(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ atstovams advokatams Vaidai Genaitytei ir Tadui Blažiui,

atsakovui P. Š., atsakovų atstovei advokatei Renatai Janušytei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ patikslintą ieškinį atsakovams I. Š., P. Š., U. Š., P. Š. ir R. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Litpakas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu atsakovams I. Š. ir P. Š. (toliau – atsakovai), prašydama:

1.1.                      Iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

1.2.                      Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė BUAB „Litpakas“ pirminiame ieškinyje nurodo, kad įsiteisėjusia 2023 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2281-661/2023, bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „RESTART Group“. Bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovės teigimu, terminas turto ir dokumentų perdavimui suėjo 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsakovas P. Š. (buvęs bendrovės vadovas) atsisako perduoti aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Anot ieškovės, atsakovas P. Š. ginčo patalpose gyvena su šeima, į nemokumo administratorės raginimus geranoriškai išsikraustyti ir perduoti ginčo turtą nereaguoja, patalpose gyvena iki šiol. Anot ieškovės, 2023 m. spalio 5 d., t. y. jau pasibaigus dokumentų ir turto perdavimo terminui, atsakovas P. Š. nemokumo administratorei pateikė 2021 m. gegužės 14 d. ginčo patalpų nuomos sutartį Nr. NS-2021/01, pagal kurią bendrovė perdavė atsakovui 175,31 m2 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2 a žemės, nuomos kaina – 900,00 Eur per mėnesį, sutarties terminas – 2023 m. gegužės 31 d. Ieškovė pažymi, kad jokio susirašinėjimo dėl šios nuomos sutarties vykdymo nei elektroniniu paštu, nei kitu būdu atsakovas nemokumo administratorei nepateikė. Patikrinus ieškovės banko sąskaitos duomenis paaiškėjo, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2023 m. spalio 14 d., t. y. už 29 mėnesius nuomos mokesčio yra iš viso sumokėta tik 9 300,00 Eur, o paskutinius 7 mėnesius nuomos mokestis bendrovei apskritai nebuvo mokamas. Nemokumo administratorė, įvertinusi šias aplinkybes, informavo atsakovą, kad nuomos sutartis gali būti tęsiama tik modifikavus nuomos sutarties sąlygas ir nuomininkui apmokėjus bent nuomos mokestį už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Kadangi atsakovas P. Š. tokio susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo nepasirašė, todėl nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. informavo atsakovą, kad nuomos sutartis toliau nebebus vykdoma ir yra laikoma pasibaigusia, ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. turi būti atlaisvintos bendrovei nuosavybės teise priklausančios patalpos. Anot ieškovės, šio reikalavimo atsakovai neįvykdė ir po pakartotinio įspėjimo. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 ir 4.98 straipsnių, taip pat Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnio nuostatomis.

3.       Atsakovas P. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį (DOK-14411), kuriame prašo ieškinį atmesti.

4.       Atsakovas P. Š. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodo, kad jo šeima su trimis nepilnamečiais vaikais ginčo patalpose gyvena daugiau nei 30 metų, vaikams tai yra pirmoji gyvenamoji patalpa. Atsakovo vertinimu, iškeldinus jo šeimą bus pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, todėl pagrįstai mano, kad tokie veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių vaikų emociniam, fiziniam stabilumui bei gerovei, tuo pačiu neatitiktų geriausių vaikų interesų. Jo nuomone, prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamojo būsto klausimą. Pažymi, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra labai sunki, jo atžvilgiu yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, banko sąskaitos areštuotos, įsiskolinimai siekia daugiau nei 90 000,00 Eur. Sunki finansinė padėtis apsunkina ir naujų gyvenamųjų patalpų paieškas, juo labiau žiemos laikotarpiu. Tenkinus ieškinį, anot atsakovo, gali būti sutrikdytas jo vaikų ugdymo procesas, vaikams gali kilti emociniai išgyvenimai dėl aplinkos pasikeitimo. Todėl šeimos iškeldinimas iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų nebūtų tinkamiausias kilusios ginčo sprendimas. Pasak atsakovo, šiuo konkrečiu atveju teismas galėtų atidėti sprendimo vykdymą ir suteikti šeimai laiko, kad ši galėtų susirasti kitą būstą, tinkamą vaikams gyventi, mokytis, vystytis ir ugdytis. Atsakovas taip pat pažymi, kad, nepaisant finansinių sunkumų, aktyviai ir atsakingai rūpinasi gyvenamomis patalpomis: moka patalpų komunalinius mokesčius, prižiūri ir saugo būstą.

5.       Atsakovė I. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį (DOK-23767), kuriame prašo ieškinį atmesti. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą bent aštuoniems mėnesiams.

6.       Atsakovė I. Š. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodo, kad vykstant bankroto procesui nemokumo administratorė gali leisti toliau vykdyti nuomos sutartį, atsižvelgus į prievolės ekonominį naudingumą. Šiuo atveju atsakovai prisideda prie patalpų išsaugojimo bei padeda išsaugoti jų vertę, laiku moka visus mokesčius už patalpas, kas yra ekonomiškai naudinga ieškovei bei jos kreditoriams. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį su jos sutuoktiniu, nesuteikė pakankamai laiko įvertinti nuomos sutarties pakeitimo sąlygų ir pasisakyti dėl jų tinkamumo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nuomos sutartis buvo pasirašyta tik su jos sutuoktiniu atsakovu P. Š., todėl laikoma, jog nuomos sutartis yra nutraukta tik su juo, bet ne su ja ir nepilnamečiais vaikais. Anot atsakovės, ji su nepilnamečiais vaikais turi teisę gyventi nurodytose patalpose, kadangi patalpos turi būti pripažįstamos šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iškeldinti iš ginčo patalpų tik atsakovus I. Š. ir P. Š., tačiau jokie reikalavimai nėra pareikšti jų nepilnamečiams vaikams, o taip pat šeimos užgyventam turtui, todėl tenkinus ieškinį susidarytų neleistina situacija, kai atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai būtų nepagrįstai atskiriami. Papildomai pažymi, kad jos vaikai yra pripratę prie šios gyvenamosios vietos, pasirinktų ugdymo įstaigų ir būrelių lankymo, tai vaikų pirmoji gyvenamoji patalpa, kurioje šeima gyvena apie 30 metų, todėl iškeldinimas iš ginčo patalpų vaikams sukeltų didelį stresą bei neatitiktų jų interesų. Atsakovės vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, iškeldinimas iš ginčo patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, būtų neproporcinga priemonė. Anot atsakovės, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama išimtinai į nepilnamečių vaikų ginamas teises ir interesus, kadangi ji bei atsakovas P. Š. neturi kitos tinkamos gyvenamosios vietos Vilniaus mieste, kurioje būtų tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovui P. Š. nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini) apleista sodyba, kuri ½ priklauso jam ir ½ jo broliui; sodyba paveldėta ir joje nėra tinkamų sąlygų gyventi, todėl negalės būti užtikrintos minimalios gyvenimo sąlygos penkių asmenų šeimai. Be to, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios priežastys atidėti teismo sprendimo vykdymą bent 8 mėnesiams, nes šeima neturi kito gyvenamojo būsto, atsakovas P. Š. nuo 2023 m. lapkričio mėnesio išėjo į pensiją, jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir įsiskolinimai siekia daugiau nei 90 000 Eur. Esamoje situacijoje penkių asmenų šeimai rasti kitą gyvenamąją vietą būtų sudėtinga, kadangi norint išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą reikalingas didelis depozitas, be kita ko, nepilnamečiams vaikams mokslo metai ir yra mokama už mokslą.

7.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje (DOK-13530) nurodo, kad neturi duomenų apie atsakovų P. Š. ir I. Š. netinkamą tėvų pareigų vykdymą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tarnybos vertinimu, iškeldinimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriems šiuo metu yra mokslo metai (lanko ne tik mokyklą, muzikos mokyklą, bet ir būrelius, prie kurių yra įpratę), be to, yra žiemos metas, teismas galėtų atidėti sprendimo vykdymą ir suteikti šeimai laiko, kad ši galėtų susirasti kitą būstą, tinkamą vaikams gyventi, mokytis, vystytis, ugdytis.

8.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2024 m. gegužės 16 d. pateikė patikslintą ieškinį (DOK-77053), kuris teismo buvo priimtas bei byla išnagrinėta šiame ieškinyje pareikštų patikslintų reikalavimų ribose.

9.       Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo:

9.1.                      iškeldinti atsakovus P. Š., I. Š., U. Š., P. Š. ir R. Š. iš ieškovei BUAB „Litpakas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų/buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;

9.2.                      priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

10.       Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodo, kad ginčo patalpose gyvenamąją vietą yra deklaravęs tik atsakovas P. Š., daugiau šiose patalpose gyvenamą vietą deklaravusių asmenų nėra. Ieškovė akcentuoja, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi 2023 m. rugsėjo 15 d., tačiau atsakovas vis atsisako ieškovės nemokumo administratorei perduoti ginčo turtą. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas P. Š. sąmoningai nevydo teisėtų nemokumo administratorės reikalavimų ir trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Priešingai nei tvirtina atsakovas, tokie veiksmai negali būti pateisinami atsakovų nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąjį būstą užtikrinimu. Pažymi, kad vaiko interesų prioritetas negali būti suabsoliutinamas ir pirmiausia būtent tėvams yra nustatyta pareiga rūpintis savo vaikų gerove. Pareiga savo nepilnamečiams vaikams užtikrinti gyvenamąją vietą tenka jų tėvams, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovai, vaiko teisių apsauga nesudaro pagrindo ieškovei apriboti savo nuosavybės teisių į ginčo patalpas. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovai sutartines prievoles vykdė netinkamai ir pagal ankščiau galiojusias sutartis yra susidaręs įsiskolinimas už nuomą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla (Nr. e2-6207-905/2024). Todėl, priešingai nei tvirtina atsakovai, toks nuomos sandoris (kai nuomininkai nemoka nuomos) nelaikytinas ekonomiškai naudingu bankrutuojančiai bendrovei. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklausančiame bute, ginčo turtu naudojasi nesant sutikimo ar leidimo, todėl privalo šias patalpas atlaisvinti (CK 6.613 straipsnis). Taigi, vien faktas, kad bute gyvena nepilnamečiai vaikai, ieškovės nuomone, nėra ir negali būti lemiamu faktoriumi netaikyti atitinkamų CK normų dėl iškeldinimo.

11.       Atsakovė I. Š. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį (DOK-85951) nurodo, kad palaiko savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pirminį ieškinį ir prašo patikslintą ieškinį atmesti. 

12.       Atsakovai P. Š., P. Š., R. Š. ir U. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

13.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje į patikslintą ieškinį (DOK-86304) nurodo, kad palaiko ankstesnę poziciją, pateiktą išvadoje Nr. 1SD-1060 (DOK-13530).

14.       Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi, prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu nėra jokio galiojančio sandorio dėl nuomos, kurio pagrindų atsakovai galėtų gyventi bankrutuojančiai bendrovei priklausančiose patalpose. Kiti šiuo metu tarp šalių vykstantys ginčai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla. Atsakovus būtina iškeldinti iš bendrovės patalpų, nes bendrovė patyria nuostolius, turto vertė mažėja. Vaikų interesai susidariusioje situacijoje nebus pažeisti, nes tėvams tenka pareiga aprūpinti vaikus būstu, tėvai gauna pajamas, todėl gali nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovas P. Š. ir atsakovų atstovė advokatė Renata Janušytė palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, o ieškinį tenkinus – atidėti teismo sprendimo vykdymą bent 8 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 

16.       Atsakovų atstovė papildomai paaiškino, kad bendrovei yra naudinga, kad atsakovai ir toliau gyventų jos bute, nes jie moka mokesčius už paslaugas, nuomos mokesčiai yra priteisti. Atsakovai prisideda prie turto vertės išsaugojimo. Šiuo metu atsakovų finansinė padėtis yra sunki, kas apsunkina jiems galimybę susirasti kitą būstą. Prašo atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nes klausimas dėl iškeldinimo galėjo būti sprendžiamas kartu su kitais klausimais, nagrinėjamais kitose civilinėse bylose.

17.       Atsakovas P. Š. papildomai paaiškino, kad susidariusioje situacijoje įžvelgia nemokumo administratorės norą su juo susidoroti. Anot atsakovo, jeigu nebūtų nuolat keliamos naujos bylos jo atžvilgiu bei būtų panaikinti jam taikyti apribojimai, jis su šeima galėtų išsikelti ir susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Dalį namo, kur yra garažas ir kitos patalpos, jis galėtų perduoti nemokumo administratorei, o likusiomis patalpomis prašo leisti naudotis, kad vaikai turėtų kur gyventi.

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.

18.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad įsiteisėjusia 2023 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2281-661/2023, UAB „Litpakas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „RESTART Group“. Bankroto metu nustatyta, kad bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklauso butas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės pagrindas – 2020 m. gruodžio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad iškėlus UAB „Litpakas“ bankroto bylą, minėti butas ir garažas iki šiol nėra perduoti nemokumo administratorei ir šiuo turtu toliau faktiškai naudojasi atsakovai P. Š. ir I. Š. su trimis nepilnamečiais vaikais. Kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, pasibaigus dokumentų ir turto perdavimo nemokumo administratorei terminui, atsakovas P. Š. nemokumo administratorei pateikė 2021 m. gegužės 14 d. ginčo patalpų nuomos sutartį Nr. NS-2021/01, pagal kurią bendrovė perdavė atsakovui 175,31 m2 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2 a žemės, nuomos kaina – 900,00 Eur per mėnesį, sutarties terminas – 2023 m. gegužės 31 d. Nemokumo administratorei patikrinus bendrovės banko sąskaitos duomenis paaiškėjo, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2023 m. spalio 14 d., t. y. už 29 mėnesius nuomos mokesčio iš viso buvo sumokėta 9 300,00 Eur, o paskutinius 7 mėnesius nuomos mokestis bendrovei nebuvo mokamas. Nemokumo administratorė, įvertinusi šias aplinkybes, informavo atsakovą, kad nuomos sutartis gali būti tęsiama tik modifikavus nuomos sutarties sąlygas ir nuomininkui apmokėjus bent nuomos mokestį už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. informavo atsakovą, kad nuomos sutartis toliau nebebus vykdoma ir yra laikoma pasibaigusia, ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. turi būti atlaisvintos bendrovei nuosavybės teise priklausančios patalpos. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo dienai yra suėjęs tiek 2021 m. gegužės 14 d. ginčo patalpų nuomos sutarties terminas (sutarties 1.3 punktas), tiek nemokumo administratorės nustatytas terminas patalpų atlaisvinimui. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu šalis sietų sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovų šeima toliau galėtų gyventi bendrovei priklausančiose patalpose (CPK 178 straipsnis).

19.       Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 ; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

20.       Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad atsakovų P. ir I. Š. šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tiek minėtas butas, tiek garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai UAB „Litpakas“, ko iš esmės bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo. Teismas sprendžia, kad bankrutuojanti UAB „Litpakas“ tinkamai įrodė, kad yra ginčo turto savininkė, turinti teisę savo nuožiūra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

21.       Kaip minėta, ieškovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju atsakovai jai priklausančiomis patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo, neturėdami savininko leidimo, geranoriškai atsisako atlaisvinti patalpas, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovų šeimą iškeldinti teismo sprendimu. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą sutikti su tokia ieškovės pozicija.

22.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų P. ir I. Š. pozicija nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės nebuvo nuosekli, nors remiantis byloje esančiais duomenimis atsakovai P. ir I. Š. yra sutuoktiniai, gyvenantys kartu su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas P. Š. savo atsiliepime į pirminį ieškinį neginčijo aplinkybių, kad šeima be teisėto pagrindo gyvena bendrovei priklausančiose patalpose bei laikėsi pozicijos, kad iškeldinimas nebūtų proporcinga priemonė ginčui išspręsti. Tuo tarpu atsakovė I. Š. pateiktame atsiliepime į pirminį ieškinį laikėsi pozicijos, kad ji su nepilnamečiais vaikais turi teisę gyventi ginčo patalpose, nes nuomos sutartis buvo sudaryta ir yra nutraukta tik su jos sutuoktiniu, o ginčo patalpos turi būti pripažįstamos šeimos turtu. Teismo vertinimu, toks sutuoktinių nenuoseklumas byloje tik patvirtina ieškovės poziciją, kad šiuo metu šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu šeima galėtų toliau gyventi bendrovei priklausančiose patalpose.

23.       Pažymėtina, kad turtas įstatymo nuostatos pagrindu įgyja šeimos turto teisinį režimą tuo atveju, kai turtas atitinka šeimos turtui taikytinus CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir nesiejamas su nuosavybės teise į turtą. Tačiau šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010;). Nagrinėjamu atveju ginčo butas su garažu bendrovei nuosavybės teise priklauso 2020 m. gruodžio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ši sutartis yra galiojanti ir nėra nuginčyta. Ginčo butas su garažu viešajame registre kaip nuosavybė taip pat įregistruoti bankrutuojančios bendrovės vardu. Byloje nėra duomenų, kad ginčo butas buvo/ar yra laikomas atsakovų šeimos turtu, kad atsakovui parduodant butą bendrovei buvo keliamas klausimas dėl buto kaip šeimos turto pardavimo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovei I. Š. neįrodžius, kad ginčo turtas buvo įregistruotas kaip šeimos turtas, tokiam turtui netaikytini disponavimo apribojimai, nustatyti CK 3.85 straipsnyje.

24.       Papildomai pasisakant dėl atsakovo nemokumo administratorei pateiktos 2021 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties, pažymėtina, kad šioje sutartyje nustatytas galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo bei nesant savininkės leidimo, nemokumo administratorė pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą šeimai išsikelti iš jai priklausančių patalpų, o šiam terminui suėjus – kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šeimos iškeldinimo. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka veikia išimtinai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais. JANĮ suteikia teisę nemokumo administratorei nuspręsti dėl iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytų prievolių vykdymo ekonominio naudingumo, ar bankrutuojanti bendrovė vykdys anksčiau sudarytas savo sutartis. Taigi bankrutuojančios bendrovės sudarytų sutarčių galiojimas priklauso nuo nurodytos nemokumo administratorės išimtinės teisės įgyvendinimo – pranešimo apie sprendimą šių sutarčių nevykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. informavo atsakovą P. Š., kad įvertinus nuomos sutarties turinį ir jos vykdymo aplinkybes, nuomos sutartis toliau nebus vykdoma ir laikoma pasibaigusia. Taip pat pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 30 d. atlaisvinti bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir perduoti jį administratorei. Kaip minėta aukščiau, šio reikalavimo atsakovai neįvykdė iki šiol ir toliau užima ieškovei nuosavybes teise priklausančias patalpas, tam nesant jokio teisinio pagrindo (t. y. nuomos sutarčiai pasibaigus specialiųjų teisės normų (JANĮ 61 straipsnis) ir 2023 m. spalio 18 d. nemokumo administratorės pranešimo pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad jų naudojimasis patalpomis yra naudingas bendrovei, nes jie moka už butui teikiamas paslaugas, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes akivaizdu, kad tolimesnis penkių asmenų šeimos naudojimasis butu mažina jo vertę, apsunkina bankroto procedūras bei pažeidžia bendrovės kreditorių interesus.

25.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodė savo teisių pažeidimą, o atsakovai neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame ginčo turte, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, šiuo atveju – iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais vaikais ir visais jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš jai nuosavybės teise priklausančio turto.

26.       Teismas, papildomai pasisakydamas dėl atsakovų nepilnamečių vaikų teisių užtikrinimo, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla inicijuota 2024 m. sausio mėnesio pradžioje, teisminis procesas užtrūko beveik metus, kas patvirtina, kad atsakovų šeima turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl naujo gyvenamojo būsto nuomos, vaikų pagrindinio ir papildomo ugdymo įstaigų. Nekvestionuojama, kad gyvenamosios vietos pakeitimas nepilnamečiams vaikams gali sukelti didelių nepatogumų ir net esminių pokyčių, tačiau visais atvejais vaikų interesus turi užtikrinti būtent jų tėvai, šiuo atveju atsakovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Vis dėlto vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti, nes vaikų teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

27.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas P. Š. yra pensinio amžiaus (nuo 2023 m. lapkričio mėnesio), atsakovė I. Š. dirbanti, vidutinis atlyginimas apie 1450 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai lanko Vilniaus jėzuitų gimnaziją, už mokslą mokamas 960 Eur dydžio mokestis už kiekvieną vaiką, t. y. Urtę, Roką ir Praną. Vaikai taip pat lanko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, Urtė chorą „Viva Voce“, Pranas ir Rokas džiazo fortepijono pamokas. Atsakovų vaikai Pranas ir Rokas taip pat lanko karate mokyklas. Kaip matyti iš atsakovų pateiktų duomenų, atsakovas P. Š. nuosavybės teise turi dalį sodybos Pasvalio rajone, kurios likusios ½ dalis priklauso jo broliui. Nors atsakovų teigimu, sodyba yra apleista ir joje nėra tinkamų sąlygų gyventi, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai realiai ieško sau ir savo nepilnamečiams vaikams kito gyvenamojo būsto (CPK 178 straipsnis). Vertinant šeimos turtinę padėtį pastebėtina, kad atsakovas P. Š. nors ir yra pensinio amžiaus, tačiau turi nemažai patirties verslo srityje, todėl nesant duomenų apie pastarojo ribotą darbingumo lygį, jis galėtų papildomai įsidarbinti ir prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Taip pat pastebėtina, kad kiekviena šeima pagal savo galimybes turėtų planuoti savo išlaidas vaikų ugdymui ir jų poreikių užtikrinimui, o pasikeitus situacijai šeimoje turėtų apsvarstyti klausimą dėl būtinybės pasikeisti atitinkamas ugdymo įstaigas į nemokamas ar mažiau kainuojančias. Tokiam sprendimui priimti šeimai buvo suteikta pakankamai laiko (beveik metai), per kurį tiek šeima, tiek vaikai galėjo būti paruošti esminiams šeimos pokyčiams.

28.       Teismo vertinimu, esamoje situacijoje siekiant išimtinai apsaugoti atsakovų nepilnamečių vaikų interesus, kad iškeldinus juos iš ginčo turto jie nebūtų palikti be gyvenamojo būsto šaltuoju laikotarpiu, tikslinga sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, nurodant, kad 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y., kad sprendimo vykdymas atidedamas iki 2025 m. birželio 8 d. (CPK 284 straipsnis).

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-151298,CPK 178 straipsnis).

31.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jų dydis neviršija rekomenduojamų dydžių už konkrečias teisines paslaugas, todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų I. Š. ir P. Š. priteistinas 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš I. Š. ir P. Š. po 435,60 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovų atstovės argumentai, kad klausimas dėl iškeldinimo galėjo būti nagrinėjamas kartu su klausimu dėl skolos iš atsakovų priteisimo, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes šalys patys renkasi kokiu būdu ir kokiomis teisinėmis priemonėmis gintis jų galimai pažeistas teises, be to, patirtos ieškovės išlaidos net nesiekia maksimalių rekomenduojamų dydžių.

32.       Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o teismas ieškinį tenkino visiškai, valstybei iš atsakovų I. Š. ir P. Š. priteistinas 110,00 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 55,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), U. Š. (gim. duomenys neskelbtini), P. Š. (gim. duomenys neskelbtini) ir R. Š. (gim. duomenys neskelbtini) iš ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litpakas“ (juridinio asmens kodas 305339947) nuosavybės teise priklausančių patalpų/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. sprendimo vykdymą atidėti iki 2025 m. birželio 8 d.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litpakas“ iš atsakovų I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 ct).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį). Išaiškinti atsakovams, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Jelena Leščinskienė