155000 litų) paskola. 2022-02-01 neišmokėtos paskolos dalis yra 12852,19 Eur ir 25,02 Eur palūkanų. Paskolos sutartyje nurodoma, kad paskolos naudojimo tikslas – žemės sklypas; 201705-03 atsakovas su kredito unija „Gargždų taupa” pasirašė kredito sutartį Nr. ŽEM201705-000022, kuria atsakovui suteikta 70 000 Eur paskola žemės ūkiui. 2022-02-11 dienai neišmokėtos paskolos suma yra 35472,90 Eur; 2018-03-08 atsakovas su kredito unija „Gargždų taupa“ pasirašė kredito sutartį Nr. ŽEM201803-000008, kuria atsakovui buvo suteikta 11 500 Eur paskola žemės ūkiui. 2022-02-11 dienai neišmokėtos paskolos suma 2491,51 Eur. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, tai pat atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo, kaip po santuokos nutraukimo bus vykdomi kreditiniai įsipareigojimai pagal šiame punkte nurodytas kredito sutartis nėra, todėl pripažintina, kad prievolės nutraukus santuoką išlieka solidarios. 

39.       Šalims nebevadant bendro ūkio, atsakovas 2021-10-14 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 12SŽN-140 pagrindu iki 2046-10-14 išsinuomojo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-5629-0247, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo nėra, kad po santuokos nutraukimo ši prievolė būtų pripažinta asmeniniu atsakovu įsipareigojimu, taip pat į tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta šalims faktiškai nebevedant bendro ūkio, be kito sutuoktinio sutikimo, todėl prievolė pagal 2021-10-14 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 12SŽN-140, pripažintina atsakovo asmeniniu įsipareigojimu (CK 3.109 str. 3 d.).

40.       Tarp šalių ginčo, kad nekilnojamasis turtas, įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, mainų sutarties ar paveldėtas pagal įstatymą liudijimo pagrindais yra nedalintinas ir lieka atsakovo asmenine nuosavybe, nėra, todėl teismas dėl šio turto detaliau nepasisako.

         Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

41.       Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma ir po to teismas sprendžia dėl jo padalijimo būdo.

Dėl žemės sklypų

42.       Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 12800 Eur; 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4520 Eur 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 720 Eur 4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 731 Eur, 5) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 34100 Eur ir 6) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8280 Eur. Bendra sklypų vertė – 61 151 Eur. Tarp šalių ginčo dėl šių žemės sklypų vertės nėra, taip pat atsižvelgiant į tai, kad viešuosiuose registruose nurodytos šio turto vertės nuo 2023-01-01 iš esmės atitinka ir skiriasi neženkliai, todėl teismas vadovaujasi šalių nurodyta šio turto verte.

43.       Ieškovė prašo šiuos žemės sklypus padalinti po ½ ieškovei ir atsakovui, o atsakovas nesutinka su tokiu padalinimo būdu ir nurodo, kad sklypai įsigyti paėmus paskolas, negrąžintų paskolų suma yra 38 992,30 Eur, todėl dalintino turto galutinė vertė yra  ne 61 151 Eur, o 22158, 70 Eur. Kadangi, kaip nurodo atsakovas atsiliepime, turtas negali būti padalintas natūra, dėl to, kad yra nedalus, taip pat dėl bendraturčių santykių nėra galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, atsakovas visą laiką prižiūrėjo šiuos sklypus ir juose ūkininkauja vienas, todėl prašo po sanuokos nutraukimo minėtus žemės sklypus priteisti atsakovui, ieškovei išmokant 11079,35 Eur (22158,70/2) kompensaciją.  

44.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

45.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).

46.       Byloje nustatyta, kad žemės sklypų įsigijimui šalims kreditoriai Kretingos kredito unija, kredito unija „Gargždų taupa” suteikė kreditus, taip pat prievolės įvykdymo užtikrinimui be kita ko buvo įkeisti ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys sklypai. Kreditų grąžinimų terminas sueina 2024-05-20, 2024-04-20 ir 2023-03-06. Atsižvelgiant į tai, kad šalims esant solidariai atsakingoms kreditoriams ir išreiškus poziciją dėl solidarios atsakomybės, modifikuoti šias prievoles galima tik susitarus su minėtais kreditoriais, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl realios galimybės modifikuoti šias prievoles, todėl teismas atmeta galimybę žemės sklypus padalinti ne natūra. Nors, kaip nurodo atsakovas, kredito įmokas mokėjo vienas, tačiau ieškovei gautų pajamų iš ūkio veiklos nuo gyvenimo skyrium neskyrė, be to, kol atsakovas prižiūrėjo žemės sklypus ir juose ūkininkavo, ieškovė tuo metu viena išlakė ir rūpinosi šalių sūnumis, taigi, prie ūkio veiklos negalėjo prisidėti dėl objektyvių priežasčių.

47.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad sprendžiant ginčą dėl 42 sprendimo punkte nurodytų žemės sklypų padalijimo tarp sutuoktinių, šie sklypai padalintini abiem sutuoktiniams natūra po ½ dalį, nes atsakovo siūlomas padalijimo būdas paskiriant jam šį turtą natūrą, o ieškovei išmokant kompensaciją, kurios dydis apskaičiuojamas tik likučiu nuo sumokėtų įmokų bankui, pažeidžia sutuoktinio gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko, teises.

48.       Pažymėtina, kad šalių santuoką nutraukus ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, pagrindų nesutarimams ir konfliktams tarp buvusių sutuoktinių nebelieka, o bendraturčiai (bendrąją jungtinę nuosavybę transformavus į bendrąją dalinę) valdydami bendrąją dalinę nuosavybę turi kitų galimybių priimti jų interesus atitinkančius sprendimus, kaip pvz., bendrai parduoti turtą, atidalyti turtą, nupirkti kito sutuoktinio dalį ir pan.

Dėl transporto priemonių

49.       Santuokos metu ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovo vardu registruotos šios transporto priemonės: 1) Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 2 100 Eur; 2) Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 000 Eur, 3) VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur, 4) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur. Tarp šalių ginčo, kad transporto priemonės Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 2 100 Eur, ir Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 000 Eur, įgytos , kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį, nebūtų traukiamos į dalintino turto balansą ir būtų pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe, todėl šios transporto priemonės pripažintinos atsakovo asmenine nuosavybe (CK 3. 109 str. 3 d.). Nors tarp šalių nekyla ginčas, kad transporto priemonės VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nebūtų padalinamos natūra, išmokant ieškovei kompensaciją, tačiau ginčo šalys nesutaria dėl transporto priemonių VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), verčių. Ieškovė nurodo, kad šių transporto priemonių vertė po 800 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo ½  šių transporto priemonių vertės, t.y. 800 Eur, kompensaciją. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad šios transporto priemonės yra sugedusios ir neeksploatuojamos, jų vertė kiekvienos po 100 Eur, todėl sutinka išmokėti ieškovei ½ šių transporto priemonių vertės kompensaciją – 100 Eur. Teismas, vertindamas šalių pateiktas vertes atsižvelgia į tai, kad nei viena iš ginčo šalių nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aptariamų transporto priemonių apytikslę vertę, taip pat į tai, kad Kelių transporto registre nurodoma, jog šių transporto priemonių eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas, todėl teismas, nustatydamas transporto priemonių vertes, vadovaujasi viešojoje erdvėje esančių panašių, neeksploatuojamų transporto priemonių vertėmis, kurių vidurkis apie 450 Eur (žr. https://autogidas.lt/skelbimai/automobiliu-mikroautobusu-dalys/volkswagen/vento/?f_2=Dyzelinas; https://m.autoplius.lt/skelbimai/naudoti-automobiliai?category_id=2&make_date_from=1995&make_date_to=1995&make_id=43&model_id=193&slist=1971238108&fuel_id%5B32%5D=32&qt=&qt_autocomplete=&slist=1971238108&category_id=2) , todėl konstatuotina, kad šalių transporto priemonių VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės yra po 450 Eur. Kadangi šalys prašo šių transporto priemonių natūra nedalinti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės negali būti padalytos natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad šis turtas yra nedalus, todėl po santuokos nutraukimo transporto priemonės VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteistinos atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant ½ šių transporto priemonių vertės piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, t.y. 450 Eur.      

Dėl kito dalintino turto

50.       Santuokos metu atsakovas R. K. įregistravo ūkininko ūkį, į kurį buvo investuotos šeimos lėšos. Iš šeimos lėšų buvo įsigytas turtas, kuris registruotas VĮ Žemė ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinės sistemos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre: 1) Traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 2000,00 Eur; 2) Traktoriaus puspriekabė PTS-SCH 1-2, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 800,00 Eur; 3) Ratinis traktorius MTZ Belarus-80, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 1000,00 Eur; 4) Ratinis traktorius ChTZ T-150K, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 3000,00 Eur; 5) Ratinis traktorius New Holland T6070, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 20000,00 Eur; 6) Javų kombainas Rostselmash (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 30000,00 Eur. Nurodytų transporto priemonių bendra vertė - 56 800,00 Eur. 

51.       Ieškovė taip pat nurodo, kad iš šeimos lėšų buvo įsigytas kitas ilgalaikis turtas: 1) Šieno rinktuvas-vertė 200,00 Eur; 2) Pjaunamoji - vertė 100,00 Eur; 3) Grūdų malūnas - vertė 100,00 Eur; 4) Purkštuvas pakabinamasis P328/3 - vertė 400,00 Eur; 5) Mineralinių trąšų sklaidytuvas - vertė 100,00 Eur; 6) Kultivatorius - vertė 200,00 Eur; 7) Grūdų sėjamoji - vertė 300,00 Eur; 8) Diskinės akėčios - vertė 400,00 Eur; 9) Plūgas pakabinamas - vertė 100,00 Eur; 10) Aukšto slėgio plovykla RE 128 - vertė 60,00 Eur; 11) Ruloninis presas - vertė 2500,00 Eur; 12) Volai - vertė 1000,00 Eur. Bendra šio turto vertė - 5 460,00 Eur. Visa žemės ūkio technikos vertė – 62 260 Eur.

52.       Ieškovė nurodo, kad 50 ir 51 sprendimo punktuose nurodyto turto padalinti natūra galimybės nėra, todėl prašo šį turtą priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant ½ minėto turto vertės – 31 130 Eur.  

53.       Atsakovas pripažįsta, kad nurodyto turto padalinti natūra galimybės nėra, sutinka, kad 50 ir 51 sprendimo punktuose nurodytas turtas po santuokos nutraukimo būtų priteistas atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta turto verte ir nurodo, kad  dalintino turto bendra vertė yra 40 270 Eur, todėl ieškovei sutinka sumokėti ½ nuo 40 270 Eur sumos kompensaciją, t.y. 20 135 Eur.   

54.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

55.       Teismas, vertindamas šalių pateiktas vertes atsižvelgia į tai, kad nei viena iš ginčo šalių nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių aptariamų transporto priemonių apytikslę vertę, todėl teismas, nustatydamas technikos priemonių vertes, vadovaujasi viešojoje erdvėje esančiomis kainomis (žr. https://www.skelbiu.lt/paieska/3pts/; https://www.skelbiu.lt/paieska/1-pts-2/; https://www.skelbiu.lt/paieska/mtz-80/; https://autoplius.lt/skelbimai/zemes-ukio-misko-technika-manipuliatoriai/zemes-ukio-savaeige-technika?qt=t150; https://www.skelbiu.lt/paieska/new-holland-traktoriai/; https://www.skelbiu.lt/paieska/vector-420/; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/rinktuvai/; https://www.alio.lt/paieska/pjaunamoji/; https://www.skelbiu.lt/paieska/grudu-malunas/; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/purkstuvai/1; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/trasu-barstytuvai/; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/kultivatoriai/; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/sejamosios/; https://www.skelbiu.lt/paieska/akecios/; https://www.skelbiu.lt/paieska/pakabinamas-plugas/; https://www.kaina24.lt/s/stihl-re/; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/presai/; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/transportas/zemes-ukio-technika/volai/ )  , kurios iš esmės atitinka ieškovės ieškinyje nurodytas kainas. Atsakovas, nurodydamas mažesnes nei ieškovė nurodo žemės ūkio technikos kainas, nepagrindė, dėl kokių priežasčių ta vertė turėtų būti mažesnė (esami defektai ir pan.), todėl konstatuotina, kad technikos priemonių, nurodytų sprendimo 50 ir 51 punktuose bendra vertė yra 62 260 Eur.

56.       Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės negali būti padalytos natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad šis turtas yra nedalus, todėl po santuokos nutraukimo ūkininko ūkis ir turtas: 1) Traktoriaus priekaba 3PTS-12, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 2000,00 Eur; 2) Traktoriaus puspriekabė PTS-SCH 1-2, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 800,00 Eur; 3) Ratinis traktorius MTZ Belarus-80, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 1000,00 Eur; 4) Ratinis traktorius ChTZ T-150K, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 3000,00 Eur; 5) Ratinis traktorius New Holland T6070, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 20000,00 Eur; 6) Javų kombainas Rostselmash (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) - vertė 30000,00 Eur; 7) Šieno rinktuvas-vertė 200,00 Eur; 8) Pjaunamoji - vertė 100,00 Eur; 9) Grūdų malūnas - vertė 100,00 Eur; 10) Purkštuvas pakabinamasis P328/3 - vertė 400,00 Eur; 11) Mineralinių trąšų sklaidytuvas - vertė 100,00 Eur; 12) Kultivatorius - vertė 200,00 Eur; 13) Grūdų sėjamoji - vertė 300,00 Eur; 14) Diskinės akėčios - vertė 400,00 Eur; 15) Plūgas pakabinamas - vertė 100,00 Eur; 16) Aukšto slėgio plovykla RE 128 - vertė 60,00 Eur; 17) Ruloninis presas - vertė 2500,00 Eur; 18) Volai - vertė 1000,00 Eur, bendra viso šio turto vertė - 62 260 Eur, po santuokos nutraukimo priteistina atsakovui, priteisiant iš atsakovo ieškovei ½ šio turto vertės, t.y. 31 130 Eur, piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį .

Dėl namų apyvokos daiktų

57.       Tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl namų apyvokos daiktų nėra, todėl darytina išvada, kad šis turtas tarp ginčo šalių pasidalintas.

Dėl priešieškinio

58.       Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 26 442,20 Eur kreditoriams sumokėtų kreditų grąžinimo įmokų. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad atsakovas gyvendamas skyrium su ieškove, nuo 2019-03-19 iš savo asmeninių lėšų kreditoriams sumokėjo 52 884, 40 Eur įmokų. Ieškovei, kaip bendraskolei tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti kredito įmokas, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovui pusę, t.y. 26 442,20 Eur kreditoriams sumokėtų įmokų.

59.       CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.

60.       Iš šalių santuokos liudijimo matyti, kad ginčo šalys santuoką sudarė 2000-08-12, o iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2022-05-30 pažymos matyti, kad atsakovo žemės ūkio valda įregistruota 2004-02-29, t.y. po santuokos sudarymo, todėl iš ūkio veiklos gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

61.       Byloje nustatyta, kad ieškovei su atsakovu pradėjus gyventi skyrium, atsakovas materialiai nepadėjo nei jai, nei prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas iš ūkio veiklos gavo pajamas, ką patvirtina byloje esančios deklaracijos už 2019 m., 2020 m., tačiau jokios jų dalies ieškovei nesumokėjo, tokių duomenų byloje nenustatyta. Išdėstyto pagrindu, konstatuotina, kad atsakovas paskolą dengė ir ieškovės lėšomis, kurių, minėta, atsakovas nesumokėjo ieškovei už gautas pajamas iš ūkio veiklos, todėl priteisti atsakovui iš ieškovės 26 442 Eur sumą nėra jokio pagrindo, ir todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.  

Dėl kompensacijos išmokėjimo termino

62.       CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

63.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

64.       Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo pateiktų įrodymų – deklaracijų matyti, kad ieškovas iš žemės ūkio veiklos nuolat gauna skirtingo dydžio pajamas, taip pat teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį atsižvelgia ir į atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, priteistą vaikams įsiskolinimo bei išlaikymo dydį, ieškovei priteistinos kompensacijos dydį - 31 580 Eur, sprendžia, kad šiuo atveju tenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, kadangi kiekvieną mėnesį ieškovei bus pervedama 1315,83 Eur dydžio suma, ir tokiu būdu bus užtikrintas tiek sprendimo įvykdymas, tiek ieškovės lūkestis gauti už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį kompensaciją.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 475 Eur žyminį mokestį, nuo kitos dalies 776 Eur atleista teismo nutartimi, turėjo 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 60 Eur už ikiteisminę mediaciją bei 157,30 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovas šioje byloje sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusio žyminio mokesčio dalies – 395 Eur sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. Taip pat atsakovas turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1892,30 Eur sumoje, taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios buvo atleista ieškovė, t.y. 776 Eur, bei atidėta žyminio mokesčio dalis atsakovui, t.y. 395 Eur.

66.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 48,80 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, šio išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

        nusprendžia:

        ieškinį tenkinti.

                Santuoką tarp ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

        Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „K.“, atsakovui palikti pavardę – „K.“.

        Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

        Nustatyti nepilnamečio vaiko B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su mama D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

        Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams - L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų - po 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus), jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki L. K. ir B. K. pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. K., pervedant išmokas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB.

        Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

2022-03-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

        Priteisti iš atsakovo R. K. 16 122 Eur (šešiolikos tūkstančio vieno šimto dvidešimt dviejų eurų) įsiskolinimą už nepilnamečiams vaikams neteiktą išlaikymą. Įsiskolinimą pervedant į D. K. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB.

                Nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti po ½ ieškovei D. K. ir atsakovui R. K..

                Santuokos metu įgytas transporto priemones po santuokos nutraukimo padalinti sekančiai:

1)       NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VTN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 2100,00 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe nepriteisiant kompensacijos.

2)       AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe nepriteisiant kompensacijos.

3)       VW VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 450,00 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe priteisiant kompensaciją D. K. ½  vertės - 225,00 Eur, už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

4)       VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 450,00 Eur, pripažinti asmenine R. K. nuosavybe priteisiant kompensaciją D. K. ½ vertės - 225,00 Eur, už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį .

                Po santuokos nutraukimo ūkininko ūkis ir turtas: 1) Traktoriaus priekaba 3PTS-12, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Traktoriaus puspriekabė PTS-SCH 1-2, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Ratinis traktorius MTZ Belarus-80, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Ratinis traktorius ChTZ T-150K, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Ratinis traktorius New Holland T6070, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Javų kombainas Rostselmash (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 7) Šieno rinktuvas; 8) Pjaunamoji; 9) Grūdų malūnas; 10) Purkštuvas pakabinamasis P328/3; 11) Mineralinių trąšų sklaidytuvas; 12) Kultivatorius; 13) Grūdų sėjamoji; 14) Diskinės akėčios; 15) Plūgas pakabinamas; 16) Aukšto slėgio plovykla RE 128; 17) Ruloninis presas; 18) Volai, bendra viso šio turto vertė - 62 260 Eur (šešiasdešimt du tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt eurų), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. K., ieškovei D. K. priteisiant iš R. K. 31 130,00 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį šimtą trisdešimt eurų) kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, pervedant nurodytą sumą į D. K. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB.

        Įsipareigojimus pagal 2021-10-14 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 12SŽN- 140 išsinuomotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmeniniais R. K. įsipareigojimais.

        Įsipareigojimus pagal 2014-05-23 Kretingos kredito unijos paskolos sutartį Nr. 14- 00030, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės D. K. ir atsakovo R. K. solidaria prievole.  

        Įsipareigojimus pagal 2017-05-03 Kredito sutartį Nr. ŽEM201705-000022 pasirašytą su Kredito unija „Gargždų taupa“, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės D. K. ir atsakovo R. K. solidaria prievole.  

        Įsipareigojimus pagal 2018-03-08 Kredito sutartį Nr. ŽEM201803-000008 sudarytą su Kredito unija „Gargždų taupa“, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės D. K. ir atsakovo R. K. solidaria prievole.  

        Nustatyti, kad ieškovei kompensacija už atsakovui priteistą didesnę turto dalį (kilnojamąjį registruotą turtą) - 31 580 Eur sumoje, turi būti sumokėta per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis.

        Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei D. K. – 1892,30 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 48,80 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, ir 1171 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 00 centų) žyminio mokesčio dalį, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“. Šio sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytais įmokų mokėjimo kodais.

        Atsakovo priešieškinį atmesti.

        Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą bei viešųjų registrų tvarkytojams.

                Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                Jūratė Volčkova