Civilinė byla Nr. 2A-1241-390/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26228-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.3; 

2.6.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolios Indreikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-335-955/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. B., tretiesiems asmenims V. B., J. U., Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, notarei Ramutei Siliūnienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo 2008 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Dovanojimo sutartis), patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, kaip sudarytą dėl akių; taikyti restituciją – įpareigoti L. B. grąžinti V. B. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , esantį (duomenys neskelbtini)  Kauno r. sav. (toliau – ir Butas).

2.       Nurodė, kad  2008 m. liepos 3 d. padovanojo savo motinai L. B. Butą, kurio vidutinė rinkos vertė – 12 900 Eur, kuris ieškovui priklausė nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. ir kurį jam buvo perleidę tėvai L. B. ir V. B.. 2008 m. liepos 29 d. atsakovė su sutuoktiniu V. B. ir jo seserimi J. U. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  su AB DNB banku dėl 19 983,78 skolos buto remontui (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Minėta sutartimi buvo įkeistas Butas, tačiau nei po Dovanojimo sutarties sudarymo, nei dabar atsakovė Butu nesinaudoja, jame negyvena, mokesčių nemoka. Visus mokesčius moka ieškovas. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Sandoriu buvo siekiama įgyti nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu būtų užtikrinamas paskolos atsakovei suteikimas. Butas buvo nupirktas pirmiausia tėvų vardu, tačiau dalį piniginių lėšų už jį sumokėjo pats ieškovas. Už tėvų vardu nupirktą Butą su tėvais yra pilnai atsiskaitęs.

3.       Atsakovė L. B. nurodė, jog su ieškiniu visiškai sutinka. Butą pirko už 48 300 Lt. 2007 m. liepos 14 d. V. B. grąžino tėvams 14 000 Eur. Dėl Dovanojimo sandorio buvo susitarusi visa šeima.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno  apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo V. B. 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Teismas nurodė, kad byloje keliamas klausimas dėl Dovanojimo sandorio pripažinimo tariamu CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes ieškovas prašė pripažinti 2008 m. liepos 3 d. Dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)  , patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, kaip sudarytą dėl akių (tariamąjį sandorį).

6.       Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, jog sandorio tariamumas nebuvo įrodytas. Byloje ieškovas neįrodė, jog šalys tik sukūrė sandorio sudarymo įvaizdį, tačiau jo nevykdė. Dovanojimo sutartis sukėlė atsakovei teisines pasekmes, t. y. atsakovė realiai įgijo asmeninę nuosavybę į Butą, įregistravo nuosavybės teises į jį, po nuosavybės teisės perėjimo į Butą momento su kitais bendraskoliais sudarė Kreditavimo sutartį, kurios vykdymo užtikrinimui, atsakovė įkeitė teisėtai įgytą asmeninės nuosavybės teise valdomą Butą. Šie atsakovės veiksmai po Dovanojimo sutarties sudarymo įrodo ne ketinimą sudaryti tariamą sandorį, o tai, jog atsakovė sandorį vykdė.

7.       Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, neva ginčo Butas prieš dovanojant jį motinai buvo įsigytas už jo asmenines lėšas. Teismo vertinimu, ieškovo argumentus, jog faktinis buto valdytojas yra jis, paneigia ir tai, jog dėl neva ieškovui priklausančio buvo remonto kreditą paėmė ieškovo tėvai ir sesuo.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovas teikė mokėjimus už komunalinius mokesčius patvirtinančius įrodymus, kurių dalis yra  už butą (duomenys neskelbtini), nors iš esmės byloje keliamas klausimas dėl Buto (duomenys neskelbtini)  Kaune Dovanojimo sutarties nuginčijimo. Net ir tuo atveju, jeigu Buto numeris nesutampa dėl techninių ar kitokių netikslumų, teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina ginčijamo sandorio tariamumo. Teismas sutiko su trečiojo asmens Luminor Bank, AS argumentais dėl tarp šalių faktiškai susiklosčiusių panaudos teisinių santykių.

9.       Tai pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nusprendė ginčyti šį sandorį kai prasidėjo L. ir V. B. santuokos nutraukimo procesas. Tokį ieškovo elgesys vertintinas kaip sūnaus siekis pašalinti iš sutuoktinių (tėvų) turto balanso ginčo butą, kad dėl šio objekto nebūtų pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje.

10.        Teismas pagrįstais laikė ir kitus trečiojo asmens argumentus, jog sandorio nuginčijimas pažeistų kreditoriaus interesus. Pripažinus Dovanojimo sutartį tariama, būtų pažeistas susiklosčiusių santykių stabilumas, sąžiningo kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.

11.       Atmetęs reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, teismas dėl reikalavimo taikyti restituciją nepasisakė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo  2019 m. kovo 25 d. sprendimą  ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.   Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas turėjo nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Tačiau teismas sprendė tik klausimus, susijusius su sandorio baigtumu ir civilinių teisių ir pareigų atsiradimu, kurių atsirado tik tiek, kiek buvo būtina pagrindiniam tikslui pasiekti (kreditui gauti), nesivadovavo teismų praktika, nevertino, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. 

12.2.                      Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra galutinai atsiskaitęs su atsakove ir jos sutuoktiniu už Butą, nuosavybės teisė į Butą 2007 m. ir buvo perleista ieškovui tuo pagrindu, tačiau teismas šių paaiškinimų nevertino.

12.3.                      Teismas nevertino fakto, jog gautas kreditas nebuvo panaudotas Butui remontuoti, t. y. Butas tebuvo naudojamas kaip užstatas tam, kad toks kreditas būtų suteiktas.

12.4.                       Pažymi, kad ieškovas tinkamai gina savo teises, nes pagrindinis tikslas nėra pašalinti iš sutuoktinių (tėvų) turto balanso Butą, o tik užtikrinti savo interesus, tai yra – atgauti jam de facto nuosavybės teise priklausantį Butą, kadangi kitokiu atveju tėvų santuokos nutraukimo byloje Butas galimai būtų dalintinu objektu.

12.5.                      Teismo išvada, kad kreditoriaus teisės ir teisėti interesai pripažinus Dovanojimo sandorį tariamu sandoriu bus pažeisti, nepagrįsta. Ieškovas nereikalauja panaikinti Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  , kuria hipotekos lakštu yra įkeistas Butas, jis sutinka, kad Butas ir toliau būtų įkeistas, be to, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir atsakovė jas realizavo, įkeisdama nekilnojamąjį turtą ir gaudama paskolą.

13.2.                      Apelianto nurodyti argumentai, kad atsakovė atliko tik tuos veiksmus, kurie buvo būtini kreditui gauti, yra paneigti jau suformuotos teismų praktikos (įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju) ir nesuteikia pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

13.3.                       Kadangi tarp šalių buvo susiklostę nekilnojamojo turto panaudos santykiai, todėl apeliantui gyvenant atsakovės L. B. bute, jis turėjo įstatyminę pareigą mokėti už sunaudotus komunalinius mokesčius.

13.4.                        Apeliantui ginčijant 2008-07-03 dovanojimo sutartį, jokios teisinės reikšmės neturi 2005 - 2008 metais šalių sudaryti sandoriai. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas net neįrodinėjo, kad Bute nebuvo reikalingas remontas, remontas buvo padarytas.  

13.5.                      Apelianto argumentai, kad jis sutinka, jog Butas būtų įkeistas kredito davėjui bankui AB DNB, yra nepagrįsti, nes, kad įstatymai įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamo turto savininkas (CK 4.170 straipsnis, 4.185 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.    

15.       Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip tariamo. 

16.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal C P K 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės sudarytą dovanojimo sutartį kaip sudarytą dėl akių. Atsakovė su ieškiniu sutiko, tačiau tretieji asmenys – V. B. ir Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, suteikęs kreditą   gavėjams V. B., L. B. ir J. U. su ieškiniu nesutiko ir įrodinėjo, kad dovanojimo sutartis sukėlė teisines pasekmes, atsakovė realiai įgijo nuosavybės teises į Butą, byloje nėra įrodyta, kad abiejų sandorio šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį bei atsikirtinėjo į ieškovo kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su dovanojimo sandorio sudarymu bei nustatymas aplinkybių dėl jo tariamumo ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl šalių dovanojimo sutarties sudarymo, jos teisinių pasekmių, ištyrė šalių valią sudarant sandorį bei jų elgesį po sutarties sudarymo, įvertino kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises liečiančias šalių sudarytą sandorį, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. 

     Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip tariamojo (CK 1.86 straipsnis) ir įrodymų vertinimo

18.       Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

19.       Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

20.       Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Taip pat Kasacinio teismo yra pažymėta, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

22.       Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

23.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir tyrė, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, tiek ir tikrąją sudaryto sandorio šalių valią. Apylinkės teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys negali būti pripažintas negaliojančiu dėl jo tariamumo. Tokia apylinkės teismo išvada yra pagrįsta.  

24.       Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad sudaryta dovanojimo sutartis sukėlė atsakovei teisines pasekmes, nes atsakovė realiai įgijo asmeninę nuosavybę į Butą, jį įregistravo nekilnojamojo turto registre ir įgijo nuosavybės teises. Po nuosavybės teisių perėjimo į Butą momento atsakovė su kitais bendraskoliais sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu gavo kreditą buto remontui. Nustatyta, kad kreditavimo sutarties vykdymui atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise turimą butą. Teismas nustatęs aptartas aplinkybes sprendė, kad atsakovės veiksmai buvo ne sudaryti tariamą sandorį, o jį realiai vykdyti. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad ginčo butas prieš dovanojant jį atsakovei buvo įsigytas už ieškovo lėšas, nes byloje apie tai nepateikta įrodymų. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad faktiniu buto valdytoju buvo ieškovas ir įvertinęs dovanojimo sutarties turinį sprendė, kad ginčijama dovanojimo sutartis atitiko sandorio tikslą – perleisti turtą atsakovei. Galiausiai teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris buvo įvykdytas, o ieškovas neįrodė sandorio tariamumo, o suinteresuoti asmenys įrodė, kad ginčijama sutartis buvo vykdoma ir pažeistų sąžiningo kreditoriaus – Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, suteikusio kreditą interesus.

25.       Apeliaciniu skundu apeliantas kelia klausimą dėl faktinių aplinkybių neteisingo nustatymo ir įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-386-378/2018 ir kt.) 

26.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

27.       Minėta, kad pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo reikalavimus byloje. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ( CPK 185 straipsnis) pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sandoris yra tariamas, o suinteresuoti asmenys pateikė pakankamus įrodymus konstatuoti, kad ginčo sandoris sukėlė jo šalims teisinius padarinius – teises, kurios buvo įgyvendintos, ir pareigas, kurios buvo įvykdytos.

28.       Teisėjų kolegija apibendrinusi išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai vertinant byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių bei materialiosios teisės normų, o taip pat nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. 

29.       Teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų 

30.       Trečiasis asmuo V. B. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      Kauno  apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 Teisėjai                                           Gintautas Koriaginas

                                           Algimantas Kukalis

                                           Nijolia Indreikienė