Bylos Nr. II-363-522/2021
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00107-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
N U T A R T I S
2021 m. lapkričio 24 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,
dalyvaujant pareiškėjui G. A., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2021-07-02 nutarimo.
Teismas
n u s t a t ė :
G. A. pateikė skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) 2021-07-02 nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-903-2021, kuriuo jam buvo paskirta 450 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 440 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kai 2021-06-10 15.48 val. atlikus transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „Tuvlita“ kontrolierius G. A. 2021-06-10, atlikdamas privalomąją transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepatikrino transporto priemonės techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017-05-23 įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija), 2 priedo 4 grupei „Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga“, nenustatė ir neįvedė duomenų į Centrinę duomenų bazę (toliau – CTADB), apie didelį techninės būklės trūkumą, kodas 4.10. Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos neveikia. Trūkumai buvo nustatyti transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinio patikrinimo, atlikto 2021-06-10 metu, nors kontrolierius nurodė, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, tačiau nenurodė visų trūkumų, o aktyvavęs CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtino duomenų teisingumą.
Pareiškėjas su skundžiamu nutarimu nesutinka. Pareiškėjas nurodė, kad 2021-06-10 tarp 15.00 ir 16.00 val. (duomenys neskelbtini), vykdė transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirminę techninę apžiūrą, t. y. kaip įprastai buvo tikrinama, ar ši transporto priemonė atitinka jai keliamus techninius reikalavimus, tarp jų ir tai, ar veikia jungtis tarp vilkiko ir priekabos. Buvo naudojamas rozečių tikrinimo prietaisas, kuriuo be kita ko tikrinama ir posūkių, stabdžių ir pan. švietimas. Įstačius į lizdą šį prietaisą, matėsi, jog jungtis, skirta priekabai, veikia, t. y. naudotame prietaise švietė atitinkamos lemputės. Šis rozečių tikrinimo prietaisas naudojamas tikrinant visų transportų priemonių šviesas, stabdžius, bei jungtis su vilkiku, jei tik tokia automobilyje yra. Tai nuosekli procedūra, kurioje vienas veiksmas seka paskui kitą ir kuri baigiama išimant prietaisą po visų elektros įrangos prietaisų veikimo patikrinimo. Ginčo, jog būtų netikrintos šviesos ar stabdžiai, byloje nėra. Apžiūrėjęs automobilį ir nenustatęs trūkumų, pareiškėjas suvedė duomenis į įmonėje veikiančią sistemą ir paspaudė mygtuką „Išsaugoti“. Tuomet sistemoje pamatė, jog jo darbas yra blokuojamas LTSA pareigūnų. Vėliau VW Passat perpatikrino kartu su pareiškėju dirbęs kolega. Pažymėjo, jog perpatikrinimo metu gauti kitokie rodmenys automatiškai nepaneigia pareiškėjo gautų bei išsaugotų duomenų. Byloje nėra pateikti abejonių nekeliantys įrodymai, jog konkrečiai pareiškėjas, tikrindamas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų tikrinęs jungties veikimo ar būtų suvedęs į sistemą neobjektyvius duomenis. Pareigūnai, surašę nutarimą, neatsižvelgė į žodinio bylos nagrinėjimo metu teiktus pareiškėjo paaiškinimus, jog jungtis tarp vilkiko ir priekabos pareiškėjo tikrinimo metu veikė. Mano, kad byloje nėra užtektinai duomenų, kurių pagrindu būtų besąlygiškai galima teigti, jog pareiškėjas padarė ANK 440 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjo tikrinimo metu elektroninė jungtis veikė, kitokių didelių ar pavojingų trūkumų transporto priemonė neturėjo, todėl pareiškėjas privalėjo išduoti teigiamą ataskaitą. Atkreipė dėmesį, jog jungtis yra elektrinė detalė ir gali bet kada pradėti neveikti, o iš šios transporto priemonės patikrų istorijos matyti, jog vilkiko ir priekabos jungtis yra turėjusi bėdų ir anksčiau. LTSA pareigūnų kontrolės metu VW Passat techninė būklė buvo perpatikrinta kartu dirbusio kito kontrolieriaus, t. y. A. G.. Kai sistemoje pasirodė, jog pareiškėjo darbas yra blokuojamas LTSA pareigūnų, pastarieji į techninės apžiūros stotį atvyko po +- 10 min. Tuomet buvo nurodyta A. G. VW Passat techninę būklę tikrinti iš naujo. Automobiliu buvo apvažiuota aplink TA patalpas ir pradėta nauja patikra, įskaitant tikrinimą ant technologinės ir matavimo įrangos, kurios metu automobilis purtomas, vibruojamas, kratomas ir pan. Jungtis tarp vilkiko ir priekabos yra peržiūrima (tikrinama) pačioje transporto priemonės patikros pabaigoje. A. G. perpatikrinant automobilį, rozečių tikrinimo prietaise neužsidegė prieš tai degę signalai, rodantys nepriekaištingą jungties veikimą. Pareiškėjo susidariusi situacija nenustebino, nes virš 20 m. dirba šioje srityje ir žino, jog tikrinant tokio pobūdžio transporto priemonių dalis ypač dažnai kyla nesklandumų su jungties kontaktais. Tiek kontrolierius A. G., tiek pareiškėjas mėgino paaiškinti LTSA pareigūnams, jog plika akimi matyti kontaktų pasistūmimas dėl prieš tai įdėto patikros prietaiso ir kad toks neatitikimas yra laikomas nedideliu trūkumu, tačiau pastarieji buvo kategoriški ir laikėsi pozicijos, jog trūkumas yra didelis. Pareiškėjas mėgino parodyti, kad tereikia atstatyti į vietas pasislinkusius jungties elementus ir jungtis veiks. Pareiškėjas pats pademonstravo, kaip atstačius jungties elementus (kurie nei buvo sugedę, nei turėjo defektų, o jų slankiojimas yra natūralus dalykas) patikros prietaise užsižiebė lemputės, degusios pirmą kartą tikrinant automobilį, tačiau šios aplinkybės LTSA pareigūnai nevertino. Visa tai buvo padaryta jiems matant ir aiškinant visą veikimo specifiką. Psichologiškai veikiamas pareigūnų, kolega įrašė didelį trūkumą, nors atkreiptinas dėmesys, jog patys pareigūnai patikros neatlieka, perpatikrinimus vykdo kontrolieriai ir būtent jie yra kompetentingi vertinti, kokia yra transporto priemonės būklė, kokius trūkumus ji turi ar neturi ir kontrolierių perpatikrinimo metu gauti duomenys laikomi objektyviais. LTSA pareigūnai neturi teisės nei šių duomenų koreguoti, nei piršti savo nuomonės, o juo labiau naudoti psichologinį spaudimą. Pažymėjo, kad elektros jungties kontaktų poslinkis nėra didelis trūkumas Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 4.10 c) punkto prasme. Be to, tikrintas automobilis neturėjo sukabinimo įtaiso (buitiškai vadinamo „kablio“ priekabai traukti), taigi realiai net neišpildė visų reikalavimų, jog jį būtų galima traktuoti kaip vilkiką. Mano, kad šiuo atveju trūkumas buvo nedidelis, todėl pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kuris nebuvo padarytas. Be to, ANK 440 straipsnio 2 dalies dispozicijoje kalbama apie daugiau nei vieno didelio trūkumo neįvedimą į sistemą, todėl ir šiuo pagrindu aptariamu atveju administracinės atsakomybės kilimas pagal minėtą ANK nuostatą negalimas. Teismui nutarus, kad nėra pagrindo nutraukti pradėtos administracinio nusižengimo bylos, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti 450 Eur baudos arba ją sumažinti. Prašė priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas.
LTSA atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad kontrolinis patikrinimas buvo atliekamas kito paskirto atlikti kontrolinį patikrinimą UAB „Tuvlita“ kontrolieriaus, savo srities specialisto, taip pat bylos nagrinėjimo metu asmuo patvirtino, kad kontrolinio patikrinimo metu elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos neveikė, o tai, kad po kontrolinio patikrinimo atlikus tam tikrus jungties elementų remonto veiksmus ji pradėjo veikti, neeliminuoja kontrolinio tikrinimo metu nustatyto fakto. Nurodė, kad bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka buvo padaryta pertrauka, siekiant suteikti galimybę asmeniui pasinaudoti savo teise pateikti bylai reikšmingus dokumentus, kitus įrodymus taip pat surinkti ir įvertinti asmens paminėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau gautas atsakymas, kad nėra jokios vaizdinės medžiagos, pagrindžiančios nurodytas aplinkybes. Nagrinėtu atveju, kontrolinis patikrinimas buvo atliktas iš karto po atliktos pirminės techninės apžiūros, transporto priemonė nebuvo išvažiavusi iš transporto priemonių techninės patikros stoties teritorijos. Kontrolinio tikrinimo metu gauti tikrinimo rezultatai nekelia abejonių ir patvirtina, kad pareiškėjas nenustatė ir neįvedė duomenų į CTADB, apie didelį techninės būklės trūkumą, kodas 4.10. Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos neveikia. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokio skundo, pastabų, pranešimų dėl pareigūnų psichologinio veikimo ar poveikio, todėl teiginys apie psichologinį spaudimą vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą.
G. A., taip pat jo atstovė teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas pažymėjo, kad tikrinant automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo techniškai tvarkingas, aptariama elektrinė jungtis veikė, o perpatikrinimo metu – neveikė. Nuo patikrinimo ir perpatikrinimo praėjo apie 15-20 min. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti arba skirti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, kadangi paskirta bauda sudaro apie pusę jo gaunamo atlyginimo. Nurodė, kad šioje darbovietėje dirba daugiau nei 25 metus. Paaiškino, kad pagal tvarką, jei yra prietaisas, privaloma jį patikrinti. Šiuo atveju turėjo aptariamą elektrinę jungtį patikrinti. Tai fiksuojančio vaizdo įrašo neturi. Po kontrolinio patikrinimo ėmėsi priemonių atstatyti jungtį, matė, kad ji nuspausta. Sutvarkyti truko apie 10 min. Tam atstatymui naudojo atsuktuvą. Mano, kad jo atlikti veiksmai nebuvo remontas (tik atleido varžtelius ir įstatė į vietą jungtį, jokių detalių nekeitė). Mano, kad jungtis galėjo nustoti veikti, kai automobilis vėl važiavo kontroliniam patikrinimui (minėjo, kad kelio būklė prie techninės apžiūros stoties nėra geros kokybės), ar netiksliai buvo įstatytas tikrinimo prietaisas, kas galėjo lemti, kad po to jungtis neveikė. Nurodė, kad jei būtų pamatęs šį trūkumą tikrinimo metu, imtųsi veiksmų atstatyti, bet jei per trumpą laiką nepavyktų, tai turėtų sutvarkyti automobilio valdytojas.
LTSA atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašo skundo netenkinti. Akcentavo, kad aptariamu atveju atliekant kontrolinį patikrinimą buvo nustatytas didelis trūkumas, ir pareiškėjui buvo suteikta galimybė parodyti, įrodyti, kad minėta detalė (elektros jungtis) veikė, kas truko apie pusvalandį. Tačiau kontrolę atliekantiems pareigūnams pamačius, kad detalė ardoma dalimis, buvo nurodyta, kad tai ne remonto dirbtuvės ir tokie atstatymai, kai jau naudojami atsuktuvai, ardymas dalimis, nėra galimi, ir tuomet buvo rašomas protokolas. Tik po to pareiškėjas informavo, kad detalė atstatyta. Neveikiančios detalės taisymas – tai transporto priemonės valdytojo pareiga. Pažymėjo, kad transporto priemonės techninė būklė privalo būti patikrinta išsamiai ir nuodugniai, kad iš techninės apžiūros centro transporto priemonė išvažiuotų techniškai tvarkinga ir jos techninė būklė nepakistų praėjus 5-10 min. po išvažiavimo iš techninės apžiūros centro. Mano, kad aptariamas trūkumas jau buvo ir pirminio tikrinimo metu bei liko kontrolinio tikrinimo metu. Jei yra elektros jungtis, nepaisant to, kad nėra „kablio“, kuris bet kada gali būti pritaisytas, tai ji privalo būti patikrinta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas netenkintinas
Byloje nustatyta, kad G. A. 2021-06-10 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal ANK 440 straipsnio 3 dalį, kai 2021-06-10 15.48 val. atlikus transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „Tuvlita“ kontrolierius G. A. 2021-06-10, atlikdamas privalomąją transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepatikrino transporto priemonės techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017-05-23 įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija) (toliau – Techniniai reikalavimai), 2 priedo 4 grupei „Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga“, nenustatė ir neįvedė duomenų į Centrinę duomenų bazę (toliau – CTADB), apie didelį techninės būklės trūkumą, kodas 4.10. Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos neveikia. Trūkumai buvo nustatyti transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinio patikrinimo, atlikto 2021-06-10 metu, nors kontrolierius nurodė, kad minėta transporto priemonė atitinka Techninius reikalavimus, tačiau nenurodė visų trūkumų, o aktyvavęs CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtino duomenų teisingumą (b. l. 16-17). LTSA 2021-07-02 priėmė nutarimą byloje Nr. VKTI-ANR_N-903-2021, kuriuo G. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 440 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), buvo paskirta 450 Eur bauda (b. l. 18-21).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su padarytu nusižengimu, savo nesutikimą pirmiausia motyvuodamas tuo, kad jo atliekamo tikrinimo metu transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didelių trūkumų neturėjo ir aptariama elektrinė jungtis tarp transporto priemonės ir priekabos veikė, o jos neveikimas kontrolinio tikrinimo metu galėjo būti sąlygotas aplinkybės, kad automobilis dar kartą važiavo tikrinimui (pažymėjo kelio būklė prie techninės apžiūros stoties nėra geros kokybės), arba netiksliai buvo įstatytas tikrinimo prietaisas; taip pat akcentavo, kad nustatytas trūkumas turėtų būti laikomas nedideliu.
ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė techninių apžiūrų kontrolieriams už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į CTADB. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal ANK 440 straipsnio 3 dalį, ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 280 Eur iki 600 Eur.
Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018-02-19 įsakymo Nr. 3-79 redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas) nustato nurodytų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros atlikimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir periodiškumą. Privalomosios apžiūros metu, be kita ko tikrinama, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus (Tvarkos aprašo 21.5 punktas). Tvarkos aprašo 4.4 punkte numatyta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinis tikrinimas – tai privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus atliktos privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės įvertinimas. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinį tikrinimą atlieka (ne ilgiau kaip 30 min.) administracijos pareigūnai ir (ar) techninės apžiūros įmonės vadovo įgalioti šios įmonės darbuotojai. P. T. aprašo 29 punktą, jeigu kontrolinio tikrinimo metu nustatoma, kad kontrolierius privalomosios apžiūros metu nenustatė transporto priemonės trūkumų, nustatė neteisingai ar nustatė neegzistuojančius transporto priemonės trūkumus ar nesilaikė jam keliamų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontrolieriui taikoma teisės aktų numatyta atsakomybė, o privalomosios apžiūros rezultatai anuliuojami.
Aukščiau paminėti Techniniai reikalavimai nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus. Pagal Techninių reikalavimų 11 punktą, atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su šių Techninių reikalavimų 10 punkte nurodytomis sritimis, taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus. Techninių reikalavimų 2 priede pateiktas kiekvienos tikrinamos pozicijos galimų trūkumų sąrašas ir, atsižvelgiant į trūkumo svarbą, pavojų eismo saugumui ir aplinkai, nurodytas trūkumo vertinimo kriterijus. Pagal techninių reikalavimų 16.2 punktą, didelis trūkumas – tai trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas. Pagal minėto Techninių reikalavimų 2 priedo 4.10 punktą (c dalis), neveikianti elektrinė jungtis tarp transporto priemonės ir priekabos laikytina dideliu trūkumu. Pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-11 įsakymu Nr. 2B-76 (Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020-02-03 įsakymo Nr. 2BE-51 redakcija), 3 punktą, kontrolierius, atliekantis privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į CTADB, be kita ko, pagal 15.1.3 punktą, nustačius didelių trūkumų, pažymima, kad transporto priemonė neatitinka Techninių reikalavimų.
Aptariamu atveju, byloje nustatyta, kad atliekant kontrolinį aukščiau paminėto automobilio patikrinimą, elektrinė jungtis tarp transporto priemonės ir priekabos neveikė. Tą patvirtino tiek pareiškėjas, tiek byloje apklausti liudytojai. Tačiau UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros kontrolierius G. A. (pareiškėjas), prieš tai atlikęs privalomąją minėto automobilio techninę apžiūrą, tokio trūkumo nenustatė, į CTADB suvesdamas duomenis, kad transporto priemonė atitinka Techninius reikalavimus (b. l. 22). Pareiškėjo teigimu, jo atlikto tikrinimo metu aptariama elektrinė jungtis veikė. Visgi tokių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys (tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir institucijai bylos nagrinėjimo metu, nors jam buvo suteikta galimybė ir terminas tai padaryti).
Pirmiausia pažymėtina, kad aukščiau nurodytų Techninių reikalavimų nuostatos patvirtina, kad šioje byloje aptariama transporto priemonės elektros jungtis turėjo būti tikrinama, taip paneigiant pareiškėjo atstovės išdėstytą poziciją, kad tik esant automobilyje įrengtam sukabintuvui (vadinamam „kabliui“), turėtų būti tinkamai įrengta elektros jungtis, ir kad šiuo atveju, nesant sukabintuvo, toks reikalavimas netaikytinas. Aptariamos elektros jungties tikrinimo būtinumą iš esmės byloje pripažino ir pats pareiškėjas, taip pat patvirtino byloje apklausti liudytojai A. G., atliekantis transporto priemonių techninę apžiūrą, taip pat liudytojais apklausti kontrolinį patikrinimą atlikę LTSA atstovai A. R. bei R. B.. Minėti liudytojai, kaip ir pareiškėjas, patvirtino, kad automobilyje esant aptariamai elektros jungčiai, šis įrenginys turi būti patikrintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas savo skunde minėjo aplinkybę, jog būta problemų su aptariamo automobilio elektrine jungtimi, kas taip pat patvirtina, kad ji buvo tikrinama ir anksčiau. Ir tokios elektrinės jungties neveikimas pagal Techninių reikalavimų 2 priedo 4.10 punktą yra didelis transporto priemonės techninės būklės trūkumas, kurį nustačius laikytina, kad transporto priemonė neatitinka Techninių reikalavimų, kontrolieriui apie tai atitinkamai atžymint CTADB. Ir pareiškėjo atstovės akcentuota aplinkybė apie tokio trūkumo mažareikšmiškumą nesant įrengto sukabintuvo, nesudaro pagrindo aptariamą trūkumą laikyti nedideliu ir jį fiksuoti kaip nedidelį trūkumą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su padarytu nusižengimu, akcentavo, kad prieš tai jo atlikto patikrinimo metu veikusi elektrinė jungtis galėjo nustoti veikti dėl netinkami įstatyto tikrinimo prietaiso. Liudytoju byloje apklaustas kontrolinį patikrinimą atlikęs A. G., patvirtinęs, kad nedalyvavo priminio automobilio tikrinimo metu (taigi, negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad tikrinamas įrenginys veikė, kaip to nepatvirtino matęs ir liudytoju apklaustas aptariamo automobilio valdytojas A. K.) nurodė, kad jam tikrinant elektros jungtį, indikatorius labai sunkiai lindo į rozetę ir jam kišant indikatorių į rozetę, elektros lizdas pasistūmė į vidų, nes ta elektros jungtis buvo nenaudojama (nebuvo sukabintuvo), dėl ko pasiūlė fiksuoti tai kaip nedidelį trūkumą, tačiau LTSA atstovai tai traktavo kaip didelį trūkumą. Mano, kad galimai jis sugadino jungtį, įstūmė lizdą į rozetę. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad vėliau pareiškėjas įstatė tą detalę ir ji veikė, praėjus apie 10-15 min., protokolas jau buvo surašytas. Liudytojais apklausti kontrolinį patikrinimą atlikusios institucijos atstovai R. B. ir A. R. patvirtino, kad atliekamo kontrolinio patikrinimo metu elektros jungtis neveikė, ką patvirtina ir jų turimos nuotraukos. Liudytojo R. B. teigimu, patikrinus jungtį vienu prietaisu ir nustačius, kad ji neveikia, nurodė patikrinti ir dar vienu prietaisu, tačiau ir stacionarus prietaisas neparodė veikimo. Liudytojas A. R. nurodė, kad nustačius minėtą trūkumą jie apie pusvalandį laukė, kol pareiškėjas mėgino judinti įrenginį, krapštyti, vėliau pradėjo ardyti. R. B. taip pat patvirtino, kad kontrolieriui nurodžius apie jungties kontaktų nusistūmimą, leido jam tuos kontaktus atstumti; matė, kaip pareiškėjas paėmė atsuktuvą, mėgino atstumti kontaktus, bet nepavyko; pareiškėjas netgi prašė leidimo nuvažiuoti į arti esantį servizą viską sutvarkyti. Liudytojų teigimu, tai užtruko apie pusvalandį, ir jau nuėjus rašyti protokolą ir jį bebaigiant rašyti, kas užtruko dar apie 10-20 min., pareiškėjas informavo, kad elektrinė jungtis veikia, o liudytojui nuėjus pažiūrėti, jis matė išrinktas dalis. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad aptariama elektrinė jungtis tikrinimo metu neveikė, o aplinkybė apie elektros jungties neveikimą neva nulėmusį nusistūmusį lizdą laikytina tik gynybine pareiškėjo pozicija. Kontrolieriai suteikė pareiškėjui galimybę atstumti neva įstumtą lizdą, tačiau jiems to nepavyko padaryti. Be kita ko atkreipiant dėmesį, kad aptariamus tikrinimo veiksmus kontrolieriai šiame darbe atlieka nuolat, ką patvirtino ir A. G., todėl sunkiai tikėtina, kad jis vien kišdamas į lizdą tikrinimo prietaisą jį galėjo sugadinti. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, detalės sutvarkymui, ko pareiškėjas nepripažino kaip remonto, prireikė gana ilgo laiko tarpo, įrankių (atsuktuvų), ardymo veiksmų, kas vėlgi tik prieštarauja pozicijai, kad 10-20 min. iki kontrolinio patikrinimo viskas puikiai veikė. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad aptariamos elektros jungties gedimas buvo pareiškėjo atliekamo tikrinimo metu ir buvo užfiksuotas kontrolinio tikrinimo metu, ir tai, kad pareiškėjui galiausiai pavyko ištaisyti nustatytą trūkumą, praėjus gana ilgam laiko tarpui, pareigūnui jau bebaigiant rašyti administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjo atsakomybės nepašalina ir neeliminuoja kontrolinio tikrinimo metu nustatyto fakto. Tuo pačiu, kritiškai vertinamos ir pareiškėjo akcentuotos aplinkybės apie galimą elektros prietaisų greitą gedimą ar prie techninės apžiūros pastato esančio kelio blogą būklę, automobilio purtymą kontrolinio tikrinimo metu, kas, anot jo, galimai taip pat galėjo lemti elektros jungties neveikimą. Šios aplinkybės taip pat laikytinos tik gynybine pareiškėjo pozicija. Priešingu atveju, tokia situacija paneigtų ir iškreiptų transporto priemonės techninės apžiūros paskirtį bei tikslą, kai praėjus itin trumpam (keliolikos minučių) laiko tarpui, ką tik išvažiavusi iš patikrinimo vietos, tinkamai patikrinta transporto priemonė staiga taptų techniškai netvarkinga.
Įvertinus visus bylos duomenis, tarp jų ir skundą padavusio asmens parodymus teismo posėdyje, LTSA atstovės, liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad G. A. pažeidė aukščiau paminėtų teisės akų nuostatas (Tvarkos aprašo 21.5 punkto, taip pat minėto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos pildymo tvarkos aprašo 3 punkto, 15.1.3 punkto reikalavimus) ir padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Sprendžiant dėl paskirtos nuobaudos dydžio, teismo vertinimu, asmeniui nuobauda buvo paskirta tinkamai, įvertinus visus duomenis, atsižvelgus į byloje nustatytą asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (paskirta bauda, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, neženkliai didesnė). Pareiškėjas prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, baudos neskiriant arba skiriant mažesnę, tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad paskirta bauda sudaro apie pusę jo darbo užmokesčio, pareiškėjo atstovei akcentuojant ir nustatyto trūkumo nereikšmingumą (neva dėl tokio trūkumo paskirta neadekvataus dydžio bauda). Visgi, teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei įrodymų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, kaip tokio pagrindo nesudaro ir paminėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie paskirtos baudos santykį su gaunamu darbo užmokesčiu ar nustatyto minėto trūkumo subjektyvus vertinimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, todėl pareiškėjo skundo netenkina, atitinkami ir prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
G. A. skundo netenkinti.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2021-07-02 nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-903-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Irina Serafin